Civilinė byla Nr. e2-7659-393/2023

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00756-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.;

3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 2.6.10.5.1.;

3.2.6.1.; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1;

  (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,  

sekretoriaujant Evelinai Mieliauskaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. M., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Varėnos rajono ŽŪB „Kriviliai“ ieškinį atsakovei UAB Green terra dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė  ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 105,40 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkių eurų 40 ct) skolą už parduotas prekes; 19,37 Eur (devyniolika eurų 37 ct) palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą; 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas; 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio; išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškinys grindžiamas ir ieškovės atstovas paaiškino, kad 2023 m. balandžio mėnesį ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl ieškovui priklausančių žirnių pardavimo atsakovui. Šalys susitarė, kad žirnių pardavimo kaina yra 200 eurų už 1 toną (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM)). Šalių susitarimą dėl kainos patvirtina atsakovo atstovo L. J. ir ieškovo darbuotojo susirašinėjimas per mobiliąją Viber programėlę (ekrano nuotrauka pridėta, ieškinio priedas Nr. 1). Žirniai atsakovui buvo reikalingi sėjai. Žirnius maišydamas kartu su avižomis (žirnių ir avižų mišinį) atsakovas pasėjo jo, UAB Krivilių ūkis ir UAB „BelArenda“, nuosavybės teise bei sutartiniais pagrindais valdomuose ir naudojamuose laukuose, esančiuose Varėnos rajone, Vydenių seniūnijoje 2023 metų balandžio mėnesį. Kadangi atsakovas iš pradžių tiksliai nežinojo, kokio kiekio žirnių jam reikės sėjai, buvo sutarta, kad jų iš ieškovo nupirks tiek, kiek reikės minėtiems laukams apsėti pagal faktą, o už juos atsiskaitys po sėjos, pagal sėjamosios svarstyklių (kompiuterio) parodymus. Žirniai buvo laikomi ieškovui priklausančiame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu žodinės panaudos sutarties pagrindu naudojosi atsakovas. Buvo sutarta, kad žirnius iš sandėlio pasiims pats atsakovas, padedamas buvusių ieškovo darbuotojų. Ieškovo žiniomis, žirnius atsakovas iš sandėlio paėmė per kelis kartus, prieš tai juos išvalęs tame pačiame sandėlyje esančia grūdų valomąja. Atsakovui baigus sėją, atsakovo atstovas per tą pačią mobiliąją Viber programėlę 2023 m. birželio 19 d. atsiuntė ieškovo darbuotojui nuotrauką su sėjamosios svarstyklių parodymais, kurioje matyti, kad buvo pasėta 8 714,5 kg žirnių (ekrano nuotrauka pridėta, ieškinio priedas Nr. 2). Po sėjos sandėlyje dar buvo likę apie 1 toną žirnių, tačiau atsakovas jų nusprendė nebepirkti, tad ieškovas už faktiškai išsėtus ir parduotus žirnius (8,7 tonos) 2023 m. birželio 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija KR Nr. 212, ir tą pačią dieną pateikė ją apmokėti atsakovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (sąskaita, ieškinio priedas Nr. 3 ir ekrano nuotrauka, patvirtinanti jos išsiuntimą elektroniniu paštu, ieškinio priedas Nr. 4, pridėti). Atsakovas sąskaitos per joje nurodytą 3 darbo dienų terminą, skaičiuojant nuo išrašymo dienos, t. y. iki 2023 m. birželio 29 d., neapmokėjo. Į elektroniniu paštu 2023 m. liepos 3 d. siųstą raginimą sumokėti skolą (ieškinio priedas Nr. 4) nereagavo, į telefono skambučius neatsiliepė ir iki šiol sąskaitos neapmokėjo. Atsakovas pateiktos PVM sąskaitos faktūros neginčijo, dėl joje atspindėtos ūkinės operacijos turinio ar joje nurodytos mokėtinos sumos pretenzijų ieškovui nereiškė, iš ko darytina išvada, jog atsakovas šią PVM sąskaitą faktūrą priėmė, įtraukė į apskaitą, tuo patvirtindamas sandorio sudarymą ir prievolę apmokėti už parduotas prekes (žirnius). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žirnių pirkimo - pardavimo sutartis, kuriai Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau - CK) nenustato konkrečios formos. Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Ieškovas pardavė prekes, o atsakovas privalėjo už jas atsiskaityti sąskaitoje - faktūroje nustatytu terminu, tačiau neatsiskaitė, t. y. praleido prievolės vykdymo terminą, ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Iš atsakovo priteistinos 19,37 Eur palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, vadovaujantis CPK 6.261 straipsniu. Atsakovas praleido terminą atsiskaityti pagal 2023 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KR Nr. 212 56 dienas. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad MAPKSVPĮ 7 straipsnyje numatyta 40 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.). Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai (privatūs juridiniai asmenys), todėl taikytinas šešių procentų metinių palūkanų dydis.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, kad su ieškove žodžiu susitarė dėl ieškovei priklausančių žirnių pardavimo atsakovei. Kaip nurodo ir pati ieškovė ieškinyje ir tą patvirtina ieškovės prie ieškinio pridedamos mobilios programėlės Viber ekrano nuotraukos – ieškovė su atsakove susitarė, kad ieškovė parduos atsakovei 9,7 tonos žirnių po 200,00 Eur už toną. Ieškovė perdavė atsakovei 8,7 t žirnių, o likusi dalis, t. y. 1 t žirnių atsakovei nebuvo perduota, nors pagal susitarimą bendras atsakovės iš ieškovės perkamas žirnių kiekis pagal susitarimą buvo 9,7 t. Atsakovė planavosi sėją ir žirnių poreikį, tačiau, prasidėjus ginčams su ieškove, nesusijusiems su šiuo ieškovės pateiktu ieškiniu, likusi žirnių dalis atsakovei taip ir nebuvo perduota. Atsakovė ne kartą telefonu ragino ieškovę perduoti likusią žirnių dalį, reikalingą atsakovės vykdomai sėjai, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė tai padaryti. Atsakovė informavo ieškovę, kad už žirnius atsiskaitys tik tada, kai ieškovė perduos visą sutartą žirnių kiekį. Nesulaukusi žirnių perdavimo atsakovė gavo ieškovės sąskaitą – faktūrą už 8,7 t žirnių, t. y. ne tą kiekį, koks buvo sutartas. Atsakovė bandė taikiai tartis su ieškove, aiškino, kad žirniai jai yra reikalingi, kad buvo pasiektas susitarimas dėl kiekio ir kainos, ir, kad neperduodama likusios sutartos žirnių dalies, ieškovė gali sukelti nuostolių atsakovei, tačiau ieškovė į jokias kalbas nėjo, ir sutarto prekės (žirnių) kiekio taip ir neperdavė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.306 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį. Kaip minėta, Atsakovė su ieškove susitarė dėl 9,7 t žirnių po 200,00 Eur už toną pirkimo - pardavimo. CK 6.319 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo - pardavimo sutartyje numatytu laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi būti perduoti per protingą terminą po sutarties sudarymo. Remiantis aukščiau nurodytomis CK nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovė su ieškove sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (dėl žirnių), o kadangi sutartis buvo sudaryta raštu (pagrindinės sąlygos suderintos naudojant mobiliąją Viber programėlę), nenustačius daiktų (žirnių) perdavimo termino, ieškovė turėjo atsakovei perduoti daiktus (žirnius) per protingą terminą nuo sutarties sudarymo, tačiau šalių sulygto prekės (žirnių) kiekio atsakovei ieškovė neperdavė. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo - pardavimo sutartis gali būti laikoma įvykdyta tinkamai tik ieškovei perdavus visą sutartyje šalių suderintą žirnių kiekį, ieškovės reikalavimas sumokėti už dalį perduotų žirnių, laikytinas nepagrįstu.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį jai yra pranešta tinkamai, ji neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.                                  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023 m. liepos 14 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5815-1145/2023, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš UAB Green terra 2 105,40 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkis eurus 40 centų) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 2 105,40 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2023 m. liepos 14 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti) Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Kriviliai“ naudai. 2023 m. rugpjūčio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai gavo atsakovo prašymą dėl procesinio termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Teisėjos rezoliucija terminas prieštaravimams pareikšti atnaujintas, kreditoriaus prieštaravimai priimti. Ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo ir primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį (36 Eur) ir nurodė, kad 2023 m. balandžio mėnesį ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl ieškovui priklausančių žirnių pardavimo atsakovui. Šalys susitarė, kad žirnių pardavimo kaina yra 200 eurų už 1 toną (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM), šias aplinkybes patvirtina 1 ieškinio priedas, kuriame pridėta ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas per Viber programėlę. Žirnius maišydamas kartu su avižomis (žirnių ir avižų mišinį) atsakovas pasėjo jo, UAB Krivilių ūkis, juridinio asmens kodas 306148959, ir/ar UAB „BelArenda“, juridinio asmens kodas 301733624, nuosavybės teise bei sutartiniais pagrindais valdomuose ir naudojamuose laukuose, esančiuose Varėnos rajone, Vydenių seniūnijoje 2023 metų balandžio mėnesį. Šalys buvo sutarę, kad žirnių pirks atsakovas tiek kiek reikės sėjai. Atsakovui baigus sėją, atsakovo atstovas per tą pačią mobiliąją Viber programėlę 2023 m. birželio 19 d. atsiuntė ieškovo darbuotojui nuotrauką su sėjamosios svarstyklių parodymais, kurioje matyti, kad buvo pasėta 8 714,5 kg žirnių. Šias aplinkybes patvirtina ieškinio 2 priede pridėta ekrano nuotrauka, kurią atsakovas pateikė ieškovo darbuotojui, posėdžio metu apklaustam liudytojui P. T. ir tai liudytojas patvirtino posėdžio metu. Po sėjos sandėlyje dar buvo likę apie 1 toną žirnių, tačiau atsakovas jų nusprendė nebepirkti, tad ieškovas už faktiškai išsėtus ir parduotus žirnius (8,7 tonos) 2023 m. birželio 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija KR Nr. 212, ir tą pačią dieną pateikė ją apmokėti atsakovui. Tai patvirtina ieškinio priedai 3 ir 4, kuriuose pateiktos sąskaita ir ekrano nuotrauka, patvirtinanti jos išsiuntimą elektroniniu paštu. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo iki šios dienos. Atsakovas pateiktos PVM sąskaitos faktūros neginčijo, dėl joje atspindėtos ūkinės operacijos turinio ar joje nurodytos mokėtinos sumos pretenzijų ieškovui nereiškė, iš ko darytina išvada, jog atsakovas šią PVM sąskaitą faktūrą priėmė, įtraukė į apskaitą, tuo patvirtindamas sandorio sudarymą ir prievolę apmokėti už parduotas prekes (žirnius). 

Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas susitarė su ieškove dėl 9,7 tonos žirnių po 200 Eur už toną, tačiau ieškovė neperdavė 1 tonos žirnių, tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojo P. T. parodymai, paneigiantys, kad šalys buvo sutarusios dėl 9,7 t žirnių pardavimo, nes atsakovė nežinojo kiek reikės sėjai. Be to atsakovė panaudos pagrindais naudojosi ieškovo sandėliu kuriame laikomi žirniai ir jokių trukdymų pasiimti tą toną nebuvo. Liudytojas taip pat patvirtino, kad 1 tona žirnių ir šiuo metu yra sandėlyje. Be to atsakovas šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, todėl teismas šį teiginį atmeta kaip neįrodytą.

Teismas vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žirnių pirkimo - pardavimo sutartis, kuriai Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas nenustato konkrečios formos. Remiantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Remiantis CK 6.162 straipsnio 2 dalimi, sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Šiuo atveju matyti, kad šalys buvo sutarusios tiek dėl sutarties dalyko (žirnių), kuris yra esminė pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga, tiek dėl dalyko kiekio ir jo kainos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 str. nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o PVM sąskaita faktūra, nors savaime ir nėra sutartis, tačiau ji gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, 2012 m. vasario 24 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2018 m. birželio 2 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018). CK 6.305 straipsnis numato, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo - pardavimo sutartis pagal savo esmę yra dvišalis sandoris, pagal kurį teisės ir pareigos atsiranda abiems sandorio šalims, t. y. pardavėjui atsiranda pareiga perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjo pareiga - sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Šiame ieškinyje nurodytu atveju ieškovas (pardavėjas) savo pareigą pagal pirkimo -pardavimo sutartį yra įvykdęs, t. y. perdavė prekę (žirnius) atsakovui (pirkėjui) nuosavybės teise, tuo tarpu atsakovas (pirkėjas) savo pareigą sumokėti už juos sutartą kainą pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą vengia įvykdyti. CK 6.314 straipsnio 5 dalis numato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.

Tarp ieškovo ir atsakovo PVM sąskaitos faktūros įformintos prekių pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai CK 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.305 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti.

Ieškovas pardavė prekes, o atsakovas privalėjo už jas atsiskaityti sąskaitoje - faktūroje nustatytu terminu, tačiau neatsiskaitė, t. y. praleido prievolės vykdymo terminą, ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovas pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už parduotas prekes, todėl reikalavimas priteisti 2 105,40 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Iš atsakovo priteistinos 19,37 Eur palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, vadovaujantis CPK 6.261 straipsniu. Atsakovas praleido terminą atsiskaityti pagal 2023 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KR Nr. 212 56 dienas (skaičiuojant nuo prievolės apmokėti pagal sąskaitą faktūrą pabaigos dienos - 2023-06-30 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2023-08-24). 6% : 365 d. x 56 d. = 0,92%; 2 105,40 Eur x 0,92% = 19,37 Eur. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti - jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).

 Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad MAPKSVPĮ 7 straipsnyje numatyta 40 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.). Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai (privatūs juridiniai asmenys), todėl taikytinas šešių procentų metinių palūkanų dydis. Kadangi Atsakovas prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos šešių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei 48 Eur,  žyminio mokesčio, 750 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos sąskaita Nr. 2023/09 už teisines paslaugas ir apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas Nr. 0823215900658 (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB Green terra, į. k. 305824256, ieškovei Varėnos Rajono ŽŪB „Kriviliai“, į. k. 184553157, 2 105,40 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkių eurų 40 ct) skolą už parduotas prekes, 19,37 Eur (devyniolika eurų 37 ct) palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja                                           Irma Blekaitienė