Civilinė byla Nr. e2A-491-883/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00516-2019-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.;

 (S)

                                                                                         2.6.1.5.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10;  

                                                                                         2.6.10.5.1.; 2.6.18.3.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13;

                                                                                         3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. P. ir N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvari statyba“ ieškinį atsakovams I. P. ir N. M. dėl 8170,90 Eur skolos, 287,66 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tvari statyba“ kreipėsi į teismą, po skolininko prieštaravimų dėl teismo įsakymo, su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovų I. P. ir N. M. po 4 085,45 Eur skolos, 143,83 Eur įstatyminių palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 208,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžinti 54 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Tvari statyba“ ir atsakovai I. P. bei N. M. susitarė, jog ieškovė atsakovams priklausančiame name (duomenys neskelbtini) atliks vidaus apdailos bei kitus darbus. Ieškovė atsakovams (duomenys neskelbtini) el. laišku išsiuntė preliminarią sąmatą, kurioje buvo nurodyta planuojamų atlikti darbų apimtis bei preliminari nurodytų darbų kaina – 6 595 Eur (neįskaitant medžiagų kainos); nurodyta, jog sąmatoje nurodytų darbų (pozicijų) kaina gali keistis 10-15 proc., priklausomai nuo iš viso sąmatoje numatytų darbų apimties. Atsakovai su tokia sąmata bei joje nurodyta darbų kaina sutiko. Šalys susitarė, jog už medžiagas atsakovai atsiskaitys pagal ieškovės faktiškai atliktus darbus. Ieškovei atlikus darbus atsakovams buvo pateikta atliktų darbų sąmata, vėliau taip pat buvo pateiktas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra. Darbo atlikimo metu pagal atsakovų teikiamus pageidavimus ir kelis kartus keičiamus projektinius sprendinius paaiškėjo, jog vienų darbų atlikti nebereikia (todėl pirminėje sąmatoje numatytų darbų kaina, atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus, sumažėjo 304 Eur), tačiau tam tikri darbai buvo atlikti didesnės apimties, negu buvo numatyta pirminėje sąmatoje, dėl to tam tikrų darbų kaina, palyginus su pirmine sąmata, padidėjo 1 803 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės sudaryta ir su atsakovais suderinta darbų kaina nurodyta pirminėje sąmatoje padidėjo 1 499 Eur suma (1 803 – 304 = 1499). Ieškovė, atlikdama atsakovams darbus, sunaudojo statybinių medžiagų už 3 212,8 Eur bei šias išlaidas nurodė atsakovams pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Pažymėjo, kad prieš ieškovei pradedant atlikti darbus atsakovai jai sumokėjo 3 500 Eur avansą. Ieškovė darbus pradėjo 2018 m. vasario mėn. pabaigoje, esant draugiškiems šalių santykiams, ieškovė leido atsakovams su ja galutinai atsiskaityti po visų darbų atlikimo. Ieškovei 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje užbaigus darbus ji pradėjo organizuoti darbų rezultato perdavimo atsakovams procedūrą bei pradėjo raginti atsakovus, kad jie su ieškove atsikaitytų. Atsakovai vengė priimti ieškovės atliktus darbus, su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė, taip pat jokių pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų nereiškė; atsakovams buvo pateiktas ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei PVM sąskaita-faktūra apmokėjimui. Darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti darbai yra atlikti tinkamai, dėl to atsakovams kyla pareiga atsiskaityti už šiuos darbus. Atsakovams buvo atlikta iš viso darbų už 11 670,90 Eur, t. y. 8 458,10 Eur darbų kaina, 3 212,80 Eur medžiagų kaina ir 2 450,89 Eur PVM. Atsakovai ieškovei yra sumokėję 3 500 Eur avansą, dėl to iš atsakovų ieškovės naudai yra priteistina 8 170,90 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai su ieškove vėluoja atsiskaityti 257 dienas iš atsakovų ieškovės naudai turi būti pritiestina 287,66 Eur įstatyminių palūkanų suma.

3.       Atsakovas I. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti 760 Eur   advokato išlaidų, 108,78 Eur antstolio išlaidų, 250 Eur ekspertizės išlaidų. Nurodė, kad 2018 m. pabaigoje su UAB „Tvari statyba“ buvo susitarta dėl statybos rangos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). UAB „Tvari statyba“ atstovai buvo atvykę į objektą, įvertino atliktinų statybos rangos darbų apimtis ir (duomenys neskelbtini) el. paštu atsiuntė darbų sąmatą, kurioje buvo nurodyta, kad visų darbų kaina yra 6 595 Eur. Sąmatoje buvo nurodyta, kad sąmata gali keistis 10 - 15 proc. Su tokia kaina atsakovas sutiko ir netrukus UAB „Tvari statyba“ pradėjo darbus objekte. Žodžiu buvo sutarta, kad atsakovas sumokės už rangovo lėšomis įsigytas ir objekte panaudotas statybines medžiagas pagal rangovo pateiktus medžiagų įsigijimo dokumentus. Mano, kad ieškovė klaidina teismą ir teismui pateikė visiškai kitą sąmatą, kuri neva buvo prisegta prie atsakovui I. P. (duomenys neskelbtini) siųsto elektroninio laiško. Tai patvirtina duomenys iš teismui pateikiamo antstolio A. N. (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Iš jo matosi, kad prie atsakovui I. P. siųsto elektroninio laiško buvo prisegta sąmata, kurioje yra nurodyta visiškai kitokia atliktinų darbų kaina – 6 595 Eur. I. P. taip pat buvo įsitikinęs, kad sąmatoje yra pateikta galutinė statybos rangos darbų kaina. Jei pateikdamas sąmatą rangovas būtų nurodęs, kad prie kainos dar reikia priskaičiuoti ir PVM, jis su tokiomis kainomis nebūtų sutikęs ir statybos darbams atlikti būtų samdęs kitus rangovus – asmenis, kurie dirba pagal verslo liudijimus, arba įmones, kurios nėra PVM mokėtojos. Darbus ieškovės įmonė atliko nuo 2018 m. kovo pradžios iki 2018 m. gegužės 21 d. Per tą laikotarpį rangovui už atliktus darbus buvo sumokėta 3 500 Eur. 2018 m. gegužės viduryje rangovas iš statybos objekto pasitraukė. (duomenys neskelbtini) (pirmadienį) rangovas elektroniniu laišku I. P. atsiuntė naują sąmatą, kurioje jau buvo nurodyta, kad bendra atliktų darbų kaina yra 11 670,90 Eur, įskaitant ir 3 212,80 Eur sumą už rangovo pirktas statybines medžiagas. Elektroniniame laiške buvo nurodyta, kad su rangovu I. P. turi atsiskaityti iki ketvirtadienio vakaro, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Jokio atliktų darbų akto rangovas atsakovui I. P. nepateikė. Šiame elektroniniame laiške apie jokį papildomai mokėtiną PVM net nebuvo užsiminta. Po (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško gavimo I. P. iš karto telefonu informavo rangovą, kad su jo pateikta atliktų darbų kaina nesutinka. Ieškovė atsakovui nepateikė nė vieno statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančio dokumento. Taip pat buvo paklausta, kodėl atliktų darbų kaina viršija pradinėje sąmatoje nurodytą darbų kainą, nors darbų eigoje nebuvo susitarta dėl jokių papildomų darbų atlikimo, o, be to, buvo atlikta mažiau darbų nei buvo sutarta. Rangovas neužbaigė elektros instaliacijos įrengimo darbų, t. y. nebuvo įrengtos rozetės. Pradinėje sąmatoje buvo nurodyta, kad atliktinų darbų kaina yra 6 595 Eur. Naujai pateiktoje sąmatoje jau buvo nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 8 458,10 Eur (išskaičiavus statybinių medžiagų kainą), t. y. apie 28 proc. didesnė. Ieškovė į atsakovo pastabas neatsižvelgė. Iki šiol ieškovė nėra pateikusi jokių dokumentų, kurie patvirtintų statybos rangos darbams sunaudotų medžiagų įsigijimą. Kadangi ieškovė daugiau į objektą nebeatvyko, todėl elektros instaliacijos užbaigimo darbams atlikti jis privalėjau samdyti kitus meistrus. Atliekant tuos darbus paaiškėjo, kad UAB „Tvari statyba“ elektros instaliacijos įrengimo darbus atliko netinkamai. Didžiajame ir vaikų kambariuose elektros laidai buvo išvedžioti ne pagal dizainerės pateiktą planą. Kadangi elektros laidai jau yra paslėpti po apdaila, tai šiuos trūkumus galima būtų ištaisyti tik iš naujo atlikus šių kambarių apdailos darbus. Vėliau buvo pastebėta, kad buvo netinkamai sumontuotas vamzdis nuo šildymo katilo iki kamino. Šio defekto ištaisymui, teko atlikti lubų ardymo darbus. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku ieškovė vėl pareikalavo sumokėti įsiskolinimą, būtent su šiuo laišku ir atsiuntė ir tą sąmatą, kurią ieškovė pateikė teismui, nurodydama, kad ši sąmata buvo neva pateikta atsakovui dar su (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku. Darbų priėmimo perdavimo aktą ieškovė išsiuntė (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, kviesdama atvykti į objektą dėl darbų priėmimo. Į šį laišką atsakovas atsakė (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, kuriame nurodė, kad jis negali vykti į susitikimus iš anksto nesuderintu laiku, o taip pat išreiškė savo nesutikimą su ieškovės pateiktomis kainomis bei nurodydamas darbų trūkumus. Vėliau atsakovas gavo pretenziją iš advokato padėjėjo. Jam atsakovas atsakė (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, kuriame nurodė nesutikimo su reikalavimu apmokėti skolą motyvus, o taip pat informavo, kad ieškovė pateikė klaidingą informaciją apie neva suderintą aukštesnę statybos rangos darbų kainą, persiųsdamas tą sąmatą, kurią buvo gavęs iš ieškovė. Ieškovės atsiųstuose dokumentuose (akte ir PVM sąskaitoje faktūroje) jau nurodoma, kad bendra atliktų darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina jau yra net 14 121,79 Eur. Prie darbų kainos, kurią rangovas buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) atsiųstame elektroniniame laiške, yra priskaičiuotas PVM. Vaidinasi, statybos rangos darbų kaina išaugo dar 21 proc. nei pradinėje sąmatoje, kurią rangovas siuntė (duomenys neskelbtini), su kuria atsakovas sutiko, nei (duomenys neskelbtini) siųstoje sąmatoje nebuvo nurodyta, kad prie darbų kainos dar reikia priskaičiuoti PVM. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutiktų papildomai sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus pagal kainas, numatytas (duomenys neskelbtini) sąmatoje, išskaičiavus tuos darbus, kurie nebuvo atlikti ir atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidas, bei sumokėti ieškovei už statybines medžiagas, kurios buvo įsigytos už ieškovės lėšas, jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys šių medžiagų įsigijimą.

4.       Atsakovė N. M. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo I. P. nurodytus argumentus. Nurodė, kad visais klausimais, susijusiais su gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini) remonto darbais, su ieškove bendravo tik atsakovas I. P.. Atsakovė su UAB „Tvari statyba“ jokių kontaktų neturėjo, sąlygų dėl namo remonto darbų atlikimo nederino, sutarčių nepasirašinėjo.

5.       Trečiasis asmuo R. P. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti ieškovės nurodytais motyvais.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies;  priteisė iš atsakovo I. P. 3 856,23 Eur skolos, 135,76 Eur įstatyminių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3 991,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90 Eur žyminio mokesčio, 927,97 Eur advokato padėjėjo išlaidų, 123,45 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Tvari statyba“ naudai; priteisė iš atsakovės N. M. 3 856,23 Eur skolos, 135,76 Eur įstatyminių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3 991,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90 Eur žyminio mokesčio, 927,97 Eur advokato padėjėjo išlaidų, 123,45 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Tvari statyba“ naudai; grąžino ieškovei UAB „Tvari statyba“ 54 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką; priteisė iš ieškovės UAB „Tvari statyba“ 62,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo I. P. naudai; priteisė valstybės naudai iš atsakovo I. P. ir atsakovės N. M. po 14,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nurodė, kad byloje ieškovė yra tinkama, kadangi šalių nurodytos faktinės aplinkybės, susirašinėjimas patvirtina, jog statybos darbų atlikimas buvo suderintas su UAB „Tvari statyba“, kuriai atstovavo jos direktorius R. P., o ne su R. P., kaip fiziniu asmeniu. Pažymėjo, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliktų ir perduotų atsakovams darbų kainos. Vertinant atsakovo I. P. (duomenys neskelbtini) el. laišką R. P., atsakovas pripažįsta, kad šalių buvo suderinta 6 595 Eur sąmatos suma, išsiųsta atsakovui el. paštu, šią sumą atsakovas patvirtino sutikęs, o kitų sumų atsakovai nederino. Atsakovo teigimu, ieškovė taip pat nepateikė jokių sąskaitų dėl įsigytų medžiagų statybos darbams. Taigi, atsiskaityti už ieškovės atliktus statybos darbus atsakovas sutinka pagal iš anksto sutartą sumą (6 595 Eur), atimant išlaidas dėl darbų defektų šalinimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovams atlikti darbai buvo perduoti, tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl priimtų darbų trūkumų (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad atsakovai turėjo galimybę pateikti teismui rašytinius įrodymus dėl padaryto statybos darbų broko, t. y. pasitelkti antstolio paslaugomis, užfiksuoti ginčitiną darbo rezultatą vaizdo ar foto priemonėmis, surašyti abiem šalims dalyvaujant apžiūros aktą, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius savo teiginius dėl broko, tačiau to nepadarė. Įvertino tai, kad su atsiliepimu į ieškinį atsakovai pateikė teismui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, kuriuo konstatuota, kad atsakovui I. P. el. paštu buvo išsiųsta R. P. preliminari sąmata dėl 6 595 Eur atliktinų darbų kainos, kas paneigia ieškovo atstovo R. P. teiginį, jog atsakovui I. P. buvo siųsta sąmata dėl 11 670,90 Eur darbų kainos. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad nurodytoje sąmatoje nenurodyta medžiagų kaina, ką akcentuoja ir ieškovė. Už panaudotas statybines medžiagas vykdant statybos darbus atsakovų gyvenamajame name turi prievolę atsiskaityti atsakovai. Aplinkybė, kad ieškovė nepateikė atsakovams medžiagų įsigijimo dokumentų, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovų pareigos už panaudotas medžiagas sumokėti, nes priešingu atveju atsakovai nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Statybos darbai buvo atlikti, atsakovai naudojasi statybos darbų rezultatu. Pažymėjo, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, kad šalys susitarė dėl medžiagų įsigijimo dokumentų pateikimo atsakovams. Nurodė, kad į ieškovės sudarytą kitą 11 670,90 Eur sąmatą įskaičiuota 3 212,80 Eur medžiagų kaina, t. y. darbų kaina sudaro 8 457,10 Eur (11 670,90 Eur – 3 212,80 Eur). Ši sąmata, bylos duomenimis, pateikta atsakovui (duomenys neskelbtini).

8.       Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovų sutikimu ekspertas D. K. surašė vertinimo aktą, kuriuo tikslas yra įvertinti objekto (duomenys neskelbtini) apdailos kiekius. Atlikus atsakovų patalpų apžiūrą ir paskaičiavimus vertinimo aktu buvo nustatyta, kad ieškovės atliktų darbų vertė yra 11 212,46 Eur (be PVM), o su 2 054,82 Eur PVM – 13 567,08 Eur. Teismas sprendė, kad iš esmės ekspertas nustatė panašią darbų atlikimo kainą, kaip ir ieškovė – 11 670,90 Eur (be PVM), t. y. 458,44 Eur mažiau nei ieškovė. Ekspertas nustatė, kad vonios hidroizoliacijos darbai (22, 5 kv. m.) nebuvo atlikti ir jų neskaičiavo, sąmatą sudarė pagal vidutinę rinkos kainą. Teismas nesivadovavo atsakovo rašytiniais paaiškinimais, kuriais ieškovės darbų ir medžiagų kaina mažinama 2 689,61 Eur, t. y. nuo 11 670,90 Eur iki 8 991,29 Eur ieškovės sąmatoje pagal D. K. paskaičiavimus, nes D. K. išvadoje nustatė iš naujo atliktų apdailos darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kiekius ir kainą – 11 212,46 Eur (be PVM), be to, ir ieškovė su šiais rašytiniais paaiškinimais nesutiko, išdėstant detaliai nesutikimo motyvus. Teismas sprendė, kad pagal STR 2.05.13:2004 39 p. ieškovė neprivalėjo įrengti atsakovų vonios kambario grindų hidroizoliacijos, nes nėra vidutinio ar didelio vandens poveikio grindims intensyvumo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai negali dėl to vonios kambariu naudotis ar ketina ją įrengti iš naujo. Tokiu būdu, teismas laikė pagrįstą eksperto D. K. paskaičiuotą atliktų apdailos darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kainą – 11 212,46 Eur (be PVM) ir, įvertinus atsakovų sumokėtą 3500 Eur avansą, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 7712,46 Eur (11 212,46 Eur - 3500 Eur), t. y. po 3856,23 Eur (7712,46 Eur : 2) skolos už ieškovės atliktus darbus iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai. Teismas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti skolą iš atsakovų lygiomis dalimis, nes atsakovai nėra susituokę, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, o jų gyvenamojo namo nuosavybės dalis yra lygios, todėl už perduotą darbų naudos rezultatą atsako pagal turimos nuosavybės dalis, t. y. lygiomis dalimis.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovai I. P. ir N. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Tvari statyba“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Iki (duomenys neskelbtini) siųstuose elektroniniuose laiškuose jokių nuorodų apie UAB „Tvari statyba“ nebuvo. Vėlesniuose susirašinėjimuose jau visur buvo nurodoma, kad atsakovai už atliktus darbus privalo atsiskaityti būtent su UAB „Tvari statyba“. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Tvari statyba“ nesugebėjo pateikti nė vieno dokumento, patvirtinančio statybos objekte panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių sutartinius santykius su jo nurodyta Lenkijos įmone (sąskaitų, atliktų darbų aktų, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų ir kt.). Teismui pateikti UAB „Tvari statyba“ duomenys apie 2018 m. vasario - gegužės mėnesį dirbančius asmenis tik patvirtino, kad pati UAB „Tvari statyba“ neturėjo darbuotojų, kurie galėtų atlikti statybos darbus.

9.2.                      Faktą apie tai, kad dėl darbų atlikimo atsakovai tarėsi su R. P., kaip su fiziniu asmeniu, o ne kaip su įmonės vadovu, patvirtina ir sąmatų, kurios buvo siųstos atsakovui I. P. (duomenys neskelbtini)  elektroniniais laiškais, turinys. Jose visos kainos nurodytos be PVM, nėra nurodyta, kad papildomai bus priskaičiuotas PVM mokestis ar PVM yra įskaičiuotas į kainą. UAB „Tvari statyba“ yra PVM mokėtojas, todėl tariantis su dėl darbų atlikimo kainos su fiziniu asmeniu turėjo būti nuorodos apie PVM.

9.3.                      Atsakovams nebuvo svarbu, ar statybos darbus atliks pats R. P., ar jis pasitelks ir kitus asmenis. Atsakovai neneigia tos aplinkybės, kad statybos darbai jų name buvo atlikti, tačiau jie kategoriškai tvirtina, kad dėl darbų atlikimo buvo tariamasi su R. P. kaip fiziniu asmeniu, o ne su įmone.

9.4.                      Net ir pripažinus faktą, kad statybos darbus galėjo atlikti ieškovė, t. y. UAB „Tvari statyba“, teismas netinkamai paskaičiavo atliktų statybos darbų kainą. Jei šalys buvo susitarusios dėl atliekamų darbų kainos, tačiau nėra atskirai susitarusios, kokia bus tiems darbams panaudotų statybinių medžiagų kaina, tai gali reikšti tik tai, kad šalys susitarė, kad statybos darbams bus naudojamos užsakovo pateiktos statybinės medžiagos. Kitu atveju užsakovas už statybines medžiagas pagal nusistovėjusią praktiką turėtų atsiskaityti pagal rangovo pateiktus medžiagų įsigijimo dokumentus. Ieškovė yra juridinis asmuo, tačiau ji jokių statybos darbams panaudotų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų nepateikė.

9.5.                      Eksperto paslaugomis šalims buvo pasiūlyta pasinaudoti dėl to, kad ieškovė negalėjo pateikti jokių statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų. Be to, buvo atlikti kai kurie papildomi darbai, kurių kaina prieš atliekant statybos darbus nebuvo aptarta. Tačiau dėl daugumos statybos darbų kainą šalys buvo suderinusios pagal elektroniniu laišku atsakovui I. P. atsiųstą sąmatą, todėl teismas, nustatydamas rangos darbų kainą, visiškai nepagrįstai vadovavosi kainomis (atskirų statybos darbų kaina už tam tikrą darbų kiekį), kurios buvo nurodytos eksperto pateiktoje ataskaitoje, o ne tomis kainomis, dėl kurių buvo susitarusios šalys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė teismui pateiktuose dokumentuose (sąskaitose, atliktų darbų aktuose, skaičiuotėse), apskaičiuodama atliktų darbų kainą, taip pat vadovavosi tomis kainomis, kurios buvo nurodytos R. P. ir I. P. suderintoje sąmatoje.

9.6.                      Ekspertas nustatė, kad atliktų darbų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni, nei tie darbų kiekiai, kuriuos R. P. nurodė sąmatoje, o ieškovė nurodė atliktų darbų aktuose ir sąskaitose. Būtent atsižvelgiant į eksperto nustatytus atliktų darbų kiekius, atsakovo I. P. atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad rangos darbų kaina turi būti koreguojama. Atsižvelgiant vien tik į šiuos paaiškinimus visa ieškovės nurodyta darbų ir medžiagų kaina turi būti mažinama 2 689,61 Eur suma nuo 11670,90 Eur iki 8 981,29 Eur.

9.7.                      Hidroizoliacijos darbų atlikimas buvo numatytas pradinėje darbų sąmatoje, kurioje buvo numatytas tiek darbų kiekis, kuris buvo didesnis už vonios grindų plotą, tiek darbų kaina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai būtų šių darbų atsisakę. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu visą laiką iki eksperto vertinimo ataskaitos deklaravo, kad šiuos darbus yra atlikusi, ir reikalavo atsiskaityti tiek už šių darbų atlikimą, tiek už darbams panaudotas medžiagas. Šios aplinkybės, be kita ko, rodo ir ieškovės nesąžiningumą, nes hidroizoliacijos įrengimo darbai laikomi paslėptais darbais, po kurių yra atliekami kiti darbai ir kurių atlikimą ar neatlikimą gali pastebėti tik specialistas. Rangovas, neatlikęs hidroizoliacijos darbų, kurie buvo numatyti pagal sutartį, turėtų laikoma pažeidusiu CK 6.684 str. 1 d.

9.8.                      Teismas taip pat netinkamai taikė ir pažeidė civilinio proceso normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 88 str. 9 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad byloje ieškinys patenkintas 94,39 %, o atmesta ieškinio dalis sudaro 5,61 %. Apskaičiuodamas patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį teismas privalėjo vadovautis ne patikslintame ieškinyje nurodyta ieškinio suma (8 458,56 Eur), o pradiniame ieškinyje nurodyta ieškinio suma (10 858,96 Eur). Ieškinio sumą ieškovė sumažino ne dėl to, kad atsakovai pripažino ar patenkino pradinio ieškinio dalį, o po to, kai gavo atsakovo atsiliepimą į pradinį ieškinį ir įrodymus apie tai, kad ieškovė klaidina teismą, pateikdama ne tą sąmatą, kuri buvo pateikta kartu su elektroniniu laišku. Pažymėtina, kad į bylinėjimosi išlaidų sumą teismas įtraukė visas šalių patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas iki patikslinto ieškinio pateikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendimu teismas patenkino 73,52 % ieškinio reikalavimų, o atmetė 26,48 % reikalavimų.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tvari statyba“ prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas R. P. teismo posėdžio metu bei atsiliepime į ieškovės ieškinį ne kartą pabrėžė, kad I. P. dėl darbų atlikimo tarėsi ne su juo asmeniškai, o su juridiniu asmeniu UAB „Tvari statyba“. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės darbuotojas Z. R., faktas, jog susirašinėjimas su ieškove buvo vykdomas su direktoriaus R. P. naudojamo darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). R. P. nėra statybininkas ir niekada neturėjo jam išduoto verslo liudijimo leidžiančio jam atlikti statybos darbus dėl to jis iš esmės negalėjo su atsakovais tartis kaip fizinis asmuo.

10.2.                      Byloje atsakovas I. P. nurodė, kad atsakovai pirko tik tokias medžiagas kaip plytelės, vonia, grindų danga, rozetes, jungikliai, lemputės ir t.t., t. y. tokius vidaus apdailos elementus, kurie turėjo tiesioginę įtaką vidaus apdailos vaizdui. Tuo tarpu tokių medžiagų kaip tinkas, glaistas, GKP plokštes, profiliai, laidai elektros instaliacijai ir kitų medžiagų, būtinų vidaus apdailos darbams atlikti, atsakovai nepirko. Šie darbai buvo atliekami iš ieškovės medžiagų.

10.3.                      Pačių atsakovų buvo pasirinktas statybų ekspertas D. K., kuris savo išvadoje nurodė, jog bendra ieškovės atliktų darbų kaina su medžiagomis sudaro 11 212,46 Eur be PVM, kas iš esmės atitiko ieškovės paskaičiuotą kainą be PVM – 11 670,90 Eur. Ieškovės vertinimu, teismas iš esmės pagrįstai vadovavosi eksperto pateiktais skaičiavimais, nors juose ir buvo tam tikrų neatitikimų, kuriuos savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovai.

10.4.                      Atsakovai daro prielaidą, kad ieškovė, neįrengusi hidroizoliacijos, kuri, neva, yra laikoma paslėptais darbais, bei reikalaudama iš atsakovų už šiuos darbus susimokėti, yra akivaizdžiai nesąžininga. Ši atsakovų nurodyta aplinkybė yra tik prielaida, dėl kurios iš esmės negali būti kvestionuojamas ieškovės sąžiningumas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą pažymėjo, kad jai pabaigus darbus ir reikalaujant atsakovams priimti ieškovės atliktus darbus ir su ja atsiskaityti, atsakovai tiesiog vengė kontakto su ieškove. Ieškovė, atlikusi darbus iki pat darbų rezultato apžiūros su statybų ekspertu iš esmės neturėjo galimybės patekti į patalpas ir apžiūrėti galutinio darbų rezultato. Jeigu atsakovai būtų elgęsi geranoriškai, šalių būtų atlikta ieškovės atliktų darbų priėmimo-perdavimo procedūra ir jos metu paaiškėtų, kad hidroizoliacija nėra įrengta, ieškovė, be jokios abejonės, šio reikalavimo atsisakytų. Tai kad ieškovė nežinojo, jog atsakovų name hidroizoliacija nėra įrengta, sąlygojo iš esmės ir pačių atsakovų kategoriškas atsisakymas bendradarbiauti su ieškove. Dėl to nėra pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu.

10.5.                      Atsakovų nurodomas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. ieškinio tenkinimo procento skaičiavimas ne nuo patikslintame, o pirminiame ieškinyje nurodytos reikalavimo sumos, iš esmės yra neracionalus, nelogiškas bei prieštaraujantis CPK nurodytiems bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principams. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą bei priėmus galutinį sprendimą, kuriuo 94,39 proc. buvo tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys atitinkamai buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos kas yra teisinga, logiška bei kas atitinka įstatymo nuostatas. Atsakovai nurodo, kad ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino gavusi atsakovo atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame neva buvo teigiama, kad ieškovė pateikdama ne tą sąmatą sąmoningai klaidina teismą. Ieškovė su tokiu atsakovų teiginiu visiškai nesutinka, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų už ieškovės atliktus darbus priskaičiuotą PVM. Ieškovė nusprendė, jog reikalauti iš atsakovų priteisti PVM yra nesąžininga, dėl to elgdamasis geranoriškai ieškovė šios savo reikalavimo dalies atsisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar UAB „Tvari statyba“ yra tinkama ieškovė, taip pat dėl atliktų statybos darbų apimties ir jų kainos.

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

12.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovams N. M. bei I. P. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso po (duomenys neskelbtini) dalis (viso abiem (duomenys neskelbtini) dalis), (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini) užstatyto ploto pastato-vienbučio gyvenamojo namo su terasomis, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bei po (duomenys neskelbtini) dalis ploto žemės sklypo, kuriuo unikalus (duomenys neskelbtini).

13.       Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 metų vasario mėnesio pabaigoje R. P. bei atsakovai žodžiu susitarė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) bus atlikti vidaus apdailos bei kiti statybos darbai.

14.       (duomenys neskelbtini)  el. laišku trečiasis asmuo R. P. išsiuntė atsakovui I. P. preliminarią darbų ir resursų sąmatą, kurioje nurodyta preliminari šių darbų kaina – 11 670,90 Eur, patvirtinant 3500 Eur sumokėtą atsakovo avansą bei nurodant likusią 8 170,90 Eur sumą (be PVM). Preliminarioje sąmatoje nurodyta, kad sąmata gali keistis 10-15 %. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Tvari statyba“ pateikė atsakovams apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta statybos darbų ir medžiagų atlikimo kaina – 11 670,90 Eur, o su 21 % PVM – 14 121,79 Eur, bei atliktų darbų aktą, kuriuose įskaičiuotas atsakovų sumokėtas 3 500 Eur avansas, todėl mokėtina suma sudaro 10 621,79 Eur (14121,79 Eur - 3500 Eur). Ieškovės vertinimu, atlikus šalių sutartus darbus, jų kaina, kaip ir preliminarioje sąmatoje nepasikeitė: 11 670,90 Eur (su 21 % PVM – 2450,89 Eur sudarė 14 121,79 Eur).

15.       Ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus iki 8 170,90 Eur skolos, 287,66 Eur palūkanų, prašydama priteisti iš atsakovų skolą bei palūkanas lygiomis dalimis (po 4 085,45 Eur skolos ir 143,83 Eur palūkanų iš kiekvieno). Ieškovė nurodė, kad preliminari sąmata dėl 6 595 Eur, kaip nurodė ir atsakovas I. P. laiške, yra statybos darbų kaina be medžiagų kainos ir be PVM. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė detalizavo atliktų darbų apimtį, kainą, pateikė teismui panaudotų medžiagų darbų atlikimui sąmatą 3 791,85 Eur sumai.

16.       Atsakovai pateikė teismui antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, kuriuo konstatuota, kad atsakovui I. P. el. paštu buvo išsiųsta R. P. preliminari sąmata dėl 6 595 Eur atliktinų darbų kainos. Ieškovė nurodė, kad ši suma yra be medžiagų kainos ir be PVM.

Dėl ieškovo byloje tinkamumo

17.       Atsakovai teigia, kad nagrinėjamos bylos atveju dėl statybos darbų atlikimo jie tarėsi ne su ieškove UAB „Tvari statyba“, o su R. P., kaip su fiziniu asmeniu. Atsakovai nurodo šiuos argumentus: 1) (duomenys neskelbtini) laiškuose jokių nuorodų apie UAB „Tvari statyba“ nebuvo; 2) UAB „Tvari statyba“ neturėjo darbuotojų, kurie galėtų atlikti statybos darbus; 3) net po to, kai atsakovai suabejojo tuo, kad UAB „Tvari statyba“ yra tinkama ieškovė šioje civilinėje byloje, ieškovė nesugebėjo pateikti nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų faktą, kad statybos darbus atsakovams priklausančiame name atliko būtent UAB „Tvari statyba“, ieškovė nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio statybos objekte panaudotų statybinių medžiagų įsigijimą.

18.       CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje proceso teisės normoje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.

19.       Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujantys byloje asmenys yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Dalyvaujantys byloje asmenys yra tie asmenys, kurie dalyvauti byloje bet kokiu aptartu statusu yra įtraukti ieškovo ieškiniu (pareiškėjo pareiškimu) arba teismo nutartimi.

20.       Tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais, kai tai tiesiogiai susiję su asmens teisėmis ir teisėtais interesais, įstatymas gali suteikti asmeniui teisę pateikti byloje, kurioje jis nedalyvauja, tam tikrus procesinius prašymus, siekiant užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pavyzdžiui, tam, kad būtų užtikrintos asmens teisės ir teisėti interesai, CPK nustato galimybę asmeniui, kuris nėra byloje ieškovas ar atsakovas, bet kuris turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įstoti į procesą kaip trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais arba be jų ginčo teisenoje arba kaip suinteresuotam asmeniui ne ginčo (ypatingojoje) teisenoje (pvz., CPK 45 straipsnio 2 dalis, 46 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 3 dalis).

21.       CPK 45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas aptarė teismų praktiką, reglamentuojančią netinkamą šalį civiliniame procese, todėl pakartotinai teisėjų kolegija tuo klausimu nebepasisako. Šioje byloje ieškovė UAB „Tvari statyba“ nesutiko, kad būtų pakeista ieškovė, todėl, ieškovės prašymu, trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje į bylą buvo įtrauktas R. P..

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas bylai reikšmingas aplinkybes, rodančias, kad atsakovai sutartį sudarė būtent su ieškove UAB „Tvari statyba“, o ne su R. P., kaip su fiziniu asmeniu. Byloje nustatyta, jog juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Tvari statyba“, jos vadovu yra įregistruotas direktorius R. P.. Trečiasis asmuo R. P. viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad derybose su atsakovais jis veikė kaip ieškovės UAB „Tvari statyba“ direktorius, o ne fizinis asmuo R. P.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. P. neturi verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, statybos darbų pats neatlieka, atsakovui I. P. jį rekomendavo UAB „Tvari statyba“ darbuotojas Z. R., kuris 2019 m. lapkričio 26 d. buvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojas ir patvirtino R. P. teiginius. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo R. P. byloje nurodė, kad jis, veikdamas kaip UAB „Tvari statyba“ direktorius, įmonės vardu organizavo darbus, medžiagų pirkimą, darbų priežiūrą, o darbų rezultato derinimu vykdė su kitu bendrovės darbuotoju Z. R., nurodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį naujai įdarbintas darbuotojas O. L. atliko tam tikrus būtinus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino SoDros duomenis, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2018-05-31 d. UAB „Tvari statyba“ dirbo O. L., R. P., Z. R., A.S. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš SoDros duomenų matyti, kad iki 2018 m. balandžio 3 d., kai buvo įdarbintas O. L., ieškovė pati neturėjo darbuotojų, galinčių atlikti statybos darbus, kadangi R. P. ir Z. R. byloje nurodė, kad jie statybos darbų neatlikinėjo. Nuo 2018 m. gegužės 2 d. buvo įdarbintas dar vienas darbuotojas. Ieškovė byloje nurodė, kad atliekant statybos darbus atsakovų name buvo pasitelkti ir Lenkijos bendrovėje Lion Trans Sp. Z.o.o. dirbantys darbuotojai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė darbams pasitelkė kitos įmonės darbuotojus. Tačiau, įvertinus ieškovės turimus darbuotojus, tikėtina, kad kiti darbuotojai buvo pasitelkti, kadangi R. P. jokių statybos darbų pats neatliko.

23.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visas susirašinėjimas su atsakovais vyko tiek UAB „Tvari statyba“, tiek R. P. priklausančiu el. paštu r.puchovic@gmail.com, kuris nurodytas ir UAB „Tvari statyba“ interneto svetainėje, sąmatoje bei visuose kitose dokumentuose yra R. P. parašas bei UAB „Tvari statyba“ antspaudas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad pats R. P. jokių statybos darbų atsakovų gyvenamajame name neatliko, kad atsakovui buvo žinoma, jog R. P. turi įmonę, jog gaudavęs el. laiškus ir kitus dokumentus su UAB „Tvari statyba“ antspaudu, atsakovas I. P., kuris tvarkė klausimus dėl statybos darbų atlikimo atsakovų name, jokių klausimų ir pretenzijų dėl to nereiškė, darytina išvada, kad jis savo veiksmais patvirtino, jog atsakovai sutartį sudarė būtent su ieškove UAB „Tvari statyba“. Ieškovės pateiktos susirašinėjimo žinutės taip pat patvirtina, kad atsakovas žadėjo atsiskaityti su ieškove ir jokių pretenzijų dėl kainų ir darbų atlikimo ar netinkamo atlikimo nereiškė. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovui I. P. buvo žinoma, kad R. P. turi statybos įmonę, todėl atsakovams nebuvo pagrindo manyti, kad statybos darbai, kurie buvo atliekami atsakovų name ne paties R. P., o kitų asmenų, įrodo susitarimą su fiziniu asmeniu R. P. dėl šių darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nei vieno elektroninio laiško, galinčio patvirtinti, kad sutartis dėl statybų buvo sudaryta būtent su R. P. kaip fiziniu asmeniu, kadangi visur naudotas vien oficialus įmonės el. paštas. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad <<...iš tikrųjų 2018 m. pabaigoje su UAB „Tvari statyba“ buvo susitarta dėl statybos darbų atlikimo....>>, <<...UAB „Tvari statyba“ atstovai buvo atvykę į objektą, įvertino atliktinų statybos darbų apimtis,. atsiuntė atliktinų darbų sąmatą..>>.   

24.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad įmonės sąmatose turi būti nurodytas ir PVM dydis, tuo tarpu atsakovui I. P. elektroniniais laiškais siųstuose sąskaitose kainos nurodytos be PVM, nėra nurodyta, kad papildomai bus priskaičiuotas PVM mokestis ar PVM yra įskaičiuotas į kainą. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė, atsižvelgdama į šias aplinkybes, atsisakė reikalavimo iš atsakovų priteisti PVM. Vien ši aplinkybė neįrodo, kad atsakovai dėl statybos darbų atlikimo tarėsi ne su UAB „Tvari statyba“.

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus,  sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Tvari statyba“ laikė tinkama ieškove šioje byloje, kadangi būtent su ja atsakovai susitarė dar statybos darbų atlikimo.

Dėl skolos priteisimo

26.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Tvari statyba“ atsakovams. pateikė pasirašytą Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurio atsakovai iki šios dienos nepasirašė. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta: viso darbas su medžiagomis sudaro 14 121,79 Eur sumą, avansas – 3 500 Eur, mokėti – 10 621,79 Eur. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte išvardyti visi atlikti darbai ir nurodytos jų kainos, nurodyta, kad medžiagos sudarė 3 212,80 Eur sumą, papildomi darbai sudarė 1 200,00 Eur sumą. Pažymėtina, kad aiškiai nurodyti ir PVM dydžiai už darbus (1 776,20 Eur) ir medžiagas (674,69 Eur). Kartu su Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu atsakovams buvo pateikta ir PVM sąskaita faktūra bendrai 14 121,79 Eur sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad atsakovai neginčijo ieškovės vienašališkai pasirašyto ir jiems pateikto Atliktų darbų perdavimo priėmimo akto, vienašališkai ieškovės pasirašytas Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas yra galiojantis tol, kol jis nėra nuginčytas.

27.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovams atlikti darbai buvo perduoti; kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl priimtų darbų trūkumų (CPK 178 str.). Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad su atsiliepimu į ieškinį atsakovai pateikė teismui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuota, kad atsakovui I. P. el. paštu buvo išsiųsta R. P. preliminari sąmata dėl 6 595 Eur atliktinų darbų kainos, kas paneigia ieškovės atstovo R. P. teiginį, jog atsakovui I. P. buvo siųsta sąmata dėl 11 670,90 Eur darbų kainos. Tačiau byloje taip pat teismo teisingai nustatyta, jog nurodytoje sąmatoje dėl 6 595 Eur atliktinų darbų kainos nenurodyta medžiagų kaina.

28.       Atsakovai teigia, jei šalys buvo susitarusios dėl atliekamų darbų kainos, tačiau nėra atskirai susitarusios, kokia bus tiems darbams panaudotų statybinių medžiagų kaina, tai gali reikšti tik tai, kad šalys susitarė, kad statybos darbams bus naudojamos užsakovo pateiktos statybinės medžiagos. Kitu atveju užsakovas už statybines medžiagas pagal nusistovėjusią praktiką turėtų atsiskaityti pagal rangovo pateiktus medžiagų įsigijimo dokumentus. Pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo, tačiau ji jokių statybos darbams panaudotų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų nepateikė.

29.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.647 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (6.647 straipsnio 2 dalis). Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

30.       Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

31.       Iš esmės darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Su darbų priėmimo faktu tiesiogiai susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Darbų perdavimo–priėmimo aktas nors ir pripažįstamas sandoriu, nagrinėjant bylą, vertintinas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimo faktą bei jų kokybę.

32.       Byloje nustatyta, kad atsakovui I. P. el. paštu buvo išsiųsta R. P. preliminari sąmata dėl 6 595 Eur atliktinų darbų kainos. Nurodyta suma buvo be medžiagų kainos ir be PVM. Taip pat buvo nurodyta, kad sąmata gali keistis 10-15 procentų. Vadinasi, darbų kaina galėjo padidėti nuo 6 595 Eur iki 7 584,25 Eur sumos ir tas tenkino atsakovus, nepaisant to, kad medžiagų kainos nebuvo įskaičiuotos. Tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo, nustatančio medžiagų kainas, taip pat nebuvo jokio rašytinio susitarimo, kad ieškovė pateiks detalią informaciją apie medžiagų kainas (t. y. pirkimo dokumentus su kiekiais ir kainomis). Ieškovė byloje nurodė, kad medžiagas ji perka dideliais kiekiais ir tik vėliau jas naudoja statybos darbams pagal poreikį.

33.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas I. P. nurodė, kad atsakovai pirko tik tokias medžiagas kaip plytelės, laminatas, vonia, dažai, rozetes, lemputės, t. y. tokius vidaus apdailos elementus, kurie turėjo tiesioginę įtaką vidaus apdailos vaizdui (2019 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 dalis 48:00 min. – 48:40 min.). Kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovai nepirko tokių medžiagų kaip tinkas, glaistas, GKP plokštes, profiliai, laidai elektros instaliacijai ir kitų medžiagų, būtinų vidaus apdailos darbams atlikti. Kadangi atsakovai minėtų medžiagų nepirko patys, akivaizdu, kad jos buvo imamos iš ieškovės UAB „Tvari statyba“ medžiagų ir vėliau buvo įtraukti į galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą. Sutiktina su ieškove, kad šie dokumentai iš esmės patvirtino ieškovės panaudotų medžiagų kiekius ir kainas. Tačiau ieškovė į bylą negalėjo pateikti medžiagų pirkimo dokumentų, kadangi statybines medžiagas, kaip nurodo ieškovė, ji perka dideliais kiekiais ir vėliau pagal poreikį šias medžiagas naudoja jos turimose statybvietėse.

34.       CK 6.653 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą.

35.       Nesant galimybės nustatyti tikslios medžiagų kainos, kadangi ieškovė į bylą nepateikė jų pirkimo dokumentų, byloje buvo pasinaudota eksperto paslaugomis. Su ekspertu D. K. sutiko abi bylos šalys. (duomenys neskelbtini) atsakovas I. P. sudarė sutartį su MB „Statybos ekspertizių centras“, atstovaujama direktoriaus D. K., dėl (duomenys neskelbtini) namo vertinimo, nustatant atliktų apdailos darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kiekį ir kainą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi. eksperto D. K. surašytu vertinimo aktu, kadangi medžiagų pirkimo dokumentų su kainomis ieškovė negalėjo teismui pateikti. Vertinimo aktu buvo nustatyta, kad ieškovės atliktų darbų vertė yra 11 212,46 Eur (be PVM), o su 2 054,82 Eur PVM – 13 567,08 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės ekspertas nustatė panašią darbų atlikimo kainą kaip nurodė ieškovė, eksperto nurodyta kaina 458,44 Eur mažesnė nei ieškovės. Taip pat teismas pagrįstai akcentavo, jog ekspertas nustatė, kad vonios hidroizoliacijos darbai nebuvo atlikti ir jų neskaičiavo ir sąmatą sudarė pagal vidutinę rinkos kainą.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad abi bylos šalys turėjo pastabų dėl vertinimo akto, tačiau abi šalys sutiko, kad vertinimas būtų atliktas eksperto D. K.. Ieškovė apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, dėl jos nurodytas pastabas vertina tik tiek, kiek tai susiję su apeliacinio skundo argumentais.

37.       Atsakovai teigia, kad ekspertas nustatė, kad atliktų darbų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni nei tie darbų kiekiai, kuriuos R. P. nurodė sąmatoje, o ieškovė nurodė atliktų darbų aktuose ir sąskaitose. Atsakovų vertinimu, įvertinus vertinimo aktą, turi būti padarytos šios korekcijos: 1) sienų, lubų dažymas – Akte nurodyta 260 kv. m., specialisto akte 225,89 kv. m. Sutartinė kaina 9 Eur už kv. m., todėl atliktų darbų kaina turi būti 2 033,01 Eur, o ne 3 120 Eur, t. y. 1 086,99 Eur mažiau; 2) ventiliacijos įrengimas – Akte nurodyta kaina (už vnt.) 200 Eur, specialisto akte 3,27 Eur, t. y. 196,73 Eur mažiau; 3) hidroizoliacijos įrengimas – Akte nurodyta 90 Eur, specialisto akte - 0, t. y. 90 Eur mažiau; 4) plytelių klijavimas –Akte nurodyta 46 kv. m., specialisto akte 41,78 kv. m. Sutartinė kaina 13 Eur už kv. m. , todėl atliktų darbų kaina turi būti 543,14 Eur, o ne 598 Eur, t. y. 54,86 Eur mažiau; 5) grindjuostės įrengimas – Akte nurodyta 45 kv. m., specialisto akte 28 kv. m. Sutartinė kaina 4 Eur už kv. m., todėl atliktų darbų kaina turi būti 112 Eur, o ne 180 Eur, t .y. 68 Eur mažiau; 6) grindų dangos įrengimas – Akte nurodyta 58 kv. m., specialisto akte 49 kv. m. Sutartinė kaina 4 Eur už kv. m., todėl atliktų darbų kaina turi būti 196 Eur, o ne 232 Eur, t. y. 36 Eur mažiau; 7) santechnika – Akte nurodyta kaina (už vnt.) 350 Eur, specialisto akte 331,11 Eur, tačiau dujinio katilo montavimo darbus atliko ESO specialistai, todėl santechnikos darbų kaina mažintina 167,31 Eur suma iki 163,80 Eur, t. y. 186,20 Eur mažiau; 8) elektros įrengimas – Akte nurodyta kaina (už vnt.) 1 000 Eur, specialisto akte 358,31 Eur, tačiau realiai buvo atlikti tik 3 naujų taškų išvedimo darbai (pagal susitarimą 4 eur už vnt.) ir el. skydo perdarymo darbai 49,27 Eur, todėl elektros darbų kaina mažintina 61,27 Eur, t. y. 938,73 Eur mažiau; 9) medžiagos – Akte nurodyta kaina 3 212,80 Eur, pastolių nuoma – 100 Eur, drėgmės surinkėjo kaina 100 Eur, t. y. iš viso 3 412,80 Eur. Specialisto akte medžiagų ir mechanizmų vidutinė kaina yra 2 793,52 Eur, o su PVM 3 380,10 Eur (įskaičiavus drėgmės surinkėjo ir pastolių nuomos kainą, t. y. 32,10 Eur mažiau. Atsakovų teigimų, visa ieškovės nurodyta darbų ir medžiagų kaina turi būti mažinama 2 689,61 Eur suma nuo 11 670,90 Eur iki 8 981,29 Eur.

38.       Ieškovė pateikė šiuos paaiškinimus dėl eksperto vertinimo akto: 1) sienų ir lubų dažymas: akte nurodytas 260 m2 kiekis apėmė ne tik sienų ir lubų glaistymą, stiklo audinio klijavimą, šlifavimą ir dažymą, į šį kiekį taip pat buvo įskaičiuotas ir angokraščių glaistymas, šlifavimas ir dažymas. Specialisto išvadoje angokraščių dažymas yra išskirtas į atskirą poziciją ir jų kiekis yra paskaičiuotas 17,63 m2. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto akte nurodytas sienų ir lubų dažymo kiekis sudaro 225,89 m2, o angokraščių 17,69 m2, bendroje sumoje kiekis sudaro 243,58 m2, o ne 225,89 m2 kaip nurodo atsakovai. Pagal jos pirminius skaičiavimus, kurie buvo atliekami dar atliekant darbus, angokraščių kiekis sudarė 24 m2, tuo tarpu sienų ir lubų kiekis 236 m2, kas sumoje sudaro 260 m2. Ieškovės vertinimu, specialistas savo skaičiavimuose galimai apsiriko ir netinkamai paskaičiavo ar į savo skaičiavimus visiškai neįtraukė vieno ar kelių langų angokraščių kiekius. Pažymėjo, kad specialistas matavimus ir skaičiavimus atliko jau esant įrengtoms viso namo luboms, tuo tarpu kai kuriuose vietose sienos buvo glaistomos ir stiklo audinys buvo klijuojamas aukščiau negu šiuo metu yra lubos. Vien po vaiko kambaryje esančiomis įtempiamos lubomis buvo paslėpta 5 - 7 m2 užglaistytų ir nudažytų sienų. Skirtumas tarp specialisto paskaičiuoto (243,58 m2) ir ieškovės akte nurodyto kiekio (260 m2) yra labai nežymus (16,42 m2), dėl to nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad ieškovės faktinis užglaistytų ir nudažytų sienų kiekis yra 260 m2, o ne 225,89 m2, kaip savo paaiškinimuose nurodo atsakovai; 2) ventiliacijos įrengimas: specialisto skaičiavimuose nurodyta ventiliacijos įrengimo kaina yra visiškai neadekvati. Atsakovų namas buvo pastatytas visiškai be jokios ventiliavimo sistemos, t. y. name nebuvo nei oro paėmimo iš atskirų kambarių tašku nei bendros oro išvedimo angos. Ieškovė atsakovų name įrengė 3 oro paėmimo angas (ventiliacijos taškus) vonioje, virtuvėje ir katilinėje bei įrengė bendrą oro išvedimo iš namo angą. Nuo kiekvieno ventiliacijos taško iki oro išvedimo iš namo angos ieškovė nutiesė metalinį vamzdį. Ventiliacijos įrengimas kainavo daug pastangų ir laiko. Ieškovė atsakovams įrengė naują ventiliacijos sistemą, dėl to šių darbų kaina nėra ir negali būti 3,72 Eur, kaip yra nurodyta specialisto išvadoje ir atsakovų paaiškinimuose, o yra labiau tikėta, jog šių darbų kaina yra 200 Eur; 3) plytelės ir grindų danga: skaičiavimuose yra iš esmės kelių kvadratinių metų netikslumas, kas gali būti vertinama kaip elementari paklaida, kuri galėjo būti sąlygota elementarios specialisto žmogiškos klaidos; 4) santechnikos darbai: priešingai negu teigia atsakovai, AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujinių katilų individualiuose namuose įrengimo, pajungimo ar pririšimo paslaugų neteikia; 5) Elektros instaliacija: Kaip yra nurodyta specialisto akte, ieškovės atliktų darbų akte nurodytas elektros taškų kiekis faktiškai yra. Ieškovė šį kiekį yra įtraukusi į atliktų darbų aktą. Ieškovės ir specialisto aktuose nurodyti kiekiai sutampa; 6) Medžiagos: specialisto skaičiavimai yra atlikti vadovaujantis mažesniais darbų kiekiais. Taip pat specialisto skaičiavimai ir aktas yra antriniai duomenys, t. y. atlikti apžiūrėjus jau galutinį rezultatą. Tuo tarpu ieškovės akte yra nurodyti faktiniai medžiagų kiekiai ir jų kainos, pagal faktines jų sąnaudas. Tarp specialisto paskaičiuotos ir ieškovės akte nurodytos medžiagų kainos yra nežymus skirtumas, kuris gali būti vertinama kaip leistina paklaida specialisto skaičiavimuose. Dėl to laikytina, jog ieškovės ieškiniu reikalaujama suma už medžiagas yra pagrįsta; 7) dėl neįrengtos hidroizoliacijos: iki atsakovų namo apžiūros ieškovė galvojo, kad hidroizoliacija atsakovų name ieškovės buvo įrengta. Tačiau atlikus apžiūra ir paaiškėjus, kad hidroizoliacija atsakovų name nėra įrengta, ieškovė paskutinio teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimo, priteisti iš atsakovų skolą už hidroizoliacijos įrengimą, atsisakė. Ieškovė visiškai sutinka su teismo pozicija, kad vienbučiuose ir dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose hidroizoliacija vonios kambaryje vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „statinių konstrukcijos. Grindys“ nėra būtina.

39.       Šioje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos teisinių santykių, todėl šalims galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kai kiekviena privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamoj byloje ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė pateikdama savo paruoštus atliktų statybos darbų dokumentus, aktyviai dalyvaudama įrodinėjimo procese. Atsakovas iš esmės rėmėsi savo nuomone, paaiškinimais, sau palankias vertinimo išvadas laiko pagrįstomis, o nepalankias kritikuoja, neigia, tačiau jų nepagrįstumo įrodymų neteikia. Atsakovo nurodomi darbų kiekiai nėra grindžiami duomenimis, kurie galėtų sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus skaičiavimus, jų nurodytų netikslumų pobūdį, sprendžia, kad tiksliausia šioje byloje buvo vadovautis būtent specialisto pateiktu vertinimo aktu, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Net ir esant šalių nurodytiems netikslumas, nesant jokių objektyvių juos įrodančių duomenų byloje, teismas pagrįstai pirmenybę teikė nepriklausomo specialisto išvadai. Pažymėtina, kad byloje ieškovė į bylą pateikė ESO el. laišką, kuriame nurodyta, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujinių katilų montavimo, pajungimo darbų neatlieka. Taip pat pažymėtina, kad specialisto nurodyta kaina yra mažesnė, todėl vadovavimasis ja yra palankesnis atsakovams.

41.       Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog hidroizoliacija turėjo būti įrengta vonios grindims, o ne visos vonios kambario, todėl visos vonios kambario įrengimo darbų perdaryti nėra būtina. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų 2004-03-23 įsakymu Nr. D1-127 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ patvirtinimo nustatytą reglamentavimą. Byloje atsakovai nepateikė jokių objektyvių šią teismo išvadą paneigiančių duomenų.

42.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visus išdėstytus bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo ieškovės darbų ir medžiagų kaina mažinti 2 689,61 Eur, t. y.  nuo 11 670,90 Eur iki 8 991,29 Eur, ieškovės sąmatoje pagal eksperto D. K. paskaičiavimus, nes ekspertas D. K. išvadoje nustatė iš naujo atliktų apdailos darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kiekius ir kainą – 11 212,46 Eur (be PVM). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė eksperto D. K. paskaičiuotą atliktų apdailos darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kainą (11 212,46 Eur (be PVM)), įvertino atsakovų sumokėtą 3 500 Eur avansą, todėl pagrįstai priteisė 7 712,46 Eur (11 212,46 Eur - 3 500 Eur) iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 3 856,23 Eur skolos už ieškovės atliktus darbus iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai. Dėl palūkanų netinkamo paskaičiavimo atsakovai argumentų nepateikia, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, pritardama pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

45.       Atsakovai teigia, kad teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes apskaičiuodamas patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį teismas privalėjo vadovautis ne patikslintame ieškinyje nurodyta ieškinio suma (8 458,56 Eur), o pradiniame ieškinyje nurodyta ieškinio suma (10 858,96 Eur).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 141 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą). Be to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslindama ieškinio reikalavimus, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė nuo patikslinto ieškinio reikalavimų, darydamas išvadą, jog ieškinys patenkintas 94,39 %, o atmesta ieškinio dalis sudaro 5,61 %.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

48.       E. Ž. Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

49.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovų apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos jų naudai nepriteistinos. Ieškovė UAB „Tvari statyba“ prašo iš atsakovų I. P. bei N. M. priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatyto Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, teismas iš atsakovų I. P. bei N. M. ieškovės UAB „Tvari statyba“ naudai priteisia po 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės  „Tvari statyba“, į. k. 302908101, naudai 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės N. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvari statyba“, į. k. 302908101, naudai 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai Rasa Bartašienė

                                                                                                                                Birutė Simonaitienė 

                                                                                                                                Irena Stasiūnienė