Administracinė byla Nr. AS-1223-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00265-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., D. D., R. B. R., V. S., S. K., B. O. S., R. V., M. V., V. T., J. V., V. S., N. M., R. P., R. S., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mėnulė“ (šiuo metu išregistruotos) likvidatoriui R. P., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Big City LT“ likvidatoriui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio administratorių agentūra“ dėl sprendimų, potvarkio dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ (toliau – ir Potvarkis) 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., bei panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 (toliau – ir Sprendimai), kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K..

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (IV t., b. l. 128–135) pareiškėjo M. S. skundą patenkino ir panaikino Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K..

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. taip pat pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 139-143), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus, 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi juos tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį, jos 1–3punktus išdėstydamas taip:

„pareiškėjo M. S. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K..

Bylos dalį dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., nutraukti.”, o likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį palikdamas nepakeistą.

Pareiškėjas M. S. 2015m. gegužės 15 d. prašymu (V t., b. l. 60) ir patikslintu, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2015 m. liepos 2 d. paduotu, prašymu (V t., b. l. 85–86) prašė iš atsakovo NŽT priteisti 3 484,80 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą (V t., b. l. 72–75, 93–96) prašė pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su pareiškėjo prašymu, atsiliepimu (V t., b. l. 67) ir papildomu atsiliepimu (V t., b. l. 91) į jį prašė nepriteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo turėtų išlaidų atlyginimo, nors tokio prašymo pareiškėjas ir nereiškia.

II.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (V t., b. l. 99–104) pareiškėjo M. S. prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo buvo patenkintas iš dalies – pareiškėjui iš Tarnybos buvo priteistas 733,75 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, jo prašymo dalis dėl kitų išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, netenkinta, o prašymo dalis dėl išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-851-858/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1-243/2014 buvo pakeistas, pareiškėjo M. S. patikslintą skundą patenkinant iš dalies – panaikinant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, o bylos dalį dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies nutraukiant, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir konstatavo, kad byla iš esmės buvo išspręsta pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pažymėjo, kad nors pareiškėjo prašymas teisme gautas 2015 m. gegužės 15 d., tačiau iš ant voko esančio pašto antspaudo matyti, kad prašymas teismui paštu išsiųstas 2015 m. gegužės 11 d., todėl, vadovaudamasis ABTĮ 66 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei CPK 73 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, nustatė, kad prašomą priteisti 3 484,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sudaro: 400 Eur už susipažinimą su pareiškėjo pateikta bylos medžiaga, 640 Eur už skundo ir patikslintų skundų parengimą, 800 Eur už 10 valandų dalyvavimą teismo posėdžiuose 2009–2014 metais ir laiko sąnaudas advokatui vykstant į teismo posėdžius iš Palangos į Klaipėdą ir atgal, 400 Eur už susipažinimą su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniais skundais, konsultacijų apie apeliacinį procesą rinkimą ir teikimą, 640 Eur atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas bei 604,80 Eur PVM. Taip pat, kad pareiškėjui atstovavo advokatas V. G. (pagal 2010 m. vasario 8 d. sudarytą atstovavimo sutartį bei 2009 m. rugsėjo 12 d. sudarytą atstovavimo sutartį), 2015 m. balandžio 17 d. pareiškėjas advokatui sumokėjo 3 484,80 Eur (pagal 2015 m. balandžio 17 d. pinigų priėmimo kvitą).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, jog pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas 2009 m. rugsėjo 18 d., patikslinti skundai – 2009 m. spalio 23 d., 2009 m. lapkričio 16 d., 2010 m. sausio 29 d., dar kartą pareiškėjas skundą tikslino (paaiškėjus, jog turės būti įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys) 2010 m. balandžio 2 d., tačiau šis patikslintas skundas nei reikalavimų apimtimi, nei faktinių ir teisinių aplinkybių požiūriu nesiskyrė nuo 2010 m. sausio 29 d. paduoto patikslinto skundo, o 2009 m. spalio 23 d. ir 2009 m. lapkričio 16 d. patikslintais skundais pareiškėjas iš esmės teikė papildomus įrodymus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundo sąvoka sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo apima jo patikslinimus, papildymus, taip pat parengiamuosius darbus, skirtus šiam procesiniam dokumentui surašyti, o bylinėjimosi išlaidos, patirtos už patikslinto skundo parengimą arba už skundo trūkumų šalinimą nėra apskaičiuojamos atskirai, t. y. jos yra sudedamoji pirminio skundo parengimo išlaidų dalis. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, priteistina už advokato parengtą skundą, sudaro 2400 Lt (3 x 800 Lt), t. y. 695,09 Eur. Pažymėjo, kad už pradinio ir patikslintų skundų teismui parengimą pareiškėjas prašo priteisti 640 Eur, o įvertinus PVM – 774,40 Eur. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjęs, jog galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, teismas nurodė, kad nors byla buvo didelės apimties, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas iš esmės grįstas ne teisinio, o faktinio pobūdžio aplinkybėmis ir motyvais bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose pareiškėją atstovavo tas pats advokatas, konstatuotina, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, pareikalavusi specialių žinių ir itin daug advokato darbo laiko ir, įvertinęs patenkintų reikalavimų dalį, protinga ir pagrįsta suma, priteistina pareiškėjui už skundo ir patikslintų skundų parengimą, laikė pusę galimos jam priteisti maksimalios sumos, t. y. 350 Eur. Pažymėjo, kad susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, bylos medžiagos teisinis vertinimas, teismo sprendimo gavimas ir pan. gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą, todėl sprendė, kad pareiškėjui atskirai nepriteistinos išlaidos už advokato susipažinimą su bylos medžiaga.

Dėl pareiškėjo prašomų priteisti 800 Eur už 10 valandų advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose bei laiko sąnaudas vykstant į teismo posėdžius, įvertinęs bylos duomenis, iš kurių matyti, jog advokatas V. G. dalyvavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžiuose: 2010 m. vasario 23 d. nuo 10.00 val. iki 11.20 val., 2010 m. balandžio 6 d. nuo 8.30 val. iki 11.20 val., 2010 m. gegužės 11 d. nuo 8.43 val. iki 9.00 val., 2010 m. birželio 9 d. nuo 13.20 val. iki 14.10 val., 2012 m. balandžio 17 d. nuo 11.20 val. iki 11.36 val., 2012 m. gruodžio 11 d. nuo 8.30 val. iki 10.30 val., 2013 m. balandžio 9 d. nuo 10.38 val. iki 11.25 val. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nuo 8.41 val. iki 10.42 val., iš viso 10 valandų 21 minutę, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, teismas sprendė, kad teismo posėdžių trukmė sudarė iš viso 10 valandų.

Atsižvelgęs į tai, jog teikiant šią teisinę paslaugą keitėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA), teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas maksimalaus užmokesčio vidurkis yra – 132,5 Lt, todėl pareiškėjui priteistinas didžiausias maksimalus dydis sudaro 383,75 Eur (10 val. x 132,5 Lt / 3,4528). Nustatęs advokato kelionių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų požiūriu, teismas sprendė, jog jos yra nepriteistinos. Pažymėjo, kad be kita ko pareiškėjas šių išlaidų tinkamai nepagrindė ir nepateikė teismui išsamaus jų paskaičiavimo bei kad prašomo priteisti atlyginimo išlaidų už advokato laiko sąnaudas, vykstant į teismo posėdžius iš Palangos į Klaipėdą ir atgal, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis nenumato. Apibendrindamas teismas darė išvadą, jog išlaidos, patirtos už laiko sąnaudas advokato atvykimui į teismą, negali būti atlyginamos atskirai nuo išlaidų, priteistinų už advokato atstovavimą teisme.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą (V t., b. l. 108–115), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti iš esmės.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog, jei skundas yra patenkintas iš dalis, proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Remdamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika, teigia, kad prašyme dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimo pateikta nedetalizuota informacija be teisinio pagrindimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nepateikus tinkamo bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, pavėluotai pateikus prašymo patikslinimą (detalų bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, pagrindimą) bei prašyme nurodžius nepagrįstas termino praleidimo priežastis), bylinėjimosi išlaidos jam gali būti nepriteisiamos. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo atstovas jį atstovavo ir kitose bylose, todėl posėdžiai, kuriuose dalyvavo advokatas, buvo atidėti pagal pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus, tad priteista 383,75 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti neatitinka teisingumo kriterijų. Tarnybos manymu, kadangi pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo paduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet to nepadarė, pirmosios instancijos teismas turėjo su tuo susijusią pareiškėjo prašymo dalį atmesti.

Pareiškėjas M. S., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, pareikė atskirąjį skundą (b. l. 121–123), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti pilna apimtimi.

Pareiškėjo manymu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, nepagrįstai sumažino pareiškėjui priteistinų išlaidų dydį. Pareiškėjas nesutinka su teismo pateiktu vertinimu, kad byla nebuvo sudėtinga, kadangi jos nagrinėjimas truko ilgai, ji buvo ne kartą stabdyta dėl kitų civilinių procesų. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino advokato rengtų skundo ir jo patikslinimų turinį, nurodydamas, kad jie yra tapatūs, nes Rekomendacijose nėra numatytų jokių kriterijų advokato rengtų procesinių dokumentų vertei įvertinti. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino advokato sugaišto laiko vykstant į teismo posėdžius ir iš jų. Netinkamai taikė ir aiškino teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjo manymu, advokato honoraras nebuvo per didelis ar neteisingas, teigė, kad visos patirtos atstovavimo išlaidos buvo detaliai paaiškintos. Rekomendacijos teismams nėra privalomos, jose numatytos orientacinės teisinių paslaugų kainos, neatitinkančios rinkoje egzistuojančių įkainių ir, be kita ko, pažeidžiančios sutarties šalių laisvės principą ir diskriminuojančios asmenį, kuris dėl jų ydingumo patiria nuostolių. Pabrėžia, kad Lietuvoje negalioja jokia advokatų profesinės veiklos specializacija, todėl asmenys gali laisvai pasirinkti advokatą savo nuožiūra iš bet kurio miesto, todėl nepagrįstas teismo motyvas, jog byloje nebuvo pateikti įrodymą, kad teismo vietovėje nėra reikiamos specializacijos advokato. Pareiškėjo manymu, teismas neturėjo pagrindo atitinkamai perskirstyti advokato išlaidas ir jas traktuoti kitomis teisinėmis paslaugomis pagal savo vidinį įsitikinimą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į pareiškėjo ir Tarnybos atskiruosius skundus (V t., b. l. 129, 133) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymi, kad reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų Palangos miesto savivaldybės administracijai nėra reiškiami.

Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą (V t., b. l. 134–141), kuriame nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįsta ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytas NŽT atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiraisiais skundais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 44–45 str.).

Sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys nustato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas.

Iš paminėtų nuostatų matyti, jog išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių normos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, Rekomendacijų 11 punktas įtvirtina, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Taigi, matyti, jog išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011).

Atsakovas NŽT, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjas praleido teismo nustatytą terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinti, detaliai nepagrindė patirtų išlaidų, todėl šios neturėtų jam būti atlygintos. Taip pat Tarnyba nurodo, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, turėjo būti paduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas šią prašymo dalį turėjo atmesti.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atitinkamai sprendžia apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo Tarnyba, pirmosios instancijos teismas pagrįstai persiuntė pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pasisakydama dėl NŽT argumento, jog pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos, nes jis laiku, t. y. iki teismo nurodytos datos, nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas patikslinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 65 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Todėl, pirmosios instancijos teismas, paskyręs terminą prašymui patikslinti ir atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas šio termino praleidimo priežastis, turėjo teisę šį terminą pratęsti. Atsižvelgiant į tai, minėtas Tarnybos argumentas laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas M. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė Rekomendacijų nuostatas, todėl nepagrįstai sumažino jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu tenkintas vienas iš dviejų savarankiškų pareiškėjo skundo reikalavimų, konstatuoja, kad M. S. turi teisę iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos gauti 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga bei įvertinusi šalių argumentus dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pareiškėjo pateiktus dokumentus (pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų, 2015 m. balandžio 17 d. pinigų priėmimo kvitą (V t., b. l. 61–62)), iš kurių matyti, kad už advokato V. G. teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas faktiškai sumokėjo 2 226,40 Eur, taip pat pirmosios instancijos teismo pateiktą pareiškėjui priteistinos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumos apskaičiavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas išlaidų apskaičiavimas yra išsamus ir pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijų nuostatas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu bei nenustačiusi pagrindo jį keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija jo nekartoja.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo ir atsakovo atskirieji skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. S. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirųjų skundų netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Arūnas Sutkevičius