Administracinė byla Nr. eAS-760-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01134-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad skundo / pareiškimo padavimo terminas yra nepraleistas dėl force majeure (teisės principas, reiškiantis, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma) atvejo, atnaujinti dėl force majeure aplinkybių (nes pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti, protingai numatyti teismo veiksmų) praleistą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas) apskundimo terminą; 2) pripažinti Administracijos neveikimą (netinkamą veikimą) / vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, patenkinti pareiškimą – panaikinti Administracijos Raštą, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti Administraciją vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas, iš naujo reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi tyrimą.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu ir skyrė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu 200 Eur baudą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 buvo nutarta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Administracijos Raštą, įpareigoti Administraciją vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas, iš naujo reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi tyrimą.

Teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas analogišką pareiškimą teismui buvo pateikęs 2025 m. kovo 24 d., teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-10500-641/2025) atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir įspėjo jį, kad už piktnaudžiavimą procesu jam gali būti paskirta bauda. Nesutikdamas su minėta nutartimi pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, taip pat inicijavo analogišką naują bylą teisme. Atsižvelgdamas į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 200 Eur baudą.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu ir pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), nes dėl tokio pat pareiškėjo reikalavimo yra iškelta administracinė byla eI3-10434-595/2025, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis?teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-438/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-568-815/2021).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė procesinį dokumentą, pavadintą ,,patikslintas pareiškimas“ atsakovui Administracijai, prašydamas panaikinti Administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 ir pašalinti padarytą pažeidimą – įpareigoti Administraciją vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas, iš naujo reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi tyrimą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi minėtoje byloje pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos medžiagą, konstatuoja, kad abiejose bylose ginčas keliamas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo formuluojami skundo (pareiškimo) reikalavimai abiejose bylose visiškai sutampa, todėl nagrinėjamoje byloje egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Administracijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taip pat pareiškėjas prašo pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai), neatitinka faktinės situacijos.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimus).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymo dalis pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į jo (pareiškėjo) inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs ne vieną ginčą dėl Administracijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir skirdamas baudą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė