Civilinė byla Nr. e2A-546-407/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01761-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-737-232/2017 pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovėms D. L. ir J. D. dėl skolos priteisimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. L. 64 600 Eur skolą, 1 083,93 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolintomis lėšomis ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas; pripažinti atsakovės D. L. 2016 m. birželio 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – leisti ieškovui nukreipti išieškojimą į atsakovei J. D. perleistą butą, adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. jis ir atsakovė D. L. sudarė paskolos sutartį. Nurodytą aplinkybę patvirtina atsakovės ranka surašytas paskolos raštelis, kuriuo ji įsipareigojo grąžinti 64 600 Eur skolą. 2016 m. birželio 2 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti skolą, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė. 2016 m. birželio 9 d. atsakovė sudarė dovanojimo sutartis, kurių pagrindu atsakovė jai nuosavybės teise priklausančius butus perleido savo dukroms J. D. ir Q. D. Šiais veiksmais ieškinio tenkinimo atveju buvo apribota ieškovo kaip kreditoriaus teisė nukreipti išieškojimą į atsakovės turimą turtą.
3. Atsakovė D. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2015 m. kreipėsi į atsakovę ir pareiškė, kad nori pradėti verslą Lietuvoje. Atsakovė bendravo su ieškovu, tačiau dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų patyrė materialinę žalą. 2015 m. gruodžio 30 d. atsakovė D. L. surašė raštelį, pagal kurį įsipareigojo perduoti Kinijos Respublikoje gyvenančiam L. B. (ne ieškovui B. L.) 64 600 Eur. Šį įsipareigojimą atsakovė įvykdė 2016 m. sausio 2 d., t. y. pinigus perdavė L. B. pagal atskirą pakvitavimą. Ieškovas B. L. pavogė raštelį ir nutarė pasipelnyti atsakovės sąskaita, nepagrįstai reikalaudamas grąžinti neva jai paskolintus pinigus. Pažymėjo, kad kinų kalboje „L.“ gali būti tiek žmogaus vardas, tiek pavardė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas į bylą raštelis neatitinka įsakmiai įstatymo leidėjo numatytos notarinės formos reikalavimo dėl to pats savaime nelaikytinas tinkamu įrodymu paskoliniams šalių santykiams konstatuoti. Be to, iš kvito turinio negalima spręsti apie paskolinių santykių tarp šalių egzistavimą. Atsakovė kvitu tik patvirtino gavusi 59 600 Eur ir 5 000 Eur, kuriuos įsipareigojo perduoti L. B. Kokia šios sumos paskirtis, kokiu tikslu šie pinigai perduoti atsakovei kur ir kas juos perdavė bei kam ši pinigų suma priklausė kvite nenurodyta.
6. Teismas pažymėjo, kad ginčo raštelio sakinį kinų kalba „šiandien gavau 59 600 Eur ir 5 000 Eur, kuriuos perduosiu L. B.“, parašą ir datą parašė atsakovė, o raštelio pavadinimas „kvitas“ parašytas kito asmens. Atsakovė nurodė kokiomis aplinkybėmis buvo parašytas jos pripažįstamas tekstas – 2015 m. pabaigoje ji buvo Japonijoje, kur šventė savo 45 metų sukaktį, jos vaikystės draugas Š. B. gyvenantis Pekine, turėjęs skubiai išskristi, paprašė jos perduoti raštelyje nurodytą sumą asmeniu vardu L. B., ką ji ir padarė išskrisdama namo oro uoste.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė paaiškino šalių konflikto priežastis, nurodė, jog iš pradžių šalių santykiai buvo draugiški, ji padėjo ieškovui pradėti verslą Lietuvoje. Ieškovas turėjo įvairių verslo idėjų ir prašė jos leisti jam registruoti jo įmonę UAB „Translinkas“ adresu (duomenys neskelbtini) – patalpose priklausančiose UAB „Mondlo“, kurios akcininkais yra ieškovė ir jos sutuoktinis. Taip pat ieškovo prašymu kitos įmonės UAB „Rytų restoranas“ vardu buvo užsakytas konteineris su prekėmis iš Kinijos ieškovo verslo pradžiai, už kurio gabenimą sumokėjo UAB „Rytų restoranas“, o ieškovas šiuos nuostolius dengti atsisakė.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas tvirtindamas, kad atsakovės pozicija nenuosekli pats savo poziciją bylos eigoje irgi keitė. Ieškinyje nurodęs, jog pinigus atsakovei skolino, dublike jau įrodinėjo, jog ruošėsi pirkti patalpas Vilniuje restoranui įkurti, vedė derybas su kelių patalpų savininkais, tame tarpe ir su atsakove dėl patalpų (duomenys neskelbtini), o ginčo raštelyje nurodyta suma turėjo būti įskaitytą į perkamo nekilnojamojo turto kainą. Faktams pagrįsti ieškovas pateikė šalių susirašinėjimą telefono žinutėmis, tačiau šios žinutės, kuriose minimos įvairios sumos, teismo vertinimu, nei patvirtina, nei paneigia pinigų atsakovei perdavimo fakto.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas paaiškinimas apie atsakovei perduotą 64 600 Eur sumą, kuri neva iš pradžių buvusi perduota kaip paskola, o vėliau turėjo būti įskaityta už perkamą nekilnojamąjį turtą, yra nelogiškas ir neįtikėtinas. Pagal įprastą praktiką, perkant nekilnojamąjį turtą ir sumokant dalį sumos, sudaroma preliminarioji sutartis, o sumokant visą sutartą kainą privaloma notarinė forma ir ieškovui, kaip patyrusiam verslininkai, apie tai turėjo būti žinoma.
10. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iškėlė versiją, jog ginčo sumą grynaisiais pinigais atsakovei Pekine perdavė jo motina M. H., kuri liudydama teisme patvirtino šį faktą. Savo teiginiams patvirtinti apie tai, kad pinigai atsakovei neva buvo perduoti ieškovo motinos kaip paskola, kuri vėliau turėjo būti užskaityta perkant restoraną, ieškovas į bylą pateikė preliminariosios sutarties projektus bei jo atstovo susirašinėjimą su notarų biuru dėl įgaliojimo sudaryti patalpų pirkimo sandorį. Tačiau, teismo vertinimu, šie susirašinėjimai parodo, jog derybos dėl preliminarios sutarties sudarymo vyko tik praėjus daugiau nei mėnesiui po kvite nurodytos pinigų sumos perdavimo datos ir nebuvo pasirašytos. Be to, buvo deramasi ne su atsakove, bet su UAB „Mondlo“ dėl šiai bendrovei priklausančių patalpų.
11. Teismas nurodė, kad pinigų perdavimo fakto nepatvirtina ir ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad jis dar 2015 m. rugpjūčio 19 d. į savo motinos sąskaitą pervedė 170 000 Eur, kuriuos jo motina su kitų asmenų pagalba išgrynino, apeidama Kinijoje galiojantį apribojimą vienu metu išgryninti dideles pinigų sumas eurais. Jeigu ieškovas disponavo tokiomis sumomis, kurias laisvai pervedinėjo savo motinai tai neaišku kodėl pinigai negalėjo būti pervesti tiesiogiai į atsakovės sąskaitą Lietuvoje arba Kinijoje. Taip pat ieškovas negalėjo pateikti logiško paaiškinimo, kodėl pinigai turėjo būti atiduoti atsakovei Pekine už Lietuvoje perkamą turtą.
12. Teismas pažymėjo, kad jeigu ginčo suma buvo duota su galutiniu tikslu atsiskaityti pagal būsimą preliminarią sutartį už parduodamas restorano patalpas, o patalpos nebuvo parduotos tai ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui, nes patalpos turėjo būti perkamos ne iš atsakovės, o iš UAB „Mondlo“. Nors atsakovė kartu su sutuoktiniu yra minėtos bendrovės akcininkė ir vadovė, tačiau akcininkų turtas pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra atskiras nuo bendrovės turto, o juridinio asmens dalyviai (akcininkai) neatsako pagal juridinio asmens prievoles ir atvirkščiai.
13. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinį, o liudytojos (giminaitės) M. H. parodymai vertintini kritiškai. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmetamas ir reikalavimas pareikštas dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes nėra pagrindo teigti, jog ieškovas yra atsakovės kreditorius turintis teisę reikšti actio Pauliana ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas B. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Faktą, kad pinigus atsakovei perdavė būtent ieškovas aiškiai pagrindžia pats skolos raštelio originalas, kurį turėjo būtent ieškovas. Atsakovės paaiškinimai, neva raštelis iš jos buvo pavogtas yra jos gynybinė pozicija ir teismo privalėjo būti vertinamas kritiškai. Ieškovas, reikalaudamas grąžinti perduotus pinigus su reikalavimu atsakovei pateikė skolos raštelio kopiją ir pastaroji nesikreipė nei į policiją dėl raštelio dingimo, nei į prokuratūrą dėl tariamo ieškovo sukčiavimo, o versiją apie skolos raštelio pavogimą iškėlė tik teikdama atsiliepimą šioje byloje. Gavusi reikalavimą grąžinti skolą, atsakovė pirmiausiai suskubo dovanoti savo turtą, o ne kreiptis į teisėsaugos institucijas.
14.2. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė, kad su atsakove D. L. ilgą laiko tarpą derėjosi dėl pinigų sumų jai perdavimo. Sumos, apie kurias ėjo kalba, svyravo nuo 39 600 Eur iki 89 600 Eur, tačiau visais atvejais baigdavosi skaičiumi „600“, kaip ir kvito dalykas – 64 600 Eur. Tai pagrindžia ieškovo poziciją, kad atsakovė pinigus gavo iš ieškovo aplinkos, o ne iš vaikystės draugo. Ieškovo paaiškinimai pagrįsti rašytiniais įrodymais, o atsakovės vien tik jos žodiniais paaiškinimais.
14.3. Teismas negalėjo vadovautis atsakovės į bylą pateiktu tariamu patvirtinimu (pakvitavimu), kad pastaroji Kinijoje pinigus grąžino niekam nežinomam L. B.. Jeigu šie atsakovės teiginiai būtų teisingi, atsakovė privalėjo pateikti į bylą 2016 m. sausio 2 d. tariamo L. B. rašyto raštelio originalą. Atsakovės argumentai neva pinigai gauti ne iš B. L. o iš L. B. yra nepagrįsti ir tėra atsakovės išvedžiojimas, bandymas žaisti žodžiais. Pagal ieškovo paso duomenis, jis identifikuojamas kaip L. B., būtent taip, kaip nurodyta skolos raštelyje, kas bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta. Tuo tarpu atsakovė negalėjo nurodyti jokių duomenų dėl tariamo L. B. paso numerio ar asmens kodo, gimimo datos.
14.4. Liudytojais apklausti ieškovas ir jo motina M. H. paaiškino kaip vyko pinigų perdavimas. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovas į savo motinos sąskaitą Kinijoje pervedė 170 000 Eur ekvivalentą Kinijos juaniais. Motinos paprašė paruošti atsakovei paskolos sumą eurais. Kadangi išgryninimas eurais Kinijoje yra ribojamas, ieškovo motina atliko eilę pavedimų giminaičiams ir šeimos draugams Kinijos juaniais, o pastarieji pinigus išgrynino eurais per bankomatus ir perdavė ieškovo motinai, kuri surinkusi 64 600 Eur sumą, ieškovo prašymu, perdavė juos atsakovei. Ieškovas į bylą pateikė savo, savo motinos, giminaičių ir draugų banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu buvo pervesti pinigai į nurodytų asmenų sąskaitas Kinijos juanius, o pastarieji išsigrynino tikslias pinigų sumas eurais, kurias sudėjus gaunasi 64 600 Eur.
14.5. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovės jai perduotą pinigų sumą, kurios ši negrąžino, o kaip ieškinio faktinis pagrindas išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios pinigų perdavimo faktą, paaiškinančios pasirinktą sandorio formą, apibūdinančios ginčo šalis siejusius teisinius santykius. Aplinkybė, kad tarp šalių vyko derybos dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo nepakeičia fakto, kad ieškovas skolino atsakovei pinigų sumą pagal kvitą ir, kad šalys tarėsi paskolintą sumą įskaityti.
14.6. Teismas, nustatęs, kad paskolos sutartis yra negaliojanti dėl teisės aktų reikalaujamos formos nesilaikymo, turėjo pareigą pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti negaliojančių sandorių pasekmes, nepriklausomai nuo ieškinyje nurodomo aplinkybių teisinio kvalifikavimo. Pinigai buvo perduodami Kinijoje ir apie tokį reikalavimą (notarinę formą) pinigų perdavimo metu niekas nežinojo ir net nesusimąstė. Ieškovas sutinka, kad šios aplinkybės nepaneigia sandorio negaliojimo, tačiau kategoriškai nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo šalims nebuvo taikytos negaliojančio sandorio pasekmės, tiesiog paliekant atsakovei visą ieškovo perduotą pinigų sumą.
15. Atsakovės D. L. ir J. D. prašo ieškovo B. L. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovo pateiktame raštelyje žodis „kvitas“ yra parašytas ne atsakovės D. L. ranka, o kito asmens, galimai ieškovo motinos. Atsakovė D. L. nurodė, kad tokio žodžio „kvitas“ šiame raštelyje nebuvo. Šios abi aplinkybės patvirtina atsakovės teiginius, kad raštelis iš jos buvo pavogtas ir po to buvo iš dalies suklastotas.
15.2. Atsakovės L.D. atstovai 2016 m. birželio 10 d. perspėjo ieškovo atstovę, kad jeigu ieškovas savo reikalavimą grąžinti skolą kels remdamasis suklastotu skolos rašteliu, tai tokiu atveju atsakovė bus priverstas kreiptis į policiją dėl suklastoto dokumento panaudojimo. 2016 m. rugsėjo 11 d. atsakovė D. L. sužinojo, kad ieškovas B. L. pateikė teismui ieškinį. 2016 m. spalio 24 d. prokuratūrai buvo paduotas pareiškimas dėl paskolos raštelio vagystės ir jo suklastojimo, šie dokumentai yra byloje.
15.3. Atsakovė pateikė į bylą L. B. pakvitavimo apie gautus pinigus originalą kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl apelianto teiginys, kad ji pateikė tik kopiją, neatitinka tikrovės.
15.4. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal jo paso duomenis jis identifikuojamas kaip L. B., tačiau teismui nepateikė jokių savo asmenybę patvirtinančių dokumentų ar paso kopijos. Be to, ieškovas ieškinyje, dublike ir kitur save įvardija kaip B. L..
15.5. Atsakovė D. L. neneigia, kad tarp jos ir ieškovo vyko elektroninis susirašinėjimas, tačiau šiame susirašinėjime nėra nė vieno žodžio ar net užuominos apie suteikiamą paskolą arba atsakovės prašymą paskolinti jai 64 600 Eur sumą.
15.6. Ieškovo B. L. ir jos motinos parodymai dėl pinigų perdavimo aplinkybių yra prieštaringi. Dublike B. L. teigė, kad pinigus perdavė jis, o teisme parodė, kad pinigus perdavė jo motina. Be to, prieštaringi parodymai apie tai, kokiu būdu liudytoja M. H. išgrynino Kinijos juanius – tai ji pati neva keitė pinigus po truputį, tai pervedinėjo giminaičiams.
15.7. Nepagrįsti yra ieškovo B. L. teiginiai, kad teismas atmetė visus ieškovo rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir iš esmės rėmėsi vien tik atsakovės D. L. žodiniais paaiškinimais. Ieškovui turi būti žinoma, kad atsakovė D. L. teismui pateikė ir visą eilę rašytinių įrodymų – ekspertizės aktą, savo banko sąskaitos išrašus, Kinijos užsienio valiutos valstybinės administracijos dokumentus, ieškinių kopijas ir kt.
15.8. Nepagrįsti yra ir ieškovo B. L. teiginiai apie tai, kad atsakovė D. L., gavusi reikalavimą gražinti skolą, suskubo dovanoti savo turtą. Atsakovė du butus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigijo 2014 m. vasario 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, t. y. dar gerokai anksčiau prieš ieškovo pareikštas pretenzijas. Butus padovanoti ji planavo taip pat anksčiau, tai patvirtina 2016 m. gegužės 24 d. jos sudaryta buto rinkos vertės nustatymo sutartis su bendrove „Ober-Haus“. Tuo tarpu ieškovo reikalavimą grąžinti skolą ji gavo tik 2016 m. birželio 2 d. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad dovanojimo sutartys yra susijusios su ieškovo pretenzijomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčui taikytinos teisės
17. Sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Toks šalių susitarimas gali būti numatytas pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys savo susitarimu gali pasirinkti tam tikros valstybės teisę, kuri bus taikoma visai sutarčiai arba atskirai jos daliai ar atskiroms dalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.37 straipsnio 1 dalis). CK 1.37 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Jeigu prievolė yra labiau susijusi su prievolės šalies verslo vietos valstybės teise, taikoma verslo vietos valstybės teisė (CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
18. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl jų sutartinei prievolei taikytinos teisės. Nepaisant to, kad pagal ieškovo nurodytas aplinkybės pinigai buvo perduoti Kinijos Respublikoje, laikytina, kad prievolė yra labiausiai susijusi su Lietuvos Respublika – atsakovė čia turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turto, vykdo savo verslą, be to pagal faktines aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo buvo susitarta Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamam ginčui taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė (CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Dėl paskolos sutarties sudarymo
19. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodyta praktika). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas paskolos sudarymo (pinigų perdavimo atsakovei ir atsakovės įsipareigojimo grąžinti) fakto neįrodė, todėl ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia paskolos sudarymo faktą. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad skolos raštelis kinų kalba „šiandien gavau 59 600 Eur ir 5 000 Eur, kuriuos perduosiu L. B.“ yra surašytas ir pasirašytas atsakovės, kad bylos šalys yra pažįstamos, jas siejo verslo santykiai. Byloje esantys susirašinėjimai mobiliojo ryšio priemonėmis taip pat patvirtina, kad šalys iki pat skolos raštelio sudarymo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 30 d. tarėsi dėl įvairių pinigų sumų išgryninimo ir valiutos konvertavimo, atsakovė teiravosi ieškovo B. L. motinos telefono numerio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo motina M. H., duodama parodymus teismui, patvirtino pinigų perdavimo atsakovei D. L. faktą ir paaiškino aplinkybes apie sumų išgryninimą ir valiutos konvertavimą. Atitinkamai ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus (banko sąskaitų išrašus), kuriais patvirtino savo paties ir motinos nurodytas faktines aplinkybes.
22. Tuo tarpu atsakovė, siekdama paneigti paskolos sutarties sudarymo faktą, iš esmės rėmėsi tik versija, kad 2015 m. pabaigoje ji buvo Japonijoje, kur šventė savo 45 metų sukaktį, jos vaikystės draugas Š. B. gyvenantis Pekine, turėjęs skubiai išskristi, paprašė jos perduoti raštelyje nurodytą sumą kitam nepažįstamam asmeniu vardu L. B. (ne B. L.), ką ji ir padarė išskrisdama namo oro uoste. Papildomai nurodė, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 30 d. skolos raštelį pavogė iš atsakovės darbo kabineto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyta versija laikytina neįtikinama ir nepagrįsta įrodymais. Nepaisant to, kad Kinijoje gyvena didelis skaičius žmonių, turinčių L. B. (B. L.) vardą ir pavardę, nėra pagrindo tikėti, kad būtent tuo laikotarpiu kai atsakovė bendravo su ieškovu ir tarėsi dėl įvairių pinigų sumų išgryninimo bei valiutos konvertavimo, jai netikėtai reikėjo perduoti pinigus nežinomam asmeniui tokiu pačiu ar panašiu vardu ir pavarde kaip ieškovo. Nors atsakovė pateikė į bylą 2016 m. sausio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodoma, kad atsakovė pinigus pagal skolos raštelį perdavė asmeniui L. B., tačiau šio įrodymo patikimumu, kaip ir paties nežinomo asmens L. B. egzistavimu, yra pagrindas abejoti – byloje nėra jokių kitų duomenų apie minimą asmenį.
23. Atsakovės nurodoma skolos raštelio vagyste taip pat nėra pagrindo tikėti. Atsakovė nepaaiškino kodėl pagal jos versiją apmokėtas skolos raštelis nebuvo sunaikintas, o buvo laikomas pas ją – skolininkę, kai įprastai pasirašytas skolos raštelis atitenka kreditoriui. Bylos duomenis patvirtina ir tai, kad atsakovė dėl skolos raštelio vagystės ir suklastojimo į prokuratūrą kreipėsi tik 2016 m. spalio 24 d., t. y. po ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. rugsėjo 1 d.). Taigi sutiktina su apeliantu, kad nurodytos aplinkybės apie raštelio vagystę yra tik atsakovės gynybinė versija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose byloje esančiuose dokumentuose (UAB „Rytų restoranas“ 2016 m spalio 10 d. ieškinyje dėl žalos ir nuostolių atlyginimo) atsakovė yra įvardijama kaip L.D., o ieškovas kaip L. B., todėl pritartina apeliantui, kad atsakovės versiją apie raštelyje nurodyto vardo netapatumą nėra pagrįsta.
Dėl paskolos sutarties negaliojimo ir restitucijos taikymo
24. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.74 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vienas iš tokių sandorių yra atitinkama paskolos sutartis, kurios formą reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
25. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
26. Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovė sudaryta paskolos sutartis neatitiko įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) ir taikyti restituciją, ieškovui iš atsakovės priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 64 600 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, ieškovo reikalavimas dėl 1 083,93 Eur palūkanų už naudojimąsi paskolintomis lėšomis priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-668-915/2015).
Dėl actio Pauliana taikymo
29. Ieškovas prašo pripažinti atsakovės D. L. 2016 m. birželio 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – leisti ieškovui nukreipti išieškojimą į atsakovės dukrai perleistą butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. taikyti actio Pauliana institutą.
30. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
31. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
32. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės būtent tam skolininkui atsiskaityti su savo kreditoriumi ir įvykdyti jam prievolę. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-454-464/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad atsakovė perleidusi jai nuosavybės teise priklausantį butą savo dukrai, iš esmė pablogino savo turtinę padėti ir neturės galimybės ateityje atsiskaityti su ieškovu. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Lietuvoje turi verslą, yra kelių juridinių asmenų savininkė (akcininkė). Tuo tarpu ieškovas ieškinyje tik deklaratyviai nurodė, kad nurodyti sandoriai pažeidžia jo teises, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės prastą finansinę padėtį. Taigi nenustačius vienos iš actio Pauliana sąlygų, ieškovės ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
33. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo metu nustačius, jog atsakovė neturi pakankamai turto prievolei įvykdyti, ieškovas turi teisę iš naujo kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas iš dalies, pripažįstant tarp ieškovo B. L. ir atsakovės D. L. 2015 m. gruodžio 30 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančią ir taikant restituciją – ieškovui iš atsakovės priteisiant 64 600 Eur sumą, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos iki jo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
35. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 5 376,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 202 Eur žyminis mokestis ir 4 174,41 Eur teisinio atstovavimo ir kitos išlaidos (999,46 Eur už ieškinio, 726 Eur už dubliko parengimą, 489,62 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose, 60,50 Eur už antstolio paslaugas, 37 Eur už vertimo paslaugas, 1 861,83 Eur už liudytojo kelionę ir apgyvendinimą). Nurodytos ieškovo teisinio atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Kitos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios tikslingumo bei būtinumo kriterijus, todėl visos nurodytos išlaidos proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos iš atsakovės.
36. Tenkinus 35 procentus ieškinio reikalavimų (atmestas reikalavimas dėl 182 683,93 Eur vertės buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalavimas dėl 1 083,93 Eur palūkanų priteisimo, tenkintas reikalavimas dėl 64 600 Eur sumos priteisimo), iš atsakovės priteistina iš viso 1 881,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
37. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 210 Eur žyminį mokestį, apie ieškovo kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje duomenų nėra. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą (apeliacinis skundas iš dalies patenkintas), iš atsakovės ieškovui priteistina 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
38. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
39. Ieškinį iš dalies patenkinus, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovės D. L. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo B. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės D. L. ieškovui B. L. 64 600 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct).
Priteisti iš atsakovės D. L. ieškovui B. L. 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (64 600 Eur) nuo sprendimo priėmimo dienos – 2018 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. L. ieškovui B. L. 1 881,74 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 74 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovės D. L. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugas priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis