Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1383-175/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06949-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

50.15.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

A. V. 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2095 str., dėl to, kad 2014-07-14, 00.00 val. (duomenys neskelbtini) Muitinės procedūrų priežiūros skyrius, 2014-07-13 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) įlankos jūrų uosto poste Bendrijos/ bendrajai tranzito procedūrai buvo įformintas tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. (duomenys neskelbtini) pagal tarptautinį važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-07-11). Tranzito procedūros vykdytojas – UAB „M. L. L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vežėjas – UAB „T.“, įm.k. (duomenys neskelbtini). Prekė – sėdimieji baldai (7705 kg svorio) Transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)) gabenusi konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) plombuotą muitinės plomba (duomenys neskelbtini). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2014-07-15. Paskirties įstaiga – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Krovinių postas „C.“ ((duomenys neskelbtini)). Vežėjas – UAB „T.“ vairuotojas A. V. pagal tranzito Lydintį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-07-13) transporto priemone (duomenys neskelbtini) muitinės plomba (duomenys neskelbtini) plombuotą jūrinį konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno muitinės prižiūrimas prekes, kurios buvo deklaruotos (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) įlankos jūrų uosto poste tranzito procedūrai. 2014-07-14 prekių vežėjas krovinį pristatė ne į nurodytą paskirties įstaigą, o į UAB (duomenys neskelbtini) baldų prekybą aptarnaujantį UAB „I. L.“ sandėlį adresu (duomenys neskelbtini), ir nuplėšė muitinės pareigūno uždėtą plombą (duomenys neskelbtini).

Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu A. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 2095 str., padarymą buvo paskirta 1000 Lt bauda. Nesutikdamas su tokiu nutarimu A. V. apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė skundą ir paliko galioti paskirtą nuobaudą.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai jam paskyrė nuobaudą už nuimtas plombas, kadangi muitinės pareigūnas leido nuimti plombas. Nors muitinės pareigūnas plombų nuėmime nedalyvavo, tačiau pareiškėjui buvo žinoma apie išreikštą muitinės sutikimą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad krovinio iškrovimo metu krovinį priimantis asmuo turėjo visus reikiamus dokumentus, kas leido pareiškėjui pagrįstai manyti, kad muitinės procedūra yra atlikta, todėl jo veiksmuose nėra neteisėto veikimo. Pažymėtina, kad už muitinės procedūrų atlikimą yra atsakingas vežėjas, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso nuostatomis yra juridinis asmuo, todėl vairuotojas, kaip fizinis asmuo negali būti ATPK 2095 str. numatyto pažeidimo subjektas.

Skunde taip pat nurodoma, kad A. V. veiksmuose nėra subjektyvaus elemento – kaltės, kadangi jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo gabenamas krovinys turi būti pristatytas į paskirties įstaigą (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Krovinių postą „C.“. Pagal Kelių transporto kodekso 27 str. vėžėjo pareiga yra pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą, ką A. V. ir padarė. Teisės aktai įpareigoja vežėją paimtą krovinį nugabenti iš taško A į tašką B, o už tinkamą muitinės procedūrų atlikimą atsako muitinės procedūrų vykdytojas. Šiuo atveju vairuotojas nebuvo informuotas apie būtiną krovinio pateikimą muitinės procedūrai paskirties muitinės įstaigoje „C.“, todėl vairuotojas negalėjo ir neturėjo žinoti apie tai, kad krovinys turėjo būti pristatytas į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės krovinių postą „C.“.

Skunde taip pat teigiama, kad pilnai neišsiaiškinus, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvo pažeisti ATPK 284 str. 1 d. numatyti nuostatai, jog organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Atsiliepime  Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas nurodo, kad sutinka su Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas A. V. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės nutarimo, kuriuo A. V. paskirta nuobauda už ATPK 2095str. padarytą pažeidimą, procesinį sprendimą pagrindė išsamiu ir objektyviu esminių bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiama teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

ATPK 2095 str. numato atsakomybę už muitinės pareigūno uždėtų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą – baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pagal tranzito – lydintįjį dokumentą krovinys iš (duomenys neskelbtini) įlankos jūrų uosto turėjo būti pristatytas į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Krovinių postą „C.“, ten išmuitintas, o po to nuvežtas gavėjui - į UAB (duomenys neskelbtini) baldų prekybą aptarnaujantį UAB „I. L.“ sandėlį, tačiau A. V. krovinį nuvežė ne į muitinę, o pristatė tiesiai gavėjui - UAB (duomenys neskelbtini) baldų prekybą aptarnaujantį UAB „I. L.“ ir nukirpo plombą. Tuo tarpu pagal ATPK 2095 str. ir Bendrijos muitinės kodekso 46 str. 1 d., A. V., norėdamas, kad iš jo vairuojamo automobilio gabenamos muitinės prižiūrimos prekės būtų iškrautos, turėjo kreiptis į muitinę dėl atitinkamo leidimo gavimo, tačiau imperatyvių teisės normų nustatytos tvarkos nesilaikė ir savavališkai nuėmė muitinės plombą be raštiško muitinės pareigūno leidimo. Nagrinėjamu atveju įvežtų prekių statusas nebuvo pakeistas, muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, prekės nebuvo deklaruotos jokiai kitai pasirinktai muitinės procedūrai, todėl jos vis dar buvo muitinės prižiūrimos (Bendrijos muitinės kodekso 37 str. 2 d). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. V. kaltę padarius ATPK 2095str. nurodytą pažeidimą įrodo pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys, Lydintis dokumentas T1 Nr. 1(duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini) važtaraštis, A. V. paaiškinimas bei kita bylos medžiaga. Nors A. V. pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kaip matyti iš pirminio jo paaiškinimo, duoto Kauno teritorinės muitinės viršininkui, jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl atsisakymas pripažinti padarytą pažeidimą apeliaciniame skunde vertintina kaip apelianto gynybinė pozicija.

A. V. nurodomos aplinkybės, kad jis krovinį pristatė CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui - UAB „I. L.“, adresu (duomenys neskelbtini), ir gavėjas privalėjo užtikrinti, kad būtų laiku ir tinkamai įvykdytos visos muitinės procedūros, nepaneigia pažeidėjo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, to nepaneigė ir pats apeliantas, jam su krovinio dokumentais nebuvo pateiktas muitinės raštiškas leidimas nuimti plombą bei dokumentas, patvirtinantis, kad vieta, kurioje buvo nuimta plomba ir iškrautos prekės, šiai procedūrai atlikti buvo muitinės nustatyta arba patvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi ilgametę tarptautinių krovinių gabenimų patirtį (virš 10 metų), todėl jis turėjo žinoti, kad muitinės procedūros bendra tvarka atliekamos muitinės poste ir kad nuimti muitinės plombą ir iškauti krovinį reikalingas muitinės leidimas. Taigi, nors, pasak apelianto, krovinio gavėjo atstovai ir tvarkė krovinį lydinčius dokumentus, tačiau jis, prieš nuimdamas nuo krovinio muitinės plombą ir paruošdamas transporto priemonę iškrovimui būtent toje vietoje, kurią jie nurodė, turėjo įsitikinti, kad yra visi tai daryti leidžiantys dokumentai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. (vežėjas) žinojo, kad prekės gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą ir visi prekių gabenimo dokumentai buvo jam atiduoti, todėl atvykęs pas prekių gavėją ir turėdamas su savimi visus dokumentus, taip pat ir tranzitinę deklaraciją, pagal visas veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo žinoti, kad tranzito procedūra nėra užbaigta ir deklaracija muitinei nepateikta. Byloje duomenų apie tai, kad vežėjas D. V. būtų kreipęsis dėl išmuitinimo procedūrų į muitinę ar muitinės tarpininkus, nėra.

Dėl apelianto teiginio, kad jis nėra pažeidimo, numatyto ATPK 2095 str. subjektas, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. V. tinkamu subjektu. Remiantis CMR konvencijos 9 str. 1 p., atsakomybė vežėjui už krovinį pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje. A. V. pasirašė važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini), 23 langelyje, kas patvirtina, kad jis buvo pilnai atsakingas už gabenamą krovinį (tame tarpe ir už muitinės plombų išsaugojimą), todėl jis buvo teisėtai ir pagrįstai pripažintas tinkamu subjektu pagal ATPK 2095 str.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 2095 str., apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, pažeidėjo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės jam paskirtos nuobaudos panaikinimo. Taigi, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                       Algerdas Urbšys