LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės N. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei T. B. dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė N. Ž. prašė pripažinti, kad Kauno rajono apylinkės teismo teisėja T. B. savo neteisėtais veiksmais daro žalą ieškovei ir jos dukrai, ir priteisti 1 mln. Lt padarytai žalai atlyginti. Ieškovė neteisėtais įvardino teisėjos veiksmus nagrinėjant ieškovės baudžiamąją bylą ir priimant joje procesinius sprendimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

 

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškinys neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų. Teismo nuomone, šioje byloje atsakove turėtų būti nurodyta ne teisėja (ji turėtų būti trečiuoju asmeniu), o valstybė. Nors ieškinyje nurodoma, kad žala daroma ir ieškovės dukrai, tačiau pastaroji nenurodyta jokiu byloje dalyvaujančiu asmeniu. Iš ieškinio neaišku, už kokius konkrečius atsakovės veiksmus prašoma atlyginti neturtinę žalą, taip pat, ar reiškiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje turi būti sukonkretintos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė įpareigotina nurodyti, iš kokių Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. argumentų daro išvadą, kad teismas nustatė, jog ieškovei kaltinimai pareikšti neteisėtai, taip pat pateikti ieškinyje minimą Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria esą patvirtintos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad ieškinio priedai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes nėra patvirtinti tokią teisę turinčių asmenų. Ieškovė nenurodė ieškinio sumos, aiškiai neišreiškė savo pozicijos dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės, nepateikė procesinių dokumentų egzemplioriaus kitai šaliai. Ieškovei taip pat pasiūlytina pasirūpinti advokatu, nes akivaizdu, kad be atstovo pagalbos ji nesugebės tinkamai ginti savo teisių. Ieškovės nurodomoje baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu yra išspręstas kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių pagrįstumas, todėl ieškinyje prašomi nustatyti tam tikri faktai gali būti nagrinėjami ne civilinio, o baudžiamojo proceso tvarka. Dėl šios priežasties ieškovė turi nurodyti, kokiu pagrindu remiantis visas ieškinys nagrinėtinas būtent civilinio proceso tvarka. Ieškovės prašymas išreikalauti baudžiamąją bylą šioje proceso stadijoje netenkinamas, nes pati ieškovė galėjo pasidaryti byloje esančių dokumentų kopijas.

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Apeliantė N. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. spalio 20 d. nutartis, pripažinti, kad buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą, ir įpareigoti teismą išspręsti ieškinį. Nurodo, kad iš ieškinio yra aiškus tiek materialinis teisinis reikalavimas ir jo suma, tiek pastarųjų pagrindimas. Civilinio proceso teisėje imperatyviai nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu gali paaiškėti, ar byloje dalyvauja tinkami asmenys, taip pat asmenys, kuriems byla gali turi įtakos. Deliktinės atsakomybės sąlygos yra įrodinėjamos ir nustatinėjamos bylos nagrinėjimo metu ir paduodant ieškinį nėra reikalaujama įrodyti reikalavimo pagrįstumą. Kadangi prie bylos buvo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, jokie papildomi parašai juose jų turinio nepakeis. Tai bereikalingas formalumas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

            Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ieškinio pareiškimo trūkumus 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, juos išvardijo ir, 2010 m. spalio 20 d. nutartimi nusprendęs ieškinį laikyti nepaduotu, atskirai nepasisakė, kokių trūkumų neištaisė ieškinį pareiškęs asmuo. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl visų pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų ieškinio pareiškimo trūkumų:

1. Ieškinyje ieškovė atsakove nurodo teisėją T. B. , tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teisėja nėra ir negali būti tinkamu atsakovu byloje. Be to, ieškinyje nurodyta, jog atsakovė ieškinyje nurodytais savavališkais, besitęsiančiais veiksmais, trunkančiais jau daugiau kaip metus, ir kurių atsakovė nutraukti nesiruošia, jai ir jos dukrai daro žalą, kurią ieškovė vertina 1 000 000 Lt ir kurią prašo priteisti iš asmens, atsakingo už šią žalą dėl neteisėto nuteisimo, tačiau ieškovės dukra, kuriai, anot ieškovės, taip pat daroma žala, ieškinyje jokiu dalyvaujančiu asmeniu nenurodyta (nenurodyta jos vardas, pavardė, asmens kodas bei jos gyvenamoji vieta, taip pat neįvardinta jos procesinė padėtis byloje) (CPK 111 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pasirinkimo teisė priklauso ieškovui. CPK jokio fizinio asmens, nepriklausomai nuo jo pareigų, neišskiria kaip subjekto, kuris negali būti atsakovu byloje. Jeigu teismas mano, kad ieškinį pareiškęs asmuo yra netinkamas ieškovas, jis gali būti pakeistas tinkama šalimi teismo nutartimi CPK 45 straipsnio tvarka.

2. Ieškinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje nurodytus ieškinio turinio reikalavimus. Ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Kolegijos nuomone, iš ieškinio pareiškimo turinio matyti, kad ieškovės turtiniai ir neturtiniai reikalavimai (pripažinti veiksmų neteisėtumą ir priteisti 1 000 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą) suformuluoti pakankamai aiškiai (b. l. 7). Ieškinio pagrindas (faktinės ieškinio aplinkybės) išdėstytos ieškinio pareiškime. Jas teismas gali patikslinti parengiamajame teismo posėdyje.

 

3. CPK 114 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai procesinio dokumento turinys yra grindžiamas rašytiniais įrodymais, pridedami jų originalai arba nuorašai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Ieškovės prie ieškinio pridėti priedai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes tai dokumentų kopijos, kurios nėra patvirtintos CPK nustatyta tvarka tokią teisę turinčių asmenų.

Kolegijos nuomone, dauguma ieškovės pridėtų dokumentų yra teismo procesiniai dokumentai. Ieškovė pateikė šių dokumentų kopijas. Dokumentų turinys yra aiškus. Teismas parengiamajame posėdyje gali paprašyti pateikti dokumentų originalus ir patvirtinti jų nuorašus (CPK 114 str. 1 d.). Ne teismo procesiniai dokumentai yra tik du, jie susiję su baudžiamąja byla, todėl tikėtina, yra toje byloje. Ieškovė prašė ją prijungti prie civilinės bylos.

4. CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio suma, kuri šiuo atveju nenurodyta.

Kolegijos nuomone, ieškinio suma – 1 000 000 Lt nurodyta ieškinio reikalavime. CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte nenustatyta, kurioje ieškinio apreiškimo dalyje turi būti nurodyta ieškinio suma.

5. CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Akivaizdu, jog ieškinyje nurodyta frazė (,,kadangi teismas nuomonėmis nesivadovauja, tai kai bus aiškios visos imperatyvių įstatymų reikalaujamos sąlygos, tuomet pareikšiu konkretų reikalavimą dėl sprendimo už akių“) nurodytų įstatymo reikalavimų neatitinka.

Kolegijos nuomone, CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau šios įstatymo nuostatos negalima suabsoliutinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė aktyviai savarankiškai gina savo teises. Ieškovė ne visiškai tiksliai kaip nurodyta CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte pareiškė savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau negalima šios nuostatos taikyti formaliai. Iš ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo matyti, kad jos sutikimas dėl sprendimo už akių priėmimo yra sąlyginis. Tokio sąlyginio sutikimo priimti sprendimą už akių CPK nenumato, todėl aišku, kad ieškovė nesutinka su sprendimo už akių priėmimu. Jeigu ieškovė savo nuomonę CPK nustatyta tvarka pakeis, teismas galės, esant nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

6. CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Nors ieškovė nurodė, kad šiuo metu advokato jai nereikia, tačiau, vadovaujantis CPK 161 straipsniu, esant akivaizdžiam faktui, jog ieškovė be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, pasiūlytina ieškovei pasirūpinti, kad jai procese būtų atstovaujama.

            Kolegijos nuomone, kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovė nurodė, kad šiuo metu advokato jai nereikia, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškinyje nenurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

7. CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. Vietoj procesinio dokumento nuorašų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiamas toks pats skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Šiuo atveju, procesinių dokumentų nuorašai nepateikti prieš tai minėtiems asmenims, kurie turėjo būti įtraukti dalyvauti byloje.

Kolegijos nuomone, iš prie bylos pridėto ieškinio pareiškimo nuorašo matyti, kad ieškovė teismui pateikė ieškinio pareiškimą ir jo nuorašą. Tai atitinka CPK 113 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, kad „procesinių dokumentų nuorašai nepateikti prieš tai minėtiems asmenims, kurie turėjo būti įtraukti dalyvauti byloje“, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų nesant procesinio pagrindo (kol teismas nepriėmė nutarties dėl tinkamos šalies ar kt.) įtraukti kitus asmenis, nėra pagrindo reikalauti daugiau procesinių dokumentų nuorašų.

 Kadangi dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas priėmėm neteisėtą nutartį, atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

 

Teisėjai	Algirdas Gailiūnas
	Vigintas Višinskis
	Egidijus Žironas