Administracinė byla Nr. I-445-790/2017
Proceso Nr. 3-61-3-02008-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 21.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,
dalyvaujant pareiškėjui T. P.,
atsakovo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–3), kurį patikslino (t. 1, b. l. 186–195), prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. balandžio 14 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. K3-105 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos; 2) priteisti 656,11 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 13 d. dirba Trakų rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Savivaldybės administracija) Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. K3-105 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka. Nurodo, kad nuobauda jam paskirta atsižvelgus į liudytojų duotus paaiškinmus, kurie yra melagingi, šmeižikiški, todėl dėl kiekvieno liudytojo kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi („Šmeižimas“). Kad I. K. ir A. Č. paaiškinimai melagingi, patvirtina aplinkybė, kad dėl neva nuo 2014 m. pastebėtų netinkamų pareiškėjo veiksmų jie kaip atitinkamų Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai nesiėmė jokių veiksmų. Mano, kad buvo diskriminuojamas dėl lyties. Pareiškėjo manymu, tai patvirtina aplinkybės, kad nebuvo pradėti tarnybiniai patikrinimai pagal jo 2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. tarnybinius pranešimus. Iš karto po tarnybinio patikrinimo jo atžvilgiu pabaigos buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. birželio 9 d. kreipėsi tarnybiniu pranešimu į Savivaldybės administracijos direktorių dėl Juridinio ir personalo administravimo skyriaus viršininko A. Č. piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau ir šis tarnybinis pranešimas nebuvo tirtas. Pareiškėjas mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija padarė procedūrinį pažeidimą, kadangi netenkino jo prašymo apklausti visus pirmame aukšte dirbančius asmenis, kurie galėtų patvirtinti liudytojų K. M. ir I. K. teiginių tikrumą. Nesutinka su teiginiais, kad jo veiksmai J. S.-M. atžvilgiu buvo tęstiniai. Nurodo, kad J. S.-M. neįrodė, kad prieš 2-3 metus trumpąsias žinutes siuntė būtent jis. Be to, jei jis, pareiškėjas, būtų vykdęs tokius veiksmus, J. S.-M. neabejotinai būtų dar prieš kelis metus ėmusi atitinkamų teisinių veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad A. Č. anksčiau yra pats nurodęs, kad minėtos moters vengia, kad ji pati jam rodo dėmesį, flirtuoja, o tai jį trikdo ir erzina. Teigia, kad minėta moteris pati trumposiomis žinutėmis jam rašiusi jį mylinti, tačiau jis nurodęs, kad „neprasideda su vyresnėmis moterimis, turinčiomis savo šeimas“, o vėliau dėl šių priežasčių prasidėjo įžeidinėjimai jo atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Įsakyme nėra nurodyti konkrečiai atlikti jo veiksmai, sukeliantys tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjas nurodo dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos turėjęs parengti procesinius dokumentus teismui, pasirengti bylai. Šiems veiksmams atlikti patirtas, pareiškėjo teigimu, dideles laiko sąnaudas, poilsio ir laisvo laiko praradimą pareiškėjas vertina kaip neturtinę žalą. Skaičiuodamas patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių ir prašo priteisti 656,11 Eur.
Atsakovas Savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 44–48, t. 2, b. l. 70–77). Nors pareiškėjas nepripažįsta tarnybinės drausmės pažeidimų, teigia, kad jokių netinkamų veiksmų neatliko, tačiau tą paneigia tyrimo metu surinkti objektyvūs duomenys. Nors pareiškėjas teigė, kad jis jokių ryšių su J. S.-M. nepalaiko, su ja nebendrauja, tačiau nustatytas etikos standartų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų neatitinkantis pareiškėjo elgesys J. S.-M. atžvilgiu yra neatsitiktinio, o tęstinio pobūdžio. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta laikantis Valstybės tarnybos įstatymo numatytų reikalavimų, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui, jo visuomenėje ir valstybės tarnyboje nepriimtinam elgesiui, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo turėtų būti atmestas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad yra diskriminuojamas darbe, jo deklaratyvių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pareiškėjas tarnybiniame pranešime dėl J. S.-M. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų nenurodė konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto (konkrečios datos, laiko ir pan.), dėl kurio galėtų būti atliekamas tyrimas, o jo iškelta versija, jog 2016 m. sausio 29 d. J. S.-M. sudavė jam į veidą, nepasitvirtino. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė susipažinti su komisijos tyrimo išvada ir visa tyrimo medžiaga, tai patvirtina jo parašas komisijos išvadoje. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami objektyviai nepagrįstais duomenimis ir pareiškėjo subjektyviais situacijos aiškinimais. Pareiškėjo inicijuotų baudžiamųjų bylų iškėlimas nepaneigia tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningumas, siekis daryti spaudimą ir poveikį bylos liudytojams, siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su teisminiu bylinėjimusi ir atlyginimo apskaičiavimu yra nepagrįstas, pateiktas žalos apskaičiavimas neteisingas. Pareiškėjas neįrodė tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad su J. S.-M. susipažino atėjęs į darbą 2013 m., santykiai buvo draugiški, eidavo pietauti, važiuodavo kartu namo. Konkretaus konflikto, po kurio santykiai tapo blogi, negali nurodyti. 2016 m. sausio mėn. nebendravo, tuo metu santykiai buvo konfliktiški. 2016 m. sausio 29 d. J. S.-M. pasiteiravo, kodėl jos nėra darbo vietoje, pasakė, kad jos atžvilgiu sklando negražūs gandai, kad ji darbo metu turi meilužį. Ji užsiplieskė, trenkė jam į veidą. Įžeidžiančių frazių jos atžvilgiu nevartojo. 2016 m. vasario 4 d. įeidamas į vedėjo kabinetą pajuokavo, ištarė frazę, o J. S.-M. pagalvojo, kad frazė pritaikyta jai ir pasakė, kad jos neįžeidinėtų. Pareiškėjas teigė, kad frazė buvo adresuota ne J. S.-M..
Liudytoja J. S.-M. parodė, kad 2013 m. balandį pradėjo dirbti Savivaldybės administracijoje, pareiškėjas pradėjo dirbti vėliau. Dirbo skirtinguose skyriuose, teko dirbti vienoje darbo grupėje. Asmeninių santykių nebuvo. Santykiai buvo draugiški, kaip ir bendrai kolektyve. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio pareiškėjas pradėjo rašyti jai įžeidžiančio pobūdžio trumpąsis žinutes į jos asmeninį telefoną su žodžiais ,,šliundra“, ,,kekšė“, ,,kiek kainuoja valanda“ ir pan., skambindavo ir po darbo valandų. Ėmė taip vadinti ir prie kitų asmenų. Jai tokie veiksmai ir žodžiai sukėlė daug skausmo. 2014 m. kreipėsi į policiją, gavo atsakymą, kad reikia kreiptis privataus kaltinimo tvarka. 2014 m. gegužės pradžioje nuėjo su telefonu pas pareiškėjo skyriaus vedėją A. Č. ir parodė SMS. Vedėjas su pareiškėju kalbėjosi, kad elgtųsi etiškai. Po policijos tyrėjo skambučio pareiškėjas SMS neberašydavo, įžeidinėdavo žodžiais. Palaukdavo, kol visi išeina pietauti, įeidavo į kabinetą, jai vienai esant vadindavo įvairiais žodžiais, vėliau ji pradėjo užsirakinti kabinete. Vėliau pareiškėjas pradėjo viešai sakyti, kad ji ,,dulkinasi“ su A., tai daro darbo metu, tegul daro su kuo nori. Žodžius ,,kekšė“, ,,šliundra“ sakydavo ir koridoriuje, tai girdėjo ir valytoja, bet ji atsisakė liudyti. 2016 m. sausio 29 d. J. S.-M. ėjo pasiimti vandens į tualetą, tuomet koridoriuje priėjo pareiškėjas ir pradėjo klausinėti ar teisybė, kad ji lytiškai santykiauja su A. darbo metu. Sakė, kad ji ,,kekšė“, ,,šliundra“, ,,dulkinkis su kuo nori“. Tai girdėjo K. M., kiti savivaldybės lankytojai, nes viskas vyko pirmame aukšte, kur lankosi žmonės. Tuomet ji nubėgo į tualetą ir užsidarė. Pas vedėją kabinete pareiškėjas pasakė, kad ant durų turi būti užrašas ,,prostitutėms įeiti draudžiama“, vedėjas pradėjo drausminti pareiškėją. J. S.-M. prašė pareiškėjo liautis taip elgtis, vaikščiodavo su įjungta vaizdo kamera, tuomet, įspėjusi, kad filmuoja, apsisaugodavo nuo persekiojimo. Stengdavosi vengti kontaktų, dokumentus perduodavo per skyriaus vedėją.
Liudytojas A. Č. parodė, kad yra skyriaus, kuriame dirbo pareiškėjas, vedėju, santykiai su juo buvo darbiniai. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 30 d. atleistas iš darbo. J. S.-M. kreipėsi į jį 2014 m. viduryje, parodė pareiškėjo siųstas SMS, kuriose buvo parašyta, kad ji ,,kekšė“, ,,šliundra“, darbuotoja prašė padėti išspręsti problemą. Sakė, kad kreipėsi į policiją, bet buvo nurodyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, rodė policijos nutarimą. Prašė pakalbėti su pareiškėju, kad jis taip nesielgtų. A. Č. žinojo, kad pareiškėjas J. S.-M. atžvilgiu jautė simpatiją. Pareiškėjas neigė, kad rašė SMS. Po pokalbio apie pusantrų metų buvo ramu. 2016 m. sausio pabaigoje J. S.-M. vėl kreipėsi, kad pareiškėjas ją vėl pradėjo persekioti koridoriuose, keikdamas necenzūriniais žodžiais, taip pat kreipėsi ir kiti darbuotojai, klausdami, kas atsitiko su pareiškėju, kad jis, sutikęs J. S.-M., ją keikia necenzūriniais žodžiais. 2016 m. vasario 4 d. 9 val. J. S.-M. atėjo pas jį į kabinetą dėl Tarybos sprendimo projekto rengimo. Iš karto užėjo pareiškėjas, nes į vedėjo kabinetą reikia pereiti per specialistų kabinetą, kur sėdi T. P.. Pareiškėjas pasakė: ,,Vedėjau, ar nereikėtų ant kabineto durų pakabinti užrašą prostitutėms įeiti draudžiama“. Nuo tokių pareiškėjo žodžių liudytojas pasimetė, tuomet atsitokėjęs sudrausmino pareiškėją. J. S.-M. pasakė, kad pareiškėjas ją įžeidinėja ir išėjo apsiverkusi. Tuomet ji parašė tarnybinį pranešimą, buvo atliktas tyrimas.
Liudytojas K. M. parodė, kad 2016 m. sausio 29 d. dirbo Švietimo skyriaus vyriausiuoju specialistu, laukė pirmo aukšto koridoriuje prie Apskaitos skyriaus vedėjos kabineto. Girdėjo, kaip pareiškėjas su J. S.-M. ginčijosi, pareiškėjas jos atžvilgiu pavartojo necenzūrinį žodį, sakė, kad ji „dulkinasi“ su visais ir visur darbo metu ir po darbo. Buvo šokiruotas tokio elgesio. Išgirdęs necenzūrinį žodį, atsisuko į besiginčijančius asmenis. J. S.-M. užsidarė tualete. Pareiškėjas tuos žodžius tarė garsiai, pareiškėjas po konflikto ėjo piktu žvilgsniu, susinervinęs. Smurto liudytojas nematė.
Liudytoja I. K. parodė, kad dirba Dokumentų valdymo skyriaus vedėja. Patvirtino, kad visos aplinkybės, kurias nurodė savo paaiškinime komisijai, yra teisingos. Pikti pokalbiai vykdavo vos ne kasdien, jautėsi persekiojimas iš T. P. pusės. Tokie santykiai tarp darbuotojų netoleruotini. Pareiškėjo kabineto durys buvo nuolat atidarytos, jis stebėdavo, kas praeina per koridorių. Kai tik atsidarydavo J. S.-M. kabineto durys, prie durų prieidavo ir T. P.. Kalbėdavo prie pat I. K. durų, gerai girdėdavosi ir per uždarytas duris. J. S.-M. nuolat prašydavo pareiškėjo nesikabinėti.
Teismas
konstatuoja:
byloje kilo ginčas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. K3-105, kuriuo pareiškėjui, ėjusiam Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo (A lygio , 10 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 58-59, 122-124), paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
2016 m. vasario 10 d. Savivaldybės administracijoje buvo gautas Savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės J. S.-M. 2016 m. vasario 8 d. pranešimas (t. 1, b. l. 70-71) dėl netinkamo T. P. elgesio. 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. P2-145 buvo sudaryta komisija T. P. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) (t. 1, b. l. 73). Komisija 2016 m. kovo 15 d. surašė išvadą dėl T. P. tarnybinio nusižengimo Nr. AR8-177 (toliau – Išvada) (t. 1, b. l. 63-69), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 29 d. apie 10 val. tarnybos metu, viešai, t. y. Savivaldybės administracijos pirmo aukšto koridoriuje (vietoje, girdint kitiems administracijos darbuotojams ir asmenims), pasakydamas kolegei Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei J. S.-M., kad ji darbo metu ir po darbo ,,dulkinasi“ ir naudodamas žodžius, kurių turinys ir prasmė įžeidžia asmenį, taip pat kurie nenaudotini kanceliarinėje kalboje, tarnybos metu ir ne tik („dulkinasi“, „paleistuve“, „prostitute“), atliko veiksmus, kurie prieštarauja visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, be to, 2016 m. vasario 4 d. apie 9.00 val., tarnybos metu, Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus A. Č. kabinete, girdint kitiems administracijos darbuotojams, pasakydamas kolegės Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės J. S.-M. asmeniui adresuotą frazę ,,vedėjau, ar kartais ant durų į kabinetą nereikėtų pakabinti iškabos, kad prostitutėms įeiti draudžiama“, kurios prasmė pažeidžia asmens garbę ir orumą, pažemino žmogaus orumą ir garbę, parodė savo lojalumo, mandagumo, pagarbos nebuvimą kolegų ir kitų asmenų atžvilgiu, elgėsi netinkamai, diskreditavo viešojo administravimo įstaigą ir valstybės tarnautojo vardą, parodė negebėjimą konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, taip pat nemokėjimą pripažinti savo klaidas ir jas taisyti. Komisija padarė išvadą, kad T. P. padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su netinkamu valstybės tarnautojo pareigų atlikimu ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, Konstitucijos 21 straipsnį, Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 ,,Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktus, 5, 5.2 punktus, 9, 9.2, 9.4, 9.7, 9.8 punktus, Trakų rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P2-116 patvirtintų Trakų rajono savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklių 4, 4.1, 4.6, 4.14 punktus.
Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, ir, gavęs Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos sutikimą (t. 1, b. l. 60-61), atsižvelgdamas į Išvadą bei minėtą sutikimą, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo paskyrė pareiškėjui T. P. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 straipsnio 12 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Remiantis Valstybės tarnybos 29 straipsnio 3 dalimi už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3-5 punktai numato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą; valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Taisyklių 7-9 punktai numato, kad komisija surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo valstybės tarnautojas informuojamas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir kartu pateikiama valstybės tarnautojui turima informacija apie tarnybinį nusižengimą; valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti komisijai rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo; valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariams, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, kt. Taisyklių 13-14 punktai nustato, kad ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus; jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda; valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti.
Teismas, patikrinęs tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrinių taisyklių laikymąsi, vertina, kad nagrinėjamu atveju jos nebuvo pažeistos. Savivaldybės administracijos direktoriui gavus J. S.-M. 2016 m. vasario 8 d. raštą dėl netinkamo pareiškėjo elgesio (t. 1, b. l. 70-71), 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. P2-145 buvo sudaryta Komisija (t. 1, b. l. 73), kuri 2016 m. vasario 18 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą informavo pareiškėją apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą (t. 1, b. l. 74), pranešime pateikė turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą, nurodė, kokių teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamas pareiškėjas, konkrečiai apibrėžė galimai pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus veiksmus, paprašė pareiškėją pateikti paaiškinimą. Komisija, atlikusi tyrimo veiksmus, 2016 m. kovo 15 d. Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė Išvadą (t. 1, b. l. 63-69), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, šį nusižengimą kvalifikavo (nurodė atitinkamus pažeistus teisės aktus), nurodė nusižengimo padarymo dieną, jo įvykdymo aplinkybes, įvertino, ar yra tarnybinę atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, pasiūlė konkrečią tarnybinę nuobaudą. Skundžiamu Įsakymu, kaip numatyta Taisyklėse, pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Įsakyme nėra nurodyti konkrečiai atlikti jo veiksmai, sukeliantys tarnybinę atsakomybę. Tačiau teismas pažymi, kad pagal aptartas Taisyklių nuostatas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendime neprivalo būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo veiksmai, įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, kadangi jie yra nurodomi motyvuotoje komisijos išvadoje, remiantis kuria priimamas sprendimas. Taisyklės, minėta, reikalauja, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendime būtų nurodyta, kad valstybės tarnautojas pripažįstamas padariusiu tarnybinį nusižengimą, ir jam skiriama tarnybinė nuobauda. Šiuo atveju Įsakymas atitinka Taisykles, kadangi pirmuoju jo punktu pareiškėjas pripažįstamas padariusiu tarnybinį nusižengimą (nurodomos pažeistos teisės aktų nuostatos), o antruoju punktu pareiškėjui paskiriama konkreti tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo veiksmai, įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas (jų padarymo data, aplinkybės ir kt.), minėta, apibrėžti motyvuotoje Išvadoje.
Procedūrų laikymosi aspektu pažymėtina, kad, priešingai, nei nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, Komisija pagrįstai ir teisėtai 2016 m. vasario 23 d. pranešimu (t. 1, b. l. 84) atsisakė patenkinti pareiškėjo 2016 m. vasario 19 d. prašymą (t. 1, b. l. 83) ir pateikti jam susipažinimui visą Komisijos turimą tyrimo medžiagą. Pagal Taisyklių nuostatas, vykstant tarnybinio nusižengimo tyrimui, valstybės tarnautojui turima informacija apie tarnybinį nusižengimą pateikiama pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 9 punktas, minėta, numato valstybės tarnautojo teisę susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Aptariamu atveju vykstant tarnybinio nusižengimo tyrimui Komisija 2016 m. vasario 18 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą informavo pareiškėją apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, taigi įvykdė Taisyklių nuostatas. Nesant baigtam tarnybinio nusižengimo tyrimui, pareiškėjas dar neįgijo teisės susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, tai pagrįstai ir buvo nurodyta Komisijos 2016 m. vasario 23 d. pranešime.
Iš Komisijos Išvados, Įsakymo matyti, kad tarnybiniu nusižengimu kvalifikuoti pareiškėjo veiksmai, atlikti 2016 m. sausio 29 d. apie 10 val. Savivaldybės administracijos pirmo aukšto koridoriuje ir 2016 m. vasario 4 d. apie 9.00 val. Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovo A. Č. kabinete, pasireiškę įžeidžiančio pobūdžio žodžių vartojimu Savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės J. S.-M. atžvilgiu. Pareiškėjas tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateikdamas rašytinį paaiškinimą (t. 1, b. l. 91), tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad minėtos aplinkybės yra melagingos, išgalvotos. Be to, pareiškėjas kelia klausimą dėl tyrimo išsamumo, nurodydamas, kad dėl 2016 m. sausio 29 d. veiksmų turėjo būti apklausti visi pirmame aukšte dirbantys asmenys. Taigi matyti, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl jo veiksmų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su atlikto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, mano, kad tyrimas buvo neišsamus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija atliko išsamų tyrimą ir jo metu teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 29 d. apie 10 val. Savivaldybės administracijos pirmo aukšto koridoriuje, girdint kitiems Savivaldybės administracijos tarnautojams ir kitiems asmenims kolegės J. S.-M. atžvilgiu vartojo įžeidžiančio turinio ir nenaudotinus kanceliarinėje kalboje, tarnybos metu žodžius, jog pastaroji darbo metu ir po darbo „dulkinasi“, yra „paleistuvė“ ir kt., patvirtina pačios J. S.-M. 2016 m. vasario 8 d. rašte Savivaldybės administracijos direktoriui nurodytos aplinkybės, šiuos jos paaiškinimus patvirtina buvusio Savivaldybės administracijos tarnautojo K. M., girdėjusio pokalbį, paaiškinimas tarnybinio nusižengimo komisijai (t. 1, b. l. 87). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S.-M. nurodė išsamias 2016 m. sausio 29 d. įvykusio pokalbio su pareiškėjui aplinkybes, parodė teismui, kad ėjo pasiimti vandens į tualetą, tuomet koridoriuje priėjo pareiškėjas ir pradėjo klausinėti, ar teisybė, kad ji lytiškai santykiauja su bendradarbiu A. darbo metu, jos paprašytas, nenustojo šnekėti ir garsiai kalbėjo, kad ji „dulkinasi“ su A., tai girdėjo bendradarbis K. M., savivaldybėje lankęsi interesantai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. M. konkretizavo, kad girdėjo, kaip pareiškėjas keikdamasis J. S.-M. pakeltu tonu pasakė, kad ji „dulkinasi su visais ir visur“ darbo metu ir po darbo, nurodė konkrečius pareiškėjo vartotus necenzūrinius žodžius. Nurodytas aplinkybes dalinai patvirtina ir paties pareiškėjo paaiškinimai, duoti Komisijai, kad iš tiesų 2016 m. sausio 29 d. tarp jo ir J. S.-M. įvyko konfliktas, jam pasiteiravus dėl jos nebuvimo darbe ir dėl neigiamų apie ją sklindančių gandų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas detalizavo, kad jis įspėjo J. S.-M. apie sklindančius gandus, kad ji darbe turi meilužį. Nors pareiškėjas paaiškino, kad po to J. S.-M. supyko, „užsiplieskė“, jam sudavė, dėl ko jis galėjęs kažką užgaulaus pasakyti, tačiau aplinkybės, kad J. S.-M. jam sudavė, jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina. Liudytojas K. M., matęs vykusį konfliktą ir jo pabaigą (kai J. S.-M. nubėgo į tualetą ir užsidarė jame) nurodė nematęs pareiškėjo nurodomų šios tarnautojos veiksmų. Nors pareiškėjas tvirtino, kad smūgį matė tarybos narys Š. Ū., tačiau pastarasis Komisijai paaiškino, kad matė, jog J. S.-M. kažką pakeltu tonu sakė T. P., tačiau tai jam nepasirodė rimta, todėl jis nesustodamas išėjo savo reikalais (t. 1, b. l. 96), t. y. jis nenurodė matęs, kad J. S.-M. būtų sudavusi pareiškėjui. Pastebėtina, kad pastarasis liudytojas, nors ir teigė, kad J. S.-M. kažką pakeltu tonu sakė pareiškėjui, tačiau nenurodė, jog tokie J. S.-M. pareiškėjo atžvilgiu vartoti žodžiai būtų netinkami, įžeidžiantys ar necenzūriniai. Tai, kad pastarasis liudytojas nepatvirtino, jog pareiškėjas vartojo J. S.-M. atžvilgiu netinkamus žodžius, savaime nepaneigia tokių aplinkybių, kadangi konfliktui trukus kurį laiką, šis liudytojas galėjo girdėti tik dalį šio konflikto. Pagrindą netikėti pareiškėjo nurodoma versija, jog J. S.-M. jam sudavė, sudaro ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas, tik gavęs Komisijos 2016 m. vasario 18 d. pranešimą apie įtariamą tarnybinį pranešimą, 2016 m. vasario 18 d. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl fizinio skausmo sukėlimo, smurto panaudojimo (t. 1, b. l. 81). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2016 m. kovo 14 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje („Nedidelis chuliganizmas“), kuris pasireiškė tuo, kad jis 2016 m. sausio 29 d. apie 10 val. viešoje vietoje, Trakų rajono savivaldybės pastato koridoriuje, girdint pašaliniams asmenims J. S.-M. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (t. 2, b. l. 131-132). Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m,. gegužės 5 d. nutartimi (t. 1, b. l. 125-128) pareiškėjo skundas netenkintas, o minėtas nutarimas paliktas nepakeistu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi (t. 1, b. l. 129-130) pareiškėjo skundas atmestas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis palikta nepakeista.
Taigi, apibendrindamas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 29 d. apie 10 val. Savivaldybės administracijos pirmo aukšto koridoriuje, girdint kitiems Savivaldybės administracijos tarnautojams ir kitiems asmenims kolegės J. S.-M. atžvilgiu vartojo įžeidžiančio turinio ir nenaudotinus kanceliarinėje kalboje, tarnybos metu žodžius, patvirtina tiek pačios J. S.-M. raštas dėl netinkamo pareiškėjo elgesio, tiek K. M. paaiškinimas tarnybinio nusižengimo komisijai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais J. S.-M. ir K. M. patvirtino ir detalizavo šias aplinkybes. Šių liudytojų parodymai sutampa su raštu pateiktais jų paaiškinimais. Parodymai nuoseklūs, detalūs, neprieštaringi. Pareiškėjas negalėjo įvardyti teismui jokio aiškaus ir logiškai paaiškinamo motyvo, dėl kurio šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus, jį kaltinančius parodymus. Įvykio aplinkybes dalinai patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimai, iš kurių matyti, jog jis neneigia nurodytu metu bendravęs su J. S.-M., jos teiravęsis dėl su tarnyba nesusijusių aplinkybių (dėl gandų, kad ji tariamai turi meilužį). Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad netinkamas pareiškėjo elgesys J. S.-M. atžvilgiu buvo tęstinio pobūdžio (apie tai teismas pasisakys vėliau), be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo užfiksuotas liudytojo Savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo skyriaus specialisto V. C. paaiškinimas, kad pareiškėjas „priekabiauja“ ne tik prie J. S.-M., bet ir prie kitų moterų. Galiausiai, kad savo veiksmais 2016 m. sausio 29 d. pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, pasireiškusį necenzūrinių žodžių vartojimu J. S.-M. atžvilgiu, patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Komisija atliko išsamų tyrimą ir jo metu teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 29 d. apie 10 val. Savivaldybės administracijos pirmo aukšto koridoriuje, girdint kitiems Savivaldybės administracijos tarnautojams ir kitiems asmenims, kolegės J. S.-M. atžvilgiu vartojo įžeidžiančio turinio ir nenaudotinus kanceliarinėje kalboje, tarnybos metu žodžius. Nors pareiškėjas kelia klausimą dėl atlikto tyrimo išsamumo, nes nebuvo apklausti visi pirmame aukšte dirbantys asmenys, tokia pareiškėjo pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Pastebėtina, kad, kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos, Komisija apklausė asmenis, kuriuos pats pareiškėjas nurodė savo paaiškinime kaip mačiusius konfliktą (K. M., Š. Ū.). Pareiškėjas paaiškinime daugiau jokių asmenų, galimai mačiusių įvykį, nenurodė. Tokių asmenų jis nenurodė ir dalyvaudamas 2016 m. vasario 26 d. Komisijos posėdyje (priedas prie bylos, Komisijos posėdžio garso įrašas). Kad konfliktą būtų matę dar kiti asmenys, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu duomenų nebuvo gauta. Taigi, esant tokiai situacijai ir jau aptartiems konfliktą mačiusių asmenų paaiškinimams, kurie buvo pakankami atitinkamoms išvadoms daryti, Komisija, teismo vertinimu, neturėjo pareigos apklausti visų pirmame aukšte dirbusių asmenų vien tam, kad nustatyti, ar šie asmenys matė ar girdėjo kokias nors įvykio aplinkybes.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Komisija atliko išsamų tyrimą ir jo metu teisingai nustatė faktines aplinkybes ir dėl 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. kabinete pareiškėjo pasakytų žodžių, žeminančių kolegės J. S.-M. garbę ir orumą. J. S.-M. 2016 m. vasario 8 d. rašte Savivaldybės administracijos direktoriui paaiškino, kad 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. jai užėjus į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. kabinetą derinti dokumentų, pareiškėjas užėjo iš paskos ir girdint vedėjui pastarojo pasiteiravo, ar nereikėtų ant kabineto durų pakabinti iškabą, kad „prostitutėms įeiti draudžiama“, ką ji suprato, jog tai buvo pasakyta jos atžvilgiu; jai paprašius jos neįžeidinėti, pareiškėjas pasakęs, kad „ką aš ir stovėsiu akis nuleidus iš gėdos“. Tokias pat aplinkybes Komisijai patvirtino A. Č. (t. 1, b. l. 85), kuris paaiškino, kad kabinete daugiau nieko nebuvo, todėl tai buvo pasakyta J. S.-M. atžvilgiu. Pareiškėjas rašytiniame paaiškinime jokių šio įvykio aplinkybių nepaaiškino (t. 1, b. l. 91-93). Tuo tarpu 2016 m. vasario 26 d. Komisijos posėdyje pareiškėjas paaiškino (priedas prie bylos, Komisijos posėdžio garso įrašas), kad įvykis jam pasirodė nereikšmingas, pas jį buvo klientė dėl pirminės valstybės teisinės pagalbos teikimo, su ja susipyko ir įeidamas į vedėjo kabinetą kažką tarė vedėjui apie prostitutes abstrakčia forma, tikslios frazės neprisimena, dar nematydamas, kad pas vedėją buvo J. S.-M., pastaroji sureagavo, kad jo pasakymas buvo apie ją, supyko, pasiteiravo vedėjo, ar vedėjas girdėjo, vedėjas paprašė jo, pareiškėjo, pasišalinti, jis nieko nesiaiškindamas, susiėmęs sau už galvos, išėjo iš kabineto. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 4 d. įeidamas į vedėjo kabinetą pajuokavo, ištarė frazę, tiksliai nepamena savo vartotų žodžių, o J. S.-M. pagalvojo, kad frazė pritaikyta jai ir pasakė, kad jos neįžeidinėtų. Pareiškėjas teigė, kad frazė buvo adresuota ne J. S.-M.. Teismo posėdžio metu liudytoja J. S.-M. ir liudytojas A. Č. patvirtino jų raštu išdėstytas aplinkybes. Taigi, iš aptartų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. kabinete, esant J. S.-M., vartojo frazę apie prostitutes, ką iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo versiją, kad jis šią frazę adresavo ne J. S.-M., bet prieš tai buvusiai pas jį klientei dėl pirminės teisinės pagalbos. Visų pirma, Komisija iš pirminės teisinės pagalbos besikreipiančių asmenų registracijos žurnalo įrašų (t. 1, b. l. 109-111) nustatė, kad 2016 m. vasario 4 d. jame nebuvo registruota asmenų, kurie kreipėsi dėl pirminės teisinės pagalbos. Be to, kad frazė adresuota būtent J. S.-M., patvirtina tiek J. S.-M., tiek A. Č., o dalinai ir paties pareiškėjo, nurodomos šios frazės pavartojimo aplinkybės. Kaip matyti iš A. Č. paaiškinimų Komisijai ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, pareiškėjas frazę apie prostitutes pasakė žiūrėdamas tiek į A. Č., tiek į J. S.-M.. Tiek iš A. Č., tiek iš J. S.-M., tiek iš paties pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad J. S.-M. suprato, jog frazė adresuota būtent jai ir ji paprašė pareiškėjo jos neįžeidinėti. Kad J. S.-M. prašė pareiškėjo jos neįžeidinėti, patvirtina ir Komisijos 2016 m. kovo 2 d. posėdyje apklaustos J. D. paaiškinimai (priedas prie bylos, komisijos posėdžio garso įrašas), kur ši liudytoja teigia, kad konfliktui persikėlus iš A. Č. kabinetą į jos su pareiškėju kabinetą, ji girdėjusi, kaip J. S.-M. prašo pareiškėjo jos neįžeidinėti. Be to, tiek J. S.-M., tiek A. Č. nurodo aplinkybes, kad J. S.-M. paprašius jos neįžeidinėti, pareiškėjas nepasakė, kad jis frazę vartojo ne jos atžvilgiu, bet, priešingai, pasakė kitus žodžius („tai ką aš ir stovėsiu akis nuleidus iš gėdos“), iš kurių buvo aišku, kad frazę apie prostitutes pareiškėjas skyrė būtent J. S.-M..
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Komisija atliko išsamų tyrimą ir jo metu teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. apie 9 val. Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Č. kabinete pasakė žodžius, žeminančius kolegės J. S.-M. garbę ir orumą.
Teismas mano esant svarbu pažymėti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad netinkamas pareiškėjo elgesys J. S.-M. atžvilgiu buvo tęstinio, sistemingo pobūdžio. J. S.-M. teismui paaiškino, kad pareiškėjas rašė jai įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias žinutes, jai skambinėjo po darbo. Nors ji prašė pareiškėjo taip nesielgti, tačiau pareiškėjas nesiliovė, todėl 2014 m. dėl to kreipėsi į policiją. Policijai atsisakius pradėti tyrimą, dėl pareiškėjo elgesio 2014 m. gegužės pradžioje kreipėsi į pareiškėjo vadovą A. Č., rodė jam pareiškėjo siųstas trumpąsias žinutes. A. Č. bandė su pareiškėju kalbėtis, jai pasakė, kad pareiškėjas pažadėjo taip nesielgti. Tačiau pareiškėjas, nors trumpųjų žinučių ir neberašė, tačiau pradėjo įžeidinėti žodžiais, matant ir kitiems žmonėms. 2016 m. sausio 29 d. epizodas buvo ne pirmasis. Teismas neturi pagrindo netikėti J. S.-M. paaiškinimais, kadangi jie itin detalūs, nuoseklūs, išsamūs, liudytoja nurodė ir konkrečius pareiškėjo vartotus įžeidžiančius žodžius jos atžvilgiu. Iš liudytojos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad J. S.-M. dėl netinkamo pareiškėjo elgesio skausmingai išgyveno, buvo sutrikdyta įprastinė jos darbinė veikla, pavyzdžiui, J. S.-M., siekdama, kad pareiškėjas elgtųsi tinkamai, turėjo darbo metu nešiotis su savimi vaizdo kamerą (šį faktą teismo posėdžio metu pripažino ir pats pareiškėjas), vengti pareiškėjo ir kt. Be to, liudytojos paaiškinimus atitinka ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Antai, J. S.-M. užfiksuotų 2014 m. iš pareiškėjo telefono siųstų trumpųjų žinučių turinys akivaizdžiai įžeidžiančio pobūdžio (t. 1, b. l. 72). Liudytojos parodymus, kad 2014 m. ji dėl pareiškėjo netinkamo elgesio kreipėsi į policiją, patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 173). Liudytojas A. Č. patvirtino J. S.-M. parodymus, kad dėl netinkamo pareiškėjo elgesio J. S.-M. 2014 m. į jį kreipėsi. A. Č. teismui nurodė vykusio su pareiškėju pokalbio turinį. Netinkamą sistemingą, įžeidžiantį pareiškėjo elgesį J. S.-M. atžvilgiu patvirtina Savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjos I. K. 2016 m. vasario 25 d. paaiškinimas Komisijai (t. 1, b. l. 89) ir parodymai teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad ši tarnautoja nurodo girdėjusi, kaip pareiškėjas nuolat J. S.-M. įžeidinėdavo. Be to, minėta, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo užfiksuotas liudytojo Savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo skyriaus specialisto V. C. paaiškinimas, kad pareiškėjas „priekabiauja“ ne tik prie J. S.-M., bet ir prie kitų moterų. Pastebėtina, kad pareiškėjas teismui negalėjo įvardyti jokios aiškios ir logiškai paaiškinamos priežasties, dėl kurios J. S.-M. ar kiti asmenys būtų suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkaltinti.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o šios dalies 5 punktas numato pareigą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, kt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 ,,Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2 punktas įtvirtina pagarbos žmogui ir valstybei principą. Vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo: gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Etikos taisyklių 2.1 punktas); elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (Etikos taisyklių 2.2 punktas). Etikos taisyklių 5 punktas įtvirtina padorumo principą. Vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai (Etikos taisyklių 5.1 punktas), būti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams (Etikos taisyklių 5.2 punktas). Etikos taisyklių 9 punktas įtvirtina pavyzdingumo principą. Vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo: būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas (Etikos taisyklių 9.2 punktas); būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis (Etikos taisyklių 9.4 punktas); konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo (Etikos taisyklių 9.7 punktas); pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti (Etikos taisyklių 9.8 punktas).
Trakų rajono savivaldybės administracijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, patvirtintose Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P2-116 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (t. 1, b. l. 51-57), numatyta, kad visi Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (4.1 punktas); laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, o numačius jo galimybę, pranešti tai padalinio vadovui ar administracijos direktoriui, nepiktnaudžiauti tarnyba (4.6 punktas); nenaudoti darbo laiko ir tarnybos teikiamų galimybių ne tarnybinei veiklai (4.14 punktas).
Teismo vertinimu, aptarti pareiškėjo veiksmai, atlikti 2016 m. sausio 29 d. apie 10 val. Savivaldybės administracijos pirmo aukšto koridoriuje ir 2016 m. vasario 4 d. apie 9.00 val. Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovo A. Č. kabinete, pasireiškę įžeidžiančio pobūdžio žodžių vartojimu Savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės J. S.-M. atžvilgiu, atsakovo tinkamai įvertinti kaip aptartų teisės aktų nuostatų pažeidimas. Pareiškėjo darbo metu netinkamas, įžeidžiantis elgesys kolegės atžvilgiu, pokalbių, niekaip nesusijusių su tarnybos funkcijų vykdymu, inicijavimas ir kt., ne tik sukėlė J. S.-M. skausmingus dvasinius išgyvenimus, žemino jos orumą kitų tarnautojų ir interesantų atžvilgiu, bet ir tuo pačiu kliudė šiai tarnautojai vykdyti įprastą darbinę veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjo atliktus veiksmus teisingai kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą, t. y. pareiškėjo veiksmuose nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, pareiškėjui buvo paskirta adekvataus sunkumo tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos jo atžvilgiu atmestini kaip neįrodyti, nes remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu rašyti įvairaus pobūdžio pranešimai ir skundai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, o tariamai netinkamas jų neištyrimas neįrodo pareiškėjo diskriminacijos. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo diskriminuojamas dėl lyties, tačiau jokių įrodymų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti tokią prielaidą, nenurodė.
Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko laikydamasis galiojančių procedūrinių taisyklių, tyrimo metu išsamiai ir teisingai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą bei pagrįstai ir teisėtai už šio pažeidimo padarymą pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Esant tokioms aplinkybės, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir panaikinti 2016 m. balandžio 14 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. K3-105 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos.
Pareiškėjas skundu prašo priteisti 656,11 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, jam pagrįstai paskirta skundžiama nuobauda, nenustatyta Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo T. P. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras