(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV Utenos skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K. (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 2 810,46 Eur žalos atlyginimui.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini)apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), atsakovė, vairuodama automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo, išvažiavo į priešpriešinę judėjimo juostą, kur susidūrė su tuo metu priešais važiavusiu automobiliu „Fiat Chroma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. G.. Autoįvykio metu buvo sunkiai traumuota pati atsakovė. Darbovietės samdytame automobilyje „Fiat Chroma“ į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiavusi D. A. nukentėjo sunkiai (sunkus nugaros smegenų sužalojimas), L. G. – lengvai.

3.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nedarbingumo kontrolės Vilniaus apskrities tarnybos 2000 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 257 šis įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu, t.y. nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe 2000 m. balandžio 14 d. akte Nr. 3, šio nelaimingo atsitikimo kaltininke nurodyta atsakovė, kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-11-29 nutarimu Nr. 883) 14.1. punkto reikalavimus. Atsakovės atžvilgiu buvo pradėti tardymo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį, tačiau parengtinis tardymas 2002 m. spalio 31 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kai pagal padarytosios pavojingos visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną asmuo, padaręs tą veiką, nėra pavojingas visuomenei).

4.       Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. liepos 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3885-36-2003, regreso tvarka priteisė iš atsakovės I. K. VSDF biudžetui ligos pašalpų atlyginimą. Teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5380-501/2010, iš atsakovės priteistas netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir ligos pašalpų atlyginimas (ieškinys dėl sunkios atsakovės materialinės padėties buvo sumažintas). Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19919-155/2013, bei 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-684-599/2015, iš atsakovės taip pat buvo priteistas netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir ligos pašalpų už laikotarpį 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. atlyginimas (ieškiniai taip pat buvo tenkinami iš dalies). Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-46937-728/2015, 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-47184-294/2016, ieškiniai buvo patenkinti visiškai. Teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4417-868/2018, ir 2019 m. sausio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2156-235/2019, ieškiniai patenkinti iš dalies. VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. L7-800, atsižvelgiant į Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 0028670, D. A. neterminuotai paskirta periodinė netekto darbingumo kompensacija nuo 2013 m. birželio 20 d. VSDFV Utenos skyrius perskaičiavo D. A. mokamą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. spalio 3 d. sprendimu nukentėjusiajai paskirta 271,36 Eur dydžio (nuo 2017 m. spalio 1 d.), 2018 m. vasario 6 d. sprendimu - 251,62 Eur dydžio (nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir 2019 m. sausio 8 d. sprendimu - 228,40 Eur dydžio išmoka (nuo 2019 m. sausio 1 d.). Per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nukentėjusiai D. A. VSDFV Utenos skyrius paskyrė ir išmokėjo 2 810,46 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės.

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo tenkinti ieškinį iš dalies, priteisiant ieškovo naudai 20 procentų reikalaujamos ieškinio sumos, priteistos žalos atlyginimo mokėjimą išdėstant 24 mėnesiams, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

6.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos finansinė padėtis yra itin bloga, ji gauna 166,00 Eur invalidumo pašalpą, jokių kitų pajamų ir turto neturi. Pažymėjo, kad dėl prastos sveikatos būklės ir nesugebėjimo tinkamai rūpintis sūnumi A. K., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-167-1019/2019, nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią vaiko atžvilgiu, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovės teigimu, jos susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės yra išimtinės, sudarančios pagrindą ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

7.       Ieškovas pateikė dubliką, kuriame prašo, atsakovei pateikus sunkią turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo. Ieškovo manymu, atsakovė nevykdys savo įsipareigojimo mokėti žalos atlyginimą nustatytais terminais, nes ji nevykdo ir ankstesnių teismo sprendimų, jos įsiskolinimas sudaro 16 933,93 Eur.

8.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo sumažinti prašomos priteisti žalos atlyginimą bei mokėjimą išdėstyti 78 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis. Nurodė, kad jos esama finansinė padėtis ir sveikatos būklė yra itin bloga, kadangi ji gauna tik invalidumo pašalpą, jokių kitų pajamų ir turto neturi, be to turi mokėti žalos atlyginimą, priteistą kitais teismo sprendimais. Šios aplinkybės, jos vertinimu, yra išimtinės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9.       Remiantis byloje esančiais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)(pirmadienį) apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), atsakovė I. K., vairuodama automobilį „AUDI 80“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo slidžiame kelyje, išvažiavo į priešpriešinę judėjimo juostą, kur susidūrė su tuo metu priešais važiavusiu automobiliu „Fiat Chroma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. G.. Autoįvykio metu buvo sunkiai traumuota pati atsakovė I. K., darbovietės samdytame automobilyje „Fiat Chroma“ į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pabradės m., Švenčionių raj., važiavusi D. A. nukentėjo sunkiai (sunkus nugaros smegenų sužalojimas), L. G. – lengvai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nedarbingumo kontrolės Vilniaus apskrities tarnybos 2000 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 257 eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu, t. y. nelaimingu atsitikimu darbe. Per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nukentėjusiajai D. A. VSDFV Utenos skyrius paskyrė ir išmokėjo 2 810,46 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos (VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. Pažyma apie asmeniui išmokėtas sumas). 

10.       Pagal (duomenys neskelbtini)galiojusį 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 495 straipsnio 1 dalį asmuo, atlygines žalą, padarytą kito asmens, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek išmokėjo atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, ginčui taikytinas ir 2001 m. liepos 1 d. pradėjęs galioti Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal 2001 m. liepos 1 d. pradėjusio galioti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

11.       Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalies numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad VSDFV Utenos skyrius, išmokėjęs nukentėjusiai D. A. draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovę (CK 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis). Kadangi nukentėjusios D. A., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo kompensacijos, priežastis yra atsakovės I. K. neteisėti kalti veiksmai, todėl atsakovė turi atlyginti fondo biudžetui padarytą turtinę žalą.

13.       Atsakovė nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu bei atsižvelgiant į jos sunkią padėtį, prašo žalos dydį mažinti iki 20 procentų reikalaujamos priteisti sumos. Ieškovas prašo teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.

14.       Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

15.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovės sukelto eismo įvykio buvo pradėti tardymo veiksmai. Tardymo metu atsakovei buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (demencija dėl patirtos galvos smegenų traumos) atsakovei sutriko psichika. Tardymo skyriaus prie Vilniaus rajono policijos komisariato 2002 m. spalio 31 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti parengtinį tardymą atsakovės atžvilgiu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinės situacijos, todėl byloje gali būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.

16.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-167-1019/2019, laikinai apribota atsakovei I. K. motinos valdžia vaiko A. K. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas išlaikymas A. K. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovei nustatyti specialieji poreikiai, ji gauna netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kurios dydis siekia 166,00 Eur (atskaičius išskaitas), ji nedirba. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės skola VSDFV Utenos skyriui siekia 16 933,93 Eur, kuri priteista ankstesnėse bylose, šio įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

17.       Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudaro pakankamą pagrindą atsakovei mažinti priteisiamos žalos atlyginimo dydį iki 20 procentų reikalaujamos ieškinio sumos (563 Eur). Visiškas ieškovo reikalaujamos priteisti žalos atlyginimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

18.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašo priteisto žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti, mokant lygiomis dalimis (atsiliepime 24 mėnesių laikotarpiui, triplike – 78 mėnesių laikotarpiui).

19.       CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

21.       Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš esmės grindžia sunkia savo finansine padėtimi. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė duomenis apie gaunamą netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį nepatvirtina deklaruojamos išimtinės padėties. Byloje nėra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės. Priešingai, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas fondui yra labai didelis, vykdomi išieškojimai priverstine tvarka. Be to, atsakovės tiek 24 mėnesių, tiek 78 mėnesių laikotarpis yra nepagrįstai ilgas ir neatitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

22.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atmeta atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

23.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4, 5 dalimis, šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286, 93 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (juridinio asmens kodas 193322893) 563,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žalos atlyginimui.

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

        Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja               Jelena Leščinskienė