Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-01-28][nuasmeninta nutartis byloje][e2-216-450-2021].docx
Bylos nr.: e2-216-450/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "INEDIA TRANS" 302644915 atsakovas
UAB „Auratilis“ 303180460 Ieškovas
UAB ,,Kaminta" 234029740 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo
Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
CIVILINIS PROCESAS
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ

?

Civilinė byla Nr. e2-216-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00575-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.2.1

                                             (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auratilis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inedia Trans“ iškelti bankroto bylą.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auratilis“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Inedia Trans“ bankroto bylą.

2.       Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. antstolis išieškotojai UAB „Stamita“ pateikė išieškojimo negalimumo aktą pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. A2-761-264/2020 dėl 970 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, nes atsakovė neturi lėšų kredito įstaigose, taip pat nebuvo rasta atsakovei priklausančio turto. Išieškotoja UAB „Stamita“ 2020 m. rugsėjo 9 d. reikalavimo teisę į atsakovę perleido UAB „Aurtilis“. Ieškovė apie perleistą reikalavimo teisę pranešė atsakovei ir pareikalavo sumokėti skolą, tačiau skola nebuvo sumokėta.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Inedia Trans“ bankroto bylą.

4.       Teismas iš UAB „Inedia Trans“ 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatė, kad įmonės turto vertė – 190 198 Eur, kurį sudaro 6 000 Eur finansinis turtas ir 184 198 Eur nematerialusis turtas. 2020 m. spalio 26 d. balanse nurodyti identiški duomenys kaip ir 2019 m. gruodžio 31 d. balanse.

5.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės 6 000 Eur vertės finansinį turtą sudaro kreditorės finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Skirnuva“ bankroto byloje, kuris patvirtintas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-57-390/2020.

6.       UAB „Inedia Trans“ akcininkė D. V. pateikė paaiškinimą, kad 184 198 Eur vertės nematerialų turtą sudaro 184 198 Eur reikalavimas A. S. už 1 590 vnt. BUAB „Skirnuva“ akcijų, kurias 2013 m. gruodžio 16 d. sutartimi UAB „Inedia Trans“ įsigijo už 184 198 Eur nežinodama, kad BUAB „Skirnuva“ akcijos yra įkeistos, dėl to šis sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento.

7.       Teismas iš civilinės bylos Nr. e2-1165-230/2017 medžiagos pagal ieškovų J. K. ir J. K. ieškinius atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. S. priešieškinius ieškovams J. K. ir J. K. atsakovei UAB „Inedia Trans” dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, baigties nustatė, kad A. S. ieškinio reikalavimas dėl 2013 m. gruodžio 16 d. sutarties, sudarytos tarp A. S. ir UAB „Inedia Trans“, pripažinimo negaliojančia buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-219-464/2018 nurodė, kad reikalavimas pripažinti 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu kitu nei A. S. priešieškinyje nurodytu faktiniu bei teisiniu pagrindu, civilinėje byloje nebuvo pareikštas, todėl buvo nenagrinėtas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas), todėl nustačius, kad ginčas dėl 2013 m. gruodžio 16 d. sutarties buvo kilęs teisme, tačiau aplinkybės, sudarančios pagrindą sandorį teismui vertinti niekiniu nebuvo nustatytos, todėl UAB „Inedia Trans“ akcininkės D. V. nuomonę dėl 2013 m. gruodžio 16 d. sutarties teisėtumo laikė neturinčia reikšmės.

8.       Teismas nustatė, kad BUAB „Skirnuva“ 2015 m. birželio 23 d. iškelta bankroto byla. Remiantis atsakovės UAB „Inedia Trans“ akcininkės D. V. pateiktais duomenimis apie BUAB Skirnuva“ akcininkų sąrašą, UAB „Inedia Trans“ bankroto bylos iškėlimo dieną nebuvo BUAB „Skirnuva“ akcininkė. Todėl teismas darė išvadą, kad po 2013 m. gruodžio 16 d. sandorio atsakovės UAB „Inedia Trans“ turėtos BUAB „Skirnuva“ akcijos buvo perleistos, tai patvirtina ir pati atsakovės akcininkė D. V. pateikusi 2014 m. gruodžio 4 d. akcijų perleidimo S. P. sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Inedia Trans“ akcininkės pateikti duomenys apie susirašinėjimą su UAB „Skirnuva“ akcijas 2014 m. gruodžio 4 d. sutartimi įgijusiu S. P. po bankroto bylos BUAB „Skirnuva“ iškėlimo ir likviduojamos dėl bankroto BUAB „Skirnuva“ nemokumo administratoriumi, nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB „Inedia Trans“ nuosavybės teise šiuo metu valdo BUAB „Skirnuva“ akcijas.

9.       Teismas sprendė, kad UAB „Inedia Trans“ apskaitoje užfiksuoti duomenys apie turimą 184 198 Eur vertės nematerialųjį turtą, kurį sudaro reikalavimo teisė į A. S., nėra pagrįsti. Taigi UAB „Inedia Trans“ turtą iš esmės sudaro 6 000 Eur finansinis reikalavimas, patvirtintas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje.

10.       Teismas nustatė, kad bendra atsakovės įsipareigojimų suma sudaro 1 469,87 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės įsipareigojimai atsirado ne dėl atsakovės vykdomos ūkinės veiklos, bet dėl vykusių teisminių ginčų, todėl darė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovė neabejotinai yra nemoki ir ją kaip ūkio subjektą būtina pašalinti iš rinkos. UAB „Inedia Trans“ turi 6 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Skirnuva“, jos įsipareigojimai sudaro tik 1 469,87 Eur. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Skirnuva“ bankroto byla nėra užbaigta, todėl egzistuoja galimybė, jog atsakovė įgis piniginių lėšų. Sprendė, kad nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti, jog atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Be to, Sodros duomenimis, UAB „Inedia Trans“ iš esmės nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (skola tik 0,30 Eur), tai teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė vykdo mokestines prievoles. Duomenų, kad atsakovė visiškai neturėtų perspektyvų vykdyti ūkinės veiklos byloje nėra.

11.       Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimo dydį (970 Eur) ir jo pobū, sprendė, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovės ūkinė veikla lemia nuostolius kitiems rinkos dalyviams, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės nemokumą. 

                                  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

12.       Apeliantė UAB „Auratalis“ prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Vienintelį atsakovės turtą sudaro 6 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, patvirtintas BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, kuris neįtrauktinas į atsakovės realią turto vertę, nes faktiškai yra neįvykdomas. Todėl atsakovė realiai turto neturi.

12.2.                       Sprendžiant dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams apimties, teismas vertino tik įsipareigojimus pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, tačiau vien pačios atsakovės byloje pateikti duomenys (kreditorių sąrašas) patvirtina, jog atsakovė turi ne mažiau kaip 2 801,50 Eur dydžio galiojančių ir vykdytinų įsipareigojimų.

12.3.                       Pagal pateiktą 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė 2018 ir 2019 m. nevykdė veiklos, t. y. pardavimo pajamos buvo 0,00 Eur. Remiantis 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovės aiškinamuoju raštu, ji veiklos nevykdė ir 2020 m. bei nevykdo veiklos iki šiol. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovė turi 1 darbuotoją ir neturi vadovo.

12.4.                       Teismas neįvertino, kad pagal atsakovės pateikto balanso duomenis, ji neturi įstatinio kapitalo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, atsakovė privalėjo spręsti dėl bendrovės likvidavimo, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

12.5.                       Teismas neįvertino, kad atsakovė vengė pateikti bylai reikšmingus objektyvius duomenis, o pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra tinkamai patvirtinti, t. y. atsakovė netinkamai vedė buhalterinę apskaitą.

12.6.                       Teismas neįvertino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. antstolis pateikė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, jog atsakovė neturi lėšų ir turto, dėl ko ieškovės 970 Eur skolos išieškojimas negalimas.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

13.1.                      UAB „Inedia Trans“ turimas 6 000 Eur finansinis reikalavimas yra areštuotas kreditorės UAB „Kaminta“ prašymu ir išieškojimas iš šio turto nėra galimas.

13.2.                       UAB „Inedia Trans“ nėra patenkinusi jokių UAB „Kaminta“ reikalavimų: Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-2370-273/2019 patvirtina, kad atsakovė yra skolinga 484 Eur; 681,50 Eur priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-761-264/2020; 450 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-748-1120/2020. Taigi atsakovės įsipareigojimai UAB „Kaminta“ yra didesni nei nurodoma skundžiamoje nutartyje.

13.3.                       Dėl 484 Eur sumos išieškojimo UAB „Kaminta“ kreipėsi į antstolį, tačiau antstolis nustatė, kad skolininkė neturi turto, areštuota skolininkės sąskaita banke (piniginių lėšų nėra), taip pat areštuotas vienintelis žinomas įmonės turimas turtas – UAB „Inedia Trans“ turimas 6 000 Eur finansinis reikalavimas. Nemokumo administratorius antstoliui yra pateikęs informaciją, kad išmokėtinų lėšų pagal minėtą reikalavimą nėra ir administratorius kreipėsi į teismą dėl BUAB „Skirnuva“ įmonės veiklos pabaigos. Šiai dienai nėra jokio žinomo atsakovei priklausančio likvidaus turto, iš kurio būtų įmanoma išieškoti skolą vykdomojoje byloje.

14.        Atsakovė UAB „Inedia Trans“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

14.1.                      UAB „Inedia Trans“ priklauso 184 198 Eur turto daugiau nei nurodyta balanse bei nustatė teismas skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad 2013 m. gruodžio 16 d. sutartimi įgytos BUAB „Skirnuva“ akcijos priklauso UAB „Inedia Trans“ nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-219-464/2018. Paaiškėjus, kad įgytos akcijos buvo įkeistos, atsakovė turi teisę reikalauti, jog jai už įkeistas akcijas sumokėtos lėšos būtų grąžintos bei tai įtraukti į buhalterinę apskaitą.

14.2.                      Lietuvos Aukščiausiame Teisme priimtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr.3K-3-465-XX/2020 yra ginčijamos BUAB „Skirnuva“ 700 Eur, UAB „Kaminta“ 1 131,5 Eur, UAB „Auratilis“ 970 Eur skolos.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio normos bus taikomos nagrinėjamoje byloje.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

17.       Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. kreipimąsi į BUAB „Skirnuva“ nemokumo administratorių ir pastarojo 2020 m. gruodžio 18 d. atsakymą, tai, anot apeliantės, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės valdomo turto realumo. Trečiasis asmuo, iš esmės įrodinėdamas tokias pačias aplinkybes, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio patvarkymą dėl atsakovės turto arešto ir areštuojamo turto įvertinimo bei antstolio pažymą.

18.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės ir trečiojo asmens piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apeliantės ir trečiojo asmens pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

 

Dėl atsakovės (ne) mokumo

 

19.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

21.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

22.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Inedia Trans“ nėra pagrindo kelti bankroto bylos, nes atsakovė nėra nemoki. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas galimą atsakovės nemokumą vertino tik turtą viršijančių skolinių įsipareigojimų kontekste. 

23.       Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės mokumą ir atsisakydamas kelti bankroto bylą, neteisingai nustatė atsakovės turto masę (realaus turto atsakovė neturi), taip pat neįvertino, jog atsakovė nevykdo jokios veiklos bei nepadengia santykinai nedidelių įsipareigojimų kreditoriams, antstolių vykdomi išieškojimai yra nerezultatyvūs.

24.       Iš byloje esančių UAB „Inedia Trans“ 2019 m. gruodžio 31 d. bei 2020 m. spalio 26 d. balansų matyti, kad visą atsakovės turtą sudaro 190 198 Eur ilgalaikis turtas (iš jų 6 000 Eur vertės finansinis turtas ir 184 198 Eur vertės nematerialusis turtas). Tuo tarpu mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų nėra. Taip pat nustatyta, kad 2019 metais atsakovė patyrė 34 Eur nuostolio.

25.       Atsakovė į bylą yra pateikusi debitorių sąrašą. Pagal šį sąrašą ir Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis atsakovės pradelsti debitoriniai įsiskolinimai sudaro 190 198 Eur, t. y. visą atsakovės turtą – 6 000 Eur vertės finansinis reikalavimas BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, kuris patvirtintas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-57-390/2020, bei 184 198 Eur reikalavimas A. S. už 1 590 vnt. BUAB „Skirnuva“ akcijų, kurias UAB „Inedia Trans“ įgijo už 184 198 Eur 2013 m. gruodžio 16 d. sudaryta sutartimi, nežinodama, kad BUAB „Skirnuva“ akcijos yra įkeistos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Inedia Trans“ apskaitoje užfiksuoti duomenys apie turimą 184 198 Eur vertės nematerialųjį turtą, kurį sudaro reikalavimo teisė į A. S., nėra pagrįsti, tačiau darė išvadą, jog UAB „Inedia Trans“ turtą iš esmės sudaro 6 000 Eur finansinis reikalavimas, patvirtintas Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl 6 000 Eur debitorinio įsiskolinimo įtraukimą į turto masę, o atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 184 198 Eur reikalavimo teisės neįtraukimo į bendrą turto masę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad debitoriniams įsiskolinimams sudarant visą atsakovės deklaruojamą turtą, vertinant atsakovės turtinę padėtį, yra labai svarbus šių įsiskolinimų (ne) priskyrimo atsakovės turtui klausimas. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi nagrinėjamu klausimu esant suformuotai nurodytai teismų praktikai, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su atsakovės debitoriniais įsiskolinimais.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant viešojo intereso nulemtų bankroto proceso teisme ypatumų, šiame procese nepraranda reikšmės rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad turi turto, įskaitant debitorinius įsiskolinimus (jei šie įeina į jos turto sudėtį), o ieškovė, nurodanti, jog debitoriniai įsiskolinimai neturi būti įskaičiuojami į atsakovės turto masę vertinant mokumą – kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių galimybės šiuos įsiskolinimus realiai išsiieškoti yra apribotos, menkos arba toks išieškojimas neįmanomas. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto BUAB „Skirnuva“ nemokumo administratoriaus rašto bei jo priedų matyti, kad atsakovė su 6 000 Eur trečios eilės finansiniu reikalavimu yra įtraukta į BUAB „Skirnuva“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą; atsakovės finansinis reikalavimas jokia dalimi nebuvo tenkintas. BUAB „Skirnuva“ 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismui yra pateikusi prašymą dėl įmonės veiklos pabaigos, iš kurio turinio matyti, kad įmonė jokio turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, neturi. Iš trečiojo asmens pateikto 2020 gegužės 13 d. antstolio turto arešto akto matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš atsakovės, areštavo pastarosios 6 000 Eur turtinę teisę BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje, tačiau antstoliui nepavyko išieškoti 484 Eur skolą UAB „Kaminta“ naudai. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliante ir trečiuoju asmeniu, kad 6 000 Eur debitorinio įsiskolinimo susigrąžinimas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra realus.

27.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Inedia Trans“ apskaitoje užfiksuoti duomenys apie turimą 184 198 Eur vertės nematerialųjį turtą, kurį sudaro reikalavimo teisė į A. S., nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad jei net sutikti su atsakovės teiginiais, jog jai priklauso 2013 m. gruodžio 16 d. sutartimi įgytos BUAB „Skirnuva“ akcijos, dėl ko ji turi teisę reikalauti, kad jai už įkeistas akcijas sumokėtos lėšos būtų grąžintos, tokios reikalavimo teisės įgyvendinimas ir šios skolos atgavimas kelia pagrįstų abejonių dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip nurodė pati atsakovė, aplinkybės, kad 2013 m. gruodžio 16 d. sutartimi įsigytos BUAB „Skirnuva“ akcijos priklauso UAB „Inedia Trans“ nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-219-464/2018, tačiau iki šiol atsakovė nėra įgyvendinusi savo reikalavimo teisės ir atgavusi bent dalies debitorinio reikalavimo, kas teismo vertinimu, tik pagrindžia komplikuotą skolos iš A. S. atgavimą. Antra, BUAB „Skirnuva“, kurios akcijos, anot apeliantės jai priklauso, yra likviduojama dėl bankroto, BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje yra pateiktas prašymas dėl įmonės veiklos pabaigos. Trečia, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie A. S. turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad UAB „Inedia Trans“ apskaitoje užfiksuoti duomenys apie turimą 184 198 Eur vertės nematerialųjį turtą, kurį sudaro reikalavimo teisė į A. S., nėra pagrįsti, šis reikalavimas vertintinas kritiškai, todėl negali būti vertinamas kaip realus bendrovės turtas.

28.       Taigi darytina išvada, kad atsakovė nedisponuoja balanse nurodyta turto suma visa apimtimi, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog įmonės mokumas, kaip pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas), byloje nustatytas tinkamai.

29.       Papildomai pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog bendra atsakovės įsipareigojimų suma sudaro 1 469,87 Eur, tačiau vien iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad ji viso turi kreditorių reikalavimų 2 801,5 Eur sumai.

30.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės tokių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir nesiaiškino, apsiribodamas lakonišku konstatavimu, kad byloje duomenų, jog atsakovė visiškai neturėtų perspektyvų vykdyti ūkinės veiklos, nėra. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Taigi, turėdamas abejonių dėl atsakovės veiklos (ne) vykdymo, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovę pateikti papildomų įrodymų ir (ar) išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su įmonės veiklos vykdymu, galimybėmis kreditoriams atgauti savo skolas ir pan. (CPK 179 straipsnio 1 dalis, JANĮ 20 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės veikla yra susijusi su krovininiu kelių transportu, tačiau iš 2019 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė nevykdo jokios veiklos. Pagal viešai skelbiamus SODROS duomenis, atsakovė turi tik vieną darbuotoją. Pirmosios instancijos teismui šių veiksmų neatlikus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonės gyvybingumas byloje nustatytas tinkamai.

 

Dėl procesinės baigties

 

31.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta UAB „Inedia Trans“ finansinė padėtis, realios įmonės galimybės vykdyti veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

33.       Trečiasis asmuo UAB „Kaminta“ pateikė prašymą dėl 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Inedia Trans“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Auratilis“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1782 AB „Swedbank“.

 

 

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • A2-761-264/2020
  • e2-1165-230/2017
  • CK
  • e2-2370-273/2019
  • 2-748-1120/2020
  • CPK
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • e3K-3-105-684/2019
  • e2-1128-381/2019
  • e2-680-241/2020
  • B2-33-390/2021
  • e2A-219-464/2018