Civilinė byla Nr. 3K-7-152/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.2.4.1; 44.5.2.8;
121.19.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. balandžio 30
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės, Česlovo
Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio
Norkūno, Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Revinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaivorykštė“ ieškinį
atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Revinė“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 9797,22 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus procesinių
palūkanų nu priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas
nurodė, kad 2007 m. liepos 28 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame
pastate (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Dėl gaisro nukentėjo
ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas (duomenys neskelbtini).
Dalį ieškovo patirtų nuostolių pagal draudimo sutartį atlygino draudikas AB
,,Lietuvos draudimas“, išmokėdamas ieškovui 11 906,78 Lt draudimo išmoką už
pastatui padarytą žalą. Ieškovas prašė priteisti likusią nuostolių sumą.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
priteisė ieškovui iš atsakovo 6461 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio
dalį atmetė.
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 20 d.
nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą
paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
išvadomis, kad nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės
atsakovui taikymo klausimas remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu, bet ne
bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
III. Kasacinio skundo
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti bylą
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti
šie argumentai:
1. Civilinė
byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties
teismo. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr.
1K-1766 pratęsė Šiaulių apygardos teismo teisėjos L. Tupienės įgaliojimus, kol
bus išnagrinėtos konkrečios bylos, tačiau šiame dekrete tarp išvardytų bylų
nebuvo nurodyta ši byla (Nr. 2A-337-40/2009). Taigi skundžiama nutartis
negalioja dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nustatyto Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-537/2009, jau yra pasisakęs, kad teisėja L. Tupienė negali
dalyvauti bylų nagrinėjimo procese, jeigu tos bylos nenurodytos Prezidento 2009
m. balandžio 2 d. dekrete Nr. 1K-1766, o jos dalyvavimas laikytinas absoliučiu
sprendimo negaliojimo pagrindu.
2. Teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Pagal šį straipsnį
statinio savininko civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas yra statinio
trūkumai. Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos
ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti iš
statinio savininko patirtą žalą.
IV. Atsiliepimo į
kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į
atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašė, jeigu būtų nuspręsta, kad nėra
absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, kasacinį skundą atmesti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos
Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekreto Nr. 1K-1766
(toliau – ir Respublikos Prezidento dekretas) 1 straipsnyje nustatyta:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112
straipsnio 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
57 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei
atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, pratęsiu Šiaulių apygardos teismo
teisėjos Liudvikos TUPIENĖS įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos šios bylos: Nr.
2-37-40/2009, Nr. 2-93-40/2009, Nr. 2-128-40/2009, Nr. 2-66-40/2009, Nr.
2-205-40/2009, Nr. 2-318-40/2009, Nr. 2-41340/2009“.
Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo
aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės
aktai – Konstitucijai arba įstatymams. Pirmiau nurodyto Respublikos Prezidento
dekreto atitiktis Konstitucijai arba įstatymams nebuvo tiriama.
Dėl teisėjų įgaliojimų
Teisėjų įgaliojimų pasibaigimo
pagrindai nustatyti Konstitucijos 115 straipsnyje. Šio straipsnio 2 punkte
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų
įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme
nustatyto pensinio amžiaus. Taigi šioje Konstitucijos nuostatoje yra įtvirtinti
du savarankiški teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai. Nagrinėjamoje byloje
yra reikšminga Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta,
kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo
nustatyta tvarka, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, nes Respublikos Prezidento
dekretu buvo pratęsti teisėjos L. Tupienės įgaliojimai.
Teisėjų įgaliojimų trukmė ir jų
pasibaigimo pagrindai taip pat nustatyti Teismų įstatyme, konkrečiai – 57 straipsnyje.
Šiame straipsnyje (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1322 redakcija),
pavadintame „Laikas, kuriam skiriami teisėjai“, buvo nustatyta:
„1. Asmuo į apylinkės teismo teisėjo
pareigas pirmą kartą skiriamas penkeriems metams siekiant įvertinti, ar jis
tinka dirbti teisėju. Skirti asmenį į teisėjo pareigas penkeriems metams galima
tik vieną kartą. Pakartotiniu nelaikomas asmens skyrimas antrą kartą į
apylinkės teismo teisėjo pareigas penkeriems metams, jeigu pirmą kartą
paskirtas apylinkės teismo teisėjas įgaliojimus vykdė trumpiau negu penkerius
metus. Pasibaigus penkerių metų terminui, Respublikos Prezidentas tokį asmenį
apylinkės teismo teisėju be egzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai
jam sukaks 65 metai.
2. Kitų teismų teisėjai iš karto
skiriami iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,
Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo,
apygardos teismo ir apygardos administracinio teismo teisėjo, sulaukusio
65 metų, įgaliojimus jį paskyrusi institucija gali pratęsti tol, kol jam
sukaks 70 metų. Tokiais atvejais teisėjas, pageidaujantis, kad jo įgaliojimai
būtų pratęsti, kreipiasi į Respublikos Prezidentą. Dėl įgaliojimų pratęsimo
sprendžiama šiame Įstatyme nustatyta atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarka.
4. Kol nesuėję šio straipsnio 1, 2 ir 3
dalyse nustatyti terminai, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje ir šiame Įstatyme numatytais teisėjo atleidimo ar
pašalinimo iš pareigų atvejais.
5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu
pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla
bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas“.
Nurodyta Teismų įstatymo 57 straipsnio
3 dalies nuostatos redakcija galiojo Konstituciniam Teismui tiriant jos atitiktį
Konstitucijai ir priimant Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime nuspręsta, kad Teismų įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija;
Žin., 2003, Nr. 12-440) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
109 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m.
gruodžio 9 d. dekretu Nr. 461 „Dėl apygardų teismų teisėjų paskyrimo“ L.
Tupienė buvo paskirta Šiaulių apygardos teismo teisėja. Pagal šio Respublikos
Prezidento dekreto priėmimo metu galiojusios pirminės Teismų įstatymo 36
straipsnio 2 dalies redakciją apygardų teismų teisėjai iš karto buvo
skiriami iki 65 metų amžiaus. L. Tupienės paskyrimas apygardos teismo teisėja,
nors šiame Respublikos Prezidento dekrete nenurodyta įgaliojimų pabaiga, reiškė,
kad jos, kaip teisėjos įgaliojimai, buvo nustatyti iki jai sukaks 65 metai.
Vėlesniu teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Teismų įstatyme, apygardų teismų
teisėjų įgaliojimų laikas nebuvo pakeistas – jie buvo ir liko iki teisėjas
sukaks 65 metų amžiaus. Ši Teismų įstatyme nustatyta amžiaus riba yra toks
teisinis faktas, kuris būtinai įvyks. Šio teisinio fakto atsiradimas
nepriklauso nuo kieno nors valios; taip pat tiksliai žinoma, kada jis įvyks.
Taigi šis teisėjo įgaliojimo pasibaigimo teisinis faktas (įstatyme nustatyta 65
metų amžiaus riba) yra aiškus, neišvengiamas ir žinomas jo atsiradimo laikas.
Galėtų skirtis šiuo metu įstatyme nustatyta teisėjo įgaliojimo pasibaigimo riba
tik tuo atveju, jeigu ji bus pakeista įstatymu.
Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9
d. nutarime (motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto 2 pastraipa),
be kita ko, konstatuota, kad Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam
įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo
įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar
kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros
bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos
nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba
jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; toks išimtinis teisinis
reguliavimas būtų konstituciškai pateisinamas dėl to, kad priešingu atveju, t.
y. nenustačius tokio teisinio reguliavimo, sulėtėtų atitinkamų bylų sprendimas
– teisingumo vykdymas ir taip galėtų būti sudarytos prielaidos pakenkti asmenų
teisėms ir teisėtiems interesams, pažeistos tam tikros konstitucinės vertybės;
kiekvienu atveju dėl tokio tik išimtiniais atvejais leistino teisėjo įgaliojimų
pratęsimo turi būti išleistas atitinkamas teisės aktas – Respublikos Prezidento
dekretas. Minėta, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog
Teismų įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija; Žin.,
2003, Nr. 12-440) prieštarauja
Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje
(2002 m. sausio 24 d. redakcija) buvo nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo
metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol
byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Konstitucinis
Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime, tirdamas Teismų
įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 28
d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1
daliai, 109 straipsnio 2 daliai, 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui, šio skyriaus motyvuojamosios dalies III skyriaus 7 punkte
konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, jog tokiu išimtiniu teisiniu reguliavimu
siekiama sudaryti prielaidas nesulėtinti atitinkamų bylų sprendimo – teisingumo
vykdymo ir nesudaryti prielaidų pakenkti asmenų teisėms ir teisėtiems
interesams, nepažeisti kitų konstitucinių vertybių, minėta Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies (2002 m. sausio
24 d. redakcija) nuostata vertintina kaip konstituciškai pateisinama“.
Pažymėtina, kad nė vienas iš pareiškėjų neprašė tirti šios įstatymo nuostatos atitikties
Konstitucijai ir Konstitucinis Teismas nepriėmė sprendimo, kuriame būtų konstatuota
Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies atitiktis (prieštaravimas) Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22
d. nutarimo pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus
ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4
straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 6 punktas neprieštarauja
Konstitucijai, motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto 2 pastraipoje konstatavo:
„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucija iš esmės
neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai
teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme
nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus
baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai),
kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo
įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; toks
išimtinis teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pateisinamas dėl to, kad
priešingu atveju, t. y. nenustačius tokio teisinio reguliavimo, sulėtėtų
atitinkamų bylų sprendimas – teisingumo vykdymas ir taip galėtų būti sudarytos
prielaidos pakenkti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pažeistos tam
tikros konstitucinės vertybės; toks teisėjas turi būti atleistas, kai tik įvyks
atitinkamas teisinis faktas, su kuriuo siejamas teisėjo įgaliojimų pratęsimas,
– bus baigtos nagrinėti atitinkamos bylos (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės
9 d. nutarimas). Tuo metu, kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas
teisėjas yra visavertis teisėjas: turi tuos pačius įgaliojimus vykdant
teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo,
kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos
kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią
atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai. Taigi jis turi gauti tokį patį
darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo, turinčio
atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar nėra
laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, ir jam turi būti mokamas toks
pat atlyginimas, kaip ir kitiems atitinkamo teismo teisėjams, jis taip pat turi
tas pačias socialines (materialines) garantijas, kaip ir kiti atitinkamo teismo
teisėjai.
Konstitucinis Teismas 2009 m. gegužės
15 d. sprendime pagal Respublikos Prezidento prašymą išaiškinti, ar
Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II
skyriaus 15.3.1.1 papunkčio ir 22 punkto nuostatos, remdamasis Konstitucinio
Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimais, iš esmės
pakartojo pirmiau nurodytas Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo išvadas (Konstitucinio Teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo
motyvuojamosios dalies II skyriaus 8 punktas). Esant tokiems Konstitucinio Teismo
2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimų išaiškinimams, gali
susidaryti situacija: teisėjas, kuriam sukako 65 metai ir jo įgaliojimai
Respublikos Prezidento dekretu pratęsti, esant jame nurodytoms konkrečioms
neišnagrinėtoms byloms, nagrinės ir kitas, Respublikos Prezidento dekrete
nenurodytas bylas; vėl gali būti neišnagrinėtų bylų, kurias nagrinėja 65 m.
amžiaus sukakęs teisėjas; tokiu atveju nepratęsus jo įgaliojimų, galima teigti,
kad sulėtės atitinkamų bylų sprendimas – teisingumo vykdymas ir taip vėl gali
būti sudarytos prielaidos pakenkti tų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.
Dėl Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant teisėjo įgaliojimų apimtį
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-578/2007, konstatavo, kad jei Lietuvos Respublikos Prezidento
dekretu pratęsus teisėjo įgaliojimus minėtu pagrindu toks teisėjas nagrinėja
kitas, dekrete nenurodytas bylas, yra pagrindas konstatuoti, jog taip yra
pažeidžiamos Konstitucijos 115 straipsnio 2 dalies ir kitos nuostatos,
paneigiamos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo išvados,
nesilaikoma Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies normų. Kartu tai reiškia, kad
yra pažeidžiama ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
straipsnio 1 dalies nuostata, kad „sprendžiant kiekvieno asmens civilinio
pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto bet kokio baudžiamojo kaltinimo
klausimą, jis turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir
viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas
ir nešališkas teismas“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 20
d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-468/2007, konstatavo, kad
tuo atveju, kai teisėjas, kurio įgaliojimai, vadovaujantis Teismų įstatymo 57
straipsnio 5 dalimi, yra pratęsti, nagrinėja ne tik iki įgaliojimų pasibaigimo
nagrinėtas bylas, kurių nagrinėjimui jo įgaliojimai buvo pratęsti, bet ir kitas
bylas, yra pagrindas konstatuoti, jog pažeidžiamos Teismų įstatymo 57 straipsnio
5 dalies nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis V. S.,
bylos Nr. 3K-3-117/2007, konstatavo, kad Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje
nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų
laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos
nagrinėjimas bus atidėtas. Prezidento 2006 m. spalio 5 d. dekrete Nr. 770
nenurodyta nagrinėjama byla Nr. 2S-909/2006. Dėl to teisėjų kolegija
konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja U. M. Galdikienė, būdama
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos sudėtyje, neturėjo įgaliojimų nagrinėti
šią bylą, taip pat kad šią bylą išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija, sudaryta pažeidžiant Teismų įstatymo 57 straipsnio
5 dalį, t. y. sudaryta ne pagal įstatymą.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio
7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. V. v. A. V., bylos
Nr. 3K-3-537/2009, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija sudaryta ne pagal įstatymą, t. y. pažeidžiant Teismų įstatymo 57
straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu,
įsigaliojusiu 2009 m. balandžio 14 d., teisėjos L. Tupienės įgaliojimai pratęsti
tik įgaliojimus pratęsiančiame dekrete išvardytoms konkrečioms byloms, kurios nebuvo
baigtos nagrinėti tą dieną, kai nurodyta teisėja sulaukė įstatyme nustatyto
pensinio amžiaus (2009 m. balandžio 14 d.), išnagrinėti.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.
kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. N. v. A. B., UAB
„Medicinos bankas“(išieškotojas), L. B., bylos Nr. 3K-3-84/2010; 2010 m.
kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Šiaulių miesto
savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ v. UAB „Šiaulių
lyra“, bylos Nr. 3K-3-122/2010, taip pat konstatavo, kad teisėjo
dalyvavimas nagrinėjant bylą, kuri nenurodyta Respublikos Prezidento dekrete,
reiškia, jog toje byloje teisėjas neturėjo įgaliojimų vykdyti teisingumą.
Pažymėtina, kad kiekvienoje šių bylų (Nr. 3K-3-84/2010 ir Nr.
3K-3-122/2010) vienas iš teisėjų laikėsi kitokios nuomonės, negu kiti du bylą
nagrinėję teisėjai, ir pareiškė atskirąsias nuomones. Be kita ko, šie teisėjai
nurodė, kad nesutinka su teisėjų kolegijos daugumos pozicija, jog byla
apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, ir su
priimtu procesiniu sprendimu panaikinti skundžiamą nutartį dėl CPK 329
straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo
pagrindo. Atskirosiose nuomonėse, be kita ko, pareikšta, kad teisėjos L.
Tupienės įgaliojimai yra pratęsti ne konkrečioms byloms, o laikui, t. y.
terminui, skaičiuojamam tam tikru juridinę reikšmę turinčiu įvykiu – tol, kol
bus išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos. Teisėjas, kurio įgaliojimai pratęsti
kompetentingos valstybės institucijos (pareigūno), savo statusu prilygsta visiems
kitiems teisėjams. Jeigu teisėjas, kurio įgaliojimai pratęsti, yra paskirtas
nagrinėti bylą laikantis proceso teisės normų, jis negali būti laikomas
neteisėtai dalyvavusiu nagrinėjant bylą vien dėl to, kad jo įgaliojimai
pratęsti ne dėl tos bylos nagrinėjimo.
Dėl
prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimus
Teismų
įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685
redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų
bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių,
suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos
teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi
aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų
analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų
kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės
analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais,
kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Konstitucinis
Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad (analogiškos) bylos turi
būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant
naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau
įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų
bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose
gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina,
konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikos darytina išvada, kad tuo atveju, kai teisėjas, kurio
įgaliojimai pratęsti, nagrinėja kitas, Respublikos Prezidento dekrete
nenurodytas bylas, yra pagrindas konstatuoti, jog tose kitose bylose yra
pažeidžiamos Konstitucijos 115 straipsnio 2 dalies ir kitos, Teismų įstatymo 57
straipsnio 5 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pagal
Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo
nutarimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal
dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas,
prašymą, taip pat savo iniciatyva.
Konstitucinis
Teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendime išaiškino, kad Konstitucinis Teismas
gali priimti bylą nagrinėjančio teismo prašymus išaiškinti Konstitucinio Teismo
nutarimo ar kito baigiamojo akto nuostatas, įstatymo nustatyta tvarka šiuos
prašymus ištirti ir paskelbti atitinkamą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėja civilinę
bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Revinė“ kasacinį skundą dėl
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
,,Revinė“. Ši byla Lietuvos Respublikos
Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekrete nebuvo nurodyta. Kasacine tvarka nagrinėjamoje
byloje išplėstinė teisėjų kolegija mano, kad būtina kreiptis į Konstitucinį
Teismą su prašymu išaiškinti:
1) ar
Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies
II skyriaus 15.3.1.1 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad
„Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam
reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis
sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias
pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti
baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną),
kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto
pensinio amžiaus“ reiškia, jog tokio teisėjo (pranešėjo,
teisėjo, kolegijos nario) Konstitucijoje įtvirtinti įgaliojimai vykdyti
teisingumą yra ribojami bylų, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete
dėl tokio teisėjo įgaliojimų pratęsimo;
2) ar Konstitucinio
Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus
12.2 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad „kol minėtos bylos dar nėra baigtos
nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius
įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo
teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie
patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas,
jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai. Taigi jis turi
gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo,
turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar
nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai“ reiškia,
jog toks teisėjas (pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys) taip pat turi
Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą ir kitose,
Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nenurodytose,
tačiau papildomai, kaip visaverčio teisėjo, gautose bylose iki bus priimti
baigiamieji sprendimai ar jų nagrinėjimas bus atidėtas;
3) ar teisėjas,
kuriam sukako 65 metai ir jo įgaliojimai Respublikos Prezidento dekretu
pratęsti, kol bus išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tuo atveju, kai
išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tačiau šis teisėjas (pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys) kitose, kaip
visaverčio teisėjo nagrinėti gautose bylose, turi Konstitucijoje
įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą tose kitose Respublikos Prezidento
dekrete nenurodytose nebaigtose nagrinėti bylose.
Bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki
bus priimtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsniu, 65 straipsnio 2
dalies 1 punktu, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a
:
Kreiptis į
Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti:
1) ar
Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies
II skyriaus 15.3.1.1 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad
„Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam
reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis
sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias
pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti
baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną),
kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto
pensinio amžiaus“ reiškia, jog tokio teisėjo (pranešėjo,
teisėjo, kolegijos nario) Konstitucijoje įtvirtinti įgaliojimai vykdyti
teisingumą yra ribojami bylų, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete
dėl tokio teisėjo įgaliojimų pratęsimo;
2) ar Konstitucinio
Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus
12.2 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad „kol minėtos bylos dar nėra baigtos
nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius
įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo
teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie
patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas,
jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai. Taigi jis turi
gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo,
turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar
nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai“ reiškia,
jog toks teisėjas (pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys) taip pat turi
Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą ir kitose,
Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nenurodytose,
tačiau papildomai, kaip visaverčio teisėjo, gautose bylose iki bus priimti
baigiamieji sprendimai ar jų nagrinėjimas bus atidėtas;
3) ar teisėjas,
kuriam sukako 65 metai ir jo įgaliojimai Respublikos Prezidento dekretu
pratęsti, kol bus išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tuo atveju, kai
išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tačiau šis teisėjas yra pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys kitose, kaip
visaverčio teisėjo nagrinėti gautose bylose, turi Konstitucijoje
įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą tose kitose Respublikos Prezidento
dekrete nenurodytose nebaigtose nagrinėti bylose.
Sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus
priimtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Gražina
Davidonienė
Česlovas
Jokūbauskas
Zigmas
Levickis
Algis
Norkūnas
Sigita
Rudėnaitė
Antanas
Simniškis