Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-29][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-339-261-2018].docx
Bylos nr.: eAS-339-261/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 188604955 atsakovas
"Lietuvos advokatūra" 300099149 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Skundo forma ir turinys
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas

Administracinė byla Nr. eAS-339-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01960-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2.; 43.3.

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2018 m. gegužės 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti teisingumo viceministro 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (1.23.)7R-3887, įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iškelti drausmės bylas advokatei J. S., advokatei A. R. M., advokatui V. M. ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlikti tarnybinius patikrinimus advokatei J. S., advokatei A. R. M. ir advokatui V. M..

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. M., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmetė.

Pareiškėja A. I. 2018 m. sausio 22 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. vasario 6 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, išaiškino pareiškėjai teisę pateikti teismui motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą, pateiktą 2018 m. sausio 22 d. teismui, laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis pareiškėjai išsiųsta 2018 m. sausio 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, nesikreipė dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 138 straipsnio 2 dalį apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

 

III.

 

Pareiškėja A. I. patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja savo patikslintame atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisingumą pagrindžiančių argumentų, paminėdama ABTĮ 154 straipsnio reguliavimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo pašalinti atskirojo skundo trūkumus esmę.

Pareiškėja pirminiame atskirajame skunde dėl 2018 m. kovo 1 d. nutarties nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes termino apeliaciniam skundui paduoti ji nepraleido, kadangi teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą elektroninėmis ryšio priemonėmis ji gavo 2017 m. gruodžio 20 d. dieną, taigi apskundimo terminas baigėsi atitinkamai 2018 m. sausio 22 d., pirmadienį, nes šeštadienis yra ne darbo diena. Taip pat nurodė, kad apie teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ji sužinojo tik gavusi teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2018 m. kovo 1 d. nutarties nurodė, kad negali pasisakyti dėl atskirojo skundo motyvų, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo gavimo datą.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą, pateiktą 2018 m. sausio 22 d. teismui, laikė nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017).

Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Skundžiama 2018 m. kovo 1 d. nutartimi nustatęs, kad ankstesne teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nustatytų trūkumų pareiškėja neištaisė, sprendė, kad jos skundas laikytinas nepaduotu.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. I 2018 m. sausio 22 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. vasario 6 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti motyvuotą bei objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas minėta 2018 m. sausio 24 d. nutartimi taip pat nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas paskelbtas 2017 m. gruodžio 19 d., vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2018 m. sausio 19 d., tačiau apeliacinį skundą pareiškėja per EPP sistemą išsiuntė 2018 m. sausio 22 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis pareiškėjai išsiųsta 2018 m. sausio 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis, taigi vadovaujantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatomis, minėtos nutarties įteikimo pareiškėjai data laikytina po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2018 m. sausio 26 d. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos argumentai, kad nežinojo apie teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį yra nepagrįsti, todėl atmestini kaip deklaratyvūs ir neteisingi.

Teisėjų kolegija minėtu aspektu taip pat pažymi, kad pareiškėja yra pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybės, kad pareiškėja visus procesinius dokumentus teismui byloje teikė per LITEKO VEP posistemio paskyrą, juos iš teismo taip pat gaudavo šiuo būdu, taigi pareiškėjai tokiu pat būdu buvo siųstas ir teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties nuorašas, kurį ji, kaip minėta, gavo 2018 m. sausio 26 d., tačiau teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nustatytų trūkumų pareiškėja neištaisė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d).

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad maža termino praleidimo trukmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Aplinkybė, kad terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, bet ne kaip pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-10-502/2016).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

 

n u t a r i a:

 

pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

 

 

                                                                      Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                Ramutė Ruškytė


Paminėta tekste:
  • AS-1381-525/2015
  • TA-17-492/2016
  • AS-1290-575/2015
  • TA-10-502/2016