Civilinė byla Nr. e2-121-797/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03277-2022-7 

   Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5; 3.2.3.1

                                                            (S)

 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2023 m. vasario 7 d.

   Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant T. I.i, nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės Asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui J. S., atsakovės Individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokato padėjėjai G. B. ir įmonės vadovui V. T., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei J. K.,

 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Individualiai įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, institucijoms, teikiančioms išvadą, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turtinės žalos atlyginimo, netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

n u s t a t ė:

ieškovės atstovas ieškinį (patikslintą) palaiko, prašo pripažinti, kad atsakovė individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai nutraukė su ieškove asociacija „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 30 d. sudarytą komercinės reklamos plotų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovei 632,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 145 Eur netesybas už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžiuose paaiškino, jog atsakovė nepagrįstai nutraukė šalių sudarytą sutartį, nes nei viena institucija, nei vienas atitinkamus įstatymų suteiktus įgaliojimus turintis subjektas nenustatė, kad ieškovės išsinuomotame reklamos plote patalpintame reklaminiame plakate yra skelbiama klaidinanti informacija, todėl atsakovės vienašališkas sprendimas pašalinti reklaminį plakatą iš ieškovės išsinuomoto reklaminio ploto nepagrįstas, o sutarties nutraukimas neteisėtas. Reklama yra tiesiogiai susijusi su asociacijos veikla, jos tikslais - nacionalinio ir pilietinio, kultūrinio identiteto vystymas, savanoriškas veiklos skatinimas ir organizavimas, socialinė apsauga, verslo skatinimas, žmogaus ir pilietinių teisių apsauga. Asociacija, turėdama tokį tikslą, numatytą įstatuose, išreiškė savo poziciją. Plakato tikslas buvo dvejopas: didinti pačios asociacijos žinomumą, ji buvo nurodyta plakate, ir naudojimasis žodžio laisvės principu, konstitucine teise, išreikšti savo poziciją. Sutinka, kad plakatas negali būti laikomas reklama pagal Reklamos įstatymą, kuris šiuo atveju neturėtų būti taikomas. Plakatą galima vadinti reklama ta prasme, kad buvo siekiama didinti įstaigos žinomumą ir išreikšti socialinę poziciją. Ši reklama (akcija) nebuvo nukreipta prieš skiepus bendrai, o buvo siekis atkreipti dėmesį valstybės vykdomą skiepijimo politiką. Pagal sudarytą sutartį galėjo būti eksponuojama ne tik komercinė reklama. Nurodo, jog po kelių dienų eksponavimo nukabinusi plakatą, atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti sutartį. Nebuvo pagrindo sutartį nutraukti pagal sutarties nuostatas. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė dar iki sutarties - avansu buvo sumokėta visa sutarties kaina, buvo pateikta reklaminė medžiaga. Nėra pagrindo teigti, kad sutartį galima nutraukti, kai sutartį kita šalis įvykdo, kadangi tokiu būdu pažeidžiami teisėti lūkesčiai. Sutarties nutraukimas yra sandoris, atsakovės vienašalis sandoris įvyko 2022 m. sausio 25 d. Tuo metu sutarties terminas iki 2022 m. vasario 10 d. dar nebuvo suėjęs. Tai, kad atsakovė nurodė 30 dienų terminą, nekeičia sutarties nutraukimo juridinio fakto, nebuvo esminio sutarties pažeidimo, nes buvo sukurtas dirbtinis argumentas, jog reklama yra ne to tipo kaip sutartis, nors pagal atsakovės vadovo paaiškinimą, jokių kitokių sutarčių atsakovė ir nesudaro. Atsakovei kilo įtarimų, kad pažeidžiamas Reklamos įstatymas, tačiau atsakovė nėra kompetentinga šito nuspręsti, todėl tai negali būti jos vertinimo klausimas, atsakovė galėjo nesudaryti sutarties, jei manė, kad klaidinanti reklama, bet ją sudarė. Tai, jog plakatas nėra reklama pagal Reklamos įstatymą, patvirtino dvi institucijos, tokia yra ir ieškovės pozicija, o faktą, jog ginčo plakatas yra vertintinas kaip nuomonė patvirtino ir Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, kuri yra aiški, nekelianti abejonių, konkreti, pagrįsta nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. Nesutinka su atsakovės sutarties 4.6. punkto vertinimu, nes jis galėtų lemti ieškovei nepalankias pasekmes, sumokėto avanso praradimą, jeigu ji pati būtų vienašališkai atsisakiusi paslaugų arba nutrauktų sutartį, tačiau šiuo atveju pasirašiusi sutartį, atsakovė nesuteikė paslaugos, t. y. jas teikė tik dvi dienas, o vėliau plakatą nuėmė, o dėl to nėra ieškovės kaltės, todėl jai turi būti priteista 632,92 Eur suma, atėmus iš sumokėtos 650 Eur sumos už dvi dienas. Taip pat atsakovė privalo sumokėti ir netesybas, kurios buvo numatytos Sutarties 5.2 p. ir suma yra 145 Eur. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžiuose paaiškino, jog ginčo sutartis nebuvo nutraukta, ji pasibaigė savaime, suėjus jos galiojimo laikui. Atsakyme į pretenziją ieškovei buvo nurodyta, jog tuo atveju jei asociacija (ieškovė) išreikš valią išnuomotame stende iškabinti įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantį plakatą ir (arba) atsisakys spręsti situaciją dėl sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, bus laikoma, jog sutartis nutruks praėjus 30 kalendorinių dienų (nuo 2022 m. sausio 25 d.). Stendas buvo laikomas tuščias iki 2022 m. kovo mėn. Pretenzija pratęsė sutarties galiojimo laiką. Taip pat nurodo, jog ieškovė buvo įspėta, kad plakatą gali tekti nukabinti, nes jis klaidina, tačiau ieškovė riziką prisiėmė, sumokėjo visą kainą. Atstovės teigimu, reklamos klaidingumą patvirtina vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, (duomenys neskelbtini) pateikta išvada. Plakatas neatitiko reklamos sąvokos nei komercinės, nei socialinės. Atsakovės atstovės nuomone, reklamos turinys neskatino socialiai atsakingo elgesio. Atsakovė, nuimdama plakatą, ėmėsi prevencinių priemonių, kad apsaugotų tiek savo, tiek ieškovės interesus, kad nebūtų patirta nuostolių – leidimų panaikinimų, baudų. Kokie buvo esminį sutarties pažeidimą atitinkantys ieškovės veiksmai, ji atsakyti negali. Sutinka, jog plakate nebuvo reklamuojamos nei paslaugos, nei prekės, kad tai nebuvo komercinė reklama, tačiau tai pažeidžia ir socialinės reklamos nuostatas, viešąjį interesą, kadangi tuo laikotarpiu visuomenės interesas buvo toks, kad visuomenė būtų pasiskiepijusi ir saugi, o skleidžiamos priešingos žinutės prieštarauja tam, skatina asmenis abejoti skiepų nauda, virusas skleidžiamas, kelia grėsmę sveikatai. Atstovė pripažino, kad pagal išduotą ir turimą leidimą išorinei reklamai, atsakovė gali nuomoti stendą komercinei reklamai ir bet kokiai kitai informacijai. Ginčo plakatas nėra reklama. Atstovės manymu, tai buvo visuomenę klaidinanti informacija – plakatas, kuris savo turiniu pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę, nes plakato turinys skatina abejoti skiepų nauda. Ieškovė buvo įspėta apie plakato turinį, kad gali tekti nukabinti. Atstovė pripažino, jog pagal sutartį už plakato turinį atsakovė neatsako. Teigia, kad atsakovė turėjo nukabinti plakatą, kuris skaldė ir priešino visuomenę, neatitiko valstybės siekiamo sukurti gėrio, jog visuomenė būtų sveika ir saugi. Taip pat pažymėjo, jog sutartyje nenumatytas atvejis, kada sumokėtos sumos gali būti grąžinamos.

Atsakovės vadovas V. T. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, jog Sutartis su ieškove buvo pasirašoma ne nuomonei, o reklamai skelbti, o plakatas nebuvo nei reklama, nei socialinė reklama. Ieškovė nematė poreikio keisti plakato, paslauga nepasinaudojo pati, atsakovė buvo nustačiusi terminą pakeisti plakatą, kuris atitiktų Reklamos įstatymo keliamus reikalavimus, visą tą laiką stendas buvo laisvas. Mano, jog sutartis pasibaigė praėjus numatytam terminui. Nurodo, jog stende gali būti talpinama komercinė reklama arba socialinė reklama. Plakato nelaiko socialine reklama, skatinančia visuomenei naudingus dalykus. Sutiko, jog pateiktos stende medžiagos turinio atsakovė netikrina, tikrina tik tai, kad nepažeistų įstatymų, pvz. kad nebūtų tabako, alkoholio reklama ir pan. Kadangi atsakovė sulaukė žiniasklaidos, savivaldybės susidomėjimo, visuomenės pasipiktinimo, suprato, kad tai tikėtinas pažeidimas. Pagal sutartį plakatas turėjo būti pakabintas mėnesiui, tačiau, įžvelgus pažeidimą, buvo pasiūlyta plakato pakeitimo galimybė. Kadangi pasirašyta sutartis, kurios 4.6 p. numato, kad už paslaugą sumokėti pinigai negali būti grąžinti, todėl nepagrįstai ieškovė prašo juos priteisti iš atsakovės, nes atsakovė jokių pažeidimų nepadarė, buvo sudaryta galimybė talpinti reklamą, kuria ieškovė nepasinaudojo. Plakato turinys buvo klaidinantis, nes tai neparemta faktais ir realybe, informacija melaginga, buvo viešinama klaidinga nuomonė. Patvirtino, jog plakato turinys prieš pasirašant sutartį kėlė abejonių, bet atsakovė sudarė sutartį, nes tai yra verslas, už tai jai mokami pinigai.

Išvadą teikiančios institucijos - (duomenys neskelbtini) atstovė J. K. teismo posėdyje nurodė, jog tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodoma, jog paskelbiant ginčo plakato turinį saviraiškos ir informacijos laisvė realizuota nepažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Nurodė, jog aptariamas plakatas laikytinas viešąja informacija. Institucijos atstovė nurodė, jog plakatas ir jo turinys neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, pateikta žinutė nėra neetiška. Institucijos atstovės nuomone, jeigu viešoji informacija nepažeidžia visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, tai ji gali būti viešai skleidžiama. Nuomonės įrodinėti neprivaloma, neįmanoma, kadangi jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Pagal situaciją nuomonė galėtų būti paremta faktais, bet neprivalo. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju plakato turinyje nurodytas informacijos šaltinis – asmenine patirtimi pagrįstas situacijos vertinimas, subjektyvus. Nuomonės grįsti konkrečiais tikrovėje egzistuojančiais faktais ir įrodymais nėra būtina, nes nuomonei tiesos ir tikslumo kriterijai yra netaikomi, pakanka, kad asmuo išreikštų subjektyvų faktų interpretavimą ir asmeninę patirtį, tuomet turi teisę naudoti žodžio, saviraiškos laisvę. Šiuo atveju institucija vertino plakato turinį, kuris sudarytas iš klausimo, tai buvo nuomonė, klausimas, kvietimas diskusijai svarbiu visuomenei viešuoju klausimu. Plakate panaudotas klausimas yra kvalifikuotinas kaip viešoji informacija. Institucijos atstovės teigimu, negalima iš plakato turinio suprasti, kad tai plakatas prieš skiepus, kadangi plakate informacija pateikta kaip klausimas.

(duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o tarnybos pozicija yra išdėstyta raštu, nurodant, jog šiuo atveju nėra taikomas Reklamos įstatymas. 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos sutarties nutraukimo, sumokėtos pagal sutartį sumos priteisimo ir netesybų taikymo.

Ieškovė nurodo, jog atsakovė sutartį nutraukė ir plakatą nuo stendo nukabino nepagrįstai, neturėdama dėl jo kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, pagal sutartį atsakovė nebuvo atsakinga už plakato turinį, ieškovei paslauga nebuvo suteikta, todėl privalo atlyginti jiems padarytą žalą ir grąžinti sumokėtą dalį sumos ir sutartyje numatytą baudą. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog per klaidą buvo sudaryta komercinės reklamos sutartis, nes plakatas nėra reklama, todėl negali būti ir eksponuojamas, ji nuėmė plakatą, pasiūlė pateikti naują, atitinkantį Reklamos įstatymą, tačiau jis nebuvo pateiktas, todėl įspėjo apie sutarties nutraukimą ir sutartį nutraukė, pinigų negrąžino, nes šalių sudarytos sutarties 4.6 p. numato, kad pinigai negrąžinami. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tarp ieškovės Asociacijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) ir atsakovės IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau - atsakovė) 2021 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta Komercinės reklamos plotų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), parengta atsakovės. Sutartyje nurodyta, jog reklamos plotas išnuomojamas nuo 2022-01-10 iki (duomenys neskelbtini).

Sutarties 1.1.1 punkte numatyta, jog Sutarties objektas yra nuomotojo (atsakovės) įsipareigojimas išnuomoti sutarties priede nurodytą reklamos plotą, skirtą reklaminės medžiagos (toliau – plakatas, reklaminis plakatas) eksponavimui.

Pasirašius ginčo Sutartį, nuomojamame stende buvo iškabintas tokio turinio plakatas:

,, (duomenys neskelbtini)?

Asociacija (duomenys neskelbtini)

Tokio turinio plakatas buvo pakabintas (duomenys neskelbtini).

Atsakovė (sutartyje - nuomotoja) Sutartyje įsipareigojo suteikti ieškovei (sutartyje - nuomininkė) galimybę naudotis išsinuomotu reklamos plotu, užtikrinti, kad visą nuomos laikotarpį reklamos ploto būklė ir matomumas išliks tokie patys kaip ir sutarties sudarymo metu, numatė, kad nuomotojas nėra atsakingas už nuomininko reklaminio plakato turinį (Sutarties 3.2.1, 3.2.4, 5.6 p.).

Prieš pasirašant šalims Sutartį, plakato turinys buvo žinomas atsakovei, ji, prieš pasirašydama sutartį su ieškove, nurodė, jog gali būti problemų, gali kas nors interpretuoti kaip klaidinančią informaciją ir gali tekti nukabinti, dėl to paprašė sumokėti visą sumą iki darbų vykdymo pradžios ir sutartį šalys pasirašė. Ieškovė sumokėjo visą sumą iš anksto (duomenys neskelbtini). Plakatas buvo pakabintas ir eksponuojamas dvi dienas. (duomenys neskelbtini) plakatas buvo nuimtas, ieškovei išsiųstas raštas dėl plakato reklamos plote nukabinimo. Rašte atsakovė nurodė, jog iš institucijų gavo tam tikrų pastebėjimų, kad reklamos plote pakabintas plakatas neatitinka Reklamos įstatyme įtvirtinto reklamos apibrėžimo, todėl jis neturėtų būti eksponuojamas reklamos plote, nes leidimas išduotas išorinei reklamai. Atsakovė rašte nurodė ieškovei galimybę pateikti plakatą, atitinkantį Reklamos įstatymo reikalavimus. 

Ieškovė pateikė pretenziją, kad nesutinka su plakato nukabinimu, nes sutartis buvo pasirašyta dėl Asociacijos profesinės veiklos reklamavimo, siekiant supažindinti visuomenę su jos veikla, įskaitant verslo įmones, todėl prašė pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus.

Po pretenzijos pateikimo, plakatas nebuvo pakabintas, o (duomenys neskelbtini) atsakovė išsiuntė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad plakatas negali būti laikomas reklaminiu, kad ieškovė buvo informuota apie riziką, jog plakatą gali tekti nukabinti, todėl pasiūlė pateikti kitą plakatą, atitinkantį Reklamos įstatymo reikalavimus, o, to nepadarius, laikys, jog yra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217, 6.218 straipsnius, ir sutartis nutrūks po 30 d. nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.

Naujas plakatas nebuvo pateiktas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad plakato tikslas buvo dvejopas: didinti pačios Asociacijos žinomumą ir naudojimasis žodžio laisvės principu, konstitucine teise išreikšti savo poziciją, ši reklama nebuvo nukreipta prieš skiepus bendrai, o buvo siekis atkreipti dėmesį valstybės vykdomą skiepijimo politiką. Ieškovė sutiko, kad plakatas negali būti laikomas reklama pagal Reklamos įstatymą, todėl įstatymas neturėtų būti taikomas.

Atsakovė tvirtino, jog Savivaldybės leidimas jai suteikė teisę išorinei reklamai, kuri gali būti komercinė arba socialinė reklama.

Dėl Sutartyje nurodytos komercinės reklamos ir Reklamos įstatymo taikymo / netaikymo 

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta išorinės reklamos sąvoka, pagal kurią ,,išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. Minėto straipsnio 8 dalyje reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bet kuri išorinė reklama pirmiausia yra reklama, t. y. ji turi atitikti bendruosius reklamos požymius, numatytus Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Norint tam tikrą priemonę kvalifikuoti kaip išorinę reklamą, visų pirma būtina nustatyti, kad tokia priemonė ir jos naudojimas (esant reikalui – kitos reikšmingos aplinkybės) atitinka bendruosius reklamos, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, požymius, t. y. tokiu būdu ir forma yra skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis negali būti interpretuojama taip, kad bet kuri iškaba jau pati savaime yra išorinė reklama. Norint tam tikrą iškabą laikyti reklama, būtina nustatyti, ar ji atitinka bendruosius reklamos, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, požymius.

Šiuo atveju sprendžiant dėl plakato pripažinimo ar nepripažinimo komercine reklama, esminę reikšmę turi tai, ar tokiame užraše skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla ir skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Šalys sutinka, jog šiuo atveju negali būti Reklamos įstatymas, nes tai nebuvo komercinės reklamos plotų nuomos sutartis.

 Tokią poziciją išdėstė savo išvadoje ir (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog reklamos požymis, išskiriantis reklamą iš kitų informacijos rūšių, yra siekis daryti asmenims poveikį jiems renkantis naudotis tam tikromis paslaugomis, skatinti juos elgtis tam tikru būdu, svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis. Todėl, siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t. y. turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl produkto įsigijimo, ir tokiu būdu ja siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Tarnyba nurodo, jog reklaminiame plakate pateikta informacija neatitinka reklamos sampratos, o yra viešoji informacija, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Minėto įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje, nurodoma, jog viešoji informacija, tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog Žurnalistų etikos inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Kadangi reklaminiame plakate pateikta informacija neatitinka reklamos sampratos, o yra viešoji informacija, Tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, perdavė (duomenys neskelbtini) pranešimą (duomenys neskelbtini) įvertinti pagal kompetenciją.

Iš Sutarties priedo – plakato - matyti, jog yra išreiškiama tam tikra Asociacijos pozicija, klausimas dėl skiepų, tačiau nėra reklamuojama naudotis ieškovės paslaugomis ar jos profesine veikla, kuri skatintų įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Šis plakatas tiek pagal savo turinį, tiek išraiškos formą negalėjo daryti poveikio vartotojams apsispręsti dėl naudojimosi ieškovės paslaugomis, nebuvo jokios informacijos apie jos teikiamas paslaugas, todėl informacija nelaikytina komercine reklama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo prasme, tai informacija, nesusijusi su juridinio asmens (Asociacijos) ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, todėl plakatas neatitinka komercinės reklamos sąvokos, o šalių sudarytos sutarties nurodytas pavadinimas komercinė reklama neatitinka šalių susitarimo, plakato turinio, todėl nelaikytina, jog buvo sudaryta sutartis dėl komercinės reklamos (CPK 178, 185 str.).

Tačiau atsakovės atstovai teisme tvirtino, jog ji suteiktą plotą nuomoja ne tik komercinei, bet ir socialinei reklamai, t. y. paaiškino, jog leidimas jai suteikė teisę išorinei reklamai, kuri gali būti komercinė arba socialinė ar kokiai kitai informacijai.

Visuomenėje socialinės reklamos kūrėjai nurodo, jog socialinė ar visuomeninė reklama labai skiriasi nuo komercinės reklamos, nes propaguoja tam tikras vertybes, dažnai siekiama atkreipti dėmesį ir atsisakyti žalingų įpročių (alkoholio, azartinių lošimų ir pan.), todėl dažnai susilaukia kritikos, nepritarimo. 

Atsakovei teigiant ir pagrindžiant įrodymais, kad stendas gali būti nuomojamas ir socialinio pobūdžio informacijai (socialinei reklamai), nagrinėtinas klausimas ir spręstina, dėl ko susitarė ir ko siekė šalys Sutartimi.  

Dėl socialinio pobūdžio informacijos (socialinės reklamos)

Reklamos įstatymo 1 straipsnio 5 dalis numato, kad šis įstatymas nereglamentuoja politinės ir socialinės reklamos ir skelbimų, nesusijusių su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla.

Atsakovės atstovė pripažino, kad pagal išduotą ir turimą leidimą išorinei reklamai, atsakovė gali nuomoti stendą komercinei reklamai ir bet kokiai kitai informacijai.

Teismų praktikoje aiškinama, kad socialinės reklamos paskirtis – keisti visuomenės narių nuomonę ar savimonę, elgesį tam tikroje srityje, kuri yra probleminė, socialinė reklama neturi įgyvendinti komercinės reklamos funkcijų, t. y. skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis. Socialinė reklama pabrėžiama kaip reklama, kurios tikslas - propaguoti, stiprinti socialinę gerovę, atkreipti dėmesį į egzistuojančias socialines problemas, vykdyti socialinę politiką. Informacija tikslui pasiekti socialinėje reklamoje perteikiama bet kokiomis reklamos formomis ir priemonėmis. Socialinės reklamos tikslas yra socialiai orientuotas į visuomenės gerovę, jos apsisprendimą, galimybę veikti. Socialinė reklama pasitelkiama siekiant įtikinti visuomenės narius pakeisti jų mąstymą bei elgseną tose srityse, kuriose sukeliamos ar galimai sukeliamos socialinės problemos.

Atsakovė teigia, kad per klaidą buvo sudaryta komercinės reklamos sutartis, nes plakatas nėra reklama, todėl negali būti ir eksponuojamas, ji nuėmė plakatą, pasiūlė pateikti naują, atitinkantį Reklamos įstatymą, tačiau jis nebuvo pateiktas, todėl sutartį nutraukė, teigia, kad plakatas neatitinka ir socialinės reklamos, nes plakato turinys neskatino socialiai atsakingo elgesio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1-5 d.).

Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

Sutartis tarp šalių buvo sudaryta, suderinus visas sąlygas, atsakovei žinant plakato turinį,  susitarus, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės reklaminio plakato turinį, ieškovei sumokėjus avansu visą sutartą kainą, tikintis, kad tokio turinio plakatas bus eksponuojamas visą sutartą laiką.

Atsakovei (duomenys neskelbtini) 2021-10-18 leidimu įrengti išorinę reklamą yra suteikta teisė išorinei reklamai nuo 2021-10-25 iki 2023-10-24, adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Atsakovė nurodo, jog išduotas Savivaldybės leidimas išorinei reklamai jai suteikia teisę pasirašyti reklamai plotų nuomos sutartis tik komercinei ir socialinei reklamai. Atsakovė taip pat patvirtino, jog yra parengusi ir naudoja tik vieną komercinės reklamos plotų nuomos sutarties projektą, kitokių sutarčių projektų neturi.

Kadangi jau nurodyta, jog šalių sudaryta sutartis nelaikoma Sutartimi dėl komercinės reklamos plotų nuomos, todėl nagrinėtina, dėl kokios informacijos skleidimo šalys susitarė. 

Savivaldybės leidimas yra išduotas įrengti išorinę reklamą, kuri reiškia, kad įvairios specialios ir pritaikytos pateikimo priemonės yra ne patalpose. Leidime nurodyta, kad privaloma laikytis reklamos įstatymo, kitų teisės aktų, nustatančių reklamos naudojimo reikalavimus.

Tai, kad atsakovė turėjo teisę stende skleisti ne tik komercinę reklamą, bet ir socialinio pobūdžio informaciją (reklamą), įrodo ir pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) leidime išorinei reklamai suteiktoje vietoje atsakovė naudojosi stendu socialinio pobūdžio informacijai skleisti: ,,(duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 93, 94 b. l.).

Teismas sprendžia, jog tarp šalių sudarytos Sutarties reklaminės medžiagos – plakato - turinys taip pat laikytinas socialinio pobūdžio informacija, kurioje nurodomas įsteigtos Asociacijos pavadinimas, išreikšta nuomonė atkreipti dėmesį į valstybės vykdomą skiepijimo politiką, užduodant klausimą apie skiepus, kas rodo, jog informacija nebuvo nukreipta prieš skiepus bendrai, nes plakate nuomonę reiškia du kartus paskiepytas asmuo A., kviečiama pagalvoti apie kitokią visuomenės dalies išreikštą nuomonę tam tikroje srityje, kuri tuo metu Lietuvoje buvo probleminė, nes dalis visuomenės skiepijosi, dalis nesutiko skiepytis ir išsakė savo nuogąstavimus, nepasitikėjimą skiepais, nors vieši statistikos duomenys rodė, jog paskiepyti vakcinomis nuo (duomenys neskelbtini) asmenys išvengia ar iš dalies išvengia sunkios būklės, komplikacijų ir / ar mirties ir tas procentas viešai buvo pateikiamas didesnis nei neskiepytų asmenų.

Šiame ginčo plakate buvo nurodyta subjektyvi nuomonė, taip buvo įgyvendinta Asociacijos saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, kuri gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, o saviraiškos laisvės ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasi nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog ieškovės reklaminiame plakate yra paskelbta klaidinanti, teisės aktų reikalavimų neatitinkanti informacija, tačiau prieš nuimdama plakatą, atsakovė neturėjo kompetentingų institucijų nurodymų apie klaidinančią informaciją ir reikalavimo nukabinti plakatą, tokia informacija nebuvo gauta ir nagrinėjant bylą teisme (CPK 178 str.).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas, jei jos neprieštarauja įstatymams, t. y. šalims galioja sutarties laisvės principas. Atsakovė, būdama verslininkė, užsiimanti išorinės reklamos stendų nuoma, turėjo galimybę įvertinti, ar gali sudaryti tokio turinio Sutartį, ji įvertino ir plakato turinį, sprendė, jog (duomenys neskelbtini) leidimas jai suteikia teisę tokiai išorinei reklamai ir plakatą pakabino, tuo prisiimdama pareigas, susijusias su sutarties vykdymu ir įgyvendinimu (CPK 185 str.).

Iš institucijos, teikiančios išvadą, (duomenys neskelbtini) atstovės pateiktos išvados dėl plakato turinio matyti, jog plakato tikslas buvo atkreipti dėmesį, iškelti viešąjį interesą atitinkančią problemą, diskutuoti, pareikšti kritišką požiūrį į Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomą skiepijimo skatinimo kampaniją; plakate nuomonė pareikšta klausimo forma; ši tema esant pandeminei visuomenės sveikatos situacijai yra aktuali ir tenkina viešąjį interesą, todėl taikomas griežtas saviraiškos laisvės ribojimo aiškinimas net tokiam informacijos ar idėjų skleidimui, kuris gali šokiruoti ar trikdyti; informacijos laisvė apima ir teisę reikšti kritišką poziciją ir toks teisės normų aiškinimas tarnauja pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų formavimui, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė. Teigia, kad plakate tebuvo pareikšta kritiška nuomonė, užduodant klausimą, o tai nereiškia, jog buvo peržengtos žodžio ir informacinės laisvės ribos, informacija yra etiška, nes nėra reiškiama menkinančia ar niekinančia forma, joje nebuvo nekorektiškų, užgaulių, žeminančių teiginių, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Išvadoje nurodoma, jog plakato turiniu saviraiškos ir informacijos laisvė realizuota nepažeidžiat Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 1.1.1 punkte objektas yra nuomotojo (atsakovės) įsipareigojimas išnuomoti sutarties priede nurodytą reklamos plotą, skirtą reklaminės medžiagos (toliau – plakatas, reklaminis plakatas) eksponavimui. Iš šio punkto matyti, jog yra detalizuota, kas yra reklaminė medžiaga, t. y. yra plakatas arba reklaminis plakatas, kas rodo, jog eksponuojamas galėjo būti ir ne reklaminis plakatas. Atsakovė teikė paaiškinimus, kad ji turi parengusi tik Komercinės reklamos plotų nuomos sutarčių projektus, kitų sutarčių projektų neturi ir kitokių sutarčių nesudaro, tačiau iš jos pateiktų nuotraukų matyti, jog ji nuomoja stendą ne tik komercinei reklamai, bet ir kitokio pobūdžio informacijai. Atsakovė teikė nuomos paslaugas, ir nors plakato turinys neatitiko Reklamos įstatymo, tačiau ir Sutarties turinio matyti, jog sutartį šalys pasirašė dėl plakato eksponavimo, kuriame skleidžiama socialinio pobūdžio informacija (CPK 178, 185 str.). 

Atsakovė teigia, kad sulaukė pastebėjimų iš institucijų, visuomenės, todėl plakatą po dviejų dienų eksponavimo nukabino. Nebuvo nustatyta, jog plakato turinys neetiškas ar pažeidžia viešąją tvarką ar gerą moralę, jame buvo pateikta kitokia nuomonė – klausimas. Visuomenė plakato turinį galėjo vertinti įvairiai, nes jis buvo pateiktas klausimo forma. Vertinimas priklauso nuo asmens požiūrio, kurį lemia asmens amžiaus, patirtis, socialinis sluoksnis, išsilavinimas, požiūris į skiepus, į mokslo pažangą, suteiktą galimybę skiepytis ar negalėjimą skiepytis dėl sveikatos būklės, baimė ir vengimas skiepų. Dalis visuomenės galėjo įvertinti kaip savo teisių ir laisvės išraišką kitokiai nuomonei, tačiau neatmetama galimybė, jog plakate esanti informacija tam tikrą dalį visuomenės, kuri palaikė skiepijimo politiką, ir kuriai nekilo klausimų dėl skiepų naudos, dar labiau paskatino skiepytis ir dalis visuomenės buvo paskiepyta, todėl nesutiktina su vienareikšmiška atsakovės pozicija, kad plakato turinys neskatino socialiai atsakingo visuomenės elgesio. Teismas plakato turinį vertina socialinio pobūdžio informacija (reklama) ir sprendžia, jog buvo sudaryta sutartis dėl socialinio pobūdžio informacijos (reklamos), nenustatyta, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes tokiu būdu buvo įgyvendinta ieškovės saviraiškos laisvė išsakyti kitokią nuomonę (CPK 178, 185 str.).

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė individuali įmonė (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai nutraukė su ieškove asociacija „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 30 d. sudarytą komercinės reklamos plotų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog ginčo sutartis nebuvo nutraukta, ji pasibaigė savaime, suėjus jos galiojimo laikui, taip pat nurodė, jog tuo atveju jei asociacija išreikš valią išnuomotame stende iškabinti įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantį plakatą, ir (arba) atsisakys spręsti situaciją dėl sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, bus laikoma, jog sutartis nutruks praėjus 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 25 d. Stendas buvo laikomas tuščias iki 2022 m. kovo mėn. Atsakovė tvirtino, kad pateikta pretenzija pratęsė sutarties galiojimo laiką. Taip pat nurodė, jog ieškovė buvo įspėta, kad plakatą gali tekti nukabinti, nes jis klaidina, tačiau ieškovė riziką prisiėmė, sumokėjo visą kainą, todėl sutartis buvo pasirašyta.  

Šalys tiksliai negalėjo paaiškinti, ar sutartis pasibaigė, ar buvo nutraukta pagal CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatas, atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, koks esminis ieškovės pažeidimas lėmė vienašalį sutarties nutraukimą.

Sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2021-12-30. Iš Sutarties 2.1 punkto ir jos priedo matyti, jog nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2022-01-10 iki 2022-02-10. Plakatas buvo pakabintas 2022-01-10, o nuimtas 2022-01-12 17:00 val. Atsakovė plakato nuėmimą motyvavo, kad tai neatitinka Reklamos įstatymo, siūlė ieškovei pateikti kitą plakatą, kuris atitiktų Reklamos įstatymą ir galėtų būti laikomas reklama, suderinus naują nuomos laikotarpį.

 Ši situacija patvirtina, jog atsakovė vienašališkai keitė šalių sudarytą Sutartį, nors jos 6.3 punktas numatė, jog Sutartis gali būti pakeista, papildyta (įskaitant priedus) tik šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos, jei pačiame susitarime nenumatyta kitaip. Pasiūlymas keisti/papildyti sutartį nesustabdo jos vykdymo.

Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Sutartis nebuvo pripažinta neteisėta ir galiojo. Šiuo atveju atsakovė, nuimdama plakatą, prieš tai pasiūliusi keisti plakato turinį, nepasirašius sutarties pakeitimų kitai šaliai, sustabdė jos vykdymą, nors pagal Sutarties 6.3 p. sutarties vykdymas neturėjo būti stabdomas (CPK 185 str.).

Atsakovė 2022-01-25 raštu įspėjo apie sutarties nutraukimą dėl esminių jos pažeidimų, teigdama, kad sutartis neatitinka Reklamos įstatymo reikalavimų ir plakate informacija nelaikoma komercine reklama. Pagal Sutartį atsakovė nebuvo atsakinga už plakato turinį (Sutarties 5.6 p.). Tai įrodo, jog atsakovė apsiribojo vien sutarties pavadinimu, kuriame buvo nurodyta komercinės reklamos nuomos sutartis, tačiau neatsižvelgė ir nevertino susitarimo esmės ir dėl ko šalys susitarė. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog ji vienašališkai nutarė pratęsti sutarties galiojimą 30 dienų. Tačiau Sutarties pakeitimai dėl kito plakato su kitu turiniu pateikimo ir su tuo susijusio termino pratęsimo neįsigaliojo, nes ieškovė sutarties pakeitimų dėl galiojančios Sutarties sąlygų nepasirašė ir Sutarties sąlygos neįsigaliojo (Sutarties 6.3 p., CK 6.183 str. 1 d.).

Atsakovė sutartį nutraukė vienašališkai, prieš tai įspėjusi kitą šalį, kad 2022-02-10 sudaryta sutartis bus nutraukta, praėjus 30 d. nuo įspėjimo išsiuntimo, nurodė, jog sutartis nutraukiama pagal CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatas. CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartį ir tai esminis sutarties pažeidimas. Įstatymas numato, kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu, atvejai nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, jie yra susiję su kitos šalies sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu, kai nukentėjusi šalis negauna to, ko tikėjosi, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė Sutartyje numatytus įsipareigojimas buvo įvykdžiusi - sumokėjusi avansu visą sutartą kainą 650,98 Eur 2021-12-30, vykdė kitus įsipareigojimus, numatytus sutarties 3.3 punkte. Ta aplinkybė, kad Sutarčiai netaikomas Reklamos įstatymas, nėra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nes yra nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl kitokio pobūdžio informacijos skleidimo, o ieškovė Sutartyje numatytus įsipareigojimus buvo įvykdžiusi. Šalių susitarimu sutartis nebuvo nutraukta (CPK 185 str.).

Iš įrodymų visumos spręstina, jog šalių sudarytą sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė nepagrįstai, nesant tam teisėto pagrindo, ieškovei tinkamai įvykdžius įsipareigojimus, atsakovei neturint kompetentingų institucijų nurodymų dėl eksponuojamos informacijos kaip klaidinančios, ar dezinformuojančios, ar prieštaraujančios įstatymams, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu (CPK 178, 185 str., CK 6.223 str. 4 d.).

Dėl sutarties nevykdymo teisinių pasekmių  

Sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 632,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 145 Eur netesybas už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė nurodo, jog Sutarties 4.6 punktas numatė, jog sumokėtos sumos negrąžinamos, net jeigu ieškovė atsisako paslaugų ar nutraukia Sutartį. Ieškovė tokį punktą laiko nesąžiningu, nes šis punktas galiotų tuo atveju,  jeigu ieškovė pati būtų vienašališkai atsisakiusi paslaugų arba nutrauktų sutartį.

Sutarties projektą parengė atsakovė. Sutarties sąlygos aiškintinos pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, sistemiškai taikant ir kitas Sutarties sąlygas. Tarp šalių sudarytos Sutarties 5.1 punkte numatyta, jog kiekviena šalis atsako kitai šaliai už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą įstatymų ir šioje sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 5.2 punktas nustato, jog už laikotarpį, kurį vėluojama perduoti reklamos plotą, užtikrinti nuomininkui (ieškovei) galimybes juo naudotis, nuomininkas nuomos mokesčio nemoka. Tai įrodo, jog kitos Sutarties sąlygos numato atsakomybę už sutarties nevykdymą, ar netinkamą jos vykdymą, todėl neapsiribotina vien tik 4.6 punkte išdėstyta sąlyga (CPK 185 str.).

 Įstatymas numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Kadangi Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdė atsakovė, nuomos paslauga tinkamai nebuvo suteikta, nes plakatas buvo pakabintas tik dvi dienas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 632,92 Eur suma. 2021-12-30 ieškovė sumokėjo 650,98 Eur, sutartis buvo vykdoma nuo 2022-01-10 iki 2022-01-12, toliau plakatas buvo nuimtas ir nebuvo eksponuojamas, todėl atskaičius už dvi dienas, grąžintina suma sudaro 632,92 Eur. Sutarties 4.6 punkto nuostata, kuria vadovaujasi ir savaip interpretuoja atsakovė, šiuo atveju netaikytina, nes ji galėtų būti taikoma tuo atveju, jei sutarties nevykdytų, ją pažeistų, jos atsisakytų ar nutrauktų kita sutarties šalis – ieškovė. Teismas nenustatė ieškovės kaltės dėl Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, priešingai - buvo nustatyta atsakovės kaltė dėl sutarties nevykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina prašoma 632,92 Eur suma (Sutarties 5.1 p., CK 6.205, 6.245, 6.256 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovė taip pat prašo už praleistas 29 dienas priteisti 145 Eur baudą, numatytą Sutarties 5.2 punkte, kuris nustato, kad nuomotojui sutartais terminais neperdavus nuomojamo reklamos ploto, neužtikrinus ieškovei galimybės juo naudotis, atsakovė (sutartyje nuomotoja) įsipareigoja ieškovei (nuomininkei) mokėti 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Plakatas išsinuomotame reklamos plote turėjo būti eksponuojamas nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. vasario 10 d., tačiau buvo pakabintas tik dvi dienas, o vėliau atsakovė įspėjo ieškovę, kad sutartį nutraukia ir plakato neeksponavo, todėl ieškovei priteistina 145 Eur bauda (CK 6.71, 6.258 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 111 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1936 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 2047 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,96 Eur, todėl jos valstybei priteistinos iš atsakovės (jas mokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662CPK  96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovė individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai nutraukė su ieškove asociacija „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 30 d. sudarytą Komercinės reklamos plotų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ 632,92 Eur (šešis šimtus trisdešimt du eurus 92 centus) turtinės žalos atlyginimą, 145,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą ir 2047 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 centų) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja                                                                                                 Edita Kavaliauskienė