Civilinė byla Nr. 2A-5-653/2016

Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 30.12.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2016 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės,

sekretoriaujant Aleksui Navickui, 

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka,

dalyvaujant ieškovui J. U., trečiajam asmeniui D. D. – U., ieškovės S. P. atstovei adv. O. V., trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei J. U.,

išnagrinėjo ieškovo, atsakovo bei trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius  skundus dėl 2010-03-31 Vilniaus m. 1  apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. U. ir S. P. ieškinį atsakovei UAB „Gabijos investicijos“, kur trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje įtraukta D. D. – U. bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taip pat trečiuoju asmeniu nepareikšiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje įtraukta dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybė,  dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, kurioje pareikšti ieškovų J. U. ir S. P., atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ bei trečiojo asmens atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniai skundai.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovų nuosavybės teisę pažeidžiančius inžinierinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus neteisėtus statybos veiksmus jiems (ieškovams) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini;

įpareigoti atsakovę demontuoti sumontuotas komunikacijas bei inžinerinius tinklus ir sugrąžinti / rekultivuoti žemės sklypą į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį;

žemės sklypo sugrąžinimui į pradinę buvusią padėtį nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovei šio reikalavimo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę ieškovams patiems atlikti šiuos veiksmus, visas turėtas išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo, išieškant iš atsakovės.

Ieškovai nurodė, kad atsakovė neturėdama nei vieno iš ieškovų – žemės sklypo bendraturčių - sutikimo, vykdo lauko inžinierinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus jiems, ieškovams J. U. ir S. P., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype ir tokiu būdu pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus. Ieškovai neturi galimybės  laisvai naudotis bei disponuoti savo turima nuosavybe, taip yra pažeidžiama esminė Konstitucijoje tvirtinta jų, kaip savininkų teisė į nuosavybės neliečiamybę.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.30-509 buvo  nustatytos                            UAB “Rūmas” žemės sklypų ribos, apimančios inžineriniams tinklams tiesti skirtą teritoriją. Bendrovė „Rūmas“, kaip tuo metu buvusi sklypo savininkė, suteikė atsakovei leidimą įrengti inžinerinius tinklus, o atsakovė neturėjo pagrindo abejoti, kad bendrovė „Rūmas“ veikia bendru visų žemės sklypo bendraturčių sutarimu.  Vėliau patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad sklypo bendraturčiai bendru sutarimu suformavo ir įregistravo sklypo dalį infrastruktūrai, kurioje ir buvo nutiesti inžineriniai tinklai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2010-03-31 Vilniaus m. 1  apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovę nutraukti inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus statybos darbus ieškovams J. U. ir S. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini ir per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sugrąžinti / rekultivuoti žemės sklypą į pradinę buvusią padėtį; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai kiekvienam po 150 Lt žyminio mokesčio  bei kiekvienam po  7865 Lt. išlaidų advokato pagalbai atlyginti.             

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.I-634 “Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino šios teritorijos detalųjį planą, kuriame išskirta teritorija, magistraliniams inžineriniams tinklams ir gatvėms tiesti. 2006 m. gegužės 16 d. atsakovei buvo išduotas Statybos leidimas Nr.(101)-11.3-23 NS-5, tačiau jame nėra nurodytas ieškovams priklausančio sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini. Atsakovė ne tik neturi  ieškovų sutikimo tiesti inžinerinius tinklus jų sklype, bet ir neįrodė, kad tokį sutikimą yra davę ankstesni sklypo savininkai. Ana ir T. Z. ant detaliojo plano pasirašė leisdamos atsakovei padidinti namų aukštingumą, bet ne tiesti inžinerinius tinklus sklype.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010 m. vasario 1 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad atsakovė savavališkai vykdė statybos darbus įrengiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ieškovams priklausančiame žemės sklype. Teismas konstatavo, kad ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo šiurkščiai pažeistos ir turi būti ginamos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad šiuo metu eksploatuojamų inžinerinių tinklų perkėlimas neįmanomas, kad tai pažeistų jau pastatytų daugiabučių namų daugelio gyventojų teises, motyvuojant tuo, kad atitinkamų paskaičiavimų bei išvadų dėl tinklų perkėlimo galimumo atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismo nuomone, ieškovų prašymas leisti jiems patiems perkelti komunikacijas, yra priešlaikinis ir dėl to netenkintinas.

Teismas pažymėjo, kad ieškinio tenkinimas neatima atsakovei galimybės derėtis su ieškovais dėl 375 kv. m sklypo dalies išpirkimo, atlygintino servituto ar kitokio susitarimo, o nesusitarus – spręsti šį ginčą įstatymų nustatyta tvarka; šalims sprendžiant klausimą dėl naudojimosi sklypo dalimi, sprendimo vykdymo terminai gali būti pakoreguoti CPK nustatyta tvarka.

Teismas sumažino ieškovų prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sumą, atsižvelgiant į LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantai – ieškovai J. U. ir S. P. - apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti taip:  įpareigoti atsakovę demontuoti sumontuotas komunikacijas bei inžinerinius tinklus ir sugrąžinti / rekultivuoti žemės sklypą į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovei šio reikalavimo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę ieškovams patiems atlikti šiuos veiksmus, visas turėtas išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo, išieškant iš atsakovės

Nurodė, kad ieškovai prašė ne tik sugrąžinti/rekultivuoti žemės sklypą į pradinę padėtį, bet ir pilnai demontuoti sumontuotas komunikacijas ir inžinierinius tinklus. Ne vien tik sklypo rekultivavimas bei savavališkai pastatytų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų demontavimas pilnai pašalintų ieškovų teisių pažeidimus. Teismas sprendimu netenkino ieškovo reikalavimų demontuoti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. 

Teismas, neleisdamas įvykdyti teismo sprendimą ieškovams tuo atveju, jei atsakovas jo neįvykdytų per nustatytą terminą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką pažeidžia ieškovų teises, eksploatuoja savavališkai pastatytus tinklus, dėl ko ieškovai patyria nuostolius, atsakovas nevykdė teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius tokios vykdymo tvarkos, atsakovas toliau tęstų pažeidimą. 

Atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t.y. pažeidė CPK 176 str., 185 str., neišsprendė visų reikalavimų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

Teismas nepagrįstai neišnagrinėjo priešieškinio reikalavimų dėl servituto nustatymo, nors tiek pirminis, tiek patikslintas priešiekinys buvo priimti.

Teismas nenagrinėjo atsakovo atsikirtimų, jog statybos darbams atlikti atsakovas neprivalėjo gauti ieškovų sutikimo. Teismas nustatė, kad statybos leidime nebuvo nurodytas ieškovams priklausančio žemės sklypo numeris, tačiau jokių išvadų dėl to nedaro, t.y. priima nemotyvuotą sprendimą. Šiuo aspektu atsakovas argumentavo, jog toks nurodymas statybos leidime nėra būtinas.

Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog statybos darbus jis atliko teisėtai, turėdamas statybos leidimą ir neturėjo teisės vykdyti darbus pažeidžiant projektą.

Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes darbus atliko pagal techninį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, ir kuriame aiškiai nurodyta, kad inžinieriniai tinklai turi būti nutiesti ieškovų žemė sklype, kaip tai numatyta Detaliojo plano sprendiniuose.  Ne atsakovas yra subjektas, turintis teisę išduoti statybos leidimą, todėl atsakomybė turi tekti administravimo subjektui.

Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad esant Detaliojo plano sprendiniams priskirti teritoriją, kurioje nutiesti inžinieriniai tinklai, inžinierinės infrastruktūros teritorijai, taip pat tuo metu esant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-03-16 įsakymui suformuoti šį žemės sklypą, skirtą inžinierinei infrastruktūros teritorijai, atsakovas neturėjo pareigos gauti ieškovų sutikimo. Sprendimas, kuriuos patvirtintas detalusis planas, yra visiems privalomas.

Teismas neįvertino atsakovo argumentų, jog buvę žemės sklypo savininkai ir ieškovai sutiko su Detaliojo plano sprendiniais, šis planas galioja, todėl tokie sprendiniai atitinka ieškovų interesus.

Atsakovas apskundė savavališkos statybos aktą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir negalėjo vadovautis šiuo įrodymu.

Trečiasis  asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas statybos darbus įvykdė turėdamas statybos leidimą bei nenukrypdamas nuo techninio projekto. 

Teismas nepagrįstai nesivadovavo tuo metu galiojančio LR Statybos įstatymo 23 str. 15 p., kuris nustatė, jog inžinieriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos gali būti suprojektuotos tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų, o statybos leidime visų žemė sklypų, kuriuose numatoma tiesti inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kadastrinių numerių nurodyti nereikėjo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ankstesni žemė savininkai išreiškė sutikimą dar detaliojo plano rengimo metu, todėl toks sutikimas galioja ir ieškovams. Detaliojo plano apačioje yra lentelė, kurios pavadinime aiškiai nurodyta, kad pasirašo savininkai, sutinkantys su detaliojo plano sprendiniais. Dėl to šie savininkai sutiko ne tik dėl statinių aukštingumo.

Taigi, atsakovas statybos darbus vykdė teisėtai, turėdami žemė sklypo savininkų sutikimus.

Teismas neturėjo pagrindo remtis apskųstu savavališkos statybos aktu.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutiko su ieškovų ir nesutiko su atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės  administracijos apeliaciniu skundu.

Teismo posėdyje apeliantai palaikė savo apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti.

Teismo posėdyje  ieškovai papildomai paaiškino, kad servitutas nustatytas į ateitį, pašalinus savavališkos statybos padarinius. Juos gali pašalinti tik ieškovai, nes atsakovas, kaip juridinis asmuo, yra išregistruotas, o Vilniaus miesto savivaldybė nėra statytojas. Tarpusavio ginčas gali būti išspręstas tik atlyginius nuostolius ieškovams.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai paaiškino, kad statinių įteisinimo procesas dar vyksta.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkintinas, apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą nutraukiamas, ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš juridinių asmenų registro duomenų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas UAB „Gabijos investicijos“ baigė savo veiklą ir buvo išregistruotas iš juridinio asmenų registro. Iki  išregistravimo atsakovas prašė jį pašalinti iš proceso, nes tinklų statytoja šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Iš  2014-09-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. 2A-172-567/2014 patvirtintos taikos sutarties matyti, kad šalys – UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija - susitarė dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius taikaus išsprendimo. Šia sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo priimti tam tikrą turtą, dokumentaciją bei užbaigti susisiekimo komunikacijų statybos procedūras. Iš 2014-10-27 perdavimo-priėmimo akto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinių paaiškinimų (5 t. b.l. 185-188) matyti, jog šiuo metu ginčo inžinieriniai tinklai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra perduoti, nes šių tinklų statyba iki šiol nėra užbaigta, be to,  Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo išduotas naujas statybos leidimas atitinkamiems tinklams pastatyti. Tokiu būdu pagal susiklosčiusią faktinę padėtį nagrinėjamoje byloje, kurios nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškinio pagrindas ir dalykas, susijęs su jau pastatytų tinklų pašalinimu, šiuo metu neleidžiamas atsakovo teisių perėmimas. Dėl šių motyvų darytina išvada, kad pasibaigus juridiniam asmeniui - UAB „Gabijos investicijos“- apeliacinis procesas pagal šio asmens pateiktą apeliacinį skundą turi būti nutrauktas (CPK 293 str. 8 p., 315 str. 2 d. 3 p. 5 d.). 

Dėl ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinių skundų.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje 2011-03-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje dėl servituto nustatymo. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog servituto nustatymo atveju atsakovas turėtų teisinę galimybę įteisinti atliktą statybą. 2014-10-07 Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį c.b. Nr. 3K-3-339/2014, kurioje buvo galutinai išspręstas servituto nustatymo klausimas – nustatytas servitutas, suteikiantis teisę                    UAB „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis J. U., S. P., I. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemė sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame 2007-04-10 žemė sklypo plane pažymėtoje plane taškais 1,9,10 (375 kv.m.), nutiestų inžinierinių tikslų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis šia žemė sklypo dalimi remontuojant, prižiūrint ar kitaip eksploatuojant inžinierinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kad naudojant pagal paskirtį, įskaitant teisę bet kuriuo pardos metu visais metų laikais eiti, važiuoti transporto priemonėmis žemė sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Taigi, šiuo metu nagrinėjamo ginčo faktinė situacija iš esmės pasikeitė: nustatytas servitutas patvirtina, jog ginčo inžinieriniai statiniai ieškovų žemės sklype gali būti statomi, o pastatyti statiniai gali būti įstatymų nustatyta tvarka įteisinti. Atkreiptinas dėmesys, kad servitutas buvo nustatytas ne tik į ateitį, kaip teigė ieškovai, bet ir konstatavus faktinę aplinkybę, jog ginčo inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos jau yra nutiestos. Atsižvelgus į aptartą esamą situaciją, nėra pagrindo teigti, jog ieškovų, kaip žemė sklypo bendraturčių, daiktinės teisės yra pažeistos, esant nutiestiems ir eksploatuojamiems inžinieriniams tinklams. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, jog minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, jog žemės sklypo savininkai savo parašais patvirtino sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais, taigi jiems buvo žinoma apie ketinimus suvaržyti turimą sklypą. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo statiniai buvo pastatyti be ankstesnių žemės sklypo savininkų sutikimo, kuris privalomas ieškovams. Dėl šių išvadų ieškovų reikalavimai negali būti tenkinami.

Be to, tai, kad iki šiol nėra pasibaigęs vykstantis ginčo statinių statybos įteisinimo procesas, nepatvirtina, jog ieškovų šioje byloje pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir proporcingas.  Nutiestų inžinierinių statinių reikšmė, jų svarba visuomenės poreikiams tenkinti, buvo konstatuota kaip minėtoje 2014-10-07 Lietuvos Aukščiausiasis teismo nutartyje, taip ir Vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-21 nutartyje administracinėje byloje pagal J. U. ir S. P. pareiškimą. Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, būtinumas tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijos būtent ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje yra pakankamai pagrįstas bei susijęs su viešuoju interesu. Dėl to, vykstant pastatytų tinklų ir komunikacijų įteisinimo procesui, jų pašalinimas iš ieškovams priklausančio žemė sklypo būtų neteisėtas, neproporcingas ir neracionalus būdas ginamų vertybių kontekste, kuomet ieškovai nepagrįstai iškelia savo nuosavybės teisių gynimą aukščiau visuomenės intereso. Šiuo atveju, kaip pripažino patys ieškovai (apeliantai), jų realus teisių, susijusių su naudojimosi jiems priklausančiu žemė sklypu, gynimas yra susijęs su turtiniais klausimais, nustatant kompensaciją už atlygintinį servitutą, o ne su statybos nutraukimu ir esamų faktiškai pastatytų tinklų pašalinimu iš žemės sklypo.

Konstatavus aplinkybes, patvirtinančias ieškinio nepagrįstumą, trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovo apeliacinis skundas, kuris iš esmės yra susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo tvarka, atmestinas. 

Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas  - ieškinį atmesti.

Atmetus ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisimos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė

2010-03-31 Vilniaus m. 1  apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą nutraukti.

Priteisti iš ieškovų J. U. ir S. P. po 10,20 Eur išlaidų susijusių su dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teisėjai                                                                                                                Jelena Šiškina

Tatjana Žukauskienė                                                                      

                                                                                                                              Rūta Petkuvienė