Civilinė byla Nr. 2A-340-390/2015

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02684-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija:

11.9.10.7.;11.9.13.;14.7.;125.7.; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Jolantai Banevičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei Ž. Č., atsakovės atstovėms N. K., advokatei Rasai Gradauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. ir atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2527-800/2011 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V š Į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl įsakymų panaikinimo ir pripažinimo neteisėtais, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, procesinių palūkanų bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė 1985 metais pradėjo dirbti pas atsakovą, nuo 2005 m. birželio 15 d. ėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC) (duomenys neskelbtini) medicinos punkto vedėjos ir bendruomenės slaugytojos pareigas. Remiantis atsakovo Pacientų skundų nagrinėjimo komisijos 2012 m. birželio 7 d. protokolu,  ieškovei už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atsakovo 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-94 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji atskleidė tretiesiems asmenims informaciją apie pacientų ligas ir vartojamus vaistus, ir taip pažeidė pacientų teises ir informacijos apie juos konfidencialumą, viešai ir netinkamai kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) gyventojus ir pažeidė profesinės etikos reikalavimus, perduodama medicinos punkto patalpas nesutvarkė medicininių dokumentų, dalį jų paliko nenaudojamo punkto patalpose; sudegino mirusių ir išvykusių pacientų asmens ligos istorijas, kurias privalėjo perduoti į įstaigos archyvą.

Atsakovo 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. P-154 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Darbo drausmės pažeidimas (pažeidimai), už kuriuos ieškovė atleista iš darbo, buvo tokie: 1) aplaidžiai pildydama (duomenys neskelbtini) vaikų medicininius dokumentus ieškovė sukėlė pavojų vaikų sveikatai; 2) ieškovė ignoravo atsakovo personalo inspektorės B. K. skambučius ir teisėtus prašymus, taip pažeisdama Vidaus tvarkos taisyklių 28 punkto ir Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 (toliau – Medicinos norma), 10.13 punkto reikalavimus; 3) ieškovė aplaidžiai pildė asmens sveikatos istoriją dėl slaugos namuose, taip pažeidė Mobilaus bendruomenės slaugytojo pareiginių nuostatų 10 ir 13 punktų bei Medicinos normos 10.3, 10.4 punktų reikalavimus ir padarė įstaigai 17,76 Lt dydžio turtinę žalą.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovo 2012 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-94 ir 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P-154; priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovo direktorės 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. P-109 „Dėl pravaikštos“ ir priteisti iš atsakovo už 2012 m. rugpjūčio 8–10 dienas neišmokėtą darbo užmokestį; panaikinti Mobilaus bendruomenės slaugytojo darbo tvarkos aprašo, patvirtinto atsakovo direktorės 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. BP-15, 5 ir 6 punktus.

Ieškovės teigimu, drausminės nuobaudos jai skirtos be teisėto pagrindo, nesilaikant DK nustatytų drausminės atsakomybės taikymo sąlygų. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki ieškinio pateikimo ji negavo pajamų. Dėl neteisėtų darbdavio veiksmų patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, depresiją, emocinį nevisavertiškumą, buvo pažeminta kolektyvo bei (duomenys neskelbtini) bendruomenės, pasunkėjo bendravimas su pažįstamais ir artimaisiais, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P-154 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisė ieškovei iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 9037,98 Lt bei darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 3012,66 Lt; atmetė ieškovės reikalavimus grąžinti ją į ankstesnį darbą, panaikinti VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-94 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo; VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. P-109 „Dėl pravaikštos“; Mobilaus bendruomenės slaugytojo darbo tvarkos aprašo, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. BP-15, 5 ir 6 punktus; priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Lt neturtinei žalai atlyginti;  priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas dėl 2012 m. liepos 2 d. įsakymu  Nr. P-94 paskirtos  drausminės nuobaudos – papeikimo nustatė, kad atsakovas drausminę nuobaudą skyrė įvertinęs (duomenys neskelbtini) gyventojų skundą bei komisijos tyrimo išvadas ir nusprendęs, jog tokiais veiksmais ieškovė pažeidė Mobilaus bendruomenės slaugytojo pareiginių nuostatų 10 punkto (atsakingai ir tvarkingai pildyti medicininę bei savo darbo apskaitos dokumentaciją) ir 13 punkto (puoselėti VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC reputaciją) ir Medicinos normos 10.3 punkto (teikti  kokybiškas paslaugas); 10.4  punkto (tvarkyti slaugos dokumentaciją ir teikti statistikos ir kitos privalomosios atskaitomybės duomenis LR teisės aktų nustatyta tvarka) reikalavimus, su kuriais ieškovė buvo raštu supažindinta. Teismas, įvertinęs surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sutiko su atsakovo išvadomis ir sprendė, kad byloje buvo įrodyta, jog ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą. Teismo vertinimu, skiriant ieškovei drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į jos kaltę, sukeltus padarinius ir pažeidimo padarymo aplinkybes. Vykdydama darbdavio įsakymą perduoti pacientų ambulatorines korteles iš (duomenys neskelbtini) medicinos punkto į (duomenys neskelbtini) poliklinikos registratūrą, ieškovė šią pareigą atliko aplaidžiai, t. y. nepasirūpino tinkamu visų medicininių dokumentų perdavimu. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad dalis dokumentų nebuvo perduoti. Pati ieškovė pateiktame paaiškinime pripažino, kad dalį dokumentų sudegino. Iš byloje pateiktų dokumentų, elektroninio laiško, pretenzijos teismas sprendė, kad dalis (duomenys neskelbtini) gyventojų buvo nepatenkinti ieškovės teikiamų paslaugų kokybe, todėl, gavus aštuonių žmonių pasirašytą kreipimąsi, buvo atliktas tyrimas. Pažymėtina, kad drausminė nuobauda buvo paskirta per DK 241 straipsnyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą, pagal DK nustatytus procedūrinius reikalavimus, atitiko padaryto pažeidimo sunkumą.

Teismas dėl 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. P-154 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nustatė, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą dėl pirmosios drausminės nuobaudos, 2012 m. liepos 2 d. pradėjo naują tyrimą ir įsakymu pavedė patikrinti (duomenys neskelbtini) gyvenančių VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC priregistruotų vaikų skiepų korteles ir asmens sveikatos istorijas. Buvo nurodyta iki 2012 m. liepos 9 d. pateikti atsakovo administracijai išvadas. Ginčijamas atsakovo įsakymas priimtas 2012 m. birželio 20 d., atsižvelgiant į vaikų ligų gydytojos A. R. prašymą, 2012 m. liepos 13 d. surašytas  patikrinimo aktas. Iš nurodytų duomenų teismas sprendė, kad, nebaigus vieno tyrimo dėl drausmės pažeidimo ir pradėjus kitą, šie abu tyrimai turėjo būti sujungti ir priimtas vienas įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimų. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai dėl (duomenys neskelbtini) medicinos punkte pildytų dokumentų netikslumo konstatavo pakartotinį ieškovės darbo drausmės pažeidimą, nes jis buvo padarytas anksčiau negu pažeidimai, už kuriuos ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas nesutiko su atsakovo argumentais dėl 2012 m. rugpjūčio 7 d. darbo drausmės pažeidimo vertinimo. Teismo teigimu, atsakovo įsakyme nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas – ieškovės neetiškas elgesys su darbuotojais – negali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, suteikiantis pagrindą atleisti ieškovę iš darbo. Tokios drausminės atsakomybės taikymas neadekvatus padarytam drausmės pažeidimui. Dėl darbo drausmės pažeidimo, kad ieškovė aplaidžiai pildė asmens sveikatos korteles dėl slaugos namuose ir neįklijavo pažymos apie pacientės specialiosios nuolatinės priežiūros poreikį, teismas pažymėjo, jog pats atsakovas savo veikloje nevykdė tinkamos administracinės priežiūros ir nepateikė jokių duomenų, ar ieškovės teikiamų paslaugų kokybė kada nors iš viso buvo tikrinama. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC dirbo daugiau kaip trisdešimt metų, per visą darbo laiką jai nebuvo pareikšta priekaištų dėl netinkamo dokumentų tvarkymo, Kauno teritorinės ligonių kasos patikrinimo išvadoje nustatyta 17,76 Lt žala įstaigai yra mažareikšmė, teismas sprendė, kad šios aplinkybės nebuvo pagrindas atleisti ieškovę iš darbo. Remdamasis Liudytojos N. S. parodymais, teismas pažymėjo, kad už slaugos įrašus yra atsakinga slaugos administratorė, kuri nepatikrino, ar paciento sveikatos kortelėje yra reikiama pažyma. Nurodė, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškė, jog darbuotojui dėl to galėjo būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad medicininiai dokumentai buvo netinkamai pildomi daugelį metų, tačiau anksčiau už tai ieškovė nebuvo bausta. Pagal DK 241 straipsnio nuostatas, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Atsakovas teismui nepateikė kitų įrodymų, kad per ilgą savo darbo laikotarpį ieškovė būtų netinkamai atlikusi pareigas ar pažeidinėjusi darbo tvarką. Konfliktas tarp ieškovės ir padalinio vadovo kilo tik po drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl pagal DK 242 straipsnio 2 dalį šią drausminę nuobaudą panaikino ir pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

Nors ieškovė prašė grąžinti ją į darbą, iš bylos rašytinių įrodymų viseto, liudytojų paaiškinimų teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo darbuotojų susiformavo konfliktiški santykiai, todėl, grąžinus ją į darbą, ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Dėl to teismas taikė alternatyvų ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą, nustatytą DK 297 straipsnio 4 dalyje.

Teismo teigimu, atsakovo siekis atleisti ieškovę iš darbo neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, stresą, pažeminimą, nestabilumo jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl tokių atsakovo veiksmų pablogėjo jos sveikata. Ieškovei jau buvo vieną kartą skirta drausminė nuobauda, siūlomu dirbti kitu darbu ji nesidomėjo ir tokiu būdu atsisakė bendradarbiauti su darbdaviu. Dėl to teismas ieškovės prašomą priteisti 3000 Lt neturtinę žalą sumažino iki 500 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atsisakyta ieškovę grąžinti į anksčiau eitas pareigas ir grąžinti ją į anksčiau dirbtą darbą; padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt; pripažinti neteisėtu VšĮ “(duomenys neskelbtini) PSPC” direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. P-94 ir jį panaikinti; priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas (nuo priteistos sumos) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo; atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 108-117).             

1. Dėl 2012 m. liepos 2 d. drausminės nuobaudos - papeikimo. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog „iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2012 m. birželio 15 d. protokolu Nr. 9 buvo nuspręsta skirti A. J. papeikimą (t. 1, b. l. 113). Papeikimas skirtas įvertinus (duomenys neskelbtini) gyventojų skundą bei komisijos tyrimo išvadas. Buvo nuspręsta, kad A. J. pažeidė „Mobilaus bendruomenės slaugytojo pareiginių nuostatų mobilaus bendruomenės slaugytojo pareigų dalies“ 10 punktą ir 13 punktą bei Lietuvos medicinos normos NM 28:2011 Bendrosios praktikos slaugytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė 10.3 ir 10.4 punktus (t. l, b. l. 94-100)“. Ieškovės nuomone, darbdavio rašte turi būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų drausmės pažeidimą padarė darbuotojas, pažeidimo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas protingas terminas pasiaiškinimui pateikti. Konkrečiu atveju ieškovei buvo pateikti trys abstraktūs kaltinimai, iš kurių vienas (tariamas konfliktas su darželio direktore J. M.) akivaizdžiai melagingas bei šmeižikiškas, ką teismo posėdžio metu patvirtino pati J. M.. Teismas neišsiaiškino, ar ieškovės galimi pažeidimai susiję su jos darbo pareigų atlikimu, ar pažeidimai padaryti darbo metu. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar skiriant ieškovei drausminę nuobaudą nebuvo pažeisti DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyti drausminės nuobaudos taikymo terminai.

Teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendime konstatavo, kad vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidaujamą darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t. y. skiriant drausminę nuobaudą, turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai. DK 234 straipsnyje apibrėžta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Teisme, tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Ieškovės nuomone, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atskleidė konkrečią informaciją apie konkrečius asmenis ar jų ligas, kad ieškovė būtų netinkamai perdavusi medicininius dokumentus. Teismas į anksčiau išdėstytas nuostatas neatsižvelgė.

2. Dėl grąžinimo į darbą ir nepagrįsto DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė negali būti grąžinta į darbą dėl jos ir atsakovo darbuotojų konfliktiškų santykių, dėl ko tikėtina susidarytų nepalankios sąlygos ieškovės tolimesniam darbui. Toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Apeliantės nuomone, teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo negrąžinti darbuotojo į darbą. Teismo argumentas, jog ieškovės darbdavys yra viešasis juridinis asmuo (viešoji įstaiga) yra absoliučiai niekinis ir nepagrįstas. Būtent atsakovo tyčiniai veiksmai, dėl kurių ieškovė neteisėtai atleista iš darbo, buvo tas neteisėtas veiksmas, kuris smarkiai apriboja atsakovo galimybę reikalauti ginti jo teises – finansinį įstaigos stabilumą ar nusistovėjusią vidinę tvarką, struktūrą. Be to, bendruomenės slaugytojos darbas yra itin individualaus pobūdžio ta prasme, jog slaugytojas praktiškai nebendrauja su kitais pas tą patį darbdavį dirbančiais asmenimis. Todėl teismo teiginys, jog ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos darbui yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės teigimu, ja pasitiki pacientai. Be to, DK 297 straipsnio 4 dalis numato darbo ginčų komisijos sprendimų įsiteisėjimo tvarką, o ne teismo teisę negrąžinti ieškovės į darbą, net ir pripažinus, jog ši buvo atleista neteisėtai.

3. Dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimo ir jos dydžio nustatymo. Ieškovės nuomone, teismas praktiškai nenurodė jokių motyvų, kuo remiantis neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo neproporcingai sumažinimas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog svarbiausias įrodinėjimo dalykas dėl patirtos neturtinės žalos yra sveikatos sutrikdymas. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra bandymas pinigais kompensuoti tai, ko realiai jokie pinigai ir joks turtas iš esmės atlyginti negali. Teismas yra būtent ta institucija, kurioje žmogus tikisi realiai apginti savo teises. Negalima laikyti realiu pažeistų teisių apgynimu teismo nemotyvuota išvadą, jog žmogų atleidus visiškai nepagrįstai iš darbo, jį pažeminus aplinkinių akyse, sukėlus jam daugybę streso, jo patirta neturtinė žala būtų kompensuota 500 Lt suma. Ieškovės nuomone, jai priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas iki 3 000 Lt.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Visi kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai. Teismui pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, iš esmės buvo patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas. Teismui neteisėtai nusprendus pakeisti ieškovės teisių gynimo būdą į alternatyvų, išvestinis ieškinio reikalavimas taip pat buvo patenkintas, tačiau tik ne ta forma, kokios ieškovė prašė. Buvo patenkintas ir trečias ieškovės reikalavimas – atlyginti neturtinę žalą. Nors jos dydį ieškovė ginčija, tačiau akivaizdu, kad ne priteistinos neturtinės žalos dydis lemia tai, ar ieškinio reikalavimas yra tenkinamas ar atmetamas. Taigi priešingai nei teigiama sprendime, buvo patenkinti 3 ieškinio reikalavimai. Atsižvelgus į tai, 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės yra nepagrįstas ir naikintinas, o minėtos išlaidos perskaičiuotinos. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl 6-ojo ieškinio reikalavimo – priteisti 5 procentų metines palūkanas (nuo priteistos sumos) nuo teismo sprendimo dienos iki jo visiško įvykdymo, tuo pažeisdamas pareigą atsakyti į visus ieškinio reikalavimus, juos tenkinant arba atmetant, ir iškreipiant proceso išlaidų padalinimą.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 134-140). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl drausminės nuobaudos-papeikimo skyrimo. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, vertindamas šios drausminės nuobaudos pagrįstumą, neišsiaiškino esminių darbo drausmės pažeidimo aplinkybių, nenustatė pažeidimo laiko ir vietos, nenustatė, kokį tiksliai drausmės pažeidimą padarė ieškovė. 2012 m. liepos 2 d. įsakymu už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovei paskirtas papeikimas. Ši drausminė nuobauda paskirta už tai, kad ieškovė: 1) pažeidė pacientų teises, atskleisdama tretiesiems asmenims apie jų ligas, skiriamus vaistus; 2) nesivadovavo profesine etika; 3) neatsakingai sutvarkė medicininę dokumentaciją, perduodant nenaudojamas medicinos punkto patalpas, dalį medicininės dokumentacijos paliko šiose patalpose, sudegino pacientų asmens ligos istorijas. Minėti ieškovės pažeidimai buvo konstatuoti 2012 m. birželio 7 d. pacientų skundų nagrinėjimo protokolu (t. 1, b. l. 151).

1.1. Dėl informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims apie jų ligas ir vaistus. Šis faktas yra nustatytas pačios ieškovės pasiaiškinimu (t.1, b. l. 150), kuriame ji nurodė, kad apie pacientų ligas informacijos (duomenys neskelbtini) gyventojams neteikė, išskyrus kelis atvejus seniūnijoje bendraujant su seniūnu, soc. darbuotoju arba lankomosios priežiūros specialiste. Tačiau svarbu yra tai, kad net ir ieškovės paminėtiems asmenims pagal teisės aktų reikalavimus ji neturėjo teisės teikti tokio informacijos.

1.2. Dėl neatsakingo medicininės dokumentacijos sutvarkymo perduodant nenaudojamas medicinos punkto patalpas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nenaudojamose med. punkto patalpose paliko dalį medicininės dokumentacijos, sudegino pacientų asmens ligos istorijas. Nurodomas aplinkybes patvirtino liudytojai, pačios ieškovės paaiškinimai dėl dokumentacijos sudeginimo (t. l, b. l. 150). Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė pažeidė teisės aktų ir jos pačios darbinių nuostatų reikalavimus.

2.  Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 2012 m. birželio 7 d. ieškovei pateiktame reikalavime pasiaiškinti nebuvo nurodyta dėl kokių tiksliai aplinkybių ieškovė turi pasiaiškinti, kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą ji padarė ir kokio konkrečiai teisės akto punktą pažeidė. Drausminė nuobauda - papeikimas ieškovei skirtas įvertinus (duomenys neskelbtini) gyventojų skundą bei komisijos tyrimo išvadas. Tuo remiantis buvo nuspręsta, kad A. J. pažeidė „Mobilaus bendruomenės slaugytojo pareiginių nuostatų mobilaus bendruomenės slaugytojo pareigų dalies 10 punktą (atsakingai ir tvarkingai pildyti medicininę bei savo darbo apskaitos dokumentaciją) ir 13 punktą (Puoselėti VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC reputaciją) bei Lietuvos Medicinos normos MN 28:2011 Bendrosios praktikos slaugytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė 10.3 punktą (teikti kokybiškas paslaugas); 10.4 punktą (tvarkyti slaugos dokumentaciją ir teikti statistikos ir kitos privalomosios atskaitomybės duomenis LR teisės aktų nustatyta tvarka) (t. 1, b. l. 94-100). Be to, darbo drausmės pažeidimo faktą iš dalies pripažino ir pati ieškovė, jai paskirtos nuobaudos neskundė. Todėl akivaizdu, kad ieškovė tiksliai žinojo, kokį pažeidimą ji padarė ir už ką jai buvo paskirta 2012 m. liepos 2 d. drausminė nuobauda -papeikimas.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas skyrė nuobaudas suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui, nes darbo drausmės pažeidimai buvo tęstiniai ir darbdavys apie juos sužinojo tik gavęs 2012 m. birželio 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC gyventojų skundą (t. 1, b. l. 40); 2012 m. birželio 21 d. gydytojos A. R. pranešimą (t. 1, b. l. 43); elektroninį raštą (t. l, b. l. 170).

4. Dėl grąžinimo i darbą ir DK 300 straipsnio 4 dalies taikymo. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tuo atveju, kai darbuotojas sistemingai pažeisdavo darbo drausmę, netinkamai atlikdavo tiesiogines pareigas, elgėsi nerūpestingai su atsakovės jam perduotomis darbo priemonėmis, tokie pažeidimai vertintini kaip sistemingi darbo drausmės pažeidimai, duodantys pagrindą atsakovui nepasitikėti tokiu darbuotoju. Iš byloje surinktų įrodymų, liudytojų paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės darbuotojų yra susiformavę konfliktiški santykiai. Šios aplinkybės neneigia ir pati apeliantė. Dirbant kolektyve labai svarbu, kad visi darbuotojai sutartų, todėl apeliantės argumentas, kad slaugytojas praktiškai nebendrauja su kitais pas tą patį darbdavį dirbančiais asmenimis ir tik kartais, kai tai būtina atlikti darbines funkcijas, yra bendraujama su administracija, yra visiškai nepagrįstas, kadangi darbo santykiai darbovietėje negali būti konfliktiški ir sąlygoti netinkamą darbo pareigų atlikimą. Be to, ieškovės darbo medicininių paslaugų kokybe skundžiasi ir pacientai, todėl apeliantės argumentai, kad aptarnaujamos teritorijos gyventojai ja pasitiki, neatitinka tikrovės. Visa tai įvertinus, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, dėl minėtų aplinkybių į pirmesnį darbą ji negali būti grąžinama, todėl yra pagrindas taikyti alternatyvų ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą.

5. Dėl neturtinės žalos. Ieškovė, prašydama neturtinės žalos, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kokiu pagrindu ji prašo priteisti neturtinę žalą. Neturtinę žalą ieškovė motyvuoja tik samprotavimais. Be to, paskyrus ieškovei pirmąją nuobaudą, ji ir toliau darė darbo drausmės pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą. Apeliantės argumentas, kad teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra nemotyvuota, yra visiškai nepagrįstas, kadangi sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atitinka įstatymų reikalavimus.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini) PSPC“ ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį – pilnai patenkintas 1 reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, reikalavimai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, pravaikštos panaikinimo, darbo tvarkos aprašo punktų panaikinimo, grąžinimo į darbą – atmesti, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo – patenkintas iš dalies. Be to, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad šis reikalavimas buvo patenkintas pilnai, dėl ko minėtos išlaidos turėtų būti perskaičiuojamos.

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „(duomenys neskelbtini) PSPC“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl teismo išvados, jog nebaigus vieno tyrimo, bei pradėjus kitą tyrimą dėl galimai naujai paaiškėjusio drausmės pažeidimo, šie abu tyrimai turėjo būti sujungti ir priimtas vienas įsakymas dėl drausminių pažeidimų. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka, kadangi 2012 m. spalio 15 d. nuobauda ieškovei paskirta dėl kitų darbo drausmės pažeidimų, nei kad buvo paskirta pirmoji 2012 m. liepos 2 d. drausminė nuobauda. Be to, 2012 m. spalio 15 d. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei paskirta ne vien vadovaujantis 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. P-84 pagrindu pradėtu tyrimu, bet ir personalo inspektorės B. K. tarnybiniais 2012 m. rugpjūčio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimais; VšĮ „(duomenys neskelbtini) PSPC“ vidaus medicininio audito grupės tikrinimo 2012 m. rugsėjo 21 d. aktu; atsižvelgiant į mobilios bendruomenės slaugytojos A. J. 2012 m. liepos 20 d., 2012 m. rugsėjo 19 d., 2012 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimus; vadovaujantis 2012 m. rugsėjo 26 d. administracijos posėdžio Nr. 15 protokolu. Todėl teismo išvada, jog abu tyrimai turėjo būti sujungti ir priimtas vienas įsakymas dėl drausminių pažeidimų, yra visiškai nepagrįsta. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad pakartotinis darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas anksčiau, negu pažeidimai, už kuriuos ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Skiriant ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą, atsakovė neturėjo jokios objektyvios galimybės žinoti apie pažeidimus, kurie buvo nustatyti jau po minėtos nuobaudos paskyrimo. Be to, vadovaujantis DK 241 straipsniu, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Tokiu būdu darbdaviui turint pagrįstų įtarimų, jog darbuotojas padarė eilę darbo drausmės pažeidimų, neatsiranda pareiga visus tyrimus sujungti į vieną ir nustačius darbo drausmės pažeidimus, jų pagrindu paskirti vieną drausminę nuobaudą.

2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės neetiškas elgesys negali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir būti pagrindu darbuotojo atleidimui iš darbo. Atsakovas pažymėjo, kad atleidimas iš darbo ieškovei skirtas vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, t. y. ieškovė atleista iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių, o ne už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kaip nurodo teismas. Slaugytojas privalo skiepyti vaikus ir suaugusius teisės aktų nustatyta tvarka, pildyti slaugos dokumentus, koreguoti slaugos planą pagal bendruomenės sveikatos poreikius. Tuo tarpu tvarkingai pildytų ir pilnai atitinkančių įrašų asmens sveikatos istorijoje nebuvo, tikrinimo metu padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) medicinos punkte skiepytų vaikų įrašai neatitinka įrašų asmens sveikatos istorijoje, taigi medicininė dokumentacija ieškovės buvo pildoma aplaidžiai. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai (t.1, b. l. 203- 204). Tai, kad ambulatorinėje kortelėje nėra įrašo, kartu reiškia ir LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pažeidimus. Įvertinant kokias pasekmes galėjo sukelti ieškovės netinkamas medicininių dokumentų tvarkymas, teismo išvada, jog „tokios drausminės atsakomybės taikymas, teismo nuomone, būtų neadekvatus padarytam drausmės pažeidimui“ yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad netinkamas medicininių dokumentų pildymas, kaip darbo drausmės pažeidimas, atsakovei buvo žinomas jau skiriant pirmą drausminę nuobaudą, nes po pirmos drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovė ir toliau sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, juolab, kad vienas iš darbo drausmės pažeidimų – aplaidus medicininių dokumentų pildymas  - tęsėsi nuo 2008 metų, o šios aplinkybės paaiškėjo tik 2012 m. rugsėjo 27 d., tikrinant A. J. medicininės dokumentacijos pildymą dėl Slaugos paslaugų teikimo už 2008-2012 metus. Atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymo faktas, todėl, sprendžiant dėl šios nuostatos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumą, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, jo požiūrį į darbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista iš pareigų dėl to, kad nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, kai per paskutinius dvylika mėnesių jai buvo taikyta drausminė nuobauda, pagrįstai galima teigti, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, atitinka pažeidimo sunkumą, nes jos padaryti pažeidimai galėjo sukelti labai sunkias ir netgi neatitaisomas pasekmes pacientams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012). Atsakovo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra per griežta, neadekvati ieškovės padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl be teisėto pagrindo panaikino: VšĮ „(duomenys neskelbtini) PSPC“ direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P-154, dėl A. J. atleidimo iš darbo; pripažino A. J. atleidimą 2012 m. spalio 15 d. neteisėtu ir priteisė iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) PSPC“ A. J. 6 (šešių) mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 9 037,98 Lt bei 3012,66 Lt darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) PSPC 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl 2012 m. spalio 15 d. Įsakymu Nr. P-154 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo,

dėl pažeidimo paaiškėjimo dienos ir drausminės nuobaudos skyrimo terminų (DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pakartotinis darbo drausmės pažeidimas nustatytas atsakovės 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. P-84. Įsakymas priimtas 2012 m. birželio 20 d. vaikų ligų gydytojos A. R. prašymo pagrindu (t. l, b. I. 44). Atsakovui buvo žinomas laikas, kada į gydymo įstaigą kreipėsi nepaskiepyto vaiko mama ir kurios prašymu 2012 m. balandžio 17 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini) PSPC“ buvo atliktas skiepas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių gydytoja A. R. tik 2012 m. birželio 20 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl minėto fakto ištyrimo. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, ar ieškovės teikiamų paslaugų kokybė kada nors buvo tikrinama. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba daugiau kaip 30 metų ir per visą jos darbo laiką priekaištų dėl netinkamo dokumentų tvarkymo jai nebuvo pareikšta. Siekdamas bet kokiomis priemonėmis nubausti ieškovę, atsakovas grubiai pažeidė DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą, t. y. drausminę nuobaudą skyrė pasibaigus jos paskyrimo terminui, tuo pažeisdamas drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Šis pažeidimas, remiantis DK 242 straipsnio 2 dalimi, sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą drausminę nuobaudą ir ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis).

2. Dėl darbo drausmės pažeidimo sudėties (DK 234 straipsnis). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė nepažeidė Lietuvos medicinos normos (toliau MN) 2S:2011 10.13 punkto (bendradarbiauti su sveikatos priežiūros bei kitais specialistais) reikalavimų, kadangi laisvu nuo darbo laiku ieškovė neturėjo pareigos bendradarbiauti su atsakovo personalo inspektore. Be to, atostogų suderinimo klausimas negali būti prilyginamas darbo pareigų neatlikimui. Atsakovas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ieškovei skyrė remdamasis 2012 m. rugsėjo 21 d. išvada dėl nustatyto darbo drausmės pažeidimo – nekokybiškai pildytos dokumentacijos, neįklijuotos pažymos apie pacientės specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymą. Teismo posėdžio metu liudytoja N. S. dėl šio pažeidimo pripažino ir savo dalį kaltės, nes nepatikrino, kad tos pažymos nėra kortelėje, tačiau jai nebuvo taikyta drausminė atsakomybė už netinkamą pareigų atlikimą. Be to, atsakovas turėjo galimybę pateikti Ligonių kasoms pažymą laiku ir nelaukti, kol iš atostogų grįš ieškovė. Atsakovui laiku pateikus pažymą Ligonių kasoms apie ilgalaikę, nuo 2008 metų reguliariai teikiamą slaugos paslaugą, nebūtų atsiradusi mažareikšmė 17,76 Lt žala įstaigai. Todėl ieškovė sutinka su teismo argumentu, kad minėta žala, atsiradusi ne dėl ieškovės kaltės, vertintina kaip mažareikšmė ir negali būti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindu. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinis darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tačiau nagrinėjamu atveju (netinkamas medicininių dokumentų įrašų atlikimas kaip darbo drausmės pažeidimas) atsakovui buvo žinomas skiriant ieškovei pirmąją drausminę nuobaudą, t. y. dar 2012 m. balandžio 17 d. (nepaskiepyto vaiko mamai kreipusis į atsakovą). Iš bylos duomenų matyti, kad įrašai medicininiuose dokumentuose buvo tikrinti už eilę metų, tačiau jokių priekaištų dėl netinkamai tvarkomų dokumentų ieškovė nebuvo gavusi.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą ir ieškinį atmetė, padidino atsakovui iš ieškovės priteistą advokato atstovavimo išlaidų sumą iki 3000 Lt, priteisė atsakovui iš ieškovės 1677 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį bei DK 241 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamojoje nutartyje atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingo terminų taikymo skiriant drausminę nuobaudą – papeikimą, tik nurodė, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnio nuostatų, ir nepateikė platesnių išvadų dėl šio klausimo. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat remiasi šiuo argumentu ir papildomai kelia įrodymų, sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo terminus, vertinimo klausimą, teigdama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nenustatė, kada tiksliai ir kokį darbo drausmės pažeidimą ji padarė. Teisėjų kolegija pripažino šį kasacinio skundo argumentą pagrįstu, o pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo išvadą neatitinkančia teismų praktikos ir ją vertino kaip nepakankamai motyvuotą, aiškinantis, ar nebuvo pažeisti DK 241 straipsnyje nurodyti terminai.

Teisėjų kolegija sprendė, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC administracijos posėdžio, vykusio 2012 m. birželio 15 d., protokolo matyti, jog buvo svarstomas tik drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo klausimas, nurodant, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė Mobilaus bendruomenės slaugytojo pareiginius nuostatus ir Mobilaus bendruomenės slaugytojo darbo tvarkos aprašą, tačiau niekur nenurodytas ir teismo netirtas šių pažeidimų atlikimo ar paaiškėjimo momentas. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad iš liudytojų parodymų taip pat visiškai neaišku, kada buvo pastebėti ieškovės daromi darbo drausmės pažeidimai ir kiek laiko jie tęsėsi. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė kiekvieno iš trijų darbdavio įsakyme skirti drausminę nuobaudą – papeikimą – nurodytų pažeidimų momento. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad, įvertinus įrodymus, darytina išvada, jog drausminė nuobauda paskirta per DK 241 straipsnyje nustatytą terminą, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje – kad drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytų terminų, tačiau visiškai neaptartos aplinkybės, lėmusios tokią išvadą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad momento, kada buvo padaryti darbo drausmės pažeidimai ir kada jie paaiškėjo, nustatymas ir įvertinimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu, apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka darbo drausmės nuobaudų skyrimo teisinio reglamentavimo ir yra neteisėta.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, turėtų būti tiriamos ir vertinamos ne tik pirmiau nurodytos aplinkybės, bet ir tos aplinkybės, kurios susijusios su A. J. dėstomais argumentais dėl reikalavimo darbuotojui pasiaiškinti prieš skiriant drausminę nuobaudą. A. J. skunde teigė, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą – papeikimą – 2012 m. birželio 7 d. pateikė reikalavimą pasiaiškinti, tačiau jame nebuvo konkrečiai nurodyta, už kokį darbo drausmės pažeidimą ieškovė turėjo pasiaiškinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors darbdavio reikalavime pasiaiškinti tiksliai neįvardyta, dėl kokių darbo drausmės pažeidimų ieškovė turėjo pasiaiškinti, tačiau vertintinas reikalavimo pasiaiškinti turinys ir ieškovės paaiškinimai. Net ir pripažinus, kad netikslus reikalavimas pasiaiškinti galėtų būti drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, jis gali būti laikomas formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. v. UAB „GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009; kt.), t. y. nevisiškai tiksliai darbdavio išdėstytas reikalavimas pasiaiškinti nėra pagrindas įsakymą skirti drausminę nuobaudą pripažinti neteisėtu, tačiau, priklausomai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių, šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą, todėl jos privalo būti ištirtos ir įvertintos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, susijusių su reikalavimo pasiaiškinti turiniu, netyrė ir nevertino, nesiaiškino, ar ieškovė suvokė ir žinojo, už kokius darbo drausmės pažeidimus ji buvo prašoma pasiaiškinti. Šio klausimo sprendimas taip pat yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė nekelia klausimo dėl 2012 m. spalio 15 d. skirtos nuobaudos terminų, tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų tirti ir nustatyti darbo drausmės pažeidimų, kurie buvo pagrindas 2012 m. spalio 15 d. skirti kitą drausminę nuobaudą, momentą. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turi nustatyti visas sąlygas, būtinas šiai drausminei atsakomybei taikyti, t. y. faktą, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktą, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktą, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktą, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012; kt.).

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

           Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliantų apeliacinių skundų argumentus, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentaciją, išklausiusi ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, atsakovės atstovų paaiškinimų ir įvertinusi byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė 2012m. liepos 2d. įsakymu Nr. P-94 skirdama drausminę nuobaudą - papeikimą tinkamai nesuformulavo ieškovei pareikštų kaltinimų esmės, nenustatė pažeidimo padarymo laiko ir vietos, nesurinko ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų ir pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo terminus. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės apeliacinio skundo argumentacija nesutinka ir ją atmeta kaip nepagrįstą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei drausminė nuobauda - papeikimas atsakovės 2012m. liepos 2d. įsakymu Nr. P-94 paskirta už tai, kad ieškovė atlikdama savo pareigas atskleidė tretiesiems asmenims informaciją apie pacientų ligas ir vartojamus vaistus, tuo pažeisdama pacientų teises ir informacijos apie juos konfidencialumą; viešai ir netinkamai kalbėdama apie (duomenys neskelbtini) gyventojus pažeidė profesinės etikos reikalavimus; perduodama medicininio punkto patalpas nesutvarkė medicininės dokumentacijos bei dalį jos paliko nenaudojamo medicinos punkto patalpose; sudegino mirusiųjų ir išvykusių pacientų asmens ligos istorijas, kurias privalėjo perduoti į įstaigos archyvą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad šios drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas ieškovei buvo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų 2012m. birželio 1d. pranešimas; atsakovės 2012m. birželio 1d. įsakymu dėl pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos sudarytos komisijos 2012m. birželio 7d. tyrimo išvados; pačios ieškovės 2012m. birželio 7d. rašytas paaiškinimas, o taip pat atsakovės administracijos 2012m. birželio 15d. protokolinis nutarimas. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė buvo supažindinta su jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovei buvo žinoma Mobilaus bendruomenės slaugytojo pereiginių nuostatų mobilaus bendruomenės, slaugytojo pareigų aprašas, Lietuvos Medicinos normos MN 28:201 Bendrosios praktikos slaugytojo teisės ir pareigos, jo kompetencija ir atsakomybė. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl padaryto pažeidimo pasiaiškino raštu ir iš jos rašyto paaiškinimo turinio bei duotų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme galima daryti išvadą, kad ieškovė suprato dėl kokių pažeidimų padarymo ji kaltinama ir dalinai savo kaltės dėl padarytų pažeidimų padarymo netgi neneigė. Pagal DK 241 straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Bylos duomenimis darbdaviui ieškovės padarytas pažeidimas galutinai paaiškėjo, kada atsakovės įsakymu sudaryta tyrimo komisija paskelbė savo išvadas ir tai buvo 2012m. birželio 7d. Nustatyta, kad atsakovė ieškovei drausminę nuobaudą paskyrė 2012m. liepos 2d. Teisėjų  kolegija pakartotinai ištyrusi ir įvertinusi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme pateiktus duomenis konstatuoja, kad ieškovei drausminė nuobauda paskirta prisilaikant drausminei nuobaudai skirti terminų ( DK 241 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ištyręs faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą darė išvadą, kad ieškovė pažeidė paminėtų aktų reikalavimus ir padarė darbo drausmės pažeidimą ( CPK 185 straipsnis). Tokias savo išvadas apylinkės teismas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė padaryto pažeidimo neįrodė ir skiriant ieškovei drausminę nuobaudą buvo pažeisti drausminei nuobaudai skirti terminai.

Bylos duomenimis ieškovei 2012m. spalio 15d. įsakymu Nr. P-154 buvo paskirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Ši nuobauda ieškovei paskirta už tai, kad ji: 1) aplaidžiai pildydama medicininę (duomenys neskelbtini) vaikų dokumentaciją, sukėlė pavojų vaikų sveikatai; 2) ignoravo atsakovės personalo inspektorės B. K. teisėtus prašymus ir tuo pažeidė vidaus tvarkos taisyklių 28 punkto bei Lietuvos Medicinos normos MN 28:2011 Bendrosios praktikos slaugytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė ( toliau-MN) 10.13 punkto reikalavimus; 3) aplaidžiai pildė asmens sveikatos istoriją dėl slaugos namuose, tuo pažeisdama Mobilaus bendruomenės slaugytojo pareiginių nuostatų 10 ir 13 punktų bei MN 10.3 ir 10.4 punktų reikalavimus ir padarė atsakovei 17,76 Lt dydžio turtinę žalą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina ieškovei paskirtos nuobaudos pagrindą. Tai - 2012m. birželio 12d. rašytas vaikų ligų gydytojos A. R. pranešimas; atsakovės 2012m. birželio 22d. įsakymu Nr. P-84 sudarytos darbo grupės dėl (duomenys neskelbtini) medicinos punkte skiepytų vaikų dokumentacijos kontrolės 2012m. liepos 13d. patikrinimo aktas; 2012m. rugpjūčio 7d. atsakovės darbuotojos B. K. tarnybiniai pranešimai dėl neetiško ieškovės elgesio; Kauno teritorinės ligonių kasos 2012m. rugpjūčio 27d. pažymos Nr. AS-383 pagrindu atsakovės sudarytos vidaus medicininio audito grupės 2012m. rugsėjo 21d. patikrinimo aktas; atsakovės administracijos 2012m. rugsėjo 26d. posėdžio protokolas Nr. 15. Minėta, kad ieškovei paskyrus atsakovės 2012m. spalio 15d. įsakymu Nr. P-154 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ drausminę nuobaudą, ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pagal DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, todėl, sprendžiant dėl šios nuostatos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumą, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. į jo požiūrį į darbą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012; kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad darbdavys atlikęs ieškovės darbo patikrinimą pagal gydytojos A. R. pranešimą dėl pažeidimų skiepijant vaikus nustatė, kad išdėstyta pranešime informacija yra tiksli ir pasitvirtino. Atsakovės sudaryta komisija išsiaiškinti ieškovės padarytiems pažeidimams taip pat 2012m. liepos 13d. aktu nustatė, kad buvo padaryti asmens dokumentų pildymo pažeidimai ir komisija padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) medicinos punkte medicininė dokumentacija buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl ko galėjo nukentėti vaikų sveikatos priežiūra. Kaip matyti iš šio akto turinio, kad komisija įtarė netgi medicininių dokumentų klastojimo atvejus ir apie tai pažymėjo savo akte. Nustatyta, kad ieškovė dėl jai padarytų pažeidimų pasiaiškino raštu pateikdama 2012m. liepos 20d. paaiškinimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma bei apeliacinės instancijos teisme ieškovės duoti papildomi paaiškinimai nustatytų pažeidimų, kurie šalintų ieškovės atsakomybę nepaneigia, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys turėdamas tokią informaciją turėjo pagrįstą pagrindą vertinti ieškovės veiksmus kaip aplaidų savo pareigų neatlikimą ir skirti už tai ieškovei drausminę nuobaudą. Įstatymas nustato terminus, per kuriuos drausminę atsakomybę taikantis subjektas turi teisę skirti drausminę nuobaudą ( DK 241 straipsnio 2 dalis). Pasibaigus, nustatytiems terminams drausminė nuobauda negali būti skiriama ( DK 241 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei ieškovės padarytas pažeidimas galutinai turėjo paaiškėti 2012m. rugsėjo 27d., kai buvo atliktas medicininio audito grupės patikrinimas dėl ieškovės pacientų, kurie gavo paslaugas namuose ( t 1., b. l. 161-162). Teisėjų kolegija nustatydama drausminei nuobaudai skirti terminą atsižvelgia ir į tai, kad padarytas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio. Ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta 2012m. spalio 15d. Taigi, drausminė nuobauda už šį pažeidimą ieškovei paskirta nepraleidus nei vieno mėnesio, nei naikinamojo šešių mėnesių termino ( DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo pažeidimo nustatymo dienos ieškovė 36 kalendorines dienas buvo kasmetinėse atostogose, todėl ieškovės išbūtas laikas atostogose į drausminės nuobaudos skyrimo terminą neįskaičiuojamas ( DK 241 straipsnio 1 dalis). Atskirai pažymėtina, kad visgi ieškovė buvo atleista iš medicinos punkto vedėjos-mobilios bendruomenės slaugytojos pareigų, t.y. pareigų, kurių specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl ieškovės atliekamų darbinių funkcijų specifikos ir reikšmingumo šios profesijos asmenims taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, o taip pat ir drausminės atsakomybės reikalavimai. Įvertinusi pirmuoju 2012 m. liepos 2 d. darbdavio įsakymu Nr. P-94 konstatuotus ieškovės darbo drausmės pažeidimus ir jų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamas darbo drausmės pažeidimas patvirtina aplaidų ieškovės elgesį darbe, kas nesuderinama su ieškovės vykdomomis darbo funkcijomis. Taigi, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šį darbo drausmės pažeidimą kvalifikavo netinkamai ir teisiškai nepagrindė savo išvados, kuo remiantis atsakovės vykdytas tyrimas dėl pirmosios drausminės nuobaudos turėjo būti sujungtas su antruoju tyrimu, juolab, kad antrasis pažeidimas paaiškėjo po to, kai ieškovei buvo paskirta pirmoji drausminė nuobauda.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis ir sprendime išdėstyta argumentacija, kad aplaidus asmens sveikatos istorijos pildymas dėl slaugos namuose savaime yra mažareikšmis darbo drausmės pažeidimas ir dėl to darbdavys atleisdamas ieškovę iš darbo negalėjo jai taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos. Be abejonės, darbdavys spręsdamas darbuotojo atleidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi atsižvelgti kaip darbuotojas dirbo anksčiau, į darbuotojo pažeidimų sistemiškumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių tinkamai netyrė ir nepagrįstai konstatavo ieškovės padaryto pažeidimo mažareikšmiškumą. Pagal bylos duomenis ieškovei jos pareigų vykdymas ir atsakomybė už tokių pareigų pažeidimą buvo žinoma. Atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais buvo konstatuotas ieškovės padarytas drausmės pažeidimas ir jo padarymo reikšmė bei pasekmės, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina ieškovės požiūrį į darbą ir jos darbinių funkcijų nesuderinamumą su tolimesnių tokių pareigų vykdymu. Ieškovės padaryto pažeidimo faktą patvirtino netik darbdavio vidaus patikrinimo išvados, bet ir nepriklausomos ginčo šalies –Kauno teritorinės ligonių kasos 2012 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo bei 2012 m. lapkričio 30 d. ekspertizės pažymos (t. 1, b. l. 50-51, t. 2, b. l. 47), kuriose konstatuotas faktas, kad asmens sveikatos istorijoje nerasti duomenys apie pacientei nustatytą specialųjį nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikį. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad teisiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog medicininių dokumentų įrašų tyrimas buvo atliktas skiriant ieškovei pirmąją nuobaudą, dėl ko aptariamo darbo drausmės pažeidimo atveju, kai medicininiai dokumentai eilę metų buvo pildomi netinkamai ir atsakovui nereiškus dėl to jokių pretenzijų, sudaro pagrindą atleisti ieškovę nuo drausminės atsakomybės.

Remiantis išdėstyta argumentacija teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys su ieškove galėjo darbo sutartį nutraukti  pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes buvo įrodyta visa būtinų juridinių faktų sudėtis, tai yra faktas, kad ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai jai per paskutiniuosius dvylika mėnesių jau buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad ieškovei buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis) ir faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Nustatytų ir aptartų juridinių faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvacija dėl ieškovei inkriminuojamo darbo drausmės pažeidimo pagal B. K. tarnybinius pranešimus ir sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darbdaviui skirti už tai drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo - nebuvo pakankamo pagrindo, nes pažeidimo pobūdis nebuvo adekvatus taikomai už jį sankcijai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus ieškovės padarytus kitus drausmės pažeidimus  spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą, netinkamai pritaikė ir išaiškino DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai (CPK 330 str.). Esant nurodytam ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškovės ieškinį atmestus visiškai, apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies taisykles perskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kad atsakovė turėjo išlaidas advokato pagalbai tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme bei kasacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovavimo išlaidos sudaro 3000 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 1677 Lt ir 300 eurų, o kasacinės instancijos teisme – 1700 Lt. Kadangi, atsakovės turėtos išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, jos priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

nutaria:

            Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

            Atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.

            Teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti panaikinti ir šių reikalavimų dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai.

Padidinti atsakovei V š Į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui, į. k. 159945462, pirmosios instancijos teisme priteistą iš ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), advokato atstovavimo išlaidų sumą nuo 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) iki 868,86 Eurų (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai ir 86 cnt).

Priteisti atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui, į. k. 159945462, iš ieškovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1278,04 eurų (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai ir 4 cnt ) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismuose.

Kolegijos teisėjai                                                                                  Virginija Lozoraitytė

                                                                                                  Algimantas Kukalis

                                                                                                 Izolda Nėnienė