Civilinė byla Nr. 2-47/2013

              Procesinio sprendimo kategorija 94.1., 106.8.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4993-577/2012 buvo atsisakyta priimti ieškinį atsakovui Asociacijai Lietuvos antstolių rūmai dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 281 panaikinimo bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar prašymas panaikinti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą, kuriuo pareiškėjui iškelta drausminės byla, nagrinėtinas teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012-06-11 nutartimi atsisakė priimti antstolio R. V. ieškinį atsakovui Asociacijai Lietuvos Antstolių rūmai, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2012-04-26 nutarimo Nr. 281 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas pažymėjo, kad teismui gali būti skundžiami Antstolių garbės teismo sprendimai (Antstolių įstatymo 14 str.), tačiau nei Antstolių įstatymas, nei Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, nei CPK nenumato galimybės nagrinėti teisme dokumento, kuriuo išspręstas procedūrinis klausimas, panaikinimo klausimą. Antstolių įstatymas suteikia teisę Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui iškelti antstoliui drausmės bylą. Nutarimas, kuriuo išspęstas drausminės bylos iškėlimo klausimas, yra procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia ieškovui materialinių teisinių pasekmių, o yra tik vienas iš procedūros, kuriuos metu ir bus priimtas sprendimas, kuris sukels ieškovui materialines pasekmes, priimamų dokumentų. Drausminės bylos iškėlimas yra tik vienas iš ieškovo drausminės atsakomybės klausimo nagrinėjimo etapų, kuriame drausminės atsakomybės klausimas iš esmės nėra nagrinėjamas, o ginčijamas nutarimas savarankiškai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia ieškovo teisinio statuso.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2012-06-11 nutartį ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 104-3992) (pakeistos 2009-04-17 įsakymu Nr. 1R-118) 25.2 punktas numato, kad drausmės bylos nagrinėjimas garbės teismo motyvuotu sprendimu gali būti atidėtas sprendimą iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą apskundus teismui. Taigi šis teisės norminis aktas numato teisę skųsti sprendimą iškelti antstoliui (padėjėjui) drausmės bylą ir teismas šios teisės negali paneigti. Kiekvienas asmuo turi Konstitucinę teisę į teisminę savo pažeistų teisių gynybą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėtinas ginčas, ar civilinio proceso tvarka nagrinėtinas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimas, kuriuo antstoliui iškelta drausmės byla. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas 2012-04-26 nutarimu Nr. 281 iškėlė antstoliui R. V. drausmės bylą. Antstolis šį prezidiumo nutarimą skundžia ir prašo panaikinti kaip priimtą galimai pažeidus nutarimo priėmimo procedūrinę tvarką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai ir pakankamai motyvuota, teisėta bei pagrįsta, atitinkanti aktualią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010). Nors šioje administracinėje byloje drausmės bylą antstoliui buvo iškėlęs Teisingumo ministras, t.y. kitas kelti drausmės bylą įgaliotas subjektas, šis skirtumas nesudaro pagrįsto pagrindo nesivadovauti Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad įsakymo iškelti drausmės bylą kontrolė nėra prasminga, kadangi toks įsakymas (nagrinėjamoje byloje - Antstolių rūmų prezidiumo nutarimas) sukelia tik procedūrines pasekmes, juo tik pradedama procedūra, kurios pabaigoje priėmus sprendimą, antstolio teisinis statusas gali pasikeisti.

Apelianto vertinimu, teisę skųsti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą iškelti antstoliui drausmės bylą numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ (toliau tekste – Įsakymas) 25.2 punktas, kuriame numatyta, kad drausmės bylos nagrinėjimas garbės teismo motyvuotu sprendimu gali būti atidėtas sprendimą iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą apskundus teismui. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Įsakymas 25.2 punktu buvo papildytas dar 2009-04-17 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-118 dėl Teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymo Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo galiojant ankstesnei praktikai. Be to, ši teisės norma expressis verbis neįtvirtina teisės skųsti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą, kuriuo antstoliui iškelta drausmės byla.

Pažymėtina, kad galiojančių teisės aktų taikymas, kai nutarimas iškelti antstoliui drausmės bylą neskundžiamas, nepažeidžia antstolių, kuriems iškeliama drausmės byla, teisių ir nepaneigia Konstitucinės teisės į teisminę gynybą, kadangi savo teises antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (Antstolių įstatymo 14 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                        

              Algirdas Gailiūnas

              Kazys Kailiūnas

              Rimvydas Norkus