Civilinė byla Nr. e2S-825-614/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37173-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų S. B., V. B. ir V. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti tarp pareiškėjos E. M. ir suinteresuoto asmens V. M. sudarytą taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė priimti teismo procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjai E. M. būtų išduotas leidimas parduoti pareiškėjos negyvenamosios patalpos – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį.
2. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. M. pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria pareiškėja E. M. su bendraturčiu V. M. susitarė, jog negyvenamosios patalpos-garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendraturčiai yra suinteresuoti asmenys I. Š., O. Š., V. B., S. B., G. K., N. G., V. M., I. S., V. K., A. K., V. G., A. N., V. N., R. P., P. P., I. V., J. K., T. S., Nekilnojamojo turto registre būtų fiksuotas juridinis faktas, kad E. M. naudosis garažo plane pažymėta vieta, kurios indeksas Nr. 5, o V. M. – plane pažymėta vieta indeksu Nr.14, kaip ir nurodyta Nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį tarp E. M. ir V. M. dėl naudojimosi tvarkos negyvenamosios patalpos – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo; nutraukė civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
4. Teismas sprendė, kad taikos sutartis, kurią pasirašė pareiškėja ir bendraturtis, viršija pareiškimo dalyko ribas. Patikslintu pareiškimu pareiškėja prašė išduoti leidimą parduoti pareiškėjos negyvenamosios patalpos – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją 1/16 dalį, be kitų bendraturčių sutikimo. Taikos sutartimi pareiškėja su bendraturčiu V. M. susitarė, kad pastarasis neprieštaraus, jog pareiškėjai, kuri turi 1/16 idealiąją nuosavybės teisę su kitais bendraturčiais patalpoje-garaže, būtų paskirta konkreti, plane pažymėta Nr.5 vieta garaže, ir kurios pardavimui V. M. neprieštarauja. Šia taikos sutartimi pareiškėja pakeitė pareiškimo reikalavimą, apie kurį kiti bendraturčiai nėra informuoti.
5. Teismas padarė išvadą, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą dėl įsivėlusios klaidos pirkimo-pardavimo sutartyje ištaisymo.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja, iki kreipdamasi į teismą šiuo pareiškimu, yra išpildžiusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir 2016 metais per notarą yra išsiuntusi pranešimą bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui, pranešime nurodydama, jog ji ketina parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/16 dalį minėtos negyvenamosios patalpos už 10 000 Eur. Įvykdžius šią įstatymo nuostatą, pareiškėjai teismo sprendimas šiuo klausimu nėra reikalingas, todėl civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą teismui dėl leidimo parduoti jai nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto 1/16 dalį be bendraturčių sutikimo nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
7. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys S. B. ir V. B. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“. Advokato padėjėjas R. K. pavedimo Nr. 59 pagrindu teikė į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė į bylą PVM sąskaitą-faktūrą 635,25 Eur sumai, kurioje nenurodyta, kokioje byloje teiktos teisinės paslaugos, nenurodytas teisinių paslaugų sutarties numeris, o mokėjimo nurodyme nurodyta, jog mokėtojas yra M. B., mokėjimo suma 816,75 Eur, t. y. skirtinga, nei nurodyta sąskaitoje-faktūroje, duomenų, kokioje byloje teiktos teisinės paslaugos, nėra. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog minėti dokumentai patvirtina suinteresuotų asmenų S. B. ir V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai
8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas nutartį, nors ir paminėjo apie galimą pareiškėjos pirkimo-pardavimo sutartyje padarytą klaidą, visiškai neatsižvelgė į apelianto atsiliepime, pateiktame teismui išdėstytus argumentus ir jų nevertino.
8.2. Teismas, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais nepasiūlė pareiškėjai pasinaudoti pareiškimo trūkumų šalinimo institutu.
8.3. Pačios proceso šalys buvo aktyvios, įgyvendindamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintus ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei siekdamos kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, atsižvelgdamos į tai, kad byloje dalyvauja daug suinteresuotų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms, iškilęs ginčas nedaro jokios įtakos, siekė išspręsti ginčą taikiu būdu ir nedidindami bylinėjimosi išlaidų – 2019 m. vasario 28 d. sudarė taikos sutartį, kurią išviešino įkeldami į EPP, t. y. iki 2019 m. kovo 18 d. vyksiančio teismo posėdžio buvo dar 18 dienų. Todėl jei teismas manė, kad kiti bendraturčiai privalo būti atskirai informuoti apie 2019 m. vasario 28 d. taikos sutartį, tai teismas galėjo jiems pranešti apie 2019 m. vasario 28 d. taikos sutartį ir nustatyti terminą atsiliepimams pateikti.
8.4. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino viešo registro duomenų ir realios galimybės pažeisti kitų bendraturčių turtines teises ir interesus, nevertino kokiais teisiniais pagrindais bendraturčiai yra įgiję nuosavybės ir valdymo teisę.
9. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys S. B. ir V. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovų S. B. ir V. B. naudai iš ieškovės E. M. priteisimos visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso - 635,25 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nei CPK, nei kiti teisės aktai nedraudžia sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas apmokėti kitam asmeniui ir tai savaime nėra ir negali būti laikoma kliūtimi prašyti teismo tokias išlaidas atlyginti.
9.2. Tai, kad asmuo vienu mokėjimu apmokėjo dvi sąskaitas ir dėl to bendra mokėjimo suma skiriasi nuo vienos iš apmokėtų sąskaitų sumos, nėra ir negali būti pagrindu spręsti, jog apeliantai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
9.3. Išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas šioje byloje už apeliantus apmokėjo atsakovų dukters V. B.-B. sutuoktinis M. B..
10. Pareiškėja E. M. atsiliepimu į suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Bylos medžiaga patvirtina, jog pasiekti notariškai tvirtinamą visų garažo bendrasavininkų susitarimą nebuvo įmanoma, nes daliai bendrasavininkų net nebuvo įteikti 2016 m. E. M. iniciatyva notaro siųsti laiškai, be to, daliai bendrasavininkų teismo pranešimai buvo įteikti tik viešo paskelbimo būdu. Taigi, faktas, kad teismas suteikė prioritetą CK 4.81 str. taikymui, ignoruojant CPK 7 straipsnio numatytą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, 8 straipsnyje numatytą kooperacijos, CK 1.5 straipsnyje numatytą protingumo principą, patvirtina, kad skundžiama nutartis yra neteisinga ir neteisėta.
10.2. Teismas nepasisakė, koks gali būti kitas susiklosčiusios situacijos tarp V. M. ir E. M. sprendimo būdas dėl įsivėlusios klaidos pirkimo-pardavimo sutartyje.
11. Pareiškėja E. M. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų S. B. ir V. B. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Apeliantai, pripažindami, kad jie nėra suinteresuoti ypatingosios teisenos bylos baigtimi iš esmės, neturi teisinio pagrindo prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog ypatingojoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi.
11.2. V. B. ir S. B. visuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi iš esmės, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, tai V. B. ir S. B. turėjo visas galimybes teismui savo poziciją išreikšti lakoniškai ir nesinaudojant advokato teisine pagalba.
12. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gegužės 7 d. gautas pareiškėjos E. M. ir suinteresuoto asmens V. M. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Dėl suinteresuoto asmens V. M. atskirojo skundo
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą prašydama priimti teismo procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjai E. M. būtų išduotas leidimas parduoti pareiškėjos negyvenamosios patalpos – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. M. pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos negyvenamosios patalpos – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymo. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį tarp E. M. ir V. M. ir nutraukė civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
16. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 582 straipsnio 6 dalyje nurodyta supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamų bylų apskundimo tvarka – teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Taigi imperatyvia CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata nustatyta, kad nutartys dėl teismo leidimų neskundžiamos.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje netinkamai nurodė jos apskundimo tvarką, nes, kaip jau minėta, ši nutartis neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas gavęs suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą, turėjo atsisakyti jį priimti (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Nutraukus apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir byla nutraukta. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti pareiškėjos E. M. ir suinteresuoto asmens V. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pareiškėjams išaiškintina, kad jie su prašymu patvirtinti taikos sutartį gali kreiptis į teismą iš naujo CPK nustatyta tvarka.
Dėl suinteresuotų asmenų S. B. ir V. B. atskirojo skundo
19. Vadovaujantis CPK 100 straipsnio 1 dalimi, dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nors nutartis, kuria sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo išdavimo ir neskundžiama, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantai S. B. ir V. B. skundžia tik tą nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, apeliantų pateiktas atskirasis skundas nagrinėtinas.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys S. B. ir V. B. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl jų patirtų 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (e. b. l. 1-4, t. 4). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad suinteresuotų asmenų S. B. ir V. B. kartu su prašymu pateiktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog jie patvirtina suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
21. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). CPK 582 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri yra specialioji CPK 443 straipsnio 6 daliai, reglamentuoja, kad dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas teismo leidimo išdavimo pareiškėjai bei taikos sutarties patvirtinimo klausimas, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir kitais motyvais, suinteresuotiems asmenims nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos.
22. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotų asmenų S. B. ir V. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalis, kuria netenkintas suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti priimti pareiškėjos E. M. ir suinteresuoto asmens V. M. Vilniaus apygardos teismui pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas suinteresuotų asmenų S. B. ir V. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė