Administracinė byla Nr. eI3-11930-1114/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08467-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija: 22.7; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos policijos generaliniam komisarui (atstovaujamo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos policijos mokykla.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas R. P. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos policijos generalinio komisaro (atstovaujamo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas)) 2023-09-06 sprendimą Nr. 5-IL-16753 „Dėl R. P., pageidaujančio mokytis Lietuvos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai; 3) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2023-08-18 pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą. Ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai.
3. Paaiškina, jog Sprendime nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-08-30 nusprendė pareiškėją pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu perduoti jį laiduotojos atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato. Sprendimas grįstas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kurie įvardijami Statuto 9 straipsnio 2 dalyje 3 punktu.
4. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, kadangi mano, kad atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Statuto nuostatas.
5. Nurodo, jog pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai.
6. Mano, kad sistemiškai aiškinant aktualią normą matyti, jog asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos 3 metus, kai jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinio nusikaltimo padarymą arba jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Pareiškėjas teigia, jog yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą ir jam nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė, todėl vertinama situacija nepatenka tarp Statuto 9 straipsnyje nurodytų aplinkybių, jo reputacija Statuto prasme tinkama vidaus tarnybai.
7. Pažymi, jog Statuto 9 straipsnio nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra įvertinęs 2022-10-20 nutarimu Nr. KT130-N13/2022 konstitucinėje byloje Nr. 2/2022-3/2022; minėto nutarimo 9.1.2 papunktyje Konstitucinis Teismas išaiškino, jog, pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, asmuo yra laikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jei jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą ir jam nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.
8. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog panaikinus neteisėtą Sprendimą, Lietuvos policijos generalinis komisaras įpareigotinas priimti pareiškėjui palankų sprendimą – pripažinti pareiškėją tinkamu vidaus tarnybai.
9. Pareiškėjas 2023-12-04 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:
9.1. Statute expressis verbis įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada asmuo dėl įvykdyto teisės pažeidimo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 dalyje padarymą, ir, jam nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė, todėl vertinama situacija nepatenka tarp Statuto 9 straipsnyje nurodytų aplinkybių, jo reputacija Statuto prasme tinkama vidaus tarnybai. Paaiškina, kad įstatymų leidėjas Statute vienaprasmiškai nustatė, jog asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargaus nusikaltimo įvykdymą, kai jam nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, yra tinkamas vidaus tarnybai, todėl atsakovas, priimdamas įstatymui priešingą Sprendimą, pažeidė Statutą.
9.2. Atsakovas iš nutraukto ikiteisminio tyrimo fakto kildina pareiškėjo polinkį nesilaikyti įstatymų, konstatuoja jį pakartotinai nusikaltus. Atsakovas (ir trečiasis suinteresuotas asmuo), neturėdamas apkaltinamojo nuosprendžio ar bet kokių kitų duomenų melagingai teigia, kad pareiškėjas 2007 metais įvykdė nusikaltimą. Pareiškėjas teismui paaiškino, jog 2006-12-15 Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 str. 1 dalį (vagystė) dėl jo klasiokui dingusio mobilaus ryšio telefono. Tyrimo eigoje nustatyti asmenys pasisavinę (pagrobę) telefoną, kurie su nukentėjusiuoju susitaikė, o pareiškėjo atžvilgiu tyrimas nutrauktas, nes jis neįvykdė nusikalstamos veikos. Reabilituojančiu pagrindu nutrauktas tyrimas niekaip nekompromituoja pareiškėjo, nepatenka į Statuto apibrėžtas aplinkybes ir nedaro asmens netinkamu mokytis policijos mokykloje, tarnauti vidaus tarnyboje.
9.3. Po atsiliepimų pateikimo pareiškėjas gavo dokumentus, patvirtinančius, kad 2009 m., kai dar nebuvo sunaikinta nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, jo reputacija buvo pripažinta tinkama stoti į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą, todėl jis gavo siuntimą į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Tuomet taip pat buvo atliekamas jo asmens patikrinimas, pokalbis su Kėdainių rajono policijos komisariato viršininku ir nenustatyta jokių aplinkybių, kliudžiusių pretenduoti į studijas ir tarnybą.
9.4. Remiantis Statuto nuostatomis, pareiškėjo reputacija yra nepriekaištinga. Atsakovas iš duomenų bazių ir kitų šaltinių negavo ir teismui nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo reputacija ir tinkamumu stoti į Lietuvos policijos mokyklą, tarnauti vidaus reikalų sistemoje. Todėl pareiškėjo skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
10. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Nurodo, kad pareiškėjas, 2023 m. rugpjūčio 18 d., Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą.
12. Paaiškina, jog atlikus pareiškėjo patikrinimą valstybės informacinėse sistemose ir registruose bei kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose bei įvertinus surinktus duomenis, buvo surašytas ginčijamas Sprendimas, kuriuo buvo įvertinta, kad Sprendime aptartų ir nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti pareiškėjo asmenį ir jo tinkamumą vidaus tarnybai. Pažymi, jog kaip matyti iš Sprendimo turinio visumos, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Statuto 12 straipsnio 3 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 16 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Atsižvelgiant į tai mano, jog pareiškėjo skundo esmė, kad policijos generalinis komisaras netinkamai taikė ir aiškino Statuto nuostatas, o būtent Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir todėl priėmė neteisėtą Sprendimą, yra nepagrįsta.
13. Pažymi, jog iš surinktos informacijos buvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu: 1) 2006 m. gruodžio 15 d. Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė). Ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. spalio 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nusprendė pareiškėją pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu perduoti jį laiduotojos J. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.
14. Atsižvelgiant į nustatytus teisės pažeidimus, jų sunkumą, Sprendime buvo konstatuota, jog visuotinai priimtų elgesio taisyklių nesilaikymas vertintinas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais dėl ko nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti pareiškėjo asmenį ir jo tinkamumą vidaus tarnybai.
15. Pažymi, kad Statute nėra įtvirtintos kitų kompromituojančių duomenų definicijos. Expressis verbis kompromituojantys duomenys, Statuto prasme, reiškia patikimus duomenis apie pretendentą, kurie leidžia pagrįstai preziumuoti, kad tam tikros asmens dalykinės ar asmeninės savybės, jo ryšiai (aplinka) ar kitos aplinkybės ateityje jam trukdys tinkamai vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas vidaus tarnyboje. Dėl šios priežasties Statute nėra įtvirtintas kompromituojančių duomenų baigtinis sąrašas – kiekvienu atveju tokie duomenys vertinami individualiai ir priimamas sprendimas dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai. Kadangi teisės aktai neapibrėžia kompromituojančių duomenų sąvokos, todėl, sprendžiant, kokie duomenys laikytini kompromituojančiais, atsižvelgtina į aplinkybių visumą.
16. Akcentuoja, jog gavus Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai, pagal Statuto 16 straipsnio 2 dalį, priima centrinės statutinės įstaigos vadovas (policijos generalinis komisaras), dėl asmens priėmimo į vidaus tarnybą nusprendęs individualiai. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog centrinės policijos įstaigos vadovo dispozicijoje yra įvertinti grėsmes ir rizikas perspektyviai, atsižvelgiant į visuomenės ir kitų policijos sistemos darbuotojų lūkesčius, taip pat į teisinius ir moralės aspektus bei visapusiškai įvertinti, kaip tai bus priimta policijos bendruomenėje ir visuomenėje ir kaip asmuo galės priimti teisingus, nešališkus sprendimus bei taikyti teisės imperatyvus. Pažymi ir tai, jog centrinės policijos įstaigos vadovas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar turima kompromituojanti informacija apie asmenį yra pakankama, kad būtų galima atsisakyti jį priimti į vidaus tarnybą.
17. Teigia, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog panaikinus neteisėtą Sprendimą, priimtinas pareiškėjui palankus sprendimas, tačiau pareiškėjas neanalizuoja Sprendimo turinio visumos, nepateikia motyvų, nei argumentų paneigiančių Sprendime pateiktą vertinimą, kad aptartų nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti pareiškėjo asmenį ir jo tinkamumą vidaus tarnybai. Todėl atsakydamas į pareiškėjo teiginį dėl sprendimo neteisėtumo, atsakovas pažymi, kad tiek Sprendimo turinys, tiek forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus – jame aiškiai išreikšta Sprendimą priėmusio asmens valia, nurodytas Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai, išdėstyti motyvai bei apskundimo tvarka.
18. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Sprendimo priėmimo metu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-563/2023, dar nebuvo įsiteisėjęs. Akcentuoja, jog teisės aktai neapibrėžia kompromituojančių duomenų sąvokos, todėl, sprendžiant, kokie duomenys laikytini kompromituojančiais, atsižvelgtina į aplinkybių visumą. Šiuo atveju centrinės policijos įstaigos vadovas atlikęs retrospektyvinių duomenų perspektyvinį vertinimą sprendė, kad duomenų visuma, įskaitant duomenis iš neįsiteisėjusio teismo sprendimo, yra kompromituojanti pareiškėjo asmenį ir jo tinkamumą vidaus tarnybai.
19. Atsižvelgiant į tai mano, kad šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, akivaizdžiai rodo, jog jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu – ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Pareiškėjo daryta veika rodo jo neatsakingumą įstatymo atžvilgiu, polinkį ignoruoti nustatytas elgesio normas, jų negerbti, o padarytų veikų visuma rodo, kad pareiškėjo veiksmai neatsitiktiniai.
20. Pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iš užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, išaiškinimas ir atitinkamų poveikio priemonių taikymas, jo visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymas įvertintas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais. Turint ketinimų užimti pareigas vidaus tarnyboje, tokio pobūdžio veika netoleruotina, dėl to Sprendimu konstatuota, kad nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti pareiškėjo asmenį ir jo tinkamumą vidaus tarnybai. Policijos atliekamų pareigų specifika lemia asmenims, pretenduojantiems į policijos tarnybą, taikytinus ypač griežtus reikalavimus. Teisės aktai numato privalomą asmens, pretenduojančio į vidaus tarnybą, tikrinimą ir vertinimą prieš išduodant siuntimą mokytis. Taigi, į komisaro dispoziciją įeina teisė pareiškėjo padarytų nusižengimų visumą vertinti kaip pareiškėją kompromituojančią informaciją ir neišduoti jam siuntimo dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą.
21. Atsižvelgiant, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto formai ir turiniui, tai leidžia konstatuoti jo teisėtumą – pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra teisėtas (priimtas griežtai laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo ir procedūrų), jį priėmusio pareigūno kompetencijos ribose, pagrįstas kitų konkrečių faktinių aplinkybių – kitų patikrintų kompromituojančių duomenų – realiu egzistavimu, todėl turi būti paliktinas galioti. Būsimam darbdaviui, kuris atsako už institucijos su specialiaisiais įgaliojimais reputaciją, pasitikėjimą ir institucinį skaidrumą, vertinant pareiškėjo asmens savybes ir elgesį teisės normų laikymosi kontekste, nustatyti pareiškėją kompromituojantys duomenys, vienareikšmiškai rodo pareiškėjo asmens netinkamumą vidaus tarnybai.
22. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos ir Sprendimo motyvų koreliacijos, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar jas jau einantiems, o viešasis interesas, visuomenės lūkesčiai dėl pareigūno asmens skaidrumo ir kompromituojančių duomenų nebuvimo, laikytinas prioritetiniu.
23. Pažymi, kad visuomenės požiūriu tokia situacija, bylojanti apie padarytų nusikalstamų veikų faktą, jų pasikartojamumą, gali kelti nepasitikėjimą visa vidaus reikalų sistema, pareigūno veiksmų skaidrumu, todėl komisaras, įvertinęs duomenis perspektyviuoju požiūriu, priėmė teisingą ir pagrįstą Sprendimą. Tendencingai padaryta eilė nuskalstamų veikų, yra nesuderinama su būsimo pareigūno veikla priimant sprendimus kitų asmenų atžvilgiu bei užtikrinant viešąją tvarką ir teisingumą policijos sistemoje.
24. Iš viso to daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad padarytų nusikalstamų veikų faktas, atsižvelgus į policijos sistemai keliamus uždavinius ir tarnybos specifiką, pareigūnams keliamus aukštus moralės bei garbės standartus, laikytinas akivaizdžiu bei pakankamu aplinkybėmis pripažinti, jog pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja kompromituojantys duomenys.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos policijos mokykla (toliau – ir LPM) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
26. Atsiliepime LPM pabrėžia, jog palaiko Departamento išsakytą poziciją bei pateikia analogiškus argumentus bei faktines aplinkybes.
27. Papildomai atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo 1 metų laidavimo terminas dar nėra suėjęs.
Teismas
konstatuoja:
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta, jog pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai; 3) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta , kad:
29.1. Lietuvos policijos mokykloje 2023-08-18 gautas pareiškėjo prašymas išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą (pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą taip pat pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2009-03-23 siuntimo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 20-66-SE-6 nuorašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, nes stoja mokytis į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą).
29.2. 2023-09-06 priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriame nurodyta:
29.2.1. Pareiškėjas 2023-08-18 pateikė prašymą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą. Statuto 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje, ministro nustatyta tvarka tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus - ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose). Statuto 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kai yra Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių (apie asmenį nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų). Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, gavus šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas (policijos generalinis komisaras).
29.2.2. Vadovaujantis nurodytais Statuto straipsniais, buvo surinkta informacija ir nustatyta, kad:
29.2.2.1. 2006-12-15 Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė). Ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta (duomenys neskelbtini).
29.2.2.2. 2021-10-27 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 str. 1 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). Klaipėdos apylinkės teismas 2023-08-30 nusprendė pareiškėją pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 1 d., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str. perduoti jį laiduotojos J. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.
29.2.3. Pareiškėjas pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iš užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, išaiškinimas ir atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnu. Jo visuotinai priimtų elgesio taisyklių nesilaikymas yra vertinamas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais. Vertintina, kad aptartų nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti pareiškėjo asmenį ir jo tinkamumą vidaus tarnybai.
29.2.4. Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kurie įvardijami Statuto 9 straipsnio 2 dalyje 3 punktu (asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei <...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai) bei atsižvelgiant į nustatytus ir išdėstytus duomenis, nuspręsta, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai.
29.3. Į bylą pateiktas pareiškėjo 2008-07-10 brandos atestatas, patvirtinantis, kad pareiškėjas 2008 m. Kėdainių r. Šėtos vidurinėje mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą. Iš byloje esančio pareiškėjo 2023-08-17 gyvenimo aprašymo matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu (duomenys neskelbtini).
29.4. Į bylą pateiktas 2023-08-18 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie pareiškėją, kuriame nurodyta, kad: 1) 2006-12-15 Kėdainių r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – vagystės; pareiškėjas 2007-01-30 buvo pripažintas įtariamuoju; nurodyta, kad registre duomenų apie kardomųjų priemonių paskyrimą, apie priimtą procesinį sprendimą nėra; 2) 2021-10-27 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl 2021-10-27 padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d.– Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo; pareiškėjas 2021-12-02 pripažintas įtariamuoju; nurodyta, kad registre duomenų apie kardomųjų priemonių paskyrimą, apie priimtą procesinį sprendimą nėra.
29.5. Byloje yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-08-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-563/2023, kuris Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjo 2023-09-20. Nuosprendžiu, be kita ko, nuspręsta: 1) pareiškėją R. P. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį; 2) R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato; 3) baudžiamąją bylą R. P. nutraukti; 4) išaiškinti R. P., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2023-08-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-563/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir buvo konstatuota, kad R. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkštų nusižengimą; nesunkų nusikaltimą padarė būdamas blaivus; nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo; byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; KET sistemingai nepažeidinėja; teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamajam neskirti baudžiamojo poveikio priemonės; įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės R. P. skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės R. P. neskiria.
30. Statute nustatyta:
30.1. Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos (8 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30.2. Ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose (8 straipsnio 3 dalis).
30.3. Pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos (9 straipsnio 1 dalis).
30.4. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai (9 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
30.5. Asmens, pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje, tikrinimas vyksta taip: 1) Centrinė medicinos ekspertizės komisija patikrina šio asmens sveikatą ir pateikia išvadą dėl jo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai; 2) ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose); 3) statutinės įstaigos prašymu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikia informaciją dėl šio statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo; 4) kai yra nustatytų Statuto 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomų reikalavimų, ministro ar jo įgaliotų centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatyta tvarka tikrinama, ar asmuo atitinka papildomus reikalavimus; 5) asmens bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į statutines profesinio mokymo įstaigas metu arba atrankos dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą išdavimo metu (11 straipsnio 2 dalis).
30.6. Nustačius, kad pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmuo atitinka Statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių, šiam asmeniui išduodamas siuntimas į statutinę profesinio mokymo įstaigą arba, atsižvelgiant į ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal atitinkamas studijų programas poreikį, išduodamas siuntimas į kitą švietimo įstaigą: 1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimas dalyvauti atrankoje į statutinę profesinio mokymo įstaigą; 2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimas į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje; 3) asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – siuntimas stoti į kitą švietimo įstaigą (11 straipsnio 3 dalis).
30.7. Į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka Statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių (12 straipsnio 3 dalis).
30.8. Į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo: 1) kuris neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) kuris pateikia informaciją apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) kai yra Statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų (16 straipsnio 1 dalis).
30.9. Gavus Statuto 16 straipsnio 1 dalies 4 arba 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas (16 straipsnio 2 dalis).
31. BK nustatyta:
31.1. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022-10-20 nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 2/2022-3/2022, be kita ko, nutarė pripažinti Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punktą tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkte įtvirtintą reguliavimą „2. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: <...> 3) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai“ 9.1.2 papunktyje konstatavo, kad pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, buvimo nepriekaištingos reputacijos asmeniu sąlyga susieta su tuo, kad asmuo nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės bet kokio pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, arba su baudžiamojo poveikio priemonės asmeniui padarius bet kokią nusikalstamą veiką skyrimu; kitaip tariant, pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punktą, asmuo yra laikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jei jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą ir jam nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė; tačiau asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis: 1) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės bet kokio pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai; 2) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už bet kokios kaltės formos, bet kokio pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir nuo šios priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai.
33. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad, sistemiškai aiškinant Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą reguliavimą, matyti, jog asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos 3 metus, kai jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinio nusikaltimo padarymą arba jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, pareiškėjo teigimu, jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, ir jam nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl pareiškėjo situacija nepatenka tarp Statuto 9 straipsnyje nurodytų aplinkybių, jo reputacija Statuto prasme tinkama vidaus tarnybai.
34. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-08-30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-563/2023, pareiškėjas yra: 1) pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – dėl neatsargaus nusikaltimo (nusikalstamos veikos) (BK 281 str. 7 d.); 2) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį; 3) baudžiamoji byla pareiškėjui nutraukta; 4) baudžiamojo poveikio priemonė pareiškėjui nepaskirta. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Sprendimo priėmimo metu Klaipėdos apylinkės teismo 2023-08-30 nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje pažymi, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-08-30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-563/2023, pareiškėjas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, todėl buvo aišku, kad jis kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu.
35. Konstitucinis Teismas 2022-10-20 nutarime vertindamas Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punktą, konstatavo, kad pagal jį, asmuo yra laikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jei jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą ir jam nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė; tačiau asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis: 1) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės bet kokio pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai; 2) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už bet kokios kaltės formos, bet kokio pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir nuo šios priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai.
36. Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis būtent Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2021-12-23 redakcija. Atsižvelgiant į tai, teismui nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021-12-23 redakcija) 3 punkte įtvirtintą reguliavimą kitaip nei jį įvertino Konstitucinis Teismas 2022-10-20 nutarime.
37. Vertinant Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę ir ginčijamo Sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiamą Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto citatą, teismo vertinimu, ginčijame Sprendime neteisingai, klaidinančiai, nepilnai nurodyta Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė.
38. Kaip minėta, pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo 3 metai;“. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei <...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai“.
39. Teismo vertinimu, Sprendimo priėmimas vadovaujantis netiksliai, nepilnai, klaidinančiai pacituota Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluote, negali būti vertinamas kaip teisingas ginčijamo Sprendimo motyvavimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies (kurioje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai) reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju objektyvūs duomenys (faktai) nebuvo susieti su konkrečiomis teisės normomis, todėl tai pripažintina esminiu Sprendimo trūkumu, sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.
40. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne tik Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau taip pat ir 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
41. Kaip matyti iš Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reguliavimo, pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos, į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kaip matyti iš Statuto 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reguliavimo, į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto (reikalavimo būti nepriekaištingos reputacijos), kai yra Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės (asmuo neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų), 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos aplinkybės (apie asmenį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų).
42. Teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad, nepaisant to, jog Sprendime yra nurodyta, koks reguliavimas yra įtvirtintas Statuto 12 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo rezoliucinės dalies, sprendimas, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai, iš esmės yra priimtas vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
43. Kaip minėta, Statute (8, 9, 12, 16 straipsniuose) yra įtvirtinti skirtingi reikalavimai, kurių neatitinkantys asmenys negali būti priimti į statutinę profesinio mokymo įstaigą, į vidaus tarnybą. Teismo vertinimu, esant ne vienam, o keliems Statute nustatytiems pagrindams, kuriais vadovaudamasis viešojo administravimo subjektas priima administracinį sprendimą, kad asmuo yra netinkamas vidaus tarnybai, administraciniame sprendime dėl kiekvieno iš pagrindų faktai, aplinkybės, motyvai turi būti dėstomi atskirai, aiškiai; faktai, aplinkybės, motyvai dėl asmens neatitikimo konkrečiam Statute nustatytam reikalavimui turi būti aiškiai susieti su konkrečia teisės norma, kuria vadovaujantis nusprendžiama, kad asmuo yra netinkamas vidaus tarnybai.
44. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame Sprendime remiamasi duomenimis, jog „2006 m. gruodžio 15 d. Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (vagystė). Ikiteisminio tyrimo baudžiamoji (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta (duomenys neskelbtini).“ Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pateiktos informacijos turinį, Sprendime nepakanka su šia informacija susieto paaiškinimo, kodėl ši informacija laikytina patikrintais pareiškėją kompromituojančiais duomenimis.
45. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą nepagrįstu bei jį panaikinti.
46. Teismas patenkina pareiškėjo prašymą panaikinti Sprendimą.
47. Pareiškėjas skunde teismui prašo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai.
48. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą, yra pagrindas patenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai.
49. Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, kad atsakovas, iš naujo vertindamas pareiškėjo tinkamumą vidaus tarnybai, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukelianti sprendimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
50. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
51. Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
52. Pareiškėjas prašo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 522,50 Eur.
53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
54. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).
55. Byloje yra: 1) 2022-01-24 Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 493, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato D. Ž., kuria advokatas įgaliotas atstovauti pareiškėją; 2) 2023-10-01 mokėjimo pavedimas Nr. 234, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio; 3) 2023-09-22 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2309221, kad paslaugas pareiškėjui suteikė (parengė skundą dėl generalinio komisaro sprendimo) advokato padėjėjas M. U., paslaugų kaina – 300 Eur; 4) 2023-09-22 mokėjimo nurodymas, kad pareiškėjas pervedė per banką advokato padėjėjui M. U. 300 Eur; 5) 2023-12-04 PVM sąskaita-faktūra DZ Nr. 41, kad advokatas D. Ž. suteikė pareiškėjui teisines paslaugas (susipažinimas su Policijos departamento, Lietuvos policijos mokyklos atsiliepimais, paaiškinimo administracinėje byloje Nr. eI3-11930-1114/2023 parengimas), paslaugų kaina – 200 Eur; 6) 2023-12-04 mokėjimo nurodymas, kad pareiškėjas pervedė advokatui D. Ž. 200 Eur.
56. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalį, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: advokatai (1 punktas); advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (2 punktas).
57. Į bylą nėra pateikti ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti dokumentai, kad advokato padėjėjas buvo įgaliotas atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje, todėl pagal advokato padėjėjo M. U. nagrinėjamoje byloje pateiktą sąskaitą pareiškėjo sumokėtos 300 Eur sumos nėra pagrindo priteisti.
58. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
59. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui priteistina sumokėta žyminio mokesčio suma (22,50 Eur) ir 200 Eur už advokato D. Ž. suteiktas teisines paslaugas, t. y. iš viso 222,50 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 5-IL-16753 „Dėl R. P., pageidaujančio mokytis Lietuvos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“.
Įpareigoti Lietuvos policijos generalinį komisarą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. P. tinkamumą vidaus tarnybai.
Pareiškėjo prašymą priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, 222,50 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią pareiškėjo prašymo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė