Civ. b. Nr. e2A-1018-262/2016

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18651-2011-1

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) ieškinį atsakovui UAB „Plieno paukštis“ dėl gretutinių teisių pažeidimo ir atlyginimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8340 Lt (2415,43 Eur) atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais kavinės-baro patalpose, esančiose K. Kalinausko g.11B, Vilniuje, už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 15 d.; įpareigoti atsakovą savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“, uždrausti atsakovui vykdant veiklą, naudoti gretutinių teisių objektus – viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti fonogramas, nesudarius sutarties dėl gretutinių teisių objektų, turtines teises, kurias administruoja ieškovas, naudojimo ir/ar nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo; priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas komerciniais tikslais naudoja patalpas, esančias K. Kalinausko g.11b, Vilniuje, kuriose yra įsikūrusi kavinė-baras, kurioje nuolat naudojami gretutinių teisių objektai – fonogramos (muzikos įrašai). Atsakovas nevykdo įstatyminės prievolės mokėti už viešą fonogramų paskelbimą, taip pažeisdamas Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – ATGTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisę gauti atlyginimą. Nors ieškovas dėl to ne vieną kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu, kreipėsi į atsakovą, siekdamas geruoju pasirašyti sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo atsakovo veikloje ir mokėti už tai atlyginimą (ATGTĮ 83 str. 4 d.), tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Kadangi atsakovas nuo 2006 m. birželio 21 d. turi licenciją parduoti alkoholį, ši data laikytina gretutinių teisių pažeidimo pradžia. Ieškovo turimų patalpų plotas neviršija 100 kv.m., todėl vadovaujantis tarifais, atsakovas turi sumokėti ieškovui: už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. - 12,16 € (42 Lt.) per mėn. (90 mėn. x 42) ir už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. po 17,38 € (60 Lt.) per mėnesį (6 mėn. x 60), atsižvelgiant į tai ieškovas turi sumokėti viso 1207,72 € (4170 Lt.) (3780 Lt. + 390 Lt.) atlyginimą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 15 d.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad reikalaudamas mokėti už viešą fonogramų paskelbimą, ieškovas nepateikė įrodymų, apie atsakovo patalpose nuolat, nuo 2006 m. naudojamas fonogramas, kurių autoriams neva atstovauja ieškovas. Ieškovas neturi teisės atstovauti jo nurodomų gretutinių teisių turėtojų, nes neįrodė tokios savo teisės. Be to, ieškovas neįrodė ir fakto, kad atsakovas nuo 2006 metų naudoja gretutinių teisių objektus, nes atsakovo patalpose nėra jokios muzikos kūrinių atkūrimo įrangos.

4. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija teismui pateiktoje išvadoje nurodo, kad Lietuvoje gretutines teises administruoja – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA (ieškovas) bei gretutinių teisių asociacija „Greta“, todėl monopolinė vienos asociacijos veikla negalima. Teisėtam muzikos kūrinių viešam paskelbimui kiekvienas naudotojas turi sudaryti sutartį su atlikėjams atstovaujančia kolektyvinio administravimo asociacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 340 Eur atstovavimo išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės neįrodė reikalavimo pagrindo (CPK 176 straipsnis). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas tiek į tai, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota, kad atsakovo patalpose buvo viešai skelbiamos užsienio šalių atlikėjų fonogramos, tiek ir į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo grojama tų autorių ar teisių turėtojų muzika, kurie yra užsiregistravę konkrečiose kolektyvinio teisių administravimo organizacijose, pasirinkusiose išimtinai tik ieškovo, o ne kurį vieną iš kitų savo muzikos distribucijos ir licencijavimo būdų ar pasaulyje egzistuojančių interneto svetainių-platformų, kuriose talpinama neapmokama muzika.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; prijungti įrodymus: LGS patvirtinimą dėl S. O. atstovavimo, J. A. ir PPL susitarimą, AGATA bei LGS sutartį, AGATA ir PPL sutartį; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei neįvertino AGATA, kaip kolektyvinio administravimo asociacijos veiklos esmės, specifinio jos statuso. Teismas neįvertino visų ieškovo pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino ginčo faktines aplinkybes. Teismas taip pat netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas nukrypo nuo ilgalaikės tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktikos. Atsakovas neturėdamas sutarties su ieškovu, ilgą laiką leido užsienio atlikėjų kūrinius. Remiantis, ATGTĮ nuostatomis atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už leidžiamus užsienio atlikėjų įrašus, tačiau to nepadarė, o teismas į tai neatsižvelgė. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pakeistas, pilna apimtimi tenkinant ieškinio reikalavimus.

9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, tačiau net neaiškina jų pateikimo ir prijungimo prie bylos būtinumo, priežasčių, dėl kurių ieškovas šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė įgaliojimų tinkamai atstovauti autorių teises. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė gretutinių teisių objektų panaudojimo fakto Atsakovui priklausančioje kavinėje-bare.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

12. Ieškovas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju ieškovas pateikė išsamų apeliacinį skundą, o atsakovas išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą. Taigi, šalys turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl žodinis procesas nėra būtinas.

13. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad byloje nepakanka įrodymų, kad atsakovas nuo 2006 m. darė ATGTĮ pažeidimus. Su tokia teismo išvada nesutiktina. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog gretutinių teisių objektai atsakovo veikloje naudojami dar nuo 2006 m., nes tais metais atsakovas sudarė licencinę sutartį su Lietuvoje autorių teises kolektyviai administruojančia LATGA-A, o ši sutartis galiojo iki pat 2014 m. gegužės 31 d. Atsakovas nepaneigė, jog šios sutarties galiojimo metu jos buvo laikomasi, t. y. atlyginimas už kūrinių naudojimą LATGA-A’ai buvo mokamas. Akivaizdu, kad visu šiuo laikotarpiu atsakovo veikloje buvo naudojami muzikos kūriniai - priešingu atveju sutartis nebūtų buvusi sudaryta ar būtų buvusi nutraukta.

14. Šiam ginčui aktualioje teismų praktikoje, o būtent - 2014 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civ. byloje Nr. 2A-870-163/2014, yra išaiškinta, jog sudarydamas licencinę sutartį su LATGA-A, kūrinių naudotojas pripažįsta savo pareigą mokėti atlyginimą dėl kūrinių naudojimo, taigi, konstatuotina, suvokia savo pareigą, kad taip pat privalo mokėti atlyginimą ir atlikėjams už gretutinių teisių objektų naudojimą savo veikloje.

15. Pažymėtina, jog muzikos kūrinių, naudojimas be gretutinių teisių objektų (atlikimo bei fonogramos) naudojimo iš esmės nėra įmanomas - kiekvienas muzikos kūrinys turi atlikėją, taip pat atliktas muzikos kūrinys, tam, kad būtų galima jį viešai paskelbti, yra įrašomas į fonogramą. Taigi, laikoma įrodyta, kad visu laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 21 d. iki ieškinio pareiškimo atsakovo veikloje, be autorių teisių objektų (kūrinių), buvo naudojami ir gretutinių teisių objektai (atlikimai bei fonogramos).

16. Papildomai nuolatinį bei tęstinį gretutinių teisių objektų naudojimą atsakovo veikloje patvirtina ir byloje esantys po kontrolinių patikrinimų antstolės A. S. 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. birželio 12 d. bei 2014 m. spalio 15 d. surašyti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 177-14-16, Nr. 177-14-41 bei Nr. 177-14-81 (toliau - Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai).

17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad jeigu pažeidimas tęsiasi tam tikrą laiką, nereikalaujama tikrinti kasdien, bet pakanka patikrinti ir konstatuoti pažeidimą tam tikrais periodais (ATGTĮ 80 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011).

18. ATGTĮ 55 str. nurodyta, kad atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą.

19. Atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys gretutinių teisių objektus. Gretutinių teisių objekto naudotoju laikomas asmuo, kuris jį atgamina, išleidžia, parduoda ar kitaip platina, transliuoja, retransliuoja ar kitaip juos viešai skelbia, o nustatant už teisių pažeidimus atsakingus asmenis, vertinami ne tik tų asmenų, kurie tiesiogiai atliko teisės pažeidimą, veiksmai, bet ir tų, kurie prisidėjo prie teisę pažeidusių veiksmų (ATGTĮ 2 str. 20 d.).

20. Vadovaujantis ATGTĮ 65 str. 3 d., fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką) taikomas privalomas kolektyvinis administravimas. Tai reiškia, jog teisėtam muzikos kūrinių viešam paskelbimui foninei muzikai, jos naudotojas privalo sudaryti licencinę sutartį su atlikėjams bei fonogramų gamintojams atstovaujančia kolektyvinio administravimo asociacija. Jeigu atlikėjų bei fonogramų gamintojų teisės yra perduotos kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai, jų teisių subjektas tol kol jos administruojamos tos asociacijos, negali šių teisių įgyvendinti individualiai.

21. Taigi, nuo 2006 m. birželio 21 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, savo veikloje foninei muzikai gretutinių teisių objektus naudojantis atsakovas privalėjo turėti galiojančią su Lietuvoje veikiančia kolektyvinio administravimo asociacija sudarytą licencinę sutartį, taip pat mokėti atlikėjams bei fonogramų gamintojams priklausantį atlyginimą. Bet koks gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas be tokios sutarties, vadovaujantis ATGTĮ 73 str., laikytinas pažeidžiančiu gretutinių teisių subjektų teises, todėl neteisėtu.

22. Kreiptis dėl tokios sutarties sudarymo, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, turėjo pats atsakovas - pagal ATGTĮ 70 str., kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai privalo, inter alia, ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Tokia teisė įgyjama dėl kūrinių naudojimo kreipiantis į Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra (toliau - LATGA-A), o dėl gretutinių teisių naudojimo (tuo metu kai atsakovas pradėjo savo veiklą) į ieškovą.

23. Kaip minėta, kad 2006 m. lapkričio 22 d. atsakovas su LATGA-A sudarė Licencinę sutartį Nr. RK-4142, tačiau į ieškovą atsakovas taip niekada ir nesikreipė ir sutarties dėl gretutinių teisių objektų naudojimo ginčo laikotarpiu nebuvo sudaręs, atlyginimas už gretutinių teisių objektų naudojimą ieškovui nebuvo mokamas. Taigi, atsakovas, naudodamas gretutinių teisių objektus nesant sutarties su AGATA ir nemokėdamas už tai atlyginimo, pažeidė teisės aktų saugomas gretutines teises, būtent - ATGTĮ 55 str. bei 70 str., todėl jam kyla teisės aktuose numatyta atsakomybė. Pažymėtina, kad nors atsakovas 2014 m. kovo 1 d. sudarė sutartį su gretutinių teisių asociacija „Greta“, tai atsakovo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškovu už ginčo laikotarpį nepanaikina.

24. Byloje liko nepaneigta, kad ginčo laikotarpiu ieškovas buvo vienintelė gretutinių teisių subjektų teises kolektyviai administruojanti asociacija. Ieškovas 2014 m. gruodžio 18 d. į bylą pateikė papildomus įrodymus, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos raštus. 2014 m. kovo 17 d. rašte Nr. S2-649 patvirtinama, jog licencijas foninei pasaulinio repertuaro muzikai, kaip kad buvo užfiksuota šiuo ginčo atveju, gali išduoti tik tokios kolektyvinio administravimo asociacijos, kurios turi atitinkamas sutartis su užsienio organizacijomis. Laikotarpiu už kurį pareikšti ieškinio reikalavimai vienintelė tokia asociacija buvo AGATA.

25. Nors skundžiamame sprendime teigiama, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie konkrečius atstovaujamus atlikėjus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad informacija apie su užsienio organizacijomis sudarytas sutartis teismui buvo pateikta kartu su 2014 m. gruodžio 18 d. ieškovo prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo. Taigi, ieškovo teiginiai dėl atstovaujamų autorių bei teisės juos atstovauti laikytini įrodytais.

26. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė ATGTĮ nuostatas bei su juo susijusią teismų praktiką ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškinį. Iš čia aptartų aplinkybių darytina išvada, kad ieškinys turėjo būti patenkintas. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl ieškinio reikalavimų.

27. ATGTĮ 83 str. 4 d. gretutinių teisių subjektams suteikia teisę reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, - iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

28. Remiantis 2005 m. lapkričio 11 d. bei 2013 m. gruodžio 17 d. AGATA Tarybos patvirtintų Atlyginimo tarifais atlikėjams ir fonogramų gamintojams už gretutinių teisių objektų panaudojimą, kurie įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. (toliau - Tarifai), atlyginimas už fonogramų ar jų kopijų (taip pat ir transliuojamų per radiją ir/ar TV), naudojamų muzikiniam fonui restorane, kavinėje, bare, valgykloje, boulinguose, biliardo klubuose ar kitoje panašios paskirties viešose vietose sukurti, kai gretutinių teisių objektai nėra pasilinksminimo ir/ar šokiams skirtos muzikos dalis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į salės, kurioje skamba muzika, plotą.

29. Kaip minėta, atsakovo daromo gretutinių teisių pažeidimo pradžia laikytina 2006 m. birželio 21 d., kuomet atsakovas gavo alkoholio licenciją bei sudarė sutartį su autorių teises kolektyviai administruojančia LATGA-A.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo naudojamų patalpų, kuriose nuolat viešai skelbiami gretutinių teisių objektai, plotas neviršija 100 kv. m., todėl vadovaujantis Tarifais, atsakovas turėtų mokėti: (i) nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. - 42 Lt per mėnesį (90 mėn. x42 Lt); o (ii) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. - 60 Lt per mėnesį (6 mėn. x60 Lt + 30 Lt). Bendra atsakovo mokėtino atlyginimo už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą nuo 2006 m birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 15 d. suma - 4 170 Lt/1 207,72 EUR (3 780 Lt + 390 Lt).

31. Taip pat svarbu, kad gretutinių teisių subjektų teisės buvo pažeidinėjamos ir atlyginimas ieškovui nebuvo mokamas, nepaisant ieškovo daugkartinių reikalavimų ir įspėjimų, be to, atsakovui neabejotinai suvokiant tokią savo pareigą (2014 m. birželio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-870-163/2014). Todėl laikytina, kad atsakovo veiksmai yra tyčiniai.

32. ATGTĮ 86 str. nurodo, jog teismas, nustatęs, kad gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos (nemokant atlyginimo už jų naudojimą), priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti gretutinių teisių objektą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo dvigubai didesnį atlyginimą nei priklausytų mokėti nuo 2006 m. birželio 21 d. Atsakovas neteisėtus veiksmus atlieka jau ilgą laiką, žinodamas apie savo pareigą mokėti atlyginimą už gretutinių teisių objektų naudojimą, todėl laikytina, kad 8 340 Lt/2 415,43 EUR (4 170 Lt x 2) dydžio atlyginimas atsakovo atžvilgiu yra teisingas ir protingas.

33. Pripažinus atsakovą pažeidus ieškovo atstovaujamų atlikėjų teises, taip pat tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus dėl atlyginimo priteisimo, tenkintini ir kiti ieškinio reikalavimai: uždrausti atsakovui savo veikloje naudoti Ieškovo atstovaujamų gretutinių teisių subjektų gretutinių teisių objektus, t. y. viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti fonogramas, turtines teises į kuriuos administruoja ieškovas, nesudarius sutarties dėl gretutinių teisių objektų naudojimo ir /ar nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo.

34. Kadangi ATGTĮ 85 str. yra numatytas papildomas atlikėjų pažeistų teisių gynimo būdas – įpareigojimas pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą apie atlikėjų teisių pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse, atsakovas taip pat įpareigojamas savo lėšomis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“.

35. Tenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo ieškovui taip pat priteisiamos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.) bei iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme - 117,59 Eur žyminio mokesčio ir 1907,97 už advokatės teisinę pagalbą (CPK 93, 96 str.).

36. Tenkinus apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos ir ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 116 Eur žyminio mokesčio ir 1049,09 už advokatės teisinę pagalbą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96 str., 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai:

priteisti ieškovui Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA) iš atsakovo UAB „Plieno paukštis“ 2415,43 Eur atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais kavinės-baro patalpose, esančiose K. Kalinausko g.11B, Vilniuje, už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 15 d., 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 117,59 Eur žyminio mokesčio ir 1907,97 už advokatės teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme;

uždrausti atsakovui vykdant veiklą, naudoti gretutinių teisių objektus – viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti fonogramas, nesudarius sutarties dėl gretutinių teisių objektų, turtines teises, kurias administruoja ieškovas, naudojimo ir/ar nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo;

įpareigoti atsakovą UAB „Plieno paukštis“ savo lėšomis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“.

Priteisti ieškovui Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA) iš atsakovo UAB „Plieno paukštis“ 116 Eur žyminio mokesčio ir 1049,09 už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                        Ona Gasiulytė

                                                                      Virginijus Kairevičius

Rūta Petkuvienė