Civilinė byla Nr. 2S-2570-661/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39047-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Multisauga“, skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotieji asmenys: UAB „Verslo bitė“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo skundas kuriuo jis prašė Naujokaitį per vieną darbo dieną nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0157/13/00213 ir 0157/15/0471 bei panaikinti byloje taikytus turto areštus, pranešti turtą areštavusiam teismui apie būtinumą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti 2015-10-21 atliktą vykdymo išlaidų paskaičiavimą, skirti antstoliui A. N. 289 € baudą. Nurodė, kad išieškotojas 2015 10 19 pareiškimu atsisakė tolesnio skolos išieškojimo, t. y. tos skolos dalies, kuri buvo neišieškota iki 2015 07 24 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 06 03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9930-595/2013, tačiau antstolis vykdomosios bylos nenutraukė ir turto areštų nepanaikino.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (b.l. 45-47) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nutarė panaikinti antstolio A. N. 2015 10 21 vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00471, įpareigojant paskirstyti vykdymo išlaidas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 p. Nutraukė vykdomąsias bylas Nr. 0157/13/00213 ir 0157/15/0471. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vykdydamas 2014 06 03 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 06 03 išduotas vykdomąjį raštą Nr. 2-9930-595/2013, iš skolininko išieškojo 12 439,80 € (4 686,68 € + 2 869,82 € +1317,69 € + 623,88 € + 1 559,69 € + 623,88 € + 758,16 €, v. b. Nr. 0157/15/00471 b. 1. 95, 105, 110, 113- 115, 139), taigi, antstolis išieškojo tik dalį skolos pagal 2014 06 03 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 06 03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9930-595/2013, likusios dalies skolos išieškojimo ieškotojas 2015 10 19 pareiškimu atsisakė (v. b. Nr. 0157/15/00471 b. 1. 131). Antstolis, gavęs pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo, savo patvarkymu privalėjo išspręsti klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo (CPK 641 str. 2 d.), o išieškotojas privalėjo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 p.). Kadangi antstolis nesilaikė įstatyme jam nustatytos pareigos ir nenutraukė vykdomųjų bylų, yra pagrindas patenkinti pareiškėjo skundą, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0157/13/00213 ir 0157/15/0471 bei panaikinti 2015 10 21 atliktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, įpareigojant antstolį paskirstyti vykdymo išlaidas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 p.

Antstolis A. N. atskiruoju skundu (b.l. 48) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutartį panaikinti. Taip pat prašo atmesti 2015-12-10 UAB „Multisauga“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nagrinėdami proceso dalyvių pateiktos taikos sutarties turinį konstatavo, jog pagal taikos sutarties 3 punktą įsiskolinimas yra pilnai padengtas. Ši nustatyta aplinkybė turi būti laikoma prejudiciniu faktu, kurio papildomai įrodinėti nereikia. Taip pat nurodo, kad išieškotojo ir skolininko taikos sutartimi vykdymo procese aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog išieškotojo reikalavimai pagal vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus yra pilnai įvykdyti, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, jog išieškotojui nebeturint tolesnių reikalavimų antstolio A. N. vykdomosiose bylose, išieškotojo vaidmuo vykdymo procese baigėsi. Nurodo, kad antstolis teisingai ir pagrįstai 2015-10-21 vykdymo išlaidų apskaičiavimu apskaičiavo vykdomosiose bylose susidariusias vykdymo išlaidas.

Skolininkas UAB „Multisauga“ atsiliepimų (b.l. 57-59) į pareikštą skundą prašo skundą atmesti ir paskirti antstoliui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, kad teismai nepatvirtino šalių sudarytos taikos sutarties. Antstoliui 2015-10-20 buvo pateiktas išieškotojo UAB „Verslo bitė“ pareiškimas, kuriuo jis atsisakė nuo tolesnio skolos išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-23 nutartyje CB 2S-698-603/2016, panaikindamas 2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir grąžindamas ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad yra tikslinga išreikalauti prievolės įvykdymą patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos galima būtų konstatuoti prievolės įvykdymo faktą. Taip pat nurodo, kad antstolis savo veiksmais siekia pakenkti skolininko ir išieškotojo interesams, dėl ko prašo jam paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad aplinkybė, jog įsiskolinimas yra pilnai padengtas yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-2327-803/2015 ir šios aplinkybės įrodinėti nereikia.

CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-2327-803/2015 nepripažino įrodyta aplinkybe, jog įsiskolinimas yra pilnai padengtas tinkamu prievolės įvykdymu. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad <Prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apelianto prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.129 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešingai, taikos sutarties 3 punktas patvirtina aplinkybę apie galimą prievolės pasibaigimą pagal CK 6.123 straipsnį (prievolės įvykdymu). Prievolės įvykdymą patvirtina atitinkami dokumentai, kuriais remdamasis apeliantas galėtų įrodinėti prievolės įvykdymo faktą, taigi, skolininkui įvykdžius vykdomąjį dokumentą, papildomais procesiniais dokumentais konstatuoti įvykdymo fakto nėra teisinio pagrindo.> Tai gi, nėra pagrindo teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas faktas, jog prievolė yra pasibaigusi įvykdymu. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, apie visišką vykdomojo rašto Nr. 2-9930-595/2013 įvykdymą.

Pažymėtina, kad antstolis nėra įvykdęs vykdomojo dokumento pilna apimtimi. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis vykdydamas 2014 06 03 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 06 03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9930-595/2013, iš skolininko išieškojo tik 12 439,80 € taigi, antstolis išieškojo tik dalį skolos pagal 2014 06 03 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 06 03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9930-595/2013, likusios dalies skolos išieškojimo ieškotojas 2015 10 19 pareiškimu atsisakė (v. b. Nr. 0157/15/00471 b. 1. 131). Antstolis, gavęs pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo, savo patvarkymu privalėjo išspręsti klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo (CPK 641 str. 2 d.), o išieškotojas privalėjo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos (sprendimų vykdymo instrukcijos 70 p.).

Kadangi tarp šalių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, t.y. ji neįgijo teisinės galios, o byloje esančiame 2015-10-19 pareiškime dėl tolesnio skolos išieškojimo atsisakymo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad išieškotojas atsisako nuo tolesnio skolos išieškojimo, t.y. tos skolos dalies, kuri buvo neišieškota iki 2015-07-24 pagal 2014-06-03 vykdomąjį raštą, tokį šalių procesinį elgesį galima vertinti ne kaip išieškotojo ir skolininkų kompromisą dėl ginčo dalyko, o tik kaip išieškotojo UAB „Verslo bitė“ atsisakymą nuo išieškojimo skolininko UAB „Multisauga“ atžvilgiu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks pareiškimas dėl tolesnio skolos išieškojimo negali būti vertinamas kaip vykdymo procese pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą numatytas sprendimo įvykdymas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, apie tai, jog UAB „Multisauga“ išieškotojui perdavė likusią, 2014-06-03 vykdomuoju raštu antstolio neišieškotą skolos dalį. Tokių duomenų nepateikė ir antstolis. Šiuo atveju antstolis turėjo vadovautis ne Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, o 70 punktu, kuris numato, kad tuo atveju, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo antstolį panaikinti 2015 10 21 vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00471 bei paskirstyti vykdymo išlaidas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 70 p.

UAB „Multisauga“ prašymas skirti baudą antstoliui A. N. atmestinas. Pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-224/2005; Nr. 3K-3-94/2010; Nr. 3K-3-146/2013; kt.). Vien tai, kad antstolis pasinaudojo jam suteikta teise ginti, jo manymu, pažeistas teises teikiant atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo tokius veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesu.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                             Alvydas Barkauskas