Civilinė byla Nr. e2-1174-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17131-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 3.1.7; 3.2.6.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Ilonai Terminienei, Monikai Šulcaitei, Ivetai Kavaliauskaitei,

vertėjoms Anai Rastėnienei, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“ atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

atsakovui K. B. ir jo atstovei advokatei Daliai Bukelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“  ieškinį atsakovui K. B. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transavis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. B., kuriame prašoma pripažinti, jog ieškovė pagal 2022 m. balandžio 4 d. darbo sutartį Nr. 481, yra visiškai ir pilnai atsiskaičiusi su atsakovu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė prašymą tenkinti iš dalies: išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 1500 Eur, atskaičius mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų bei 1160,33 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas. Ieškovė nesutinka su darbuotojo pareikštais reikalavimais. Paaiškino, jog tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 481 (toliau – Darbo sutartis). Pagal Darbo sutartį atsakovas buvo priimtas eiti vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas pas ieškovę. Po Darbo sutarties sudarymo, atsakovas pradėjo eiti savo darbo pareigas ir įsipareigojo tinkamai atlikti darbo funkcijas, tačiau ieškovė mano, jog atsakovas įsipareigojimų tinkamai neatliko, atlikdamas darbo funkcijas buvo nerūpestingas bei neatidus. 2022 m. birželio 8 d. atsakovui vairuojant jam ieškovės perduotą transporto priemonę, Prancūzijoje, A1 kelyje, netoli Vancourt, iššoko atsakovo vairuojamo sunkvežimio galinės ašies kairysis kraštinis ratas. Atsakovui buvo perduota techniškai tvarkinga transporto priemonė, kurią ne tik kad buvo galima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, tačiau ji atitiko visus jai keliamus norminių teisės aktų reikalavimus. Tai iš esmės patvirtina net dvi objektyvios aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovas, kuris yra profesionalus vairuotojas sutiko vykdyti darbines funkcijas ir priėmė perduodamą transporto priemonę, t. y. konkliudentiniais veiksmais sutiko bei patvirtino, jog transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Be to, su transporto priemone buvo nuvykta iki Prancūzijoje esančio Vancourt (Wancourt, 62128, France). Nuo Vilniaus ši vieta yra nutolusi daugiau kaip 1900 km. Taigi, akivaizdu, jog techniškai netvarkinga transporto priemonė nebūtų nuvažiavusi tokio ilgo atstumo. Ieškovė mano, jog problema, dėl kurios buvo pamestas transporto priemonės ratas, atsirado atsakovui ją vairuojant ir galimai kilo dėl paties atsakovo veiksmų. Jeigu tai ir kilo dėl pačios transporto priemonės būklės, tai atsakovas reagavo netinkamai ir laiku nepranešė bei nepastebėjo atsiradusio gedimo. Ieškovė, nors ir suprasdama, jog dėl įvykio ir kilusios žalos yra kaltas atsakovas, nusprendė iš jo žalos atlyginimo nereikalauti bei nenutraukti Darbo sutarties. Ieškovė vertina savo darbuotojus, todėl įvertinus, kad Darbo sutartis su juo neseniai yra sudaryta, nusprendė atsakovui suteikti dar vieną šansą. Ieškovė nusprendė netaikyti griežčiausios atsakomybės atsakovui ir, paaiškinus jo veiksmus, kilusias pasekmes ir pan., nusprendė atsakovą įspėti žodžiu ir suteikti jam galimybę dirbti toliau. Nusprendus dirbti toliau ir įvertinus, jog atsakovo komandiruotė nėra pasibaigusi, buvo išmokėti grynieji pinigai, sudarant pinigų priėmimo ir perdavimo aktą. Atsakovui grynieji pinigai buvo išmokėti pačią pirmą jo komandiruotės dieną bei 2022 m. birželio 17 d., kadangi, kaip jau buvo paminėta, atsakovo komandiruotė nebuvo pasibaigusi, ji turėjo trukti iki 2022 m. rugpjūčio mėn., o atsakovas žadėjo tęsti darbą įmonėje bei prašė grynųjų pinigų, kad turėtų nenumatytiems atvejams, kelių mokesčiams ir pan. Pinigų išmokėjimą atsakovui patvirtina jo parašai kasos išlaidų orderiuose, tačiau tą pačią dieną, gavęs pinigus, atsakovas persigalvojo ir pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį. Ieškovė mano, jog atsakovas išsigando atsakomybės ir pareigų, kurios kyla dirbant tokio pobūdžio darbą. Gavus šį atsakovo prašymą, ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakovu pagal Darbo sutartį, apskaičiavo visas mokėtinas sumas ir pan. Anksčiau atlikti grynųjų pinigų mokėjimai atsakovui buvo įskaityti, nes pinigai buvo išmokėti ir nepanaudoti. Ieškovė manė, jog visi klausimai yra išspręsti. Visgi, atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, nurodydamas, jog neva jam nebuvo išmokėtos visos priklausančios sumos pagal Darbo sutartį. Ginčas kyla ne dėl mokėtinų sumų dydžio, o tik dėl išmokėjimo būdo. Taigi, ieškovė pagrįstai per visą atsakovo darbo laikotarpį priskaičiavo jam 2194,50 Eur dienpinigių. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, jog ieškovas per atsakovo darbo laikotarpį jam išmokėjimui priskaičiavo 4330,94 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovui ši suma buvo pilnai ir visiškai išmokėta. Atitinkamai bankiniais pavedimais ieškovė atsakovui sumokėjo: 2022 m. balandžio 8 d. išmokėjo 300 Eur, 2022 m. balandžio 22 d. – 300 Eur, 2022 m. gegužės 9 d.– 534,64 Eur, 2022 m. gegužės 20 d. – 300 Eur, 2022 m. birželio 13 d. – 982,99 Eur, 2022 m. birželio 17 d. – 413,31 Eur. Viso bankiniais pavedimais ieškovė atsakovui sumokėjo – 2830,94 Eur. Likusi nesumokėta suma buvo atsakovui sumokėta grynaisiais pinigais. Atitinkamai tai patvirtina: 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO22/019 ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO22/038, kuriais buvo sumokėta bendra 1500,00 Eur dydžio suma. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, kad pagal darbo šalių sutartas ir sulygtas sąlygas su atsakovu ieškovė atsiskaitė visiškai ir pilnai.

Ieškovės atstovas advokatas Karolis Rugys teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus ir reikalavimus pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsiskaitymo su atsakovu faktą patvirtina griežtos atskaitomybės dokumentai – kasos išlaidų orderiai, kurie pasirašyti ne tik ieškovės bet ir atsakovo. Be to, atsakovas prašė pateikti teismui kasos knygą, kuri taip pat patvirtina, kad pinigai buvo atsakovui išmokėti. Pinigų išmokėjimo faktą patvirtins liudytojas. Pažymėjo, kad nei komandiruotpinigiai, nei darbo užmokestis atsakovui nebuvo mokamas grynaisiais pinigais. Išmokos buvo kaip avansas prieš komandiruotę bei avansas ūkinėms komandiruotės išlaidos. Avanso mokėjimo pinigais teisės aktai nedraudžia. Išmokėjus avansą, atleidžiant darbuotoją, teisės aktai taip pat leidžia išmokėtas sumas užskaityti. Ginčo nėra dėl to, kad darbuotoją atleidžiant buvo tinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos sumos.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog atsakovas kategoriškai neigia gavęs iš ieškovės bet kokius grynuosius pinigus. Visos su darbo santykiais susijusios išmokos būdavo išmokamos tik banko pavedimais. Pažymėjo, kad Darbo kodekso nuostatos imperatyviai nurodo, kad visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams turi būti mokamos banko pavedimais. Šalių sudarytos Darbo sutarties 5.3 p. nurodyta, kad iki komandiruotės pradžios darbuotojui už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas, nebent šalys kitaip nurodytų atskirame dokumente. Abiejose kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad jais išmokamas avansas. Ieškovė nepateikė jokio susitarimo, kuriuo šalys būtų susitarusios, kad atsakovui bus išmokėtas avansas komandiruotei. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad tomis pačiomis dienomis, kurios nurodytos kasos orderiuose, atsakovui buvo daromi ir bankiniai pavedimai, todėl nebuvo jokios logikos ir jokio objektyvaus pagrindo dalį sumų tomis pačiomis dienomis atsakovui mokėti grynais pinigais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie neva grynųjų pinigų poreikį komandiruočių metu. Abu kasos orderiai užpildyti lietuvių kalba. Atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos. Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad tokiu atveju darbdavys turėtų paprašyti, kad darbuotojas savo ranka įrašytų gaunamų pinigų sumą žodžiais jo kalba arba padarytų prierašą, patvirtindamas, kad gavo nurodytą pinigų sumą. Šiuo atveju kasos išlaidų orderiuose, surašytuose atsakovui nesuprantama kalba, yra tik jo parašai, nors visiškai neaišku, kokio turinio informacija jam pasirašymo metu buvo darbdavio iškomunikuota. Abi sutarties šalys neneigia fakto, kad 2022 m. birželio 8 d. Prancūzijoje atsakovui vairuojant jam ieškovės perduotą transporto priemonę iššoko minėtos transporto priemonės kairės ašies kairysis kraštinis ratas, dėl ko ieškovė patyrė turtinės žalos. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog „pakišant“ atsakovui pasirašyti minėtus kasos išlaidų orderius ir tokiu būdu imituojant visišką atsiskaitymą, bandoma atsakovo sąskaita kompensuoti patirtą žalą. Kadangi atleidimo dieną ieškovė su atsakovu pilnai neatsiskaitė ir jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, ieškovė turėtų sumokėti atsakovui netesybas. 

Atsakovo atstovė advokatė Dalia Bukelienė teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog teisiniai argumentai yra nurodyti atsiliepime į ieškinį, juos palaiko.

Atsakovas K. B. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2022 m. birželio mėn. jo vairuojamam vilkikui iššoko kairysis ratas. Nuvežus jį į DAF servisą, buvo pakeistas ne tik kairysis, tačiau ir dešinysis ratai. Meistras paaiškino, kad abu ratai buvo labai blogos būklės. Gedimas įvyko ne dėl vairuotojo kaltės ir nepriklausė nuo vairuotojo važiavimo. Remontas užtruko dvi dienas. Jis pats patyrė darbdavio spaudimą, buvo keikiamas, suprato, kad už vilkiko remontą bus išskaičiuota iš atlyginimo. Kai grįžo į Lietuvą, vilkiką nuvežė į servisą, kur susitiko savo viršininką V. Šio paklausus, ar bus išskaičiuota iš atlyginimo už vilkiko remontą, jis vėl pradėjo keiktis ir pasakė, kad atleidžia atsakovą iš darbo. Tai buvo popietės laikas. Pavakare jį nuvežė į biurą, kur jam davė pasirašyti vieną dokumentą rusų kalba dėl išėjimo iš darbo savo noru. Jis atsisakė pasirašyti dokumentą. Tuomet padavė krūvą dokumentų lietuvių kalba, kuriuos liepė pasirašyti. Paaiškino, kad dokumentus reikia pasirašyti, kitu atveju jam nebus išmokami pinigai, nes dokumentus reikia pateikti buhalterijai. Dokumentai buvo surašyti lietuvių kalba, todėl dokumentus pasirašė nesuprasdamas jų turinio. Buvo apie penkta valanda vakaro, jį skubino pasirašyti. Išėjus iš biuro, jam po pusvalandžio į kortelę sumokėjo pinigus, tačiau liko nesumokėta 1500 Eur suma. Dėl šios priežasties kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Neigia, jog jam 1500 Eur suma buvo išmokėta grynais pinigais, kurie nurodyti kasos išlaidų orderiuose. Tai, kad 2022 m. balandžio 8 d. jam nebuvo išmokėti pinigai, patvirtins kartu buvęs liudytojas A. K. Patvirtino, jog 2022 m. balandžio 8 d. į kortelę jam buvo pervesti pinigai. Atleidimo iš darbo dieną grynieji pinigai taip pat nebuvo išmokėti. Paaiškino, jog darbdavio buveinėje visur yra įrengtos kameros, todėl, peržiūrėjus įrašus, galima matyti, jog jam grynaisiais pinigais nemokėjo. Komandiruotės metu grynais pinigais jis nei karto neatsiskaitinėjo. Darbdavys su juo visą laiką atsiskaitydavo pinigus pervesdamas į banko kortelę, kurią turėjo. Darbdavio niekuomet neprašė grynųjų pinigų. Tokiu atveju, jei trūkdavo lėšų, dalindavosi pinigais su kolegomis, vieni kitiems pervesdami pinigus į korteles. 2022 m. balandžio 8 d. jis pasirašė Darbo sutartį, kuri buvo dviem kalbomis, ir įsakymą dėl komandiruotės, ir dar buvo kažkokių dokumentų, kurių neprisimena. Tą dieną dokumentus, kurie buvo lietuvių kalba,  išvertė viršininkas A. Kiti dokumentai buvo dviem kalbomis. 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis nebuvo jam pateiktas pasirašyti. Nežino, kada jį pasirašė, vadinasi galėjo būti 2022 m. birželio 17 d. Atleidimo dieną jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, buvo duota daug dokumentų pasirašyti, negali pasakyti, ar jam buvo duoti pasirašyti tik tos dienos ar ir kitų dienų dokumentai. Prašė, kad dokumentus išverstų, bet jį skubino ir dokumentų neišvertė. Sakė, kad tai tiesiog skaičiai, jei nori gauti pinigus, turi pasirašyti. Jis labai nervavosi, nežinojo ką daryti, norėjo kviesti policiją, kad paaiškintų ką turi pasirašyti. Tokioje situacijoje buvo pirmą kartą. Skaičius supranta, jam sakė, kad reikia pasirašyti dėl išlaidų už kurą. Teigia, kad norėjo ginčyti atleidimą iš darbo. Praėjus savaitei po atleidimo iš darbo, jį Migracijos darbuotojas informavo, jog panaikinta viza, ir jo buvimas Lietuvoje neteisėtas.

Liudytojas E. V. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Transavis“ transporto priežiūros vadovu, darbas konkrečiai susijęs su vairuotojais. Paaiškino, jog pradžioje problemų su atsakovu nebuvo, atleidžiant iš darbo buvo konfliktas. Atleidimo iš darbo dieną, atsakovas darbo dienos pradžioje atvyko į servisą dėl transporto priemonės techninių problemų, vėliau nuvyko į biurą, kad susitvarkytų dokumentus už dirbtą laiką ir planavo toliau dirbti. Tačiau, kai jam buvo išmokėti pinigai, jis išėjo iš biuro, po kokios valandos grįžo ir atsisakė toliau dirbti. Paaiškino, kad prieš savaitę iki atsakovui išeinant iš darbo, buvo įvykęs atsakovo vairuojamos transporto priemonės techninis gedimas. Transporto priemonė yra apdrausta, todėl atsakovas, suprasdamas, kad tai jo kaltė, pradėjo galvoti kaip išsisukti iš situacijos, nes bendra žala viršijo 7000 Eur. Atvykus transporto priemonei į Lietuvą, atliekama bazinė transporto priemonės apžiūra, atliekami baziniai darbai. Kol buvo vykdoma techninė apžiūra, kolega atvežė atsakovą į įmonės buveinę. Kadangi atsakovas planavo dirbti, jam buvo išmokėtos lėšos tolimesniam darbui. Lėšos išmokamos tam, kad vairuotojas galėtų sumokėti kelių mokesčius, baudas, kad galėtų išspręsti kitas problemas. Yra šalių, kur pinigus priima tik grynais pinigais. Jie išleisdami vairuotoją į reisą nežino iš anksto, kur išleidžia vairuotoją. Paaiškino, kad bankomatas išduoda 500 Eur vienai dienai, o Italijoje baudą policija priima tik grynais pinigais. Stovint transporto priemonei, įmonė daugiau praranda, nei išmokėdama vairuotojams grynuosius pinigus. Nežino, ar nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki atleidimo iš darbo dienos atsakovas turėjo išlaidų, kurias apmokėjo grynaisiais pinigais. Pažymėjo, jog grynuosius pinigus vairuotojai naudoja ir savo asmeninėms reikmėms.  Esant poreikiui vairuotojams, jų prašymu, yra išmokami grynieji pinigai, nes trečiųjų šalių piliečiai kartais turi problemų su bankais. Teigia, kad įmonei atsakovas padarė 7000 Eur žalą, draudimas iš jos išskaičiuos 1500 Eur franšizę. Šiai dienai ieškovė atsakovui dėl žalos jokių pretenzijų nėra pareiškusi. Paaiškino, kad Darbo sutartis buvo išversta į rusų kalbą, jei vairuotojams įdomu, dokumentų pasirašymo metu naudojasi google translate pagalba, paskutiniu metu vairuotojai puikiai tai daro. Įmonėje yra praktika visada vairuotojams duoti grynųjų pinigų, nes su kortele gali kilti techninių problemų, tokiu atveju tenka vykti į įvykio vietą, taip yra patiriamos papildomos išlaidos. Mano, jog šiuo atveju grynieji pinigai buvo išmokėti abiejų šalių iniciatyva, žodiniu susitarimu. Rašytinio susitarimo dėl pinigų mokėjimo grynaisiais nebuvo. Įmonės išorės ir vidaus patalpos yra filmuojamos, duomenys saugomi kol užsipildo kortelės atmintis, jei įvykių nedaug, gali būti saugoma 2 – 3 savaites, jei daug – 7 dienas.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, jog dirba UAB „Transavis“ vairuotoju, šiuo metu atostogose. Su atsakovu kartu pradėjo dirbti įmonėje 2022 m. balandžio mėn. Paaiškino, jog darbdavys pinigus perveda tik į kortelę. Nėra girdėjęs, kad vairuotojams būtų mokami grynieji pinigai. 2022 m. balandžio 8 d. prisimena, nes būtent tą dieną juos su mikroautobusiuku siuntė dirbti. Todėl įmonės biure buvo susirinkę gal 8 – 10 vairuotojų. Biure pasirašinėjo dokumentus ir po to jam pervedė 300 Eur į kortelę, už pinigus po to pasirašė. Tą dieną nematė, kad kuriam nors vairuotojui būtų išmokėti grynieji pinigai. K. B. tikrai nebuvo išmokėti grynieji pinigai. Kelionėje grynieji pinigai nereikalingi. Visoje Europoje galioja Payser, todėl visur gali atsiskaityti bankine kortele. Niekada neturėjo problemų atsiskaitinėjant kortele. Pradžioje dirbo kartu su atsakovu, tai truko apie mėnesį, jį apmokė atsakovas dirbti.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. balandžio 4 d. tarp ieškovės UAB „Transavis“ ir atsakovo K. B. buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. 481, kuria atsakovas įdarbintas vairuotoju ekspeditoriumi, darbdavio iniciatyva nustatant 3 mėn. bandomąjį laikotarpį (Sutarties 1.2, 5.1 p.). Šalys sutarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio darbo užmokesčio padauginto iš koeficiento 1,65, mokamo iki sekančio mėnesio 25 d. mokėjimo (1.3 p.) (T.2, e. b. l. 124 –128). 2022 m. balandžio 5 d. atsakovas pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. įskaitytinai (T.1, e. b. l. 24). UAB „Transavis“ direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu K. B., kuris patikslintas 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 17 d. patikslintais įsakymais „Dėl komandiruotės“, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, 2022 m. balandžio 8 d. - 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo siunčiamas į komandiruotę į Europą  (T.2, e. b. l. 116–120). 2022 m. birželio 17 d. atsakovas atleistas iš darbo. 2022 m. birželio 21 d. prašymu K. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2022 m. liepos 18 d. sprendimu prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė: išieškoti K. B. naudai iš UAB „Transavis“ 1500 Eur, atskaičius mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų bei 1160,33 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas. Nesutikdama su minėtu ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ginčų komisijos sprendimu, ieškovė pateikė ieškinį teismui.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl šalių nesutarimo, ar ieškovei, atleidžiant iš darbo buvusį darbuotoją K. B., su juo buvo pilnai atsiskaityta. Pasak ieškovės, ji apskaičiavo visas mokėtinas sumas pagal Darbo sutartį ir kitus susitarimus ir pilnai atsiskaitė, į atsiskaitymą įtraukdama mokėjimus grynaisiais pinigais, kurie atsakovui buvo išmokėti, bet nepanaudoti. Tačiau atsakovas neigia gavęs iš ieškovės bet kokius grynuosius pinigus. Taigi, ginčo tarp šalių nėra dėl apskaičiuotų galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju sumų dydžio.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 1 ir 2 dalys). Darbo sutarties sudarymo metu (2021 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XIV-435 (nuo 2022 m. sausio 1 d.)
jau buvo įsigaliojusi DK 139 straipsnio 3 dalies redakcija, nustatanti, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014). 

Šio ginčo atveju svarbu išsiaiškinti, ar iki darbo santykių pabaigos su atsakovu K. B. jam buvo išmokėtos visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y. ar 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO22/019 ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO22/038 grynaisiais pinigais atsakovui realiai buvo išmokėti grynieji pinigai, kurie jų nepanaudojus, įskaityti į galutinį atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju.

Pasak ieškovės, byloje esantys 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. KIO22/019 patvirtina, kad atsakovui buvo išmokėtas 500 Eur avansas komandiruotei ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO22/038 papildomai 1000 Eur avansas komandiruotės ūkio išlaidoms (T.2, e. b. l. 121-122), o pinigų išmokėjimo faktą patvirtina paties atsakovo K. B. minėtuose dokumentuose esantys parašai. Tačiau įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai). Pats atsakovas viso proceso metu – tiek ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, tiek bylą nagrinėjant teisme – teikė nuoseklius ir neprieštaraujančius vieni kitiems paaiškinimus, jog visos su darbo santykiais susijusios išmokos būdavo mokamos tik banko pavedimais ir kategoriškai neigė gavęs iš ieškovės grynuosius pinigus. Neneigia, jog gali būti, jog ant kasos išlaidų orderių yra pasirašęs, tačiau jis pasirašė nesuprasdamas dokumentų, ant kurių pasirašo turinio. Aplinkybę, jog UAB „Transavis“ vairuotojams pinigai būdavo išmokami tik banko pavedimais, taip pat patvirtino  liudytojas A. K. parodymas, jog nėra girdėjęs, kad vairuotojams būtų mokami grynieji pinigai. Tai pat papildė, jog 2022 m. balandžio 8 d. nematė, kad kuriam nors vairuotojui būtų išmokėti grynieji pinigai bei patvirtino, kad K. B. tikrai nebuvo išmokėti grynieji pinigai. Tačiau tokiems parodymams prieštarauja liudytojo E. V. parodymai, kuris paaiškino, jog įmonėje yra praktika visada vairuotojams duoti grynųjų pinigų, kadangi su kortele gali kilti techninių problemų. Mano, jog šiuo atveju grynieji pinigai buvo išmokėti abiejų šalių iniciatyva. Teismas pastarojo liudytojo parodymus vertina kritiškai dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Visų pirma, pastebėtina, jog tiek atsakovas, tiek liudytojas A. K. nurodė, jog jie abu turi bankines korteles ir Europoje nekyla jokių problemų jomis atsiskaitant. Liudytojo E. V. paaiškinimai, kad grynieji  pinigai vairuotojams išmokami tam, kad vairuotojai galėtų sumokėti kelių mokesčius, baudas, kad galėtų išspręsti kitas problemas, nes yra šalių, kur pinigus priima tik grynais pinigais, taip pat nėra pakankami išvadai, jog atsakovui grynieji pinigai buvo išmokėti, padaryti. Pastebėtina, kad niekas netrukdo pačiam vairuotojui nuo kortelės nusiimti grynųjų pinigų ir jais atsiskaityti. Be to, jei 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui darbdavys ir būtų išdavęs 500 Eur grynųjų pinigų sumą, t. y. tokia pati suma, kurią, liudytojo E. V. parodymais, neva bankomatas išduoda per dieną, todėl logiškai nesuprantama, kaip tokiu atveju tokio pat dydžio grynųjų pinigų darbdavio išduota suma galėtų vairuotojui padėti tam tikroje situacijoje labiau nei lygiai tokia pati grynųjų pinigų suma ją nuėmus nuo kortelės. Beje, niekuo nepagrįstas liudytojo tvirtinimas, jog bankomatas išduoda 500 Eur vienai dienai. Pažymėtina, jog išduodamas grynųjų pinigų vienai dienai limitas yra banko ir kliento susitarimo dalykas, ir tai kiekvienu atveju yra individualu.  Nepaisant to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog 2022 m. balandžio 8 d. atsakovas komandiruotėje būtų patyręs kokias nors kelionės išlaidas, kurioms apmokėti būtų prisiėję atsiskaityti darbdavio neva duotais grynaisiais pinigais. Todėl visiškai neracionalu, kad, esant nepanaudotiems gryniesiems pinigams pagal 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį, 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderiu darbdavys dar papildomai būtų išmokėjęs 1000 Eur grynųjų pinigų. Be to, teismo abejones dėl grynųjų pinigų išmokėjimo sustiprina ir tai, jog tomis pačiomis dienomis, kai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, atsakovui buvo pervesti pinigai ir į banko sąskaitą. Kodėl atsirado toks dvigubo pinigų mokėjimo darbuotojui būtinumas, objektyviai paaiškinti teismo posėdyje negalėjo ir liudytojas E. V.

Teismo vidinį įsitikinimą dėl grynųjų pinigų neišmokėjimo atsakovui šioje situacijoje sustiprina ir rašytiniai bylos įrodymai. Kaip antai, Darbo sutarties 5.3 p. šalys susitarė, jog darbuotojui už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas, nebent šalys kitaip nurodytų atskirame dokumente. Galutinis atsiskaitymas už komandiruotėje patirtas faktines išlaidas – ne vėliau, kaip per penkiolika dienų nuo visų komandiruotės dokumentų ir ataskaitos pristatymo darbdaviui. Ieškovė neneigia, jog jokio rašytinio susitarimo dėl avanso mokėjimo tarp šalių nebuvo. UAB „Transavis“ direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakyme nurodyta bei tai atkartota įsakymo patikslinimuose, jog visos komandiruotės išlaidos (išskyrus dienpinigius) apmokamos tik pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kaip minėta, vadovaujantis DK 139 straipsnio 3 dalimi darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Neįtikinami liudytojo E. V. paaiškinimai, kad vairuotojai išmokėtus grynuosius pinigus naudoja asmeninėms reikmėms. UAB „Transavis“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tai ne labdaros ar paramos įstaiga, todėl toks piniginių lėšų „dalijimas“ būtų nesuderinamas su juridinio asmens veiklos tikslais, todėl akivaizdu, jog neįmanomas. Taigi, įvertinus šalių susitarimą, darbdavio vidaus administravimo aktų nuostatas,  DK 139 straipsnio 3 dalies reikalavimą ir nesant tarp šalių sudarytų jokių papildomų rašytinių susitarimų darytina išvada, jog ginčo situacijoje nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo išmokėti atsakovui avansą grynaisiais pinigais.

Pasak ieškovės atstovo, atsiskaitymo su atsakovu faktą patvirtina griežtos atskaitomybės dokumentai – kasos išlaidų orderiai, kurie pasirašyti ne tik ieškovės bet ir atsakovo, bei kasos knyga. Sutiktina, su ieškove, jog kasos išlaidų orderis yra griežtos atskaitomybės dokumentas, tačiau kita vertus, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Kasos išlaidų orderis, kuriuo neva atsakovui buvo išmokėta 500 Eur avansas komandiruotės išlaidoms, yra 2022 m. balandžio 8 d. Tuo metu galiojo (neteko galios nuo 2022 m. gegužės 1 d. ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, kurių 5 p. nustatė, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas.
Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiem pusėms priimtina kalba.

Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, atsakovas neneigia, jog pasirašė ginčo dalyku esančius kasos išlaidų orderius, tačiau būtina pažymėti, jog minėtus dokumentus jis pasirašė nesuprasdamas jų turinio. Atsakovo paaiškinimais, jis buvo skubinamas pasirašyti dokumentus lietuvių kalba jo atleidimo dieną, paaiškinant, jog minėtieji dokumentai reikalingi buhalterijai, kad ši galėtų atsiskaityti su atsakovu. Taip pat teigia, jog prašė, kad dokumentus jam išverstų į rusų kalbą, tačiau dokumentai nebuvo išversti. Ieškovas netgi neįrodinėjo, jog atsakovui atleidimo iš darbo dieną lietuvių kalba pateikti pasirašymui dokumentai buvo išversti. Priešingai, liudytojas E. V. paaiškino, jog, jei vairuotojams įdomu, dokumentų pasirašymo metu jie naudojasi google translate pagalba, paskutiniu metu vairuotojai puikiai tai daro. Taigi, ginčo nėra, jog kasos išlaidų orderiuose yra atsakovo parašai, tačiau jie jokiu būdu nepatvirtina 500 Eur ir 1000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo jam fakto, nes negalima padaryti vienareikšmės išvados, kokia informacija buvo iškomunikuota apie atsakovui pateiktų dokumentų turinį. Valstybinės kalbos nemokančiam darbuotojui vienareikšmiškai turi būti tinkamai ir jam suprantama kalba išaiškintas dokumento ant kurio pasirašoma turinys. Pažymėtina, jog savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 24 straipsnio 3 dalis). Nors Darbo ginčų komisijos sprendimas ir nėra apeliacijos dalykas, tačiau šiuo atveju visiškai pritartina jo argumentui, jog tokiu atveju darbdavys turėtų paprašyti, kad darbuotojas savo ranka įrašytų gaunamą pinigų sumą žodžiais jo kalba arba padarytų prierašą, patvirtindamas, kad gavo nurodytą pinigų sumą. Nesant tokio prierašo, darytina išvada,  jog kasos išlaidų orderiai turi esminių trūkumų, todėl šioje situacijoje kasos išlaidų orderiai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 

Dėl kitų klausimų išsprendimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismo prašė priteisti iš ieškovės 400 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (T.1, e. b. l. 126-127, T.2, e. b. l. 184-185). Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina byloje esantys įrodymai (T.1, e. b. l. 128-129, T.2, e. b. l. 186-187, 195). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, nepatyrė todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“ ieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-11836/2022 netenka galios.

Priteisti atsakovui K. B. (g. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės UAB „Transavis“ (į. k. 301881765) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 1160,33 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų 33 ct) netesybų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) bei 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Vilma Brazinskienė