Civilinė byla Nr. e2A-1147-921/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06733-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-486-435/2023 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Molerta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „LINEA“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 23 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Molerta“ (toliau – ieškovė 1) ir UAB „LINEA“ (toliau abi kartu – ieškovės) ieškiniu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT arba atsakovė) Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius arba atsakovės Kauno miesto skyrius) 2022 m. kovo 23 d. raštą Nr. 8SD-1294-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas) ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1075-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 8VĮ-655-(14.8.2.) ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir įsakymas); 2) įpareigoti atsakovės Kauno miesto skyrių nustatyti ieškovėms valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomotinas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), dalis, be kita ko, įskaičiuojant ir tą dalį žemės sklypo, kuri yra užstatyta ieškovėms nuosavybės teise priklausančiais kitais inžineriniais statiniais – kiemo aikštele (toliau – ir aikštelė) b1, kurios plotas 600 kv. m; 3) nustačius, kad ieškovės praleido terminą ieškiniui dėl įsakymo ir rašto panaikinimo pareikšti, jį atnaujinti; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2021 m. spalio 21 d. priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymo 1 ir 2 punktus, nustatydamas įsakyme nurodytiems asmenims tenkančias žemės sklypo dalis. Ieškovės 2022 m. kovo 23 d. gavo atsakovės Kauno miesto skyriaus raštą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovėms nuosavybės teise priklausanti aikštelė, esanti žemės sklype, yra laikytina pastato – gyvenamojo namo (toliau – ir pastatas), esančio žemės sklype, priklausiniu ir nėra savarankiškas statinys. Atsižvelgiant į tai, aikštelės eksploatavimui negali būti išskiriama atskira žemės sklypo dalis ar suformuotas atskiras žemės sklypas. Šios aplinkybės nulėmė, kad atsakovės Kauno miesto skyrius, priimdamas įsakymą, atsisakė ieškovėms išnuomoti žemės sklypo dalį, esančią po aikštele. Ieškovės su atsakovės įsakymu ir raštu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą. Ieškovių nuomone, atsakovės Kauno miesto skyrius, priimdamas įsakymą, nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidė, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Be to, tiek įsakymas, tiek raštas yra nemotyvuoti, neaiškūs, grindžiami deklaratyviais, formaliais teiginiais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, yra priimti neatsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos tvarką, nuostatas, bei teismų praktikos išaiškinimus. Todėl įsakymas ir raštas yra naikintini, o atsakovės Kauno miesto skyrius, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, įpareigotinas iš naujo apskaičiuoti ieškovėms išnuomotinas žemės sklypo dalis, į jas įskaičiuojant žemės sklypo dalį, esančią po aikštele.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, ginčijami įsakymas ir raštas nėra naikintini. 2021 m. spalio 21 d. atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą. Žemės sklype yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai: pastatas, ūkio pastatas ir aikštelė. Žemės sklypas yra suformuotas pastatui su priklausiniais eksploatuoti. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju aikštelė nėra savarankiškas statinys, todėl šiam statiniui eksploatuoti negali būti išskiriama atskira žemės sklypo dalis ar suformuotas atskiras žemės sklypas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu: civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2022 m. kovo 23 d. NŽT Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-1294-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; atnaujino ieškovėms terminą ieškiniui dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1075-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 8VĮ-655-(14.8.2.) ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ pakeitimo“, panaikinimo, pateikti; panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1075-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 8VĮ-655-(14.8.2.) ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ pakeitimo“; įpareigojo NŽT Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymą „Dėl 2016 m. liepos 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-235-14.8.55 pakeitimo; priteisė ieškovėms iš atsakovės lygiomis dalimis, t. y. po 2 164,50 Eur, bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovių teisės į valstybinės žemės nuomą lengvatine (ne aukciono) tvarka, joms nuosavybės teise priklausančiam statiniui – aikštelei eksploatuoti.
6. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo panaikinti įsakymą, konstatavo, kad ginčo statinys, Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruotas kaip atskiras savarankiškas statinys – kiemo aikštelė, yra inžinerinis statinys. Aikštelė pastatyta UAB „Žaliakalnio pasažas“, gavus atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą, bei Kauno miesto savivaldybės 2013 m. sausio 30 d. rašytinį pritarimą statinio projeko savavalinei statybai (rekonstrukcijai) įteisinti. Teismas pažymėjo, kad aikštelė pastatyta praėjus 20 metų po pagrindinio pastato (gyvenamojo namo) pastatymo. Nepaisant to, kad NTR aikštelė nurodyta kaip „kiemo aikštelė“, statinio projekte statinys įvardytas kaip „Automobilių stovėjimo aikštelė“. Tai, teismo vertinimu, reiškia, jog šis statinys projektuotas ir pastatytas transporto priemonių stovėjimo tikslu, t. y. turintis aiškią funkcinę paskirtį, dabartinių savininkų įsigyta kaip atskiras savarankiškas statinys (jo dalis) (ne kaip kito daikto priklausinys) bei iki šiol aiškiai ir apibrėžtai naudojama tuo pačiu tikslu. Teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė ieškovių nurodytos aplinkybės, jog aikštelė gali savarankiškai funkcionuoti atskirai nuo pagrindinio pastato net ir tuo atveju, jei šio pastato žemės sklype neliktų. Tai reiškia, kad aikštelė dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, nes gali būti naudojama transporto priemonėms stovėti ir tokiu būdu yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, kurios savininkui gali duoti ekonominę naudą. Teismas nusprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą aikštelę kvalifikuoti kaip apibrėžto naudojimo inžinerinį statinį, kurio buvimas valstybinės žemės sklype atitinka tokio sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, tenkino ieškovių reikalavimą panaikinti įsakymą, kaip teisiškai nepagrįstą.
7. Teismas taip pat konstatavo, kad iš skundžiamo įsakymo turinio nėra galima spręsti, kokiais nustatytais faktais ir teisinėmis normomis jis yra grindžiamas, kokios naujai atsiradusios aplinkybės ar įstatymų pasikeitimas turėjo įtakos 2015 m. gegužės 25 d. įsakymo keitimui. Teismas pažymėjo ir tai, kad įsakymas yra visiškai be jokių motyvų, iš jo nėra aišku, kas sąlygojo ieškovių teisių pasikeitimą. Todėl teismas sutiko su ieškovių nurodytais argumentais, kad ginčijamas įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnyje, todėl įsakymą panaikino ir šiuo pagrindu.
8. Teismas pažymėjo, kad panaikinus įsakymą, atsakovė privalės ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo išnagrinėti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovių suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovę nustatyti ieškovėms valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomotinas žemės sklypo dalis, įskaičiuojant ir tą dalį žemės sklypo, kuri yra užstatyta aikštele, nėra tinkamas, nes tokio reikalavimo patenkinimas iš esmės reikštų ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymo tenkinimą. Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl ieškovių reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus teismas patikslino, t. y. įpareigojo atsakovės Kauno miesto skyrių išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymą iš naujo.
9. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo panaikinti raštą, pažymėjo, kad jame nėra jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, sukuriančių ieškovėms ar kitiems asmenims teises ar pareigas ir (ar) sukeliančių teisines pasekmes. Raštas pagal savo turinį traktuotinas kaip įsakymą aiškinantis dokumentas. Todėl teismas sprendė, kad toks ieškovių reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, todėl šią bylos dalį nutraukė.
10. Teismas, spręsdamas dėl įsakymo apskundimo termino praleidimo, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės 2021 m. spalio 21 d. įsakymą gavo 2021 m. spalio 26 d. Teismas padarė išvadą, kad terminas įsakymui ginčyti buvo praleistas. Teismas pažymėjo, kad įsakyme yra tik nurodyta kokiomis dalimis yra paskirstomas žemės sklypas atskiriems pastatų ir statinių savininkams, visiškai jo nemotyvuojant ir neargumentuojant. Teismo įsitikinimu, atsakovei priėmus neteisėtą įsakymą, ieškovės galėjo sąžiningai suklysti (galėjo būti atsakovės suklaidintos), todėl dėl įsakymo nuginčijamo laiku nesikreipti į teismą. Teismas vertino, kad ieškovių neveikimas, gavus neaiškų ir nesuprantamą įsakymą, jų veiksmai, gavus išaiškinimą dėl priimto įsakymo, rodo, kad ieškovės elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jų procesinis elgesys galėjo būti nulemtas dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių. Todėl teismas atnaujino terminą ieškiniui dėl įsakymo panaikinimo pareikšti.
11. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nustatė, kad byloje ieškovės sumokėjo 94 Eur (po 47 Eur kiekviena) žyminį mokestį. Taip pat ieškovės patyrė po 2 117,50 Eur (1 815 Eur + 302,50 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad iš esmės tenkinti visi ieškovių reikalavimai, todėl ieškovėms iš atsakovės priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 2 164,50 Eur kiekvienai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
12.1. Teismas, darydamas išvadą, kad aikštelė yra statinys, turintis aiškią funkcinę paskirtį, didelę reikšmę teikė statinio projekte nurodytiems duomenims, tačiau nevertino faktinės situacijos – kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis naudojasi aikštele, kokiu tikslu ji buvo įrengta, ar ji naudojama neatsiejamai nuo patalpų, ar aikštelėje vykdoma kokia nors savarankiška veikla ir kt. Teismas, spręsdamas dėl aikštelės savarankiškumo, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į ieškovių ieškinyje ir dublike pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl aikštelės įrengimo tikslo ir naudojimo. Ieškovės nurodė, kad aikštelę savo lėšomis projektavo ir įrengė ne tam, kad būtų tenkinami visų pastate esančių patalpų savininkų interesai, o būtų tenkinami tik ieškovių patalpų savininkų, jų nuomininkų ir subnuomininkų interesai, t. y. kad aikštelėje savo transporto priemones galėtų statyti išskirtinai tik pastarieji asmenys bei jų suteiktu leidimu kiti asmenys. Ieškovės tokiu būdu patvirtino, kad aikštelė neatlieka savarankiškos funkcijos ir iš esmės yra skirta pastate (pagrindiniame daikte) esančių patalpų (neginčytinai bent jau tai daliai patalpų, kurios priklauso ieškovėms) tinkamai eksploatacijai užtikrinti.
12.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad aikštelė dabartinių savininkų įsigyta kaip atskiras savarankiškas statinys (jo dalis) (ne kaip kito daikto priklausinys). Byloje nėra duomenų, jog ieškovės aikštelę būtų įsigijusios kaip atskirą, savarankiškai funkcionuojantį statinį. Priešingai, pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovės įsigijo ne tik aikštelę, bet ir pastate (pagrindiniame daikte) esančias patalpas. Todėl aikštelė ieškovių buvo įsigyta ne kaip atskiras, savarankiškai funkcionuojantis statinys, o kompleksiškai su pastate (pagrindiniame daikte) esančiomis patalpomis. Tačiau teismas šių duomenų nevertino.
12.3. Teismui aikštelę pripažinus savarankiškai funkcionuojančiu statiniu, turės būti proporcingai mažinamos ir perskaičiuojamos žemės sklypo dalys, tenkančios pastate (pagrindiniame daikte) esančių patalpų naudotojams. Todėl, sprendžiant byloje kilusius klausimus (ginčus), į nagrinėjamą bylą turėjo būti įtraukti visi ginčo žemės sklype patalpas turintys (savininkai) ir nuomojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kadangi bylos išnagrinėjimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, sukelia jiems atitinkamas pasekmes. Teismas, neįtraukdamas minėtų asmenų į bylos nagrinėjimą, pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
12.4. Atsižvelgiant į tai, jog aikštelė nelaikytina savarankiškai funkcionuojančiu statiniu, o yra pastato priklausinys, atsakovės Kauno miesto skyrius, priimdamas įsakymą, pagrįstai neišskyrė žemės sklypo dalies aikštelės eksploatacijai. Vien aplinkybė, jog atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu buvo išskirta žemės sklypo dalis aikštelės eksploatacijai, tokiu būtų pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, nereiškia, jog atsakovė negali tos klaidos ištaisyti.
12.5. Teismas nepagrįstai ieškovėms atnaujino terminą administraciniam aktui (įsakymui) apskųsti. Ieškovės nenurodė jokių svarbių priežasčių, lėmusių termino praleidimą. Pažymi, kad nuomotinas žemės sklypo plotas buvo nustatytas įsakymu, kuris ieškovėms įteiktas 2021 m. spalio 26 d. Nuomos sutarties pakeitimo projektai ieškovėms elektroniniu paštu buvo išsiųsti 2022 m. sausio 19 d., o prašymas pateikti paaiškinimą dėl perskaičiuoto ploto pateiktas tik 2022 m. vasario 22 d. Taigi, ieškovės neskubėjo dėmėtis joms teisines pasekmes sukeliančiu įsakymu, nesiaiškino jo turinio ir elgėsi aplaidžiai. Apeliantės nuomone, ieškovės praleido terminą įsakymui apskųsti išimtinai dėl savo pasyvaus elgesio.
12.6. Teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, nes sprendimu įpareigojo atsakovės Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės nebuvo pareiškusios tokio reikalavimo.
12.7. Teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovėms, neatsižvelgė į tai, jog byla buvo nesudėtinga, jos apimtis nedidelė, nereikalaujanti specialiųjų žinių, taip pat nevertino teisinių paslaugų kompleksiškumo (abi ieškovės buvo atstovaujamos to paties advokato, buvo teikiami bendri procesiniai dokumentai), neatsižvelgė į realias advokato darbo ir laiko sąnaudas. Be kita ko, teismas neatsižvelgė ir į tai, jog įsakymo apskundimui buvo numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo neteisminė tvarka, kuria ieškovės savalaikiai nepasinaudojo, kas sąlygojo poreikį kreiptis tiesiogiai į teismą. Teismas nesilaikė reikalavimo bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nors dalis bylos buvo nutraukta, o kiti reikalavimai tenkinti iš dalies). Ieškovių prašomos priteisti išlaidos yra aiškiai per didelės.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentais:
13.1. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad žemės sklypas yra suformuotas pastatui su priklausiniais eksploatuoti, todėl pastatas yra laikytinas pagrindiniu statiniu žemės sklype, o aikštelė yra laikytina pastato priklausiniu (antraeiliu daiktu), kurio eksploatavimui negali būti išskirta atskira žemės sklypo dalis. Iš kartu su pirminiu įsakymu apeliantės į bylą pateikto 2015 m. vasario 11 d. žemės sklypo plano, kurio pavadinimas yra „Atskirai funkcionuojančių pastatų funkcionavimo schema“, matoma, kad žemės sklype yra nurodyti du atskirai funkcionuojantys statiniai – pastatas (pažymėtas indeksu „B“) bei aikštelė (pažymėta indeksu „A1+A2), kuriems eksploatuoti išskirtos reikalingos žemės sklypo dalys.
13.2. Apeliantė įsakyme nepateikė jokių teisiškai motyvuotų argumentų, kurie sąlygotų apeliantės atliktų veiksmų, priimant įsakymą, teisėtumą, dėl ko įsakymas yra naikintinas. Apeliantės priimtas įsakymas yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, sudaro prielaidas ieškovių nuosavybės teisės į aikštelės neliečiamumo pažeidimams kilti.
13.3. Apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie apeliantės teisę ištaisyti savo padarytas klaidas yra nepagrįsti ir atmestini bei nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
13.4. Apeliaciniame skunde apeliantė aikštelę laiko ne pastato, o ieškovių patalpų, priklausiniu. Net ir pagal tokią apeliantės interpretaciją, žemės sklypo dalis, užstatyta aikštele, bet kuriuo atveju turėtų būti nustatytina (išskirtina) tik pagrindinio daikto savininkams, t. y. ieškovėms, o ne visiems pastate esančių patalpų savininkams. Aikštelė nėra glaudžiai susijusi su visu pastatu pagal savo fizinį išsidėstymą, kadangi aikštelė yra pastatyta šalia ieškovių patalpų, o ne pastato. Tai, ieškovių nuomone, papildomai patvirtina, jog aikštelė nėra ir negali būti laikoma pastato priklausiniu, o taip pat ir ieškovių patalpų priklausiniu. Aikštelė žemės sklype buvo statyta su konkrečiu, t. y. transporto priemonių stovėjimo, tikslu.
13.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra duomenų, jog ieškovės būtų aikštelę įsigijusios kaip atskirą, savarankiškai funkcionuojantį statinį. Tai, kad aikštelė pirkimo–pardavimo sutartimis buvo įsigyta kartu su pastate esančiomis patalpomis, objektyviai negali paneigti aplinkybės, kad aikštelė yra savarankiškas (pagrindinis) žemės sklype esantis statinys. Iš viešai prieinamų NTR duomenų matoma, kad visų žemės sklype esančių statinių savarankiškumo statusas yra įregistruotas ir išviešintas – tiek pastatas, tiek aikštelė nėra įregistruoti kaip priklausiniai, todėl laikytini pagrindiniais (savarankiškais) žemės sklype esančiais statiniais.
13.6. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad į bylą turėjo būti įtraukti visi pastate patalpas turintys bei jas nuomojantys asmenys, o jų neįtraukimas į bylą yra pripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas išvadas, nesprendė dėl visų pastate esančių patalpų savininkų teisių ir pareigų, jų nemodifikavo, sprendimu nepadarė jokių išvadų, kurios turėtų įtakos pastarųjų asmenų teisinei padėčiai. Byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl įsakymo ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo apeliantę atlikti tam tikrus veiksmus.
13.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą ieškiniui dėl įsakymo pateikti. Teismas pagrįstai ir teisėtai atnaujino terminą ieškiniui pareikšti, kadangi terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas ne dėl nuo ieškovių priklausančių priežasčių.
13.8. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas sprendimu išėjo už ieškinio ribų. Teismas visiškai tenkino ieškovių reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo bei patikslino ieškovių reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Teismas įpareigojo apeliantę iš naujo išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymą dėl sutarties pakeitimo. Teismas pastarąjį reikalavimą koregavo atsižvelgdamas į galiojančių teisės aktų nuostatas.
13.9. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priešingai nei teigia apeliantė, byla buvo sudėtinga dėl joje sprendžiamų klausimų, byla buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose, o pats bylos nagrinėjimas truko beveik vienerius metus. Ieškovės, gindamos savo teises ir teisėtus interesus, teikė procesinius dokumentus, teikė užklausas asmenims dėl informacijos pateikimo. Visos ieškovių byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos, pagrįstos bei neviršija maksimalių dydžių. Teismas pagrįstai sprendė, kad sprendimas yra priimtas ieškovių, o ne apeliantės, naudai. Tai, kad dalis civilinės bylos (dėl reikalavimo panaikinti raštą) buvo nutraukta, nesudaro jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškovės nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydamos: panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. kovo 23 d. raštą Nr. 8SD-1294-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1075-(14.8.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 8VĮ-655-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ pakeitimo“; įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių nustatyti ieškovėms valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomotinas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, be kita ko, įskaičiuojant ir tą dalį žemės sklypo, kuri yra užstatyta aikštele; nustačius, kad ieškovės praleido terminą ieškiniui pareikšti, jį atnaujinti; priteisti ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
16. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo: bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2022 m. kovo 23 d. raštą Nr. 8SD-1294-(14.8.125 E.) nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; atnaujino ieškovėms terminą ieškiniui pateikti; panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1075-(14.8.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 8VĮ-655-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ pakeitimo“; įpareigojo atsakovės Kauno miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ pateiktą prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo; priteisė ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti.
18. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš esmės buvo patenkinti ieškovių reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą ir aikštelę pripažinus savarankiškai funkcionuojančiu statiniu, turės būti proporcingai mažinamos ir perskaičiuojamos žemės sklypo dalys, tenkančios pastate (pagrindiniame daikte) esančių patalpų naudotojams. Taigi, apeliantės nuomone, sprendžiant byloje kilusius klausimus, trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti visi ginčo žemės sklype patalpas turintys savininkai ir nuomotojai. Minėtų asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
20. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
21. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl pastate esančių patalpų savininkų ir (ar) patalpų nuomotojų teisių ir pareigų, jų nemodifikavo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas po to, kai ieškovė UAB „LINEA“, įsigijusi iš ieškovės UAB „Molerta“ negyvenamąsias patalpas–prekybos patalpas ir 2/3 dalis aikštelės, 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovės Kauno miesto skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kurią buvo sudariusi ieškovė UAB „Molerta“, pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti ginčijamą įsakymą ir įpareigoti apeliantę iš naujo išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymą dėl sutarties pakeitimo. Taigi, iš esmės ginčijamas įsakymas buvo priimtas ieškovei UAB „LINEA“ iniciavus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta su UAB „Molerta“, pakeitimą.
23. Be to, sutiktina su ieškovių nuomone, nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, jog šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamas įsakymas būtų įgyvendintas, t. y. kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai įsakymo pagrindu yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis dėl jiems priskirtų žemės sklypo dalių. Vien potenciali galimybė ateityje sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, būtų daroma tiesioginė įtaka pastate esančių kitų patalpų savininkų materialiosioms teisėms ir (ar) pareigoms.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neprivalėjo, kaip teigia apeliantė apeliaciniame skunde, į bylos nagrinėjimą įtraukti visų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų ir (ar) nuomotojų į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
25. Šiame kontekste pabrėžtina, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl ginčo esmės ir kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 0,2262 ha žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti šie nekilnojamieji daiktai: 1) gyvenamasis namas, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1993 m.; 2) kiti inžineriniai statiniai – kiti statiniai (kiemo aikštelė b1, 600 kv. m), statybos pradžios ir pabaigos metai 2013 m.; 3) pastatas – ūkio pastatas, statybos pradžios ir pabaigos metai – 2012 m.
28. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 8VĮ-655-(14.8.2) buvo nustatyta 0,2262 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių pastatų ir aikštelės eksploatavimui reikalingos dalys.
29. Ieškovei UAB „Molerta“ nuosavybės teise iki 2021 m. birželio 7 d. priklausė negyvenamosios patalpos–prekybos patalpos, esančios pastate ir aikštelė, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Molerta“ minėtą nekilnojamąjį turtą buvo įgijusi 2016 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2349 pagrindu iš UAB „Žaliakalnio pasažas“. Ieškovė UAB „Molerta“ 2016 m. liepos 28 d. buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽM-235-(14.8.55.) dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos.
30. Ieškovė UAB „LINEA“ iš ieškovės UAB „Molerta“ 2021 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8309 pagrindu nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą–prekybos patalpą, 624,06 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate. Be to, ieškovė UAB „LINEA“ minėtos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 2/3 dalis aikštelės. Šiuo metu ieškovei UAB „Molerta“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–prekybos patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 431,35 kv. m, esančios pastate, ir 1/3 dalis aikštelės.
31. Ieškovė UAB „LINEA“ įgijusi nutarties 30 punkte nurodytus nekilnojamuosius daiktus, 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo taip, kad ji galėtų naudotis jai tenkančia žemė sklypo dalimi eksploatuoti įgytą nekilnojamąjį turtą (prekybos patalpas ir aikštelės dalį). NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2021 m. spalio 21 d. priėmė ginčijamą įsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovei UAB „LINEA“ (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytina žemės sklypo dalis sudaro 0,0309 ha, o ieškovei UAB „Molerta“ (patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,0214 ha. Atsakovė pateikė ieškovėms 2022 m. kovo 23 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad aikštelė laikytina pastato priklausiniu, kuris neturi savarankiškam statiniui būdingų požymių, todėl aikštelei eksploatuoti negali būti išskiriama atskira žemės sklypo dalis ar suformuotas atskiras žemės sklypas. Taigi, NŽT Kauno miesto skyrius, priimdamas įsakymą, atsisakė ieškovėms išnuomoti žemės sklypo dalį, esančią po aikštele. Ieškovės su tokiu atsakovės sprendimu nesutiko, kreipėsi į teismą dėl įsakymo panaikino.
32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad aikštelė turi aiškią apibrėžtą funkcinę paskirtį, kurios buvimas valstybinės žemės sklype atitinka tokio sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Atsakovės nuomone, aikštelė nėra savarankiškai funkcionuojanti, todėl jai eksploatuoti negali būti išnuomojama valstybinės žemės sklypas. Tuo tarpu ieškovės tvirtina, kad aikštelė nėra pagrindinio daikto priklausinys, o yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl atsakovė aikštelės eksploatacijai turėjo išskirti žemės sklypo dalį.
33. Taigi, byloje kilęs ginčas dėl ieškovių teisės į valstybinės žemės nuomą joms nuosavybės teise priklausančiam statiniui – aikštelei eksploatuoti.
34. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).
35. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių, 32 punkte nustatyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys.
37. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą).
38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (ŽĮ 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015 ir kt.).
39. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma, jų pagrindų nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad aikštelė yra laikytina savarankišku objektu, turinčiu aiškią funkcinę paskirtį, kuriai vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu.
41. Kaip minėta anksčiau, pagal ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi, ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, tarnaujantys pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, yra vieni iš statinių, kuriems eksploatuoti valstybinė žemė nėra išnuomojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 yra išaiškinta, kad CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, išimtį nedraudžiama susitarti, jog, pavyzdžiui, parduodant gyvenamąjį namą, prie jo esantis negyvenamasis pastatas, kuris ūkine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui. Likęs pardavėjui jis, būdamas savarankiškas daiktas ir netekęs tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, gali tapti pagrindiniu daiktu.
43. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NTR duomenų bazės išraše, be kita ko, nurodyti tokie duomenys apie aikštelę: aprašymas (pastabos): (kiemo aikštelė b1 600 kv. m); daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai.
45. SĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, statiniai pagal naudojimo paskirtį klasifikuojami į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai statiniai klasifikuojami į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinerinius statinius.
46. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad aikštelė atitinka statinio sąvoką. Byloje nėra duomenų, kad minėtas inžinerinis statinys būtų pastatytas neteisėtai.
47. Pastato, kuriame yra negyvenamosios patalpos–prekybos patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovėms, statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1993 m. Tuo tarpu aikštelė, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas, pradėta ir baigta statyti 2013 m. Byloje esančiame Savavalinės statybos padarinių šalinimo projekte nurodyta, kad ginčo aikštelės paskirtis – automobilių stovėjimo aikštelė, inžinerinis statinys. Pažymėta, kad statytojas UAB „Žaliakalnio pasažas“.
48. Kaip jau minėta anksčiau, aikštelė šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovėms UAB „Molerta“ ir UAB „LINEA“. Ieškovė UAB „LINEA“ iš ieškovės UAB „Molerta“ 2021 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 2/3 dalis aikštelės kartu su negyvenamosiomis patalpomis–prekybos patalpomis, esančiomis pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastate yra ne viena patalpa (butas), kuri (kurie) nuosavybės teise priklauso kitiems (ne byloje dalyvaujantiems) asmenims. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys, įsigiję patalpas (butus) pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), derėjosi, tarėsi ar siekė įsigyti ir nuosavybės teisę į dalį aikštelės. Taigi, daryti išvadą, kad istoriškai aikštelė buvo laikomas pastato priklausiniu, nėra jokio pagrindo.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad aikštelė iki ginčijamo įsakymo priėmimo buvo vertinama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tai, patvirtina byloje esantis NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 8VĮ-655-(14.8.2) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“. Minėtu įsakymu, kaip minėta anksčiau, NŽT buvo išskyrusi atskirą valstybinės žemės sklypo dalį, kuri, kaip nurodyta, reikalinga aikštelės eksploatacijai. Be to, kartu su minėtu įsakymu yra pateikta Atskirai funkcionuojančių pastatų funkcionavimo schema. Minėtoje schemoje aikštelė taip pat nurodyta kaip atskirai funkcionuojantis statinys (pastatas). Be to, byloje yra pateiktas ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 11 d. sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Jame nurodyta, kad NŽT sutinka, jog UAB „Molerta“ perleistų 0,2262 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuri reikalinga negyvenamajai patalpai–prekybos patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):3576, ir 2/3 dalims kitų inžinerinių statinių–kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nuomos teisę. Taigi, atsakovė visuomet aikštelę vertino kaip savarankiškai funkcionuojantį statinį. Viena vertus, sutiktina su atsakovės pozicija, nurodyta apeliaciniame skunde, kad NŽT, pasikeitus aplinkybėms, gali pakeisti nuomojamo žemės sklypo dalį teisės aktų nustatyta tvarka arba ištaisyti savo padarytas klaidas. Kita vertus, pažymėtina, kad šioje byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokios aplinkybės nulėmė kitokį aikštelės vertinimą, priimant ginčijamą įsakymą, nei tas, kuris buvo priimant 2015 m. gegužės 25 d. įsakymą.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ir pačios ieškovės laikė aikštelę atskiru nekilnojamojo turto objektu patvirtina aplinkybė, jog ieškovė UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo konkrečią dalį, t. y. 2/3 dalis, aikštelės, o ne dalį, proporcingą įsigyjamų negyvenamųjų patalpų–prekybos patalpų daliai.
51. Be to, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada dėl aikštelės paskirties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NTR išraše nėra nurodyta konkreti aikštelės paskirtis. Tačiau, kaip minėta anksčiau, pateiktame Savavalinės statybos padarinių šalinimo projekte yra nurodyta, kad tai yra automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prie pastato esanti aikštelė dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, nes ji gali būti (yra naudojama) transporto priemonėms stovėti. Tokiu būdu yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, jos savininkui gali duoti (duoda) ekonominę naudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog būtent tokiu būdu aikštelė faktiškai yra naudojama. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl minėtų daikto savybių ir naudojimo daiktas nevertinamas kaip neturintis apibrėžtos paskirties. Pažymėtina, jog ir kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika patvirtina, kad, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, aikštelės gali būti pripažįstamos savarankiškais daiktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 27 punktą).
52. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino ieškovių ieškinyje ir dublike nurodytų argumentų dėl aikštelės įrengimo tikslo ir naudojimo. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje, be kita ko, yra nurodžiusios, kad aikštelė 2013 m. žemės sklype buvo pastatyta transporto priemonių stovėjimo tikslu, t. y. tam, kad aikštelėje galėtų būti statomos aikštelės savininkų arba kitų asmenų, kuriems aikštelės savininkai duotų leidimą naudotis aikštele, transporto priemonės. Taigi, teisėjų kolegija sutikti su apeliante, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodė ir (ar) pripažino, jog aikštelė yra naudojama tik tada, kai naudojamos ieškovėms priklausančios patalpos, neturi jokio pagrindo.
53. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad aikštelė yra savarankiškas daiktas, turintis savarankišką ir aiškiai apibrėžtą paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovių reikalavimą panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. įsakymą tenkino visiškai pagrįstai.
54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas panaikino įsakymą iš esmės dviem pagrindais, t. y. dėl to, kad: 1) atsakovės Kauno miesto skyrius, priimdamas įsakymą, nepagrįstai aikštelę vertino kaip neapibrėžto naudojimo inžinerinį statinį; 2) priimtas įsakymas yra visiškai be motyvų, neatitinka individualiam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnyje. Apeliantė apeliaciniame skunde visiškai nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, padarytų išvadų, susijusių su įsakymo neatitikimu individualiam aktui keliamų reikalavimų, kurie nustatyti VAĮ 10 straipsnyje. Dėl to teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl antrojo įsakymo panaikinimo pagrindo nepasisako.
55. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovėms atnaujino terminą įsakymui apskųsti. Apeliantės nuomone, ieškovės nenurodė jokių svarbių priežasčių, lėmusių termino praleidimą. Apeliantė teigia, kad ieškovės praleido terminą įsakymui apskųsti išimtinai dėl savo pasyvaus elgesio.
56. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
57. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kasacinis teismas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo yra išaiškinęs, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
58. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės 2021 m. spalio 21 d. įsakymą, kuriuo buvo pakeistas 2015 m. gegužės 25 d. įsakymas, gavo 2021 m. spalio 26 d. Ieškovės ieškinį teismui pateikė 2022 m. gegužės 4 d. Taigi, ieškovės praleido terminą, numatytą ABTĮ, apskųsti įsakymą.
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės sutarties pakeitimus dėl valstybinės žemės nuomos gavo 2022 m. sausio mėn. Ieškovės 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą atsakovei pateikti paaiškinimą dėl joms paskaičiuoto žemės sklypo ploto. Ieškovės atsakovės paaiškinimą raštu gavo 2022 m. kovo 23 d. Ieškovės 2022 m. balandžio 25 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui dėl atsakovės priimto įsakymo ir pateikto paaiškinimo raštu panaikinimo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2022 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti. Kaip minėta anksčiau, ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. gegužės 4 d.
61. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės gavę visiškai nemotyvuotą įsakymą, kreipėsi į atsakovę dėl jo išaiškinimo, o gavę jį, – pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, vėliau ieškinį pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, savo teises iš esmės gynė pakankamai protingais terminais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas priežastis pagrįstai laikė svarbiomis.
62. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje numatyta, jog: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šiuo atveju atsakovės priimtas įsakymas neabejotinai sudaro prielaidas ieškovių nuosavybės teisių į aikštelės neliečiamumą pažeidimams kilti, nes sudaro galimybes (sąlygas) aikštele naudotis ne tik ieškovėms, teisėtoms aikštelės savininkėms, bet ir kitiems pagrindiniame pastate esančių patalpų savininkams. Kaip minėta nutarties 58 punkte, nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.
63. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovėms atnaujino terminą ginčyti įsakymą.
64. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu ją įpareigojo iš naujo išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ prašymą „Dėl 2016 m. liepos 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 83ŽN-235-(14.8.55) pakeitimo“. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinyje nebuvo pareiškusios tokio reikalavimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
65. CPK 265 straipsnis numato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė. Taigi, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau tik CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos bylas (CPK 376 straipsnis), darbo bylas (CPK 417 straipsnis).
66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinyje, be kita ko, prašė: įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių nustatyti ieškovėms valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomotinas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, įskaičiuojant ir tą dalį žemės sklypo, kuri yra užstatyta ieškovėms nuosavybės teise priklausančiais kitais inžineriniais statiniais –aikštele.
67. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ABTĮ 94 straipsnis numato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi, tai reiškia, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, atsakovė privalės ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo išnagrinėti iš naujo.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė ir tai, kad ieškovių suformuluotas reikalavimas įpareigoti atsakovę nustatyti ieškovėms valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomotinas žemės sklypo dalis, įskaičiuojant ir tą dalį žemės sklypo, kuri yra užstatyta ieškovėms nuosavybės teise priklausančiais kitais inžineriniais statiniais – aikštele, nėra tinkamas, nes tokio reikalavimo patenkinimas iš esmės reikštų ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. prašymo tenkinimą. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Juolab, kad tokie išaiškinimai yra pateikiami ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-525/2022).
69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovių reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus patikslino, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovės UAB „LINEA“ 2021 m. birželio 16 d. pateiktą prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos pakeitimo. Tokio reikalavimo patikslinimo nėra pagrindo laikyti ieškinio ribų peržengimu.
70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, neturi pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias ieškinio nagrinėjimo ribas (CPK 265 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
71. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, jog byla buvo nesudėtinga, jos apimtis nedidelė, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino teisinių paslaugų kompleksiškumo (abi ieškovės buvo atstovaujamos to paties advokato, buvo teikiami bendri dokumentai), neatsižvelgė į realias atstovo darbo ir laiko sąnaudas. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nors dalis bylos buvo nutraukta, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo tenkintas tik iš dalies. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad prašomos priteisti išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra aiškiai per didelės ir turi būti mažinamos. Be to, ieškovės prašė priteisti 242 Eur (su PVM) už parengtus prašymus M. K., UAB „DUX PROJEKTAI“, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl informacijos pateikimo, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių prašymų parengimą ir išsiuntimą minėtiems subjektams, todėl minėtos išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir neturi būti priteisiamos.
72. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
73. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
74. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovių ieškinys iš esmės buvo patenkintas, nepaisant to, kad dalis civilinės bylos buvo nutraukta, o vienas reikalavimas patikslintas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškovių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės klausimą.
75. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės po 47 Eur žyminio mokesčio ir po 2 117,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso po 2 164,50 Eur. Ieškovės kartu su ieškiniu ir prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotines, sąskaitų išrašus, mokėjimo nurodymus. Taigi, ieškovės iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjimą.
76. Atliktų darbų ir patirtų darbų išklotinėse nurodyta, kad ieškovėms atstovas suteikė šias teisines paslaugas: 1) parengė ir teismui pateikė ieškinį; 2) parengė prašymus M. K., UAB „DUX PROJEKTAI“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl informacijos pateikimo; 3) parengė dubliką; 4) pasirengė ir atstovavo 2023 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje; 5) pasirengė ir atstovavo 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje.
77. Ieškovės atstovui advokatui sumokėjo: 1) už ieškinio parengimą po 726 Eur, iš viso 1 452 Eur; 2) už prašymų anksčiau nurodytiems asmenims parengimą po 121 Eur, iš viso 242 Eur; 3) už dubliko parengimą po 605 Eur, iš viso 1 210 Eur; 4) už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdyje po 363 Eur, iš viso 726 Eur; 5) už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje po 302,50 Eur, iš viso 605 Eur.
78. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovių prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų ir prašymų parengimu, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.2, 8.3, 8.17 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) ieškinio parengimą yra 4 198,25 Eur; 2) už dubliko parengimą – 2 594,85 Eur; 3) už kito dokumento parengimą – 172,99 Eur.
79. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovių atstovui advokatui sumokėtos išlaidos už ieškinio ir dubliko parengimą (žr. nutarties 77 punktą) yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
80. Kaip minėta anksčiau, atsakovė kėlė abejones dėl ieškovių patirtų išlaidų pagrįstumo už prašymų M. K., UAB „DUX PROJEKTAI“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai parengimą. Minėtos išlaidos nurodytos išrašytoje ir apmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje TAX Nr. 2790 ir PVM sąskaitoje faktūroje TAX Nr. 2801. Bendra PVM sąskaitų faktūrų mokėtina suma yra 242 Eur, t. y. po 121 Eur.
81. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jų atstovas advokatas rengė asmenims prašymus, o iš jų gautus dokumentus pateikė į bylą kartu su dubliku. Teisėjų kolegija patikrino kartu su dubliku pateiktus duomenis ir nustatė, kad ieškovės kartu su dubliku pateikė: Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinius pritarimus statinio projektui, Savavalinės statybos padarinių šalinimo projektą (nurodyta, kad architektas M. K., projektuotojas – UAB „DUX PROJEKTAI“), automobilių stovėjimo aikštelės paprastojo remonto, suformuojant atskirus kadastro vienetus, projektą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovių atstovas advokatas teikė prašymus asmenims tam, kad gauti dokumentus, kurie buvo pateikti kartu su dubliku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už parengtus prašymus nurodytiems asmenims, t. y. M. K., UAB „DUX PROJEKTAI“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai.
82. Kaip minėta nutarties 78 punkte, Rekomendacijose numatyta, kad už vieno dokumento parengimą maksimali suma yra 172,99 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovių atstovas advokatas galėjo rengti du arba tris prašymus, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. K. ir (ar) UAB „DUX PROJEKTAI“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovių prašoma priteisti bendra 242 Eur suma yra pagrįsta, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
83. Teismas, vertindamas ieškovių prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu juose, pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.19 papunkčiu, maksimalios išlaidos už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui valandą, yra 179,90 Eur (2023 m. sausio 30 d. teismo posėdžiui) ir 190,03 Eur (2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžiui).
84. Iš atliktų darbų išklotinių nustatyta, kad ieškovės atstovui advokatui už vieną pasirengimo ir atstovavimo teisme valandą mokėjo 121 Eur (su PVM). Taigi, minėta suma neviršijo Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio. Ieškovės atstovui advokatui už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose iš viso sumokėjo 1 331 Eur sumą. Atliktų darbų ir patirtų darbų išklotinėse nurodyta, kad iš viso pasirengimas ir atstovavimas teisme truko 10,5 val. arba po 5,5 val. kiekvienai iš ieškovių.
85. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvyko 2 teismo posėdžiai: 1) 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdis truko 2 val.; 2) 2023 m. balandžio 25 d. – 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, maksimali priteistina suma ieškovėms iš atsakovės už atstovavimą teisme sudaro 363 Eur (121 Eur x 3 val.).
86. Pažymėtina, kad pateiktose atliktų darbų išklotinėse nėra išskirta, kiek valandų truko pasirengimas teismo posėdžiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasirengimas teismo posėdžiams negalėjo trukti ilgiau nei dalyvavimas juose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagrįsta priteistina suma ieškovėms iš atsakovės už pasirengimą teismo posėdžiams yra 363 Eur (121 Eur x 3 val.).
87. Teisėjų kolegija pažymi, kad abi ieškoves atstovavo vienas atstovas, ieškovių interesas byloje buvo vienodas, pareikšti reikalavimai tapatūs, atstovo darbo laiko sąnaudos pasirengiant teismo posėdžiams ir atstovaujant ieškoves teisme sutapo, todėl pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose negalėjo trukti ilgiau nei 6 val. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta suma, kurią galėjo patirti abi ieškovės, už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, sudaro 726 Eur (363 Eur (pasirengimas teismo posėdžiams) + 363 Eur (atstovavimas teismo posėdžiuose).
88. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad maksimali bendra ieškovėms iš atsakovės priteistina suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose mažinama 605 Eur suma, t. y. nuo 1 331 Eur sumos iki 726 Eur sumos. Taigi, kiekvienai ieškovei iš atsakovės priteisiama po 363 Eur išlaidų, susijusių su pasirengimu ir atstovavimu teisme, arba po 302,50 Eur mažiau nei buvo priteista pirmosios instancijos teismo.
89. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovėms iš atsakovės priteisti po 1 862 Eur (2 164,50 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista išlaidų suma) – 302,50 Eur (suma, kuria teisėjų kolegija nusprendė sumažinti ieškovių prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
90. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad nagrinėjamu atveju byla nėra itin sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio, išskyrus išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, kurios buvo sumažintos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovių bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovės kaltės. Kaip minėta anksčiau, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
91. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias, teisėjų kolegija pripažino kaip pagrįstas, protingo dydžio, neviršijančias Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
92. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
93. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovėms iš atsakovės per dideles bylinėjimosi išlaidas (žr. nutarties 71–91 punktus). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, patikslinti.
94. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.
95. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovėms priteisimo. Ieškovės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė po 968 išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies pastraipas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ir jas išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Molerta“, juridinio asmens kodas 304177353, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 1 862 Eur (vieno tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LINEA“, juridinio asmens kodas 125286998, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 1 862 Eur (vieno tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Molerta“, juridinio asmens kodas 304177353, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LINEA“, juridinio asmens kodas 125286998, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė