Civilinė byla Nr. 2S-1111-889/2021

                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06497-2020-1

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2;

                                                                                     3.2.6.6.3; 3.1.7.10; 3.3.2.3; 3.3.2.5

                                                                                                                                            (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. K. (O. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „U.“, O. K. (O. K.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys M. L. (M. L.), T. K., E. M., Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškovo ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu 2016 m. liepos 14 d. darbo sutarties Nr. 2016/47, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. K., 2019 m. balandžio 1 d. 3 punkto, kuriuo nuo 2019 m. balandžio 1 d. O. K. nustatytas 1 258 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; pripažino negaliojančiu 2017 m. sausio 13 d. darbo sutarties Nr. 2017/51, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini“ ir T. K., 2019 m. balandžio 1 d. 3 punkto, kuriuo nuo 2019 m. gegužės 1 d. T. K. nustatytas 1 258 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; pripažino negaliojančiu 2018 m. vasario 2 d. darbo sutarties Nr. 2018/01, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M., 2019 m. balandžio 1 d. 1.3 punkto, kuriuo nuo 2019 m. balandžio 1 d. T. M. nustatytas 910,17 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; pripažino negaliojančiu 2015 m. lapkričio 30 d. darbo sutarties Nr. 2015/26, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L., 2018 m. spalio 1 d. 3 punkto, kuriuo nuo 2018 m. spalio 1 d. M. L. nustatytas 1 710,53 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; priteisė iš atsakovo O. K. 150 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovo O. K. 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui M. L..

2.                      Atsakovas O. K. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių ir panaikinti jo dalį, kuria iš atsakovo trečiajam asmeniui M. L. buvo priteista 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2.1.       Pareiškime nurodė, jog su sprendimu sutinka – nesutinka tik su bylinėjimosi išlaidų priteisimu trečiajam asmeniui M. L.. Teigia, jog M. L. buvo trečiasis asmuo atsakovų pusėje, aktyviai prieštaravo ieškiniui, todėl jo bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteistos, jei ieškovas būtų pralaimėjęs bylą. Paaiškino, jog M. L. yra jo pusbrolis, pas jį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios akcininkas buvo M. L.). Atsakovo teigimu, M. L. apgavo jį, nurodė, kad neturi darbo, bet gali trumpam pasiūlyti direktoriaus pareigas, kol susiras kitą direktorių. M. L. sakė, kad direktoriaus dokumentus ruoš jis kaip akcininkas, o atsakovui reikės tik pasirašinėti. Atsakovas teigė, jog yra užsienietis, nemoka kalbos, nesupranta lietuviškų dokumentų, bet, būdamas direktorius ir pasitikėdamas pusbroliu, pasirašinėjo dokumentus, kurie vėliau pasirodė esantys neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo O. K. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1.       Teismas nurodė, jog įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes, pagal Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalį, jie turi tokias pačias procesines teises ir pareigas kaip ir šalys. Taigi tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

3.2.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo M. L. prieštaravo ieškiniui, tačiau vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis dalyvavo atsakovų pusėje. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, o atsakovas O. K., nors apie bylos iškėlimą teisme buvo informuotas tinkamai, pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo buvo atsakovų pusėje ir bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš atsakovo O. K. Be to, teismas pastebėjo ir tai, kad trečiasis asmuo M. L. atsiliepime į prieštaravimus nenurodė, kad jis byloje dalyvauja atsakovų pusėje, priešingai, – trečiasis asmuo prašė palikti galioti priimtą sprendimą už akių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.                      Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių dalį, kuria trečiajam asmeniui M. L. iš atsakovo O. K. priteista 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirojo skundo argumentai:

4.1.       Atsakovas nurodo, jog M. L. pagal užimtą poziciją buvo trečiasis asmuo atsakovų pusėje, aktyviai prieštaravo ieškiniui, todėl bylinėjimosi išlaidos jam galėjo būti priteistos tik tuo atveju, jei ieškovas būtų pralaimėjęs bylą.

4.3.       Nusprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, turi būti įvertintos trečiojo asmens įtraukimo į procesą aplinkybės.

4.4.       M. L. yra atsakovo pusbrolis, pas kurį atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jos akcininkas buvo M. L.). Atsakovo teigimu, M. L. apgavo jį, nurodė, kad neturi darbo, bet gali trumpam pasiūlyti direktoriaus pareigas, kol susiras kitą direktorių. M. L. sakė, kad direktoriaus dokumentus ruoš jis kaip akcininkas, o atsakovui reikės tik pasirašinėti. Atsakovas teigė, jog yra užsienietis, nemoka kalbos, nesupranta lietuviškų dokumentų, bet, būdamas direktorius ir pasitikėdamas pusbroliu, pasirašinėjo dokumentus, kurie vėliau pasirodė esantys neteisėti.

5.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo teismo dėl atskirojo skundo nuspręsti savo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.       Ieškovo nuomone, kritiškai vertintinas teismo pastebėjimas, kad trečiasis asmuo M. L. atsiliepime į prieštaravimus nenurodė, kad jis byloje dalyvauja atsakovų pusėje. Pats M. L. 2021 m. spalio 21 d. atsiliepime į ieškovo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

5.2.       Ieškovas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal Civilinio proceso kodekso normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys, naudai.

6.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo M. L. prašo teismo priimtą sprendimą už akių palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.       Trečiasis asmuo nurodo, jog atsakovas buvo paskirtas vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo pat įmonės įsigijimo jis buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius, visi įmonės dokumentai atsakovui buvo perduoti jam tapus direktoriumi, taigi atsakovas turėjo galimybę su jais susipažinti.

6.2.       Atsakovo dėstomos aplinkybės, susijusios su įmonės veikla, neatitinka tikrovės.

6.3.       Trečiasis asmuo pažymi, jog atsakovas nuo pat civilinės bylos pradžios vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, jam nebuvo įmanoma įteikti teismo dokumentų, tačiau, kai gavo teismo sprendimą už akių, pateikė pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Tokie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi kitų proceso dalyvių atžvilgiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.                      Trečiasis asmuo M. L. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia naujus įrodymus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, atsisako priimti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į įrodymų datą, akivaizdu, jog jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Trečiasis asmuo niekaip nepagrindžia pavėluoto įrodymų pateikimo, taigi įrodymus atsisakytina priimti.

9.                      Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Klaipėdos apylinkės teismas                 2021 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškovo ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu 2016 m. liepos 14 d. darbo sutarties Nr. 2016/47, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. K., 2019 m. balandžio 1 d. 3 punkto, kuriuo nuo 2019 m. balandžio 1 d. O. K. nustatytas 1 258 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; pripažino negaliojančiu 2017 m. sausio 13 d. darbo sutarties Nr. 2017/51, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K., 2019 m. balandžio 1 d. 3 punkto, kuriuo nuo 2019 m. gegužės 1 d. T. K. nustatytas 1 258 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; pripažino negaliojančiu 2018 m. vasario 2 d. darbo sutarties Nr. 2018/01, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M., 2019 m. balandžio 1 d. 1.3 punkto, kuriuo nuo 2019 m. balandžio 1 d. T. M. nustatytas 910,17 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; pripažino negaliojančiu 2015 m. lapkričio 30 d. darbo sutarties Nr. 2015/26, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. L., 2018 m. spalio 1 d. 3 punkto, kuriuo nuo 2018 m. spalio 1 d. M. L. nustatytas 1 710,53 Eur mėnesio darbo užmokestis, pakeitimą; priteisė iš atsakovo O K. 150 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovo O. K. 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui M. L.. M. L. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Atsiliepime į ieškinį jis prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat ieškovui praleidus ieškinio senatį ir priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į ieškinį nurodė su juo sutinkanti, prašė ieškinį tenkinti.

10.                      Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškime ginčijo tą sprendimo už akių dalį, kuria, patenkinus ieškinį, iš atsakovo trečiajam asmeniui M. L. buvo priteista 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš esmės atsakovas laikosi pozicijos, jog M. L. buvo trečiasis asmuo atsakovų pusėje, taigi jam bylinėjimosi išlaidos galėjo būti priteistos tik tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija kitų sprendimo už akių dalių, taip pat nekelia klausimo dėl paties sprendimo už akių instituto pritaikymo fakto.

11.                      Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiame sprendime motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

12.                      Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir dėl šalies priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

13.                      CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

14.                      CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

15.                      Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).

16.                      Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jie turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ne iš tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese.

17.                      Pozicijos, jog, nusprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintos trečiojo asmens patraukimo procese aplinkybės, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).

18.                      Nagrinėjamu atveju teismas priteisė trečiajam asmeniui M. L. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo O. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog, priimdamas sprendimą už akių ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui iš atsakovo, teismas iš esmės niekaip nemotyvavo, kodėl tokiu būdu paskirsto bylinėjimosi išlaidas, nevertino to, kieno pusėje byloje dalyvavo trečiasis asmuo. Netenkindamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nurodė, jog trečiasis asmuo M. L. prieštaravo ieškiniui, tačiau vien dėl to teigti, kad jis buvo atsakovų pusėje, pagrindo nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, o atsakovas O. K. pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, taigi nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad trečiasis asmuo buvo atsakovų pusėje, ir todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš atsakovo O. K.. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo M. L. atsiliepime į prieštaravimus nenurodė, kad jis byloje dalyvauja atsakovų pusėje, priešingai, – prašė priimtą sprendimą už akių palikti galioti.

19.                      Pabrėžtina, jog šioje byloje atsakovais buvo patraukti du asmenys: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvęs įmonės direktorius O. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-425-513/2020). Jai procese atstovauja nemokumo administratorė. Nemokumo administratorė veikia tiek įmonės, tiek visų jos kreditorių interesais, todėl jos pozicija byloje – pritarimas ieškiniui – tikėtina ir manytina, yra iš esmės sąlygota dabartinio įmonės statuso. Kitas atsakovas byloje – buvęs įmonės direktorius O. K. – savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, nors buvo informuotas apie procesą. Trečiasis asmuo M. L., kaip vienas iš ieškovo ginčytų darbo sutarčių pakeitimų subjektų, prašė ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas būtent iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, trečiojo asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo sąlygotas to, jog vienas iš ieškovo reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu darbo sutarties punkto pakeitimą, kuriuo trečiajam asmeniui buvo nustatytas didesnis darbo užmokestis. Pažymėtina, jog šios pozicijos – tai yra, jog ieškinys nepagrįstas, – trečiasis asmuo laikėsi viso bylos proceso metu, iki teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą už akių (tiek parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2021 m. sausio 11 d., metu, tiek                                          2021 m. sausio 22 d. pateikdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas būtent iš ieškovo, tiek 2021 m. gegužės 11 d. pateikdamas prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant). Akcentuotina ir tai, jog, kaip nurodyta sprendime už akių, trečiojo asmens nuomone, reiškiant ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, visi asmenys, kurie sudarė ginčytinus sandorius, turėjo būti įtraukti į bylą atsakovais.

20.                      Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tą aplinkybę, jog atsiliepime į prieštaravimus trečiasis asmuo nenurodė, kad jis byloje dalyvauja atsakovų pusėje, priešingai, – prašė priimtą sprendimą už akių palikti galioti. Manytina, jog tai, kad trečiasis asmuo prašė palikti sprendimą už akių galioti, iš esmės nekeičia jo pozicijos byloje iki sprendimo už akių priėmimo, be to, akivaizdu, jog, atsakovui prašant peržiūrėti tik sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo buvo suinteresuotas, jog ši sprendimo dalis būtų palikta galioti.

21.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas turėtų išsamiai įvertinti nurodytas aplinkybes dėl trečiojo asmens suinteresuotumo bylos baigtimi ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau minėta, priimant sprendimą už akių trečiojo asmens suinteresuotumas bylos baigtimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu nebuvo įvertintinas.

22.                      Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

23.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesine prasme atskirąjį skundą ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkina iš dalies, nes šių procesinių dokumentų reikalavimai buvo peržiūrėti sprendimo už akių dalį, kuria trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir ją panaikinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali priimti tokio procesinio sprendimo, nes, pagal CPK 288 straipsnį, išnagrinėjus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, galimi tik du procesinių sprendimų variantai: pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

24.                      Papildomai pažymėtina, jog, iš naujo spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimą, pirmosios instancijos teismas, siekdamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, šį klausimą gali išspręsti rašytinio proceso tvarka priimta nutartimi.

25.                      Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas iš dalies – naikintina 2021 m. gegužės 20 d. teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš atsakovo O. K. trečiajam asmeniui M. L. priteista 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o šio klausimo nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir atsakovo O. K. (O. K.) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria iš atsakovo O. K. trečiajam asmeniui M. L. (M. L.) priteista 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir atnaujinti šio klausimo nagrinėjimą iš esmės.

Teisėja                                                                                 Milda Skersienė