Civilinė byla Nr. e2-137-911/2017

  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06730-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija:

                            2.6.39.2.8.;3.2.6.5.; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 1 d.

Klaipėda

          Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui V. L.,

trečiųjų asmenų J. S. ir A. S. atstovams advokatui Vaclovui Ruškiui ir atstovui pagal įgaliojimą V. G.,

trečiojo asmens AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

                  nedalyvaujant atsakovei G. P., tretiesiems asmenims J. S. ir A. S.,

         viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei G. P., tretiesiems asmenims AB SEB bankas, J. S., A. S. dėl 2008 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo pripažinti 2008 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutartį Nr. BPD 044832, sudarytą tarp G. P. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl G. P. apgaulės ir priteisti iš G. P. ieškovės naudai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. atsakovė laiduojant J. ir A. S. su AB SEB banku sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 0450818012463-34, pagal kurią bankas laiduojant tretiesiems asmenims atsakovei suteikė 76785,46 Eur  kreditą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Šį būstą atsakovė 2008 m. rugsėjo 4 d. apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo liudijimo Nr. BPD 044832, naudos gavėju nurodant banką. Teigia, kad kredito grąžinimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui aukščiau įvardijamas turtas buvo įkeistas hipoteka (2008 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 03/1/2008/0011873). Nurodo, kad kaip dar vienas kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdas 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/080266 su trečiaisiais asmenimis. Kredito gavėjai tinkamai nevykdant kreditavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka negrąžinant kredito ir tinkamai nemokant palūkanų, bankas iki to ne kartą raštu įspėjęs apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes 2011 m. liepos 1 d. su atsakove nutraukė kreditavimo sutartį ir 2011 m. rugsėjo 1 d. su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į bendrovę dėl draudimo išmokos, t. y. dėl 76601,12 Eur draudimo išmokos gavimo. Nurodo, kad ieškovė atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą dėl 69497,98 Eur draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui (bankui). Teigia, kad gavus trečiųjų asmenų ieškinį Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-1536-538/2015, ieškovei tapo žinomos aplinkybės, kad atsakovė galimai buvo nesąžininga su ieškovu draudimo sutarties sudarymo momentu, nes sudarydama su ieškovu ginčijamą draudimo sutartį, ieškovui galimai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis savo turimų/turėtų darbo teisinių santykių prizmėje, t. y. tretieji asmenys savo ieškinyje nurodė, kad ieškovė dirba ir draudimo bei kreditavimo sutarties sudarymo momentu dirbo (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu prie ginčijamos draudimo sutarties (ją sudarant) buvo pridėti ir atsakovės draudikui pateikti dokumentai patvirtinantys, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbs-dirba (duomenys neskelbtini) pareigose Norvegijos kompanijoje „Waco Isolering A/S“ ir turi galiojantį darbo kontraktą su šiuo darbdaviu. Nurodo, kad sužinojusi apie šių duomenų nesutapimą kreipėsi į Norvegijos kompaniją „Waco Isolering A/S“, prašydama pateikti informaciją ar atsakovė dirba/yra kada nors dirbusi šioje kompanijoje. Nurodo, kad elektroniniu paštu iš Norvegijos kompanijos „Waco Isolering A/S“ buvo gautas atsakymas, kad atsakovė „Waco Isolering A/S“ niekada nedirbo ir ieškovui pateikta darbo sutartis/kontraktas yra klastotė (1-8 b.l.).

                    Ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta draudimo sutartis. Paaiškino, kad sudarant draudimo sutartį draudikas vertina draudėjo gaunamą darbo užmokestį, darbo santykius, kadangi siekiama nustatyti galimas mokumo rizikas. Nurodo, kad atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turėtus darbo santykius, nes ieškovei sužinojus apie galimus suklastotus dokumentus, ieškovė kreipėsi į Norvegijos įmonę, su prašymu informuoti, ar darbo sutartis yra klastotė. Teigia, kad šios įmonės atstovas atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog pateikti dokumentai yra klastotė. Nurodė, kad  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-12 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/20166, kuria turi būti remiamasi šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1536/2016 liudytojai parodė, kad atsakovė negalėjo dirbti Norvegijoje.

Atsakovė G. P. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį informuota tinkamai, viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

                    Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad 2008-09-04 buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 0450818012463-34 su atsakove dėl 69508,80 Eur kredito būsto pirkimui ir 7276,66 Eur remontui. Ši sutartis buvo nutraukta 2011-08-05. 2012-09-04 ieškovės sprendimu AB SEB bankui buvo mokama 69.497,98 Eur draudimo išmoka, kuri yra pilnai išmokėta. Teigia, kad draudimo sutarties nuostatos įtvirtina atsakovės pareigą pateikti visus dokumentus ir informaciją reikalingą draudimo sandoriui sudaryti. Draudimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas pateikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai įvertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia. Vertinant bylos faktines aplinkybes yra svarbu nustatyti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą ieškovui. Šiuo atveju, ar laiškas yra pakankamas įrodymas tam pagrįsti, palieka spręsti teismo nuožiūra. Dėl ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Esant pagrindui konstatuoti dokumentų klastojimo faktą, yra pagrindas ieškovui ar teismui inicijuoti procesą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (95-96 b.l.). 

                     Trečiojo asmens AB SEB banko atstovė advokato padėjėja Sigita Sutkaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad draudimo sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje. Dėl ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Teigė, kad ieškovas ieškinį grindžia tik elektroniniu laišku. Ieškovo paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2016, ne visai atitinka faktinę bylos situaciją, toje byloje atsakovas buvo pripažintas kaltu suklastojęs dokumentą.

                     Tretieji asmenys J. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, nes 2015 metais balandžio mėnesį jie kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu ginčydami jų sudarytą su SEB banku laidavimo sutartį. Vėliau ši byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai teismui nurodė, kad atsakovė pateikė galimai suklastotus dokumentus, kurie turėjo patvirtinti, kad atsakovė neva dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo didelės darbines pajamas. Šiuo dokumentus padėjo atsakovei sutvarkyti bylos nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo, nekilnojamojo turto agentė vardu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovės pateikti duomenis įrodo, kad atsakovė siekiant gauti kreditą, panaudojo suklastotus dokumentus. Mano, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti (119-120 b.l.).

                     Trečiųjų asmenų J. S. ir A. S. atstovas advokatas Vaclovas Ruškys teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

                      Trečiųjų asmenų J. S. ir A. S. atstovas pagal įgaliojimą V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Teigia, kad atsakovės nesąžiningumą pagrindžia aplinkybė, jog ji nuo 2012 metų deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau teikdama informaciją apie darbo užmokestį nurodė, jog dirba Norvegijoje. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje liudytojai M. ir K. parodė, kad atsakovė melavo dėl jos darbo (duomenys neskelbtini) tam, kad gautų paskolą. Atsakovė niekada nedirbo (duomenys neskelbtini).

                        Ieškinys atmetamas.

                      Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas 2008 m. rugsėjo 2 d. pateikė atsakovei kreditavimo siūlymą (b.l. 23-26). Tarp AB SEB banko ir atsakovės 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450818012463-34 (9-17 b.l.). Šios sutarties pagrindu AB SEB bankas atsakovei suteikė 76 785,46 Eur kreditą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Šios sutarties 7.4 punkte nurodyta, kad kreditas apdraudžiamas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kredito sutarties Nr. 0450818012463-43 bendrosios dalies 4.8 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas privalo teikti bankui informaciją apie kredito gavėjo finansinę būklę ir pateikti darbdavio pažymas apie darbo užmokestį ar kitus dokumentus apie gaunamas pajamas, šios sutarties 4.9 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas privalo užtikrinti, kad jo finansinė būklė sutarties galiojimo metu nepablogės ir tai, kad jis tinkamai vykdys kitose tarp kredito gavėjo ir banko ar su juo susijusiomis įmonėmis, bei su kitomis finansų įstaigomis sudarytose sutartyse nustatytus finansinius įsipareigojimus (b.l. 12-17). G. P. pateikė 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymą ieškovei sudaryti draudimo sutartį (19 b.l.). Šiame prašyme G. P. nurodė, kad dirba Norvegijos bendrovėje Waco Isolering A/S ir tai, kad jos mėnesio pajamos yra 1579,72 Eur (5454,46 Lt) (b.l. 19-20). Remiantis UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimais draudėjui (būsto kredito gavėjui)  draudžiant kreditus pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kredito draudimo taisyklių Nr. 004 bendrųjų nuostatų 18.3 punktą ir šių nuostatų priedu Nr.1 siekiant atlikti draudėjo rizikos vertinimą (b.l. 46-55) ieškovei buvo pateikta G. P. darbo sutartis su darbdaviu Waco Isolering A/S, kurioje nurodyta, kad sutartis galioja nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-31). Be to, minėtas butas atsakovės buvo įkeistas 2008 m. rugsėjo 19 d., buto vertė hipotekos sandorio sudarymo metu buvo 78197,40 Eur (270000,00 Lt) (b.l. 70-73). Ieškovė pagal pateiktus atsakovės duomenis atliko draudėjo rizikos vertinimą (b.l. 21) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. išdavė draudimo liudijimą Nr. BPD 044832 (b.l. 18). Kadangi su atsakove kredito sutartis buvo nutraukta, AB SEB bankas kreipėsi į ieškovę su 2011 m. rugsėjo 1 d. paraiška draudimo išmokai gauti, kuriame nurodė, kad kredito sutartis nutraukta 2011-07-01 ir įsiskolinimas bankui yra 79 562,49 Eur (b.l. 76). Ieškovė, įvertinusi AB SEB bankas prašymą, priėmė 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, kuriuo tenkino AB SEB bankas prašymą išmokant 68 428,24 Eur negrąžinto kredito sumos ir 1 069,74 Eur nesumokėtų palūkanų (b.l. 77-78). Kadangi atsakovė laiku kredito negrąžino, butas esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2016 m. vasario 11 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 115122 (79 b.l.). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, jog 2016 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB SEB bankas perleido ieškovei, o ieškovė perima iš AB SEB bankas reikalavimo teises skolininkės atžvilgiu, kylančias iš 2008 m. rugsėjo 4 d. kreditavimo sutarties  Nr. 0450818012463-34, sudarytos tarp AB SEB banko ir skolininkės, t.y. reikalavimą, kuriuo įvykdymas nebėra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, teises dėl likusios 37 841,70 Eur įsiskolinimo ieškovei, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsniu, teises į 5 procentų palūkanas, numatytas kreditavimo sutartyje, skaičiuojant jas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei kitas įstatymų numatytas teises (b.l. 67-69).

              Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovės, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ‚InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006, 2008-12-22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013-04-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013 ir kt.).

Ieškovė grįsdama atsakovės apgaulę remiasi byloje pateiktu elektroniniu susirašinėjimu su įmone „Waco Isolering A/S“ bei liudytojų I. M. ir A. K. parodymais Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1536-538/2015.

Ieškovė 2015-04-21 raštu bei 2015-05-26 elektoriniu paštu išsiuntė Norvegijoje esančiai įmonei „Waco Isolering A/S“ laišką, kuriuo prašė nurodyti, ar G. P. dirbo šioje įmonėje, ar ieškovui pateikta darbo sutartis, sudaryta tarp G. P. ir „Waco Isolering A/S“, yra klastotė (59-65 b.l.). Norvegijos įmonė „Waco Isolering A/S“ elektroniniu laišku pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad G. P. šioje įmonėje niekada nedirbo, pateikta sutartis yra klastotė  (59-65, 159-163 b.l.). Nustatyta, kad į bylą ieškovė nepateikė iš Norvegijos įmonės „Waco Isolering A/S“ jokio rašytinio dokumento, kuris būtų pasirašytas šios įmonės kompetentingo asmens parašu, įmonės antspaudu. Ieškovės į bylą pateikto elektroninio laiško teismas negali pripažinti rašytiniu įrodymu, įrodančiu, jog  darbo sutartis, sudaryta tarp G. P. ir „Waco Isolering A/S“, yra neatitinkanti tikrovės. Elektroninis laiškas šiuo atveju nėra laikomas dokumentu. Paminėtina ir tai, kad ieškovė, susirašinėdama su Norvegijos įmone „Waco Isolering A/S“, 2016-12-02 elektroniniame laiške pati pripažino, kad elektroninis laiškas teisme nėra laikomas įrodymu (161 b.l.).

Ieškovė pateikė į bylą Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1536-538/2015 teismo posėdžių garso įrašus, iš kurių, kaip teigia, teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad atsakovė viena vertus niekada niekur nedirbo, antra vertus gyveno ir dirbo Anglijoje, o ne Norvegijoje. Teigia, kad ši byla turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla (155-156 b.l.). Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1536-538/2015, matyti, kad teismas, priimdamas paminėtoje byloje sprendimą pagal ieškovų J. S. ir A. S. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, tretiesiems asmenims G. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 2008-09-05 laidavimo sutarties Nr. 04/080266 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, vertino liudytojų I. K. (M.) bei A. K. parodymus dėl laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių. Minėtame teismo sprendime nurodoma, kad „ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2008-09-04 ieškovės dukra I. K. (M.) su savo vyru A. K., atėjus į ieškovų namus, paprašė ieškovus laiduoti už jos draugę G. P.. Paaiškino, kad draugė ruošiasi pirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir tam ima banko paskolą. Jie susitarė, kad šiame bute gyvens ieškovų dukra su savo šeima ir kredito gavimui reikalingi laiduotojai ir ieškovai turi nuvykti kitą dieną į AB SEB banko padalinį pasirašyti šią sutartį. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. M. (K.) ir A. K., taigi darytina išvada, kad ieškovai laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes žinojo prieš pasirašant sutartį, laidavimo sutartyje išdėstytos laidavimo sąlygos, įsipareigojimai“ (39 b.l.). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 sprendimo matyti, kad teismas sprendime nenurodė, netyrė ir nevertino liudytojų I. K. (M.) bei A. K. parodymų, susijusių su atsakovės G. P. įsidarbinimu ar gyvenimu tam tikroje šalyje. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 sprendimu nėra nustatytų aplinkybių dėl G. P. įsidarbinimo įmonėje „Waco Isolering A/S“, kurių nereikėtų įrodinėti ir turėtų prejudicinį ryšį (CPK 182 str.). Vien tai, kad asmuo buvo apklaustas civilinėje byloje kaip liudytojas, tokio asmens parodymai savaime negali būti laikomi kitoje civilinėje byloje įrodymu. Paminėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys nereiškė prašymų dėl I. K. (M.) bei A. K. apklausimo liudytojais nagrinėjamoje byloje. Taigi, šie asmenys šioje byloje nebuvo apklausti liudytojais, teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų. CPK 183 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo principų. CPK 192 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas liudytojas yra šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrini jo atvykimo (CPK 192 str. 2 d.).

     Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi įvertinti draudimo riziką. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją. Taigi draudimo riziką draudikas įvertina ne tik pagal draudėjo informaciją, pateiktą prašyme sudaryti draudimo sutartį, bet ir pats gali reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją. Kai pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, kurio reikalavimu ir nustatytomis sąlygomis draudėjas inicijuoja draudimo sutarties sudarymą, draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti šiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį. Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik prašyme sudaryti draudimo sutartį esančią, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas, ir pats reikalauti jų papildomos informacijos. Tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, galima pasiekti, kad būtų išvengta teisėtų lūkesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje akcinė bendrovė „Detonas“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Balti technika“, bylos Nr. 3K-3-16/2011).

Nustatyta, kad ieškovė tiek prieš ginčijamo sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo veikė kaip draudimo srities profesionalė, taigi turėjo tikrinti draudėjo pateiktų dokumentų apie jo darbą užsienio kompanijoje, jam mokamo darbo užmokesčio dydį ir kitų duomenų teisingumą, o ne visiškai pasitikėti pateiktų duomenų tikrumu ir teisingumu. Pažymėtina, kad ieškovė tik po draudimo sutarties sudarymo, praėjus beveik 7 metams,  2015-05-26 kreipėsi į „Waco Isolering A/S“ dėl informacijos apie atsakovę gavimo, tačiau šių veiksmų, prieš sudarydama draudimo sutartį, neatliko, todėl akivaizdu, jog ieškovė nerinko duomenų ir netyrė su draudėju (atsakove) susijusių aplinkybių.

Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-12 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, kuria turi būti remiamasi šioje byloje. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra ne analogiškos nagrinėjamai bylai – iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad atsakovas toje byloje buvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje dėl dokumento suklastojimo, o šiuo atveju šioje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė G. P. būtų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl dokumento suklastojimo.

        Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

              Taigi, ištyręs byloje esančius įrodymus – dalyvaujančių byloje asmenų atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas, todėl atmetamas.

              Prašymas teismui inicijuoti procesą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka yra atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi kiekvienas asmuo, manantis, kad buvo padaryta nusikalstama veika, gali kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi byloje nėra įrodymų apie atsakovės, trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų buvimą, jos iš ieškovo nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

                  Ieškinį atmesti.

                   Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                          Kristina Serdiukienė