Civilinė byla Nr. e2-14041-1006/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09290-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

atsakovams S. J.,

atsakovų 

atstovui advokatui Eimantui Šiurpšai, advokatė Ingai Abramavičiūtei, 

trečiojo asmens VšĮ SOTAS atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. J. ir M. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – VšĮ SOTAS.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

 

1.       Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams S. J. ir M. J. (toliau – ir atsakovai) prašydamas: 1) atsakovams M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią dukros S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą mažametei dukrai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą VšĮ „SOTAS“, kodas 195746022; 4) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina ir nuo vaiko auklėjimo yra nusišalinę visiškai. Pažymėtina, kad nepilnametės tėvų šeima Tarnybai žinoma. S. J. atžvilgiu neterminuotai ribota keturių jos vaikų atžvilgiu motinos valdžia (2018 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai ribota motinos valdžia trijų vaikų atžvilgiu); dar vieno vaiko atžvilgiu neterminuotai ribota abiejų tėvų valdžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai sprendimu 2022 m. sausio 18 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Skyriuje buvo gautas pranešimas iš BĮ Vilniaus miesto Krizių centro (toliau – Krizių centras), kuriame nurodoma, kad S. J., auginanti nepilnametę S. J., (duomenys neskelbtini) apgyvendinta Krizių centre, po laisvės atėmimo bausmės atlikimo Panevėžio moterų pataisos namuose. Minėtame pranešime nurodoma, kad moteris iš Krizių centro su dukra buvo išvykusi, o į Krizių centro darbuotojų skambučius neatsiliepė, į minėtą įstaigą negrįžo. Po kurio laiko, vis dėl to Krizių centro darbuotojams pavyko susisiekti su moterimi, kuri informavo, kad gyvena motinos namuose. Gautame pranešime Krizių centro darbuotojai išreiškė nerimą dėl S. J., auginančios mažametį vaiką, šeimos situacijos.

4.       Tarnybos specialistai, reaguodami į gautą galimą vaiko teisių pažeidimą, 2022 m. liepos 12 d. nuvyko į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kad būtų išklausyta nepilnamečio vaiko įstatyminio atstovo nuomonė (motinos) bei įvertinta nepilnamečio vaiko situacija dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.

5.       Vaiko motina Skyriaus specialistams įvardijo, kad turi penkis vaikus, kurie iš jų nei vienas su ja negyvena. Moteris Skyriaus specialistams papasakojo, kad vaiko tėvas įkalinimo įstaigoje. S. J. teigimu, ji planuoja kreiptis į Krizių centrą, kad jai padėtų tvarkytis dokumentus dėl gyvenamojo būsto, darbo. Pasak moters, ji įkalinimo įstaigoje praleido 8 metus. S. J. dėl narkotikų vartojimo problemos prašė Skyriaus specialistų pagalbos. Moters teigimu, iš Krizių centro išvykdavo pas savo motiną, kad jai padėti buityje, bet moteris išreiškė norą gyventi atskirai nuo savo motinos. Pasak specialistų, moteris kalbėjo motyvuotai, tikino, kad nori susigrąžinti vaikus, kurie negyvena su ja, tačiau, pasak jos, jai reikalinga pagalba, kadangi ji nėra raštinga. Gyvenamajame nepilnamečio vaiko motinos būste gyvena kelios romų tautybės šeimos, gyvenant S. J. su vaiku minėtame bute labai mažai vietos. Su vaiko tėvu pabendrauti nepavyko, kadangi, pasak nepilnamečio motinos, vaiko tėvas atlieka įkalinimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jo nuomonė dėl objektyvių priežasčių išklausyta nebuvo.

6.       2022 m. rugpjūčio 17 d. Skyriuje gautas pranešimas iš atvejo vadybininkės apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Skyriuje gautame pranešime nurodoma, kad lankantis socialinėms darbuotojoms adresu (duomenys neskelbtini), S. J. šeimoje, kur tuo metu gyveno ir turėjo būti S. J. su dukra S. J., šeimos socialinę darbuotoją pasitiko S. J. motina (vaiko senelė) ir pranešė, kad moters namuose nėra nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. Pasak moters, kai S. J. grįžo namo pavartojusi narkotinių medžiagų, jai pasidarė bloga, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė moterį į ligoninę. Iš ligoninės, motinos teigimu, S. J. 2022 m. rugpjūčio 16 d.  išrašė, bet namo moteris negrįžo. Namuose buvo likusi S. J. dukra, kuri senelės teigimu, yra labai nusilpusi, nes jau dvi dienas nieko nevalgo. Šeimos socialinė darbuotoja pastebėjo, kad mergaitė buvo nusilpusi ir vangi, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Skyriaus specialistai mažametę nuvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) apžiūrai, minėtoje gydymo įstaigoje 2022 m. rugpjūčio 19 d. S. J. nustatyta klinikinė diagnozė: tyčinis vaiko apnuodijimas nepatikslintomis medžiagomis, COVID-19 liga, dehidratacija.

7.       2022 m. rugpjūčio 19 d. Skyriaus specialistai nustatė nepilnametės atžvilgiu laikinąją priežiūrą pas nepilnamečio vaiko pusseserę L. T. adresu (duomenys neskelbtini). Šis asmuo buvo paskirtas laikinu prižiūrėtoju, kadangi vaikas iki tol dažnai su juo dažnai bendraudavo, pažįsta ją ir jos vaikus, nepilnametę ir laikiną prižiūrėtoją sieja artimas emocinis ryšys, vaikui buvo užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos.

8.       2022 m. rugpjūčio 19 d. Skyriaus specialistai bendravo su nepilnametės motina, kuri teigė, kad kol ji buvo įkalinimo įstaigoje nevartojo jokių psichotropinių medžiagų, bet prieš dvi savaites jos pažįstami pasiūlė jai psichotropinių medžiagų, bet, būtent, kokių ji pati net nežino. Moters teigimu, apie dvi savaites laiko ji vis vartojo kartas nuo karto psichotropines medžiagas, bet ką tiksliai įvardinti negalėjo. Visa ta laika vaiko motina vaiką maitino krūtimi, bet nepagalvojo, kad vaikui tai gali pakenkti. Vaiko motinos teigimu, vaiko tėvas – įkalinimo įstaigoje. Moteris pažymėjo, jog išėjo iš Krizių centro, nes susirgo COVID-19 liga ir ten buvo viena su vaiku, be jokios artimųjų pagalbos, todėl išvažiavo su vaiku pas savo motiną. Nepilnametės motina įvardijo, kad Krizių centre ji buvo tam, kad jai ten padėtų Krizių centro darbuotojai tvarkytis dokumentus (dėl gyvenamo būsto, darbo, darželio vaikui), nes yra visiškai neraštinga, dėl to jaučiasi prastai (nepilnavertiškai). Vaiko motinos teigimu, ji labai nori pagaliau visam laikui nutraukti psichotropinių medžiagų vartojimą, sutinka su bet kokia pagalba, nes supranta, kad gali prarasti vaiką. Viso pokalbio metu, moteris nuoširdžiai gailėjosi, verkė, prašė pagalbos, prašė duoti jai šansą viską pakeisti, šeimos socialinių darbuotojų pagalba. Moteris išsakė norą rimtai gydytis, tik išsakė prašymą leisti jai matytis su vaiku, nes, būtent, dėl jo pasiryžusi viską keisti. 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo vertinta vaiko situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

9.       2022 m. rugsėjo 9 d. Skyriuje gautas vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad MK specialistams apsilankius laikinosios vaiko prižiūrėtojos L. T. namuose, moteris teigė, kad naktį buvo pas ją atėjusi nepilnamečio vaiko motina (visą laiką triukšmavo, neleido miegoti visai jos šeimai, dėl ko jos sūnus ryte neišėjo į mokyklą). Pasak L. T., moteris anksti ryte pasiėmusi vaiką, išėjo iš jos namų. L. T. teigė, kad jai nereikia tokių rūpesčių, ji mano, kad negali tinkamai užtikrinti vaiko saugumo, todėl pasitarusi su vyru nusprendė, kad atsisako toliau būti laikinąja nepilnametės prižiūrėtoja.

10.       2022 m. rugsėjo 9 d. Skyriaus specialistai, reaguodami į galimą vaiko teisių pažeidimą, lankėsi laikinosios prižiūrėtojos namuose. Mergaitė laikinos prižiūrėtojos namuose buvo linksma, žaidė su laikinos prižiūrėtojos vaikais. Mergaitę paėmus iš jos motinos, ji verkė, prašėsi mamos, vėliau bandant nukreipti mergaitės dėmesį bei rodant įvairius filmukus, ji juokėsi, šypsojosi ir nustojo verkti, nepaleido mobilaus telefono iš rankų (jį nuolat stengėsi laikyti ir junginėti savarankiškai). Skyriaus specialistai pastebėjo, kad mergaitės viršutiniai dantys buvo sugedę, dantys aptrupėję. To pačio apsilankymo metu Skyriaus specialistai bendravo su nepilnametės motina laikinos prižiūrėtojos namuose. Motina laikinosios priežiūros metu nakvoja pas savo motiną, o vaikas nakvoja pas laikiną prižiūrėtoją. Pasak moters, ji su vaiku 2022 m. rugsėjo 9 d. norėjo nuvykti pas savo motiną, todėl paėmė iš laikinos prižiūrėtojos namų. Moteris teigė Skyriaus specialistams, kad narkotinių medžiagų nevartoja šiuo metu, paskutinį kartą vartojo praeitą mėnesį, kai jai darė tyrimus, ji tiksliai nepamena kada. Patikslino, kad tai buvo tada, kai iš jos buvo paimtas vaikas. Moters buvo teiraujamasi ką ji pakeitė laikinosios priežiūros metu, kad galėtų rūpintis vaiku, ji sakė, kad ji ėjo, kai ją kvietė į Skyrių, jai buvo paskirti kursai, ji sakė, kad į tuos kursus planuoja eiti. Sako, kad dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, ji nieko nespėjo dar padaryti, nes ji dienos metu būna su vaiku, o vakare eina pas mamą nakvoti. Paklausta dėl gydymosi stacionare, sakė „nu, kur man gydytis?“. Vaiko motinos teigimu, ji vaiko krūtimi nemaitino. Pažymėtina, kad pokalbio su vaiko motina metu, ji nuolat verkė, konstruktyviai su moterimi pabendrauti nepavyko. Būnant šalia vaiko moteris patalpoje visą laiką rūkė. Pokalbio su vaiko motina metu buvo prašoma nurodyti savo kontaktinį telefoną, tačiau ji teigė, kad ji mobiliojo telefono neturi. Moteris nurodė savo motinos mobiliojo telefono numerį kaip savo kontaktinį telefono numerį. Moteriai Skyriaus specialistai taip pat pažadėjo, kad paskambins jai į darbo dienos pabaigą, kad informuotų apie vaiko laikinojo pagyvendinimo vietą. 2022 m. rugsėjo 14 d. Skyriaus specialistai bendravo su nepilnametės motina Skyriuje. Moteris informavo juos, kad jai šiuo metu niekas nerūpi, tik kaip atgauti vaiką. Numatyto atvejo vadybos plano nesilaikė, nes, pasak jos, neturėjo kada, tik užregistravo vaiką į darželį, anoniminių narkomanų grupės nelankė, nes neturėjo laiko, moteris teigė, kad jos niekas nepalydėjo, taip pat per mėnesį laiko gavo tik siuntimą į RPLC iš savo gydymo įstaigos. Moters paklausus kur buvo šias dienas, pasakė, kad „šį bei ten“, paprašius pasitikslinti, nurodė, kad kartais būdavo pas motiną, kartais pas pusseserę, ką tiksliai veikdavo negali įvardinti. Pažymėtina, jog Skyriaus specialistai pabendravę su moterimi padarė išvadą, kad moteris neturi konkrečių ateities planų. Paklausus moters ar vartoja šiuo metu narkotines medžiagas, atsakė, kad ne, teigia, kad vartoja, kai jai liūdna.

11.       2022 m. rugsėjo 9 d. Skyriaus specialistai mažametę nuvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) apžiūrai, minėtoje gydymo įstaigoje S. J. nustatyta klinikinė diagnozė: nepakankama vaiko priežiūra ir kontrolė. 2022 m. rugsėjo 9 d. Skyriaus specialistai priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą, kadangi vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. 2022 m. rugsėjo 9 d. vaikas laikinai apgyvendintas VšĮ „SOTAS“. 2022 m. rugsėjo 13 d. Skyriuje gautas el. laiškas iš šeimos atvejo vadybininkės dėl situacijos šeimoje detalizavimo. Minėtame ei. laiške buvo nurodyta, kad S. J. su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais nebendradarbiauja, neatsiliepia į jų skambučius, yra nerandama namuose. 2022 m. rugsėjo 16 d. MK specialistai pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo. Minėtose rekomendacijos įvardijama, kad S. J. MK specialistų esminės rekomendacijos – pradėti spręsti galimos priklausomybės psichoaktyviomis medžiagomis nevykdė, galimo žalingo poveikio vaiko gerovei savo elgesiu, vartojant psichoaktyvias medžiagas neįžvelgė, pokyčiai šeimoje nebuvo stebimi. 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo vertinta vaiko situacija, nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

12.       Atsižvelgiant į tai, kad moteris neįsisąmonino susidariusios situacijos pasekmių dukters saugumui bei šeimos gerovei, nevykdė MK specialistų rekomendacijų dėl galimos priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms problemos sprendimo, nesusisiekė su gydytojais, nors reikalingi kontaktai moteriai buvo suteikti, moteris nebendradarbiavo su atvejo vadybininke bei socialine darbuotoja, Tarnyba 2022 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – Teismas) su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo. Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Tarnybos prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. buvo nustatyta laikinoji globa Všį „SOTAS“ budinčių globotojų šeimoje. 2022 m. spalio 11 d. Skyriuje gauta informacija apie atsakovės šeimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato, kurioje nurodoma, kad minėtame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., dėl to, kad gautas pranešimas iš Skyriaus apie tai, kad S. J. buvo tyčia apnuodyta nepatikslintomis medžiagomis. 2022 m. spalio 13 d. Skyriuje gautas medicininis dokumentas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) apie S. J.. Informacijoje nurodoma, kad nepilnametė atvyko dėl patinimų viršutinio žandikaulio, kairės pusės, šoninių dantų srityje. Pastebėti daugybiniai dantų pažeidimai.

13.       2022 m. lapkričio 23 d. Skyriuje gauta informacija apie nepilnametę S. J. iš Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini). Nepilnametė S. J. minėtą ugdymo Įstaigą lanko nuo (duomenys neskelbtini). Per 2022 m. spalio mėn. mergaitė lankė dvi dienas ugdymo įstaigą, 2022 m. lapkričio mėn. lankytos šešios dienos, kadangi sirgo. Per trumpą mergaitės ugdymo įstaigos lankymo laikotarpį pastebėta, kad mergaitė yra draugiška, pagal savo amžių tinkamai bendrauja su grupės ugdytiniais ir auklėtojomis. S. J. į ugdymo įstaigą atvedama švariais, tvarkingais rūbeliais. Vaiko globėja rūpinasi vaiko ugdymu, bendradarbiauja su grupės auklėtojomis.

14.       Atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdžiai vyko: 2022 m. rugsėjo 21 d., kurio metu atsakovė teigė, kad nenuvyko individualiai psichiatro konsultacijai į RPLC, nes buvo su dukra tuo metu ir pamiršo. Prieštaravo dėl mokymosi suaugusiųjų mokykloje. Teigė, kad mokytis jai poreikio nėra, nes jai privalo padėti šeimos socialinė darbuotoja, ją palydėti, užregistruoti ir t. t. Moteris išsakė, kad pakartotinai užsiregistruos į RPLC psichiatro konsultacijai bei nuvyks į polikliniką dėl sveikatos pažymos išdavimo, siekiant susitikti su dukra. 2022 m. gruodžio 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė teigė, kad labai nori pasimatyti su dukra bei savarankiškai ją auginti. Paminėjo, kad turi gydytojų parengtą sveikatos pažymą, todėl 2022 m. gruodžio 13 d., 12.00 val., atvyks į VšĮ „SOTAS“ pas globos koordinatorę D. K., siekiant suderinti susitikimo datą ir laiką su vaiku. Priminė, kad 2022 m. spalio 19 d.  su Pagalbos šeimai skyriaus individualios priežiūros darbuotoja D. J. lankėsi RPLC Vilniaus filiale individualioje psichiatro konsultacijoje. Laukia skambučio iš minėtos įstaigos dėl dalyvavimo „Minesotos programoje“, kategoriškai neigia psichotropinių medžiagų vartojimą. VšĮ „SOTAS“ globos koordinatorė D. K. posėdžio metu paminėjo, kad vaiko motina vaiku nesidomi, dėl tėvo taip pat nėra duomenų, jo ketinimai nėra aiškūs, vyras nesikreipė į įstaigą dėl vaiko. 2023 m. vasario 2 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė nedalyvavo, 2023 m. kovo 1 d. vyko pasitarimas dėl atsakovės šeimos, kurio metu šeimos socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovė neprisiima atsakomybės už situaciją šeimoje, specialistė teigė, kad ji turi už paslaugų gavėją viską padaryti. Atsakovė su šeimos socialine darbuotoja bendrauja nereguliariai. Taip pat retai pavykdavo ją rasti namuose (iki suėmimo), telefonu moteris ne visada linkusi bendrauti, į skambučius atsakydavo retai, pokalbių metu kartais kildavo įtarimų, jog moteris apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų Šeimos socialinė darbuotoja skatindavo, jog atsakovė imtųsi aktyvių veiksmų, kad situacija šeimoje keistųsi iš esmės, tačiau pokyčiai jos šeimoje nevyko, todėl specialistės teigimu, tikslinga kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnametei, kadangi abu vaiko tėvai nedėjo pastangų, kad vaikas augtų šeimoje. 2023 m. gegužės 25 d. vyko atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame atsakovė nedalyvavo. Minėto atvejo vadybos posėdžio metu bendru specialistų sprendimu nutarta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimu ir su tuo susijusių išvestinių reikalavimų, susijusių su nepilnamete S. J., kadangi situacija atsakovų šeimoje stabili - nesikeičianti. Gavus informaciją apie atsakovės sulaikymą, jai atvejo vadybos procesas bus nutrauktas.

15.       2022 m. lapkričio 18 d. lankantis Tarnybos specialistui išsiaiškinta, jog vaiko globos procesas vyksta sklandžiai. įstatyminis atstovas savo pareigas vykdo tinkamai. Globa šiai dienai atitinka geriausius vaiko interesus. Laikinoji globėja nurodė, jog su vaiku niekas iš artimų giminaičių ar tėvų nenorėjo; 2023 m. gegužės 19 d. nepilnametę aplankė Tarnybos specialistas. Minėto apsilankymo metu nustatyta, jog nepilnametės nuolatinė globa vyksta sklandžiai, globėjai tinkamai vykdo globėjų pareigas. S. J. globa atitinka vaiko interesus, jos poreikiai patenkinami, vaiko teisės užtikrinamos. Globotoja su šeima persikraustė į namą su visais patogumais, šiuo metu vyksta šeimos įsikūrimas. Vaikas miega globotojos miegamajame, atskiroje lovelėje, lovelė yra atitraukta nuo sienos, kad mergaitė negalėtų pasiekti ant sienos esančių elektros rozečių. Globotinė vykdama į naujus namus, dar nesako, kad vykstame namo, įvardija, kad važiuojama į namą. Vaiko laikinoji globėja atkreipė Skyriaus specialistės dėmesį, kad atvykusi į šeimą mergaitė buvo nepratusi valgyti sveiko, naminio valgio, labai norėdavo nesveikų užkandžių, parduotuvėje rodydavo į greitąjį maistą. Šiuo metu mitybos įpročiai pakitę, mergaitė valgo pilnavertį naminį valgį, apetitas labai geras. Adaptacija šeimoje buvo lengva, sudėtingiau buvo keletą dienų, vėliau mergaitė apsiprato. Pastebi, kad vaikas ieško fizinio kontakto labai mėgsta prisiglausti, atsigulti ant peties. Apsilankymo metu Skyriaus specialistė pastebėjo, jog mergaitė daug kartų kartojo žodį „myliu“. Apsilankymo metu siekė būti šalia budinčios globotojos, atsisėsti ant kelių, prisiglausti. Pasak laikinosios vaiko globėjos, mergaitė ją labai greitai pradėjo vadinti mama, siekia nusiraminimo šalia globotojos. Mergaitė save identifikuoja budinčios globotojos šeimoje: vadina mama, tėčiu, sesėmis (vieną mergaitę vadina sese, kitą vardu). Vaiko motina su vaiku susisiekti nemėgino. Budinti globotoja rado vaiko motiną „Facebook“ socialiniame tinkle, rodė mergaitei motiną, sakė, kad čia yra jos mama, tačiau vaikas nelabai suprato – mama laiko budinčią globotoja. Vaiko tėvas 2023 m. balandį grįžo iš įkalinimo įstaigos, buvo organizuotas susitikimas, budinti globotoja su mergaite jau išvažinėjo iš namų, kai gavo VšĮ „SOTAS“ pranešimą, kad tėvas susitikimą atšaukė. Daugiau susitikimų neįvyko. Mergaitė nesuvokia savo tikro tėvo, tėčiu laiko budinčios globotojos sutuoktinį. Globėja bendradarbiauja su VšĮ „SOTAS“ specialistais, sunkumų neįvardijo, globos procesas vyksta sklandžiai. Pažymėjo, kad su mergaitė yra labai paprasta, auga mylima visų šeimos narių. Biologinės dukros labai šiltai priėmė mažametę į namus. 2023 m. birželio 7 d. buvo atliekama globojamo vaiko globos peržiūra, kurios metu nutarta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo vaikui bei kitų su vaiku susijusių klausimų, kadangi tėvai nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą.

16.       2022 m. lapkričio 28 d. Skyriuje gauta informacija iš BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro apie atsakovės šeimą bei pokyčius joje. Gautoje informacijoje nurodoma, jog atsakovės šeima minėtai įstaigai žinoma. Paslaugų gavėjos šeimoje augo nepilnametė dukra S. J., kuriai nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. nustatyta laikinoji globa budinčių globotojų šeimoje. Vaiko tėvui M. J. atvejo vadybos procesas nepradėtas, nes nežinomas vyro gyvenamosios vietos adresas. 2022 m. rugsėjo 21 d. Pagalbos šeimai skyriuje įvyko pagalbos plano sudarymo posėdis, kurio metu S. J. įsipareigojo: kreiptis į BĮ Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą (toliau – RPLC VF) individualiai psichiatro konsultacijai dėl galimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms gydymo, vykdyti gydytojų rekomendacijas, lankyti Narkomanų anonimų (toliau – NA) grupės susirinkimus ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir ne trumpiau negu 6 mėnesius, taip pat, baigus gydymą dėl galimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupę, dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose, tęsti ugdymosi procesą suaugusiųjų mokykloje, spręsti klausimą dėl būsto nuomos, siekiant susigrąžinti nepilnametę dukrą į šeimą, bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ir (ar) lankyti savo nepilnametę dukrą, bendradarbiauti su VšĮ SOTAS darbuotojais, atsižvelgti j jų rekomendacijas bei bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja. S. J. pagalbos plano Įsipareigojimus vykdo nenuosekliai - moteris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nebendrauja su VšĮ SOTAS darbuotojais dėl savo nepilnametės dukros, vangiai bendradarbiauja su Pagalbos šeimai skyriaus socialine darbuotoja, kategoriškai atsisako mokytis suaugusiųjų mokykloje. Socialinė darbuotoja motyvuoja paslaugų gavėją gerinti buitines gyvenimo sąlygas, spręsti klausimą dėl būsto nuomos, tačiau moteris teigia, kad ji nedirba ir neturi lėšų išsinuomoti būsto. 2022 m. spalio 5 d. Pagalbos šeimai skyriaus individualios priežiūros darbuotoja D. J. lydėjo S. J. į NA grupės susirinkimą. Pasak paslaugų gavėjos, ji lankė NA grupės susirinkimus du kartus per savaitę. 2022 m. spalio 19 d. socialinei darbuotojai K. V., susisiekus su NA bendruomenės nariu, nepavyko išsiaiškinti informacijos apie moters dalyvavimą minėtuose susirinkimuose dėl asmens duomenų apsaugos. Socialinė darbuotoja pateikė S. J. dalyvavimo lapą, kuriame NA grupės bendruomenės narys galėtų pažymėti moters atvykimą, tačiau, pasak atsakovės, minėtas asmuo nesutiko pildyti dokumento. 2022 m. spalio 19 d. Pagalbos šeimai skyriaus individualios priežiūros darbuotoja D. J. lydėjo S. J. j RPLC VF individualią psichiatro konsultaciją. D. J. informavo socialinę darbuotoją, kad paslaugų gavėja nesutiko, jog individualios priežiūros darbuotoja kartu su S. J. dalyvautų minėtoje konsultacijoje. Pasak D. J., moters konsultacija su psichiatru truko apie 15 minučių, nes atsakovė pasipiktinusi išbėgo iš kabineto. Pagalbos šeimai skyriaus darbuotoja po konsultacijos bendravo su psichiatru, kuris informavo, kad paslaugų gavėja j konsultaciją atvyko galimai apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų. S. J. buvo rekomenduota dalyvauti „Minesotos“ programoje. Paslaugų gavėja neatsižvelgia į socialinės darbuotojos rekomendacijas, nebendrauja ir nebendradarbiauja su minėtos įstaigos globos koordinatore. Darbo su S. J. metu, pastebėta, kad moteris neprisiima atsakomybės už situaciją šeimoje, kaltina šeimos socialinę darbuotoją dėl vaiko paėmimo iš šeimos, reikalauja, kad Pagalbos šeimai skyriaus darbuotojai vežiotų ją tarnybiniu automobiliu j NA grupės susirinkimus ir RPLC VF psichiatro konsultacijas, derintų jos susitikimą su dukra. Paslaugų gavėja nenuosekliai bendravo su socialine darbuotoja, apsilankymų šeimoje metu dažnai buvo nerandama namuose, retai atsiliepdavo į telefono skambučius bei ne visada perskambindavo. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, matyti, jog S. J. deda minimalias pastangas, siekiant susigrąžinti dukrą S. J. į šeimą.

17.       Skyriuje buvo gauta informacija iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurioje nurodoma, jog M. J. atlieka 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo pradžia (duomenys neskelbtini), planuojama bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini).

18.       2023 m. vasario 6 d. Skyriuje gauta informacija iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo, kurioje nurodoma, kad S. J. buvo vykdoma kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime (sulaikyta (duomenys neskelbtini), suėmimas paskirtas iki (duomenys neskelbtini).

19.       2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. gegužės 5 d. Skyriuje gauta informacija iš Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl M. J. ir S. J., kurioje nurodoma, kad vyras išleistas į laisvę iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, išvyko gyventi (duomenys neskelbtini). S. J. paskirtas suėmimas pratęstas ir pratęstas iki (duomenys neskelbtini).

20.       2023 m. gegužės 23 d. Skyriuje gauta informacija iš trečiojo asmens, kurioje nurodoma, jog mergaitės ryšiai su artimaisiais arba visai nutrūkę, arba niekada nebuvo atsiradę. Biologinė vaiko motina nuo vaiko apgyvendinimo pas laikinąjį globėją – dukters neaplankė nė karto. Po sulaikymo atsakovė nė karto nesusisiekė su globos koordinatore, savo mažamete dukterimi nesidomėjo. Biologinis vaiko tėvas 2023 m. gegužės 5 d. susisiekė su globos koordinatore telefonu. Teigė, kad nori susitikti su dukra. Susitikimas buvo paskirtas 2023 m. gegužės 9 d. Susitikimo dieną atsakovas trumpąja SMS žinute pranešė globos koordinatorei, kad negalės atvažiuoti. Priežasties nenurodė, dėl galimo susitikimo su dukra nesitarė. Daugiau nuo to laiko atsakovas neskambino, dukra nesidomėjo. Globos centras neturi informacijos apie nepilnametės biologinės šeimos artimuosius, kurie siektų nepilnametę globoti. Nepilnametė auga trečiojo asmens budinčių globotojų šeimoje, kurioje pastebima, kad tarp jos ir globotojų šeimos susiformavo šiltas emocinis ryšys. Minėta šeima nuolat palaiko ryšį su globos koordinatore, informuoja kaip sekasi atsakovų dukrai. Dėl karieso pažeistų dantų mergaitė užregistruota odontologo konsultacijai, tikėtina bus reikalingas ilgalaikis gydymas.

21.       2023 m. gegužės 24 d. Skyriuje gauta informacija iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos apie S. J., kurioje papildomai nurodoma, kad 2023 m. kovo 27 d. nepilnametei nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 13 d. adenoidų hipertrofija (duomenys neskelbtini). Gydytojos teigimu, vaiko globėja tinkamai vaiku rūpinasi, vykdo rekomendacijas, lydi į sveikatos priežiūros įstaigą.

22.       2023 m. gegužės 30 d. Skyriuje gauta informacija iš Lietuvos kalėjimų tarnybos, kurioje nurodoma, kad atsakovė šiuo metu laikoma (duomenys neskelbtini) kalėjime, priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs.

23.       Tarnybos vertinimu, atsakovas M. J. vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvo pareigos, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra S. J. ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovas dėl savo paties netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, mažamete dukra visiškai nesirūpina ir tėvo pareigų jos atžvilgiu visiškai neįgyvendina, su ja nesusitinka gyvai, jos nėra matęs net nuotolinio ryšio priemonėmis, nepilnametė jo neidentifikuoja kaip tėvo, „tėvu" vadina savo laikinosios globėjos sutuoktinį, atsakovas aktyvių veiksmų nesiėmė, jog galėtų pasimatyti su dukra. Išlaikymo vaikui neteikia visą laikotarpį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, savo kaip tėvo pareigas yra perleidęs trečiajam asmeniui. Tėvas nerodo jokios iniciatyvos, kad galėtų susitikti ir bendrauti su dukra, tarp jo ir jo nepilnametės dukros nėra susiformavusio emocinio ryšio, tėvas nesiekia vaiką susigrąžinti į šeimą ir auginti jį pačiam. Atsakovas per visą dukros laikinosios globos laiką nei karto su dukra kaip jau minėta nesimatė ir nebendravo, nei karto nesidomėjo jos sveikata, ugdymu, priežiūra, į Tarnybą dėl vaiko grąžinimo į jo šeimą ar bent jau bendravimo su juo nustatymo bei svečiavimo, nėra pasikreipęs.

24.       Tarnybos vertinimu, atsakovė S. J. vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip motinos pareigos, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra S. J. ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovė nei karto taip pat kaip ir atsakovas nebuvo susitikusi su dukra, planavo susitikti, tačiau dėl neaiškių priežasčių su vaiku nesutiko, vėliau kaip paaiškėjo - motina pamiršo apie suplanuotą susitikimą su vaiku, taip nuo vaiko paėmimo iki šiol atsakovė su vaiku nesimatė. Vaikas jos kaip mamos neidentifikuoja, „mama“ vadina savo laikinąją globėją. Visą globos laikotarpį nėra duomenų, jog moteris domėtųsi vaiko sveikatos priežiūra ar kitais susijusiais klausimais su vaiku. Vaiku pilnai rūpinasi trečiasis asmuo. 

25.       Atsakovo M. J. atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovo atžvilgiu šeimos atvejo vadyba nebuvo taikoma, nes asmuo buvo įkalinimo įstaigoje. Sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo priimtas praėjus apie mėnesiui po to, kai asmuo išėjo iš įkalinimo įstaigos, todėl duomenų dėl to, ar atsakovas turi galimybe auginti vaiką ir užtikrinti jo poreikius bei interesus byloje surinkta ribotai, todėl svarbu nustatyti atsakovo nuomonę dėl pareikšto ieškinio šiuo metu, kai byla nagrinėjama teisme. Nurodė, kad šiandien geriausius vaiko interesus atitinka vaiko augimas ir rūpinamasis juo laikinų globėjų šeimoje. Atsakovas nėra susisiekęs su institucijomis dėl vaiko lankymo ir/ar išreiškęs kitokį rūpestį vaiku.

26.       Atsakovės S. J. atstovas advokatas Eimantas Šriupša pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad įvertinus ieškinį ir kartu su ieškiniu pateiktą bylos medžiagą, manytina, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies ir apriboti tik laikinai motinos valdžią vaiko atžvilgiu.

27.       Trečiasis asmuo VšĮ SOTAS pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

 

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

 

28.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad per tą laikotarpį, kai buvo paimta atsakovų dukra, vaiko tėvai nei karto neaplankė dukros, nei gyvai, nei jokiomis ryšio priemonėmis nebendravo, išlaikymo taip pat visiškai neteikė. Posėdžio metu ieškovo atstovė prašė pakeisti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio. Prašė sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

29.       Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad šiuo metu ji nieko negali padaryti, nes yra įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu finansiškai padeda jos sesuo. Su dukra bendrauja per socialinę darbuotoją nuotoliniu būdu, kartą į mėnesį. Prašė teismo suteikti galimybę susigrąžinti vaiką ir auginti. Neneigė fakto dėl dukros apnuodijimo psichotropinėmis medžiagomis. Šiuo metu atlieka bausmę, šis teistumas yra penktas. Teigė, kad ji yra neraštinga, todėl susirasti darbą yra sunku. Su vaiko tėvu nebendrauja. Su kitais savo vaikais ryšį palaiko. Įkalinimo įstaigoje galima dirbti įvairius darbus ir uždirbti 70 Eur per mėnesį. Kitiems vaikams išlaikymo taip pat neteikia, nes nėra iš ko. Išėjusi į laisvę visų pirma tvarkytų dokumentus socialiniam būstui gauti. Teigė, kad nori dukrą auginti ir ja rūpintis pati. Sutiktų su laikinu valdžios apribojimu, taip pat sutiktų mokėti išlaikymą pagal savo galimybes. Norėtų atsikratyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Įkalinimo įstaigoje lanko kursus. Bendraujant su dukra, dukra kreipiasi į ją vardu arba vadina „mama“.

30.       Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad atsakovė rodo pastangas, išėjusi iš įkalinimo įstaigos žada rūpintis vaiku, ryšį su dukra palaiko. Prašė teismo atsakovei apriboti motinos valdžią laikinai bei sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Eur.

31.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad su atsakovu susisiekti nepavyko. Vaiko tėvas savo elgesiu parodo savo nuomone į ieškinį. Atsakovo abejingumas vaikui nėra niekaip pateisinamas. Prašė spendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Sutinka su reikalavimu apriboti atsakovams tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, tačiau, jos manymu, tėvų valdžia turėtų būti apribota laikinai. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovų taip pat sutiko, prašė priteisti mažesnį išlaikymo dydį nei prašo ieškovas. Palaikė atsakovės ieškovo prašymą mažinti išlaikymą.

32.       Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį teismo nuožiūra, geriausiais vaiko interesais. tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad nuo šių metų liepos mėnesio atsakovė nuotoliniu būdu vieną kartą per mėnesį bendrauja su savo dukra. Nors vaikas ir vadina budinčią globėja mama, tačiau taip pat vadina ir atsakovę. Mergaitė bendrauja šiltai su atsakove, rodo susidomėjimą. Atsakovas su dukra nebendrauja visiškai. Abu atsakovai išlaikymo neteikia. Dėl išlaikymo dydžio prašė teismo spręsti pagal atsakovų finansinę padėtį ir situaciją.

33.       Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

 

Dėl tėvų valdžios apribojimo 

 

34.       Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

35.       Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

36.       Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

37.       Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

38.       Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

39.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai S. J. ir M. J. turi nepilnametę dukrą S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „SOTAS“. S. J. globos vieta nustatyta budinčio laikinojo globotojo šeimoje. Nuo laikinosios globos nustatymo situacija atsakovų šeimose nepasikeitė. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Vaiko motina šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, su dukra bendrauja nuotoliniu būdu. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovei su juo susitikti nepavyko, teismui jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nežinoma. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už dukros priežiūrą, auklėjimą ir tinkamą vaiko ugdymą. Su tuo sutiko tiek pati atsakovė, tiek jos atstovas bei nurodė, kad sutinka, kad jai būtų laikinai apribota motinos valdžia.

40.       Byloje pateiktuose 2023 m. gegužės 19 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose bei 2023 m. birželio 7 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte (toliau – ir Aktai) nurodoma informacija patvirtina ne tik aplinkybę, kad trečiasis asmuo VšĮ „SOTAS“ tinkamai vykdo globėjo pareigas ir tinkamai prižiūri bei rūpinasi nepilnamete S. J., tačiau leidžia vertinti ir atsakovų santykius su nepilnamete dukra. Aktuose esantys globėjo paaiškinimai, kad mergaitė save identifikuoja budinčios globotojos šeimoje (globotojus vadina mama ir tėčiu), visiškai nesuvokia savo tikro tėvo, kadangi jo visai nepažįsta. Teismo posėdžio metu atsakovė bei trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad vaiko motina bendrauja su dukra nuotoliniu būdu, kad mergaitė ją pažįsta ir taip pat noriai bendrauja. Atsakovė paaiškino, kad šiuo metu galimybės įsidarbinti  labai ribotos, kadangi įkalinimo įstaigoje nėra didelio pasirinkimo, be to, atsakovė yra neraštinga. Vaiko motina teigė, kad domisi dukra ir myli ją, norėtų vaiką susigrąžinti ir auginti. Bylos duomenimis, atsakovas dėl netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo mažamete dukra visiškai nesirūpina ir tėvo pareigų jos atžvilgiu visiškai neįgyvendina, su ja nesusitinka, jos nėra matęs net nuotolinio ryšio priemonėmis, nepilnametė jo neidentifikuoja kaip tėvo. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia visą laikotarpį nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, savo kaip tėvo pareigas yra perleidęs trečiajam asmeniui. Vaiko tėvas nerodo jokios iniciatyvos, kad galėtų susitikti ir bendrauti su dukra, tarp jo ir vaiko nėra susiformavusio emocinio ryšio, tėvas nesiekia dukrą susigrąžinti į šeimą ir auginti ją.

41.       Teismo vertinimu, nors atsakovė kol kas neturi galimybių susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau stengiasi palaikyti ryšį su vaiku (bendrauja su dukra nuotoliniu būdu pagal galimybes), nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigos vykdymo, domisi vaiku. Atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtina, kad jai dukra yra svarbi. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose ir davė paaiškinimus.

42.       Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, su savo atstovė nebendravo, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Bylos duomenimis ir teismo posėdyje šalių duotais parodymais nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų dukros atžvilgiu, vaiku nesidomi, jokio ryšio nepalaiko, išlaikymo neteikia.

43.       Pagal kasacinio teismo praktiką neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

44.       Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė daro ypatingą žalą vaiko S. J. atžvilgiu ar ja visiškai nesirūpina. Bylos duomenimis, atsakovė S. J. kelis kartus bausta administracine tvarka, teista, šiuo metu niekur nedirba, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovas M. J. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, pagal Sodra išrašo duomenimis, vyras negauna piniginių lėšų, Užimtumo tarnybos duomenų bazėje fiksuota, jog vyras nuo 2023 m. balandžio 25 d. registruotas minėtoje įstaigoje. Teismo posėdyje atsakovė ir trečiojo asmens atstovė patvirtino aplinkybę, jog vaiko motina pagal galimybes bendrauja su vaiku, ja domisi, o vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigu.

45.       Remiantis CK 3.180 straipsniu, laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko kai nustatoma, jog tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis).

46.       Kasacinis teismas pažymi, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

47.       Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

48.       Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų taikomas nustačius, kad tėvų valdžia neįgyvendinama dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nesant tėvų kaltės.

49.       Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003).

50.       Remiantis bylos duomenimis, vaiko tėvai įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų dukros atžvilgiu nevykdo, nes jie negyvena su vaiku, jo nelanko, nesirūpina vaiko kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, materialiai neišlaiko. Nustačius vaikui laikinąją globą, atsakovai turėjo imtis veiksmų susigrąžinti vaiką, tačiau realių veiksmų nesiėmė. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nenustatyta. Atsakovai yra nusišalinę nuo dukros priežiūros ir auklėjimo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas dukros atžvilgiu ir ja nesirūpina, atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, o tai yra pagrindas apriboti atsakovų tėvų valdžią vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

51.       Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais iš dalies, t. y. sutiktų su laikinu motinos valdžios apribojimu dukros atžvilgiu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovė šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti motinos valdžios nepilnametės S. J. atžvilgiu, tačiau teismas nesutinka, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu darytų ypatingą žalą nepilnamečio dukros interesams.

52.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir kad jos požiūris į vaiką nesikeis, kadangi vaiko motina išreiškia norą susigrąžinti vaiką į šeimą, bendrauja su dukra pagal galimybes, todėl motinos valdžia atsakovei S. J. dukros S. J. atžvilgiu apribotina laikinai.

53.       Teismo vertinimu nėra duomenų, kad atsakovo atžvilgiu artimiausiu metu situacija gali pasikeisti. Vaiko tėvas su dukra nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, ja nesidomi, išlaikymo neteikia. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovo M. J. tėvo valdžią nepilnametės S. J. atžvilgiu.

54.       Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis į teismą dėl motinos ar tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis). Atsakovams išaiškintina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl išlaikymo priteisimo

 

55.       Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

56.       Ieškovas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko S. J. poreikius bei į šiuo metu atsakovų turtinę padėtį, teismo posėdžio metu pakeitė prašomo priteisti išlaikymo dydį. Prašė priteisti iš atsakovų išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio po mokesčių (kuri šiuo metu yra 633 Eur), kurios ieškovas pagal teismų praktiką neprivalo įrodinėti, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina visiškai. Vaikas šiuo metu nelanko jokios ugdymo įstaigos, neturi specialiųjų poreikių. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į vaiko amžių, sveikatą, poreikius aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių bei atsakovų esamą turtinę padėtį, galimybes įsidarbinti ir užsidirbti, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti išlaikymas kartu su valstybės skiriamomis lėšomis yra pakankami užtikrinti būtinus nepilnametės S. J. poreikius. Remdamasis išdėstytu, teismas tenkina ieškovo reikalavimą iš dalies ir priteisia iš atsakovo išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

57.       Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

58.       Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaikų laikinam globėjui VšĮ SOTAS.

59.       Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo

60.       Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 straipsnis).

61.       Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

62.       Pagal CPK 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaiką nuo tėvų), teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

63.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko S. J. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą VšĮ SOTAS.

64.       Ieškovo atstovė patvirtino, kad vaikas aprūpintas visomis būtinomis priemonėmis ir daiktais, jam yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, laikinasis globėjas tinkamai vykdo pareigas. Priešingų aplinkybių įrodymų byloje nėra. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, S. J. gyvenamąją vietą nustato VšĮ SOTAS.

65.       Remiantis CK 3.275 straipsniu, globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo laikinasis globėjas skiriamas iš atsakovų nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo administratoriumi.

66.       CPK 4961 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

67.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 26,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

68.       Už reikalavimus apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas.

69.       Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 28 d. sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

70.       Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

71.       Byloje pateikta 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju patirtų antrinės teisinės pagalbos atsakovei S. J. išlaidų suma yra 346,67 Eur. Taip pat pateikta 2023 m. spalio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos atsakovui M. J. išlaidų 263,33 Eur sumai.

72.       Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

73.       CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su paskirtu laikinuoju globėju VšĮ SOTAS, juridinio asmens kodas 195746022.

Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Laikinąjį globėją VšĮ SOTAS, juridinio asmens kodas 195746022, skirti nepilnamečio vaiko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                               Justė Kliučinskienė