Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-15-2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-683-00965-2014-8

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 39.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Griežės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimu G. Š. nubaustas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį 1000 Lt bauda už tai, kad savavališkai naudojosi 13 kv. m valstybine žeme ir tokiais savo veiksmais pažeisdamas trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų, o būtent: 2013 m. spalio 15 d. atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-280, buvo nustatyta, kad pažeidimai, nustatyti 2013 m. birželio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-156, pašalinti iš dalies, t. y. dalį tvoros žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuėmė, o dalį paliko stovėti valstybinėje žemėje. Tvora stovi minėto sklypo rytinėje pusėje ir taip praplečia jo ribas, savavališkai užimtos ir naudojamos žemės plotas yra 13 kv. m (pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „Topcon“).  Tokiais veiksmais G. Š. naudojosi valstybine žeme ir praplėtė savo žemės sklypo ribas daugiau, nei jam priklauso nuosavybės teise.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Griežės prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Prašymu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. įgaliotasis atstovas advokatas Vytautas Griežė prašo, remdamasis ATPK 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Prašyme nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas Z. V. (Z. V. ) 2013 m. birželio 18 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-156, kuriame užfiksavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas užėmė valstybinę žemę (plotas – 126 kv. m), kurioje stovi tvora. Pareiškėjo teigimu, būtent šio patikrinimo akto surašymo diena laikytina teisės pažeidimo paaiškėjimo diena ir nuo jos skaičiuotinas ATPK 35 straipsnyje numatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti, kuris baigėsi 2013 m. gruodžio 18 d. Tačiau 2013 m. spalio 15 d., pakartotinai patikrinus nurodytą žemės sklypą, žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-280 konstatuota, kad 2013 m. birželio 18 d. surašytu aktu Nr. 49ŽN-156 nustatytas pažeidimas nepašalintas, t. y. dalis tvoros nuimta, o dalis stovi valstybinėje žemėje, kurios plotas – 13 kv. m. Šiuo patikrinimo aktu, anot pareiškėjo, buvo konstatuotas tas pats teisės pažeidimas, kuris jau buvo užfiksuotas 2013 m. birželio 18 d., tik mažesne apimtimi, o naujų teisės pažeidimų po 2013 m. birželio 18 d. neužfiksuota. Dėl to nurodytais žemės naudojimo patikrinimo aktais užfiksuoto to paties teisės pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2013 m. birželio 18 d. ir tik nuo šios dienos skaičiuotinas terminas administracinei nuobaudai skirti. Pažymėta, kad pažeidimo paaiškėjimo dienos aplinkybę patvirtina ir 2014 m. sausio 21 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolas (surašytas taip pat jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui): „2013-10-15 atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-280, nustatyta, kad pažeidimai (nustatyti 2013-06-18 patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-156) pašalinti iš dalies, t. y. dalį tvoros žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuėmė, o dalį paliko stovėti valstybinėje žemėje“. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi G. Š. nubaustas neteisėtai, terminas administracinei nuobaudai skirti pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį nebuvo pratęstas, todėl administracinės bylos teisena G. Š. apskritai negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Pareiškėjo teigimu, vienas G. Š. apeliacinio skundo argumentų buvo dėl ATPK 35 straipsnyje nustatyto termino pasibaigimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nepagrįstai pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo dieną (2013 m. spalio 15 d.) pripažino pažeidimo paaiškėjimo diena ir neatsižvelgė, kad pažeidimas, už kurį nubaustas G. Š., buvo užfiksuotas ir paaiškėjo 2013 m. birželio 18 d.

Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kad tuo atveju, kai administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje nusratytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, jokios reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-7-2012 ir kt.). Teisės pažeidimo paaiškėjimo momentas siejamas ne su žemės naudojimo patikrinimo akto ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momentu, o su tuo momentu, kai valstybės institucijai tampa žinoma apie galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N-62-1106/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-2012).

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Griežės prašymą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė sūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įgaliotasis atstovas vyriausiasis specialistas M. J. prašo palikti galioti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį.

Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba kategoriškai nesutinka su pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. atstovo advokato V. Griežės prašyme nurodytu argumentu, jog buvo pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai,  t. y. ATPK 35 straipsnis ir 250 straipsnio 7 punkto reikalavimai. 2013 m. spalio 15 d. atliktame žemės naudojimo patikrinime ir surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-280 nustatyta, kad pažeidimai, nustatyti 2013 m. birželio 18 d. aktu, visiškai nepašalinti, nes dalis tvoros stovi valstybinėje žemėje, užimamos valstybinės žemės plotas – 13 kv. m. Kadangi 2013 m. birželio 18 d. nustatyti pažeidimai buvo pašalinti tik iš dalies, tai naujo administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo momentas turi būti laikomas būtent 2013 m. spalio 15 d., nes būtent tuo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios buvo jau pasikeitusios, nuo pirmojo žemės naudojimo patikrinimo. Pagal formuojamą teismų praktiką paaiškėjimo momentu reikia laikyti tą momentą, kai yra užfiksuotas naujas pažeidimas ir nustatomos naujos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. ATP-145-195/2013 teigiama, kad, patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, jog padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai buvo nustatytas (paaiškėjo) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir 2012 m. rugsėjo 4 d. surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-141, todėl šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. Tai, kad 2008 m. buvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo nustatymo procesas, bet neužbaigtas priimant sprendimus dėl atsakomybės taikymo tokiems pažeidimams esant, negali sudaryti situacijos, kad po to šis trunkamas pažeidimas toliau galėtų būti tęsiamas ir nebaudžiamas neribotą laiką. Atstovo teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įsigilino į visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes ir priėmė teisingus bei pagrįstus procesinius sprendimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Griežės prašymas netenkintinas.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Antra vertus, ATPK 35 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus.

Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnyje numatytais atvejais šešių mėnesių terminas gali būti pratęsiamas.

Nagrinėjamoje byloje paskutinį kartą tai, kad daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, paaiškėjo 2013 m. spalio 15 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo buvo surašytas 2014 m. sausio 21 d., administracinė nuobauda G. Š. už ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu skirta 2014 m. kovo 12 d. Taigi ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje nebuvo praleisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Griežės prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Armanas Abramavičius

                                                                                                                                            Gintaras Goda