Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-15][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-319-945-2023].docx
Bylos nr.: e2-319-945/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Jurbarko ligoninė 158314921 atsakovas
Valstybinė teismo medicinos tarnyba 191351330 ekspertas
If P&C Insurance AS filialas 302279548 trečiasis asmuo
ADB Compensa Vienna Insurance Group 304080146 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Neteisėta veika
Turtinė žala
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Priežastinis ryšys
Neturtinė žala
Deliktinė atsakomybė
Procesas pirmosios instancijos teisme
Kaltė
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Žala
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinė atsakomybė
dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui



Civilinė byla Nr. e2-319-945/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01123-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1

 (S)

 

img1 

        

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovui E. N., jo atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

atsakovės viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės atstovei advokato padėjėjai Monikai Jakutavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Jurbarko ligoninei, tretiesiems asmenims A. K. C., akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, If P&C Insurance AS filialui dėl žalos fizinio asmens sveikatai atlyginimo priteisimo.

 

        Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovas E. N. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 56-152, priteisti ieškovui iš atsakovės viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės (toliau – atsakovė, Jurbarko ligoninė) 10 000 Eur neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje ir dublike nurodoma, kad 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas patyrė traumą – dešinio kulnikaulio lūžį su fragmentiniu poslinkiu. 2018 m. birželio 8 d. ieškovui Jurbarko ligoninėje atlikta operacija – dešinio kulnikaulio osteosintezė rakinama kulnikaulio plokštele. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovui paskyrus ambulatorinę reabilitaciją būklė pagerėjo, tačiau, skausmams nepraeinant, 2019 m. gegužės 21 d. atlikus rentgeno ir echoskopijos tyrimus užfiksuota pašokikaulinio sąnario potrauminė artrozė, padidėjęs skysčio kiekis talokruraliniame sąnaryje, sustorėję edemiški audiniai užpakalinėje čiurnos srityje, galimai sukeliantys ankštumą, taip pat metalinės plokštelės betarpiškas kontaktas su peroneus longus sausgysle. Šių tyrimų pagrindu ieškovui 2019 birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 26 d. atliktos dar dvi operacijos, 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. skirtos ambulatorinės reabilitacijos, po kurių būklė vėl pagerėjo. Kadangi skausmai išliko, 2019 m. spalio 1 d. vėl atlikus rentgeno ir echoskopijos tyrimus konstatuota skysčių kaupimasis su ženkliai proliferuota sinovija, potrauminiai dešinio kulnikaulio pakitimai, pastebėta ankstesnių operacijų metu likusi nepašalinta plokštelės dalis su sraigtais bei sausgyslės kontaktas su plokštele. Šios plokštelės šalinimui 2019 m. spalio 7 d. atlikta dar viena operacija. Visos keturios operacijos atliktos Jurbarko ligoninėje to paties gydytojo – trečiojo asmens A. K. C. Skausmams nesiliaujant ieškovas 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į Kaune esančią gydymo įstaigą, kur jį konsultavęs gydytojas patvirtino skausmo priežastį – sausgyslės įnervaciją, tačiau būtinybės operacijai nematė. 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn. ieškovui kreipusis į specialistus buvo konstatuota labai bloga sąnario būklė, neteisinga kaulo padėtis, skausmą kelianti įsitempusi sausgyslė bei būtinybė atlikti operaciją. Dėl pandemijos operacija buvo atidėta ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta 2021 m. vasario 22 d. Operacijos metu buvo atlikta dešinio pošokikaulio sąnario artrodezė, panaudojant kaulinį transplantą iš klubakaulio sparno (toliau – sąnario „užrakinimo“ operacija). Trečiojo asmens gydytojo A. K. C. veiksmus ieškovas įvertino kaip aplaidumą, neatidumą, nerūpestingumą. Dėl nekokybiškos pirmosios operacijos, ieškovui buvo atliktos keturios papildomos/pakartotinės operacijos, kurių metu buvo nesėkmingai šalinami padariniai, nereaguota į ieškovo nusiskundimus bei tyrimų metu užfiksuotas indikacijas. Ieškovas pasinaudojo išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau komisija jo prašymą išnagrinėjo neobjektyviai. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 000 Eur suma.

2.       Atsiliepimu atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime ir triplike nurodoma, kad ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusi komisija situaciją įvertino objektyviai, ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų. 2018 m. birželio 8 d., 2018 m. birželio 26 d., 2018 m. liepos 31 d. atlikti tyrimai parodė, kad pirmoji operacija pavyko. Potrauminė subtalarinio sąnario artrozė nustatyta beveik po metų – 2019 m. gegužės 21 d. ir tai nėra neįprasta tokio pobūdžio traumos, kokią patyrė ieškovas, pasekmė. 2019 m. birželio 14 d. operacija atlikta atsižvelgiant į radiologinių tyrimų rezultatus, o 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. spalio 7 d. operacijų metu buvo šalinama pirmosios operacijos metu kaulo sutvirtinimui panaudota plokštelė. Nesant sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, ieškinys atmestinas.

3.       Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 17 d. teiktuose procesiniuose dokumentuose prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant bei akcentuoja, kad 2018 m. birželio 8 d. atliktos operacijos metu bendrovė dar nebuvo atsakovės civilinės atsakomybės draudike, kelia abejones dėl to, ar dėl 2019 m. atliktų veiksmų atsakovas įgyvendino ikiteisminio nagrinėjimo procedūrą, pažymi, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra susijęs su draudimine apsauga, o reikalavimas panaikinti komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme.

4.       Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas atsiliepime prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant, ieškinį atmesti, bei, patvirtinęs faktą, kad buvo apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę pirmosios operacijos metu, kartu nurodo nebuvęs tinkamai ir laiku informuotas apie kilusį ginčą, akcentuoja sutinkantis su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija.

 

Dalies ieškinio reikalavimų nagrinėjimas nutraukiamas, kiti reikalavimai tenkinami iš dalies

 

Dėl ginčui taikytinos teisės ir bylos nagrinėjimo ribų

 

5.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 – 2019 m. Jurbarko ligoninėje ieškovui buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos: ieškovui patyrus dešinio kulnikaulio lūžį su fragmentiniu poslinkiu, 2018 m. birželio 8 d. atlikta operacija – osteosintezė rakinama kulnikaulio plokštele; 2019 m. gegužės 21 d. nustačius pašokikaulinio sąnario potrauminę artrozę, padidėjusį skysčio kiekį talokruraliniame sąnaryje, sustorėjusius edemiškus audinius užpakalinėje čiurnos srityje, galimai sukeliančius ankštumą, taip pat metalinės plokštelės betarpišką kontaktą su peroneus longus sausgysle, 2019 m. birželio 14 d. atlikta antroji operacija, kurios metu imtasi priemonių ankštumui atlaisvinti, o 2019 m. birželio 26 d. atlikta trečioji operacija, kurios metu pašalinta dalis metalinės plokštelės; skausmams išlikus, 2019 m. spalio 1 d. konstatuotas skysčių kaupimasis su ženkliai proliferuota sinovija, potrauminiai dešinio kulnikaulio pakitimai, sausgyslės kontaktas su trečiosios operacijos metu likusia nepašalinta plokštelės dalimi, kurios šalinimui 2019 m. spalio 7 d. atlikta ketvirtoji operacija. Visas keturias operacijas atliko tas pats gydytojas – trečiasis asmuo A. K. C. Net ir suteikus nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas, kojos skausmai nesiliovė, todėl ieškovas kreipėsi pagalbos į kitas gydymo įstaigas. Nors jau 2019 m. gegužės 21 d. atliktuose tyrimuose fiksuojama potrauminė sąnario artrozė, kaip skausmo šaltinis ji identifikuota 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn., o sąnario „užrakinimo“ operacija, pašalinusi skausmą, atlikta 2021 m. vasario 22 d. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

6.       Pretenzijas atsakovei ieškovas ieškinyje reiškė tiek dėl atliekant 2018 m. birželio 8 d. operaciją pasirinkto traumos pasekmių šalinimo metodo – kaulo sutvirtinimo plokštele, nulėmusio papildomų operacijų poreikį, tiek ir dėl, ieškovo vertinimu, perteklinių, aplaidžių veiksmų ieškovą kankinusių skausmų priežastis nesėkmingai bandant pašalinti atliekant tris operacijas 2019 birželio 14 d., 2019 m. birželio 26 d., 2019 m. spalio 7 d., iš kurių dvi buvo skirtos metalinės plokštelės šalinimui, tiek ir ignoruojant indikacijas, kad tikroji skausmo priežastis yra potrauminė sąnario artrozė.

7.       Kadangi pretenzijos atsakovei reiškiamos dėl sveikatos priežiūros paslaugų, kurios ieškovui buvo teikiamos 2018 – 2019 m., kokybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, ginčui taikytinos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) nuostatos.

8.       PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Nors trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ savo procesiniuose akcentavo, kad ikiteismine tvarka buvo keliamas klausimas dėl atsakovės 2018 m. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kaip matyti iš prie į bylą 2021 m. lapkričio 26 d. komisijos pateiktos medžiagos pridėto ieškovo pareiškimo, ieškovas įvardijo visą gydymo seką ir prašė įvertinti atsakovės teiktų paslaugų kokybę. Kita vertus, vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas, nesutikdamas su komisijos sprendimu, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Toks teisinio reglamentavimo modelis lemia, kad apibrėžiant ginčo ribas nėra draudžiama tikslinti ar pildyti reiškiamo reikalavimo pagrindą aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su ikiteismine tvarka reikštu reikalavimu. Be to, tokia įstatymo formuluotė vertintina kaip reiškianti, kad ginčui persikėlus į teismą nėra vertinamas komisijos sprendimo teisėtumas, bet paciento reikalavimas yra nagrinėjamas iš naujo. Dėl nurodytos priežasties ieškinio reikalavimas panaikinti komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme. Kadangi prieš 2022 m. kovo 18 d. nutartimi perduodamas bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs nagrinėti ieškinį visa apimtimi, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 293 straipsnio 1 punktu, reikalavimo dėl komisijos sprendimo panaikinimo nagrinėjimas nutraukiamas.

9.       Akcentuotina ir tai, kad reikšdamas ieškinį ieškovas nurodė prašantis priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2023 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, įvertinęs byloje paskirtos ekspertizės rezultatus, taip pat teismo posėdžio metu apklausus ekspertus, ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas atsisako reikalavimo dalies dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ieškinio sumą mažina iki 8 000 Eur bei nebesieja atsakovės atžvilgiu prašomos taikyti atsakomybės su operacija, kuri ieškovui buvo atlikta 2018 m. birželio 8 d. Šis procesinis ieškovo veiksmas vertintinas kaip dalies ieškinio reikalavimo atsisakymas, o kartu ir pagrindas nutraukti nurodytos reikalavimo dalies nagrinėjimą (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

 

Dėl sąlygų civilinei atsakomybei taikyti (ne)egzistavimo

 

10.       PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, ir nurodoma, kad ji atlyginama PTŽSAĮ ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta tvarka.

11.       Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai), kurios taikymui būtina konstatuoti keturių sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir žalos padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Kadangi žalos padariusio asmens kaltė preziumuojama, žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo turį įrodyti kitų trijų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio) egzistavimą, o asmuo, kuriam reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, turi teisę ginčyti kaltės egzistavimą.

12.       Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas.

13.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus medicininiuose dokumentuose (šie dokumentai į bylą pateikti su ieškiniu, komisijos medžiaga (pateikta 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d.) bei atsakovės 2021 m. gruodžio 1 d. prašymu) užfiksuotą medicininių paslaugų teikimo ieškovui eigą, tiek komisijai teiktoje specialisto išvadoje (ši išvada į bylą 2021 m. lapkričio 26 d. pateikta su komisijos medžiaga), tiek ir komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendime (sprendimo kopija į bylą pateikta su ieškiniu) konstatuota, kad atliekant 2018 m. birželio 8 d. operaciją pasirinktas traumos pasekmių šalinimo metodas – kaulo sutvirtinimas plokštele – atitiko Europoje taikomus tokio pobūdžio traumos gydymo standartus. Kartu pateiktas vertinimas, kad lūžiai po taikyto gydymo sugijo tinkamai, o vėlesniuose medicininiuose dokumentuose užfiksuota potrauminė artrozė yra pačios patirtos traumos, bet ne ieškovui taikymo gydymo (jo kokybės), pasekmė. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi paskyrus byloje ekspertizę, 2023 m. balandžio 24 d. teisme gautame ekspertizės akte (toliau – ekspertizės aktas) pateiktos tokios pačios išvados dėl sveikatos priežiūros paslaugų atliekant 2018 m. birželio 8 d. operaciją kokybės. Būtent išklausęs ekspertizės atlikime dalyvavusios gydytojos I. G. paaiškinimus šiuo klausimu 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje, ieškovas ir jo atstovas patikslino savo procesinę poziciją, ir, kaip minėta sprendimo 9 punkte, atsisakė pretenzijų atsakovei dėl atliekant 2018 m. birželio 8 d. operaciją pasirinkto traumos pasekmių šalinimo metodo tinkamumo.

14.       Tiek sprendimo 13 punkte aptartų ekspertinių vertinimų, tiek ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje apklaustų eksperto V. K. bei atliekant ekspertizę dalyvavusios gydytojos I. G. paaiškinimų galima spręsti, kad egzistavo bent trys galimos po 2018 m. birželio 8 d. operacijos ieškovą kamavusių skausmų priežastys: pirma, aplink traumos vietą esančių minkštųjų audinių būklė (sustorėjimas, besikaupiantys skysčiai) ir šios būklės nulemtas ankštumas užpakalinėje sąnario dalyje; antra, sutvirtinamosios plokštelės kontaktas su peroneus longus sausgysle; trečia, potrauminė artrozė. Ekspertizės akte taip pat užfiksuota aplinkybė, kad visos trys indikacijos buvo nustatytos jau 2019 m. gegužės 21 d. atliktų tyrimų metu. Ekspertai taip pat vienareikšmiškai nurodė, kad 2019 m. birželio 14 d. operacijos metu gydytojo atlikti veiksmai buvo susiję su sąnario ankštumo atlaisvinimu, jog esant sausgyslės kontakto su sutvirtinamąja plokštele sąlygojamam skausmui tinkamas gydymas yra plokštelės pašalinimas. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Kita vertus, atsakovė neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad skausmai išnyko tik po to, kai reaguojant į potrauminę artrozę ieškovui 2021 m. vasario 22 d. kitoje gydymo įstaigoje buvo atlikta sąnario „užrakinimo“ operacija. Reikšdamas pretenzijas dėl nekokybiškų (perteklinių, nesavalaikių) atsakovės veiksmų reaguojant į jo nusiskundimus dėl jį kankinančių skausmų, ieškovas iš esmės kelia klausimus, kodėl, esant žinomoms visoms indikacijoms, ieškovui buvo daromos trys operacijos, tarp jų atliekamos reabilitacinės procedūros ir niekaip nereaguota į tai, kad skausmus gali kelti potrauminė artrozė.

15.       Vertindamas šiuos ieškovo argumentus teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovui teiktų medicininių paslaugų eiga. Nors ieškovas ir pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. jam buvo teikiamos reabilitacijos paslaugos, šių paslaugų kokybės jis neginčijo. Kaip galima suprasti iš ieškovo procesinės pozicijos, jo ir jo atstovo teikiant prašymą dėl ekspertizės skyrimo formuluotų prašymų, ieškovas abejojo reabilitacijos tikslingumu tuo atveju, jeigu prieš ją skiriant žinoma apie poreikį atlikti dar vieną ar kelias operacijas. Teismas pažymi, kad, viena vertus, nėra jokių duomenų, jog skiriant ieškovui reabilitacines procedūras 2018 m. buvo indikacijos, sąlygojusios būsimų operacijų neišvengiamumą, kita vertus, ieškovas niekaip neįrodinėjo žalos, kuri jam buvo ar galėjo būti padaryta skiriant bei vykdant minėtas procedūras.

16.       Kitas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo etapas susijęs su ieškovui 2019 m. gegužės 21 d. atliktais tyrimais, kurie, kaip minėta sprendimo 14 punkte, parodė visas tris galimas ieškovą kankinančių skausmų indikacijas. Šiuo aspektu teismas itin reikšmingu pripažįsta gydytojos I. G. paaiškinimus 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje, kad būtent sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia dėl pacientą kamuojančio skausmo priežasčių, o kartu ir pacientui taikytino gydymo, jog sąnario „užrakinimo“ operacija, kokia ieškovui kitoje gydymo įstaigoje buvo atlikta 2021 m. vasario 22 d. kaip reakcija į potrauminę artrozę, yra negrįžtamų šalutinių pasekmių turinti kraštutinė priemonė, kuri paprastai nėra atliekama tuo atveju, jeigu tyrimai rodo esant ir kitiems galimiems skausmo šaltiniams. Argumentų, kurie paneigtų tokią profesionalios medikės poziciją, ieškovas ir jo atstovas neteikė.

17.       Kaip matyti iš ieškovo atstovo apklausiant minėtą gydytoją užduotų klausimų, abejonių ieškovui sukėlė aplinkybė, kad, 2019 m. gegužės 21 d. gavus tyrimų rezultatus, 2019 m. birželio mėn. ieškovui buvo atliekamos dvi operacijos, pirmosios metu (2019 m. birželio 14 d.) imantis priemonių sąnario ankštumui atlaisvinti (tvarkyti užpakalinėje sąnario dalyje esantys minkštieji audiniai), o antrosios metu (2019 m. birželio 26 d.) šalinant metalinę plokštelę. Į iškeltas abejones dėl to, ar abiejų veiksmų nebuvo galima atlikti vienos operacijos metu, gydytoja atsakė, kad tokį pasirinkimą gali lemti tiek siekis valdyti operacijos trukmę, tiek ir infekcijos grėsmė, susijusi su poreikiu operacijos metu apversti pacientą, kad atlikęs procedūrą, susijusią su užpakalinę sąnario dalį gaubiančiais minkštaisiais audiniais, vėliau atliktum kitą procedūrą, susijusią su plokštelės šalinimu. Jokių kitų argumentų, susijusių su 2019 m. birželio 14 d. atlikta operacija bei gydytojo pasirinkimu pirmiausiai šalinti sąnario ankštumą, kaip galimą skausmo priežastį, ieškovas neteikė.

18.       Ieškovas nekvestionavo ir poreikio pašalinti su sausgysle kontaktavusią sutvirtinamąją plokštelę bei poreikio po tokio pobūdžio operacijos skirti pacientui reabilitaciją. Kita vertus, vienas iš esminių ieškovo argumentų susijęs su tuo, kad 2019 m. birželio 26 d. atliktos operacijos metu buvo pašalinta tik dalis minėtos plokštelės, o kitos dalies pašalinimui buvo atlikta dar viena 2019 m. spalio 7 d. operacija. Vertinant šį faktą reikšmingos kelios aplinkybės. Kaip nurodoma ekspertizės akte, techniškai visa plokštelė galėjo būti pašalinta vienos operacijos metu, o priežastis, kodėl taip nebuvo padaryta, galėtų paaiškinti operacijas atlikęs gydytojas. Apklausiama 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje atliekant ekspertizę dalyvavusi gydytoja I. G. patvirtino, kad operaciją atliekantis gydytojas negali nepastebėti, jog pašalinta ne visa plokštelė, tam tikrais atvejais gydytojas gali priimti sprendimą šalinti ne visą plokštelę, jeigu mano, kad mažesnės apimties intervencijos metu galima pašalinti tik pacientui trukdančią, skausmus jam sukeliančią plokštelės dalį. Tačiau teikdamas paaiškinimus 2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo A. K. C. aiškiai nurodė priežastį, dėl kurios buvo pašalinta tik dalis plokštelės. Trečiasis asmuo paaiškino, kad atliekant plokštelės šalinimo operaciją buvo išsukami sraigtai ir, plokštelei atkilus, jis ją išėmė bei pradėjo siūti žaizdą, likusios apie 1,5 cm plokštelės dalies su dviem sraigtais nepastebėjęs. Nors pripažino, kad, žiūrint retrospektyviai, buvo galima pastebėti plokštelės lūžį, gydytojas kartu pažymėjo, jog likusi plokštelės dalis buvo pastebėta tyrimų, kurie buvo atlikti pakartotinio ieškovo apsilankymo gydymo įstaigoje 2019 m. spalio mėn. metu, bandant išsiaiškinti ieškovą kankinančio skausmo priežastį. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad atliekant 2019 m. birželio 26 d. operaciją dėl nepakankamo dėmesingumo nebuvo pasiektas jos tikslas – pašalinti visą sutvirtinamąją plokštelę. Būtent ši dėmesingumo stoka lėmė poreikį dar vienai chirurginei intervencijai – 2019 m. spalio 7 d. operacijai.

19.       Dėl pačios 2019 m. spalio 7 d. atliktos operacijos kokybės ieškovas pretenzijų atsakovės atžvilgiu nereiškia, viena vertus, akcentuodamas, kad šios operacijos buvo galima išvengti, jeigu tinkamai būtų buvusi atlikta 2019 m. birželio 26 d. operacija, kita vertus, pabrėždamas, jog 2019 m. spalio 7 d. operacija nebuvo pakankama reakcija į tuo metu egzistavusias indikacijas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškant ieškovą kankinančių skausmų priežasčių 2019 m. spalio 1 d. atlikus tyrimus buvo nustatytas likusios nepašalintos sutvirtinamosios plokštelės kontaktas su sausgysle, o taip pat konstatuota potrauminė sąnario artrozė, tačiau 2019 m. spalio 7 d. operacijos metu apsiribota plokštelės pašalinimu. Nėra ginčo ir dėl to, kad skausmų šaltinis galutinai pašalintas tik 2021 m. vasario 22 d. Esminis klausimas kilo dėl to, ar galima pripažinti netinkamu gydytojo sprendimą pirmiausiai šalinti tvirtinamąją plokštelę ir, kol šis veiksmas neatliktas, nesiimti priemonių reaguojant į kitą indikaciją – potrauminę artrozę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta sprendimo 15 punkte ir matyti tiek iš trečiojo asmens A. K. C. paaiškinimų 2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, kuriuos 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje patvirtino ir atliekant ekspertizę dalyvavusios gydytoja I. G., sąnario „užrakinimo“ operacija yra kraštutinė priemonė, sąnario artrozė pati savaime, nesant šalutinio poveikio (skausmo), nėra pagrindas operacijai atlikti. Dėl nurodytos priežasties gydytojo sprendimas pirmiausia pašalinti kitą galimą skausmo priežastį – likusią plokštelės dalį, atitinka geros medicininės praktikos standartus. Papildomai akcentuotina, kad, kaip matyti iš medicininių dokumentų ir kaip pripažino pats ieškovas 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje, net ir po 2019 m. spalio 7 d. operacijos jam kreipusis pagalbos į kitą įstaigą buvo siūlomos ne operacija, o kiti gydymo metodai ir tik 2020 m. liepos – rugpjūčio mėn. kreipusis į specialistus spręsta dėl operacijos neišvengiamumo. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad vien tyrimų rezultatuose fiksuota sąnario artrozė pati savaime sąlygoja poreikį atlikti operaciją, taip pat jog 2019 m. birželio ir spalio mėn. parenkant ieškovo gydymo taktiką buvo padaryti kokie nors pažeidimai, nėra pagrindo. Vien tai, kad, vertinant retrospektyviai, paaiškėjo poreikis atlikti sąnario „užrakinimo“ operaciją, neleidžia spręsti, jog tokia operacija ieškovui privalėjo būti atlikta anksčiau.

20.       Įvertinęs sprendimo 14–19 punktuose aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė vienintelį neteisėtą veiksmą, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – nekokybiškai atliktą 2019 m. birželio 26 d. operaciją, kurios metu dėl gydytojo neapdairumo nebuvo pasiektas suplanuotas rezultatas – pašalinta ne visa sutvirtinamoji plokštelė, nepastebėjus jos lūžio ir plokštelės dalį palikus. Šis neteisėtas veiksmas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su keletu pasekmių. Viena vertus, likusią plokštelės dalį teko šalinti 2019 m. spalio 7 d. atliekant papildomą chirurginę intervenciją. Ginčo dėl to, kad tokia intervencija sukelia nepatogumus, lemia papildomos reabilitacijos poreikį, byloje nekilo. Kita vertus, jeigu 2019 m. birželio 26 d. operacijos metu būtų buvusi pašalinta visa plokštelė, jau tuomet nebūtų likę vienos iš skausmų indikacijų, todėl, labiausiai tikėtina, anksčiau būtų imtasi ir priemonių su sąnario artroze susijusiems skausmams malšinti, t. y. laikotarpis, kurį ieškovas kentė skausmus, patyrė nepatogumus, būtų galėjęs būti trumpesniu. Tokiai galimybei buvo užkirstas kelias. Šios aplinkybės, patvirtina priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą.

21.       Ieškiniu ieškovas prašo priteisti jam neturtinės žalos, kurią sieja su skausmais, nepatogumais ir moraliniais išgyvenimais, atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021). Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010, 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

22.       Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

23.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas neįrodė liekamųjų neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmių. Vienintelė ilgalaikė pasekmė, kurią bylos nagrinėjimo eigoje įvardijo ieškovas, yra mobilumą varžantis sąnario „užrakinimas“. Formuluodamas ieškinio reikalavimą ir įvardindamas neturtinės žalos dydį ieškovas įrodinėjo, kad jau atliekant pirmąją 2018 m. birželio 8 d. operaciją galimai buvo pasirinktas netinkamas gydymo metodas, kuris tapo vėlesnių operacijų, įskaitant ir sąnario „užrakinimo“ operaciją, pasekmė. Kaip minėta sprendimo 9 punkte, šio argumento bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas atsisakė. Nors ieškovo atstovas tiek formuluodamas klausimus ekspertizei, tiek ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje užduodamas klausimus ekspertizę atlikusiems asmenims ir teiravosi, ar gydymo eiga (įskaitant sutvirtinamosios plokštelės šalinimo operacijas) galėjo turėti įtakos tam, kad vėliau teko atlikti sąnario „užrakinimo“ operaciją, ekspertiniai vertinimai šiuo klausimu buvo vienareikšmiški: sąnario „užrakinimo“ operacija atlikta dėl sąnario artrozės keliamų skausmų, o artrozė yra traumos, bet ne jos gydymo, pasekmė.

24.       Kartu pabrėžtina, kad, kaip minėta sprendimo 6 punkte, žalos atsiradimą ieškovas siejo su ženkliai platesne atsakovės neteisėtų veiksmų apimtimi, nei jam pavyko įrodyti. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas – 2019 m. birželio 26 d. operacijos metu palikta plokštelės dalis – negali būti vertinamas kaip tyčinis, piktybinis veiksmas. Žala ieškovui kilo dėl nepakankamo operaciją jam atlikusio gydytojo dėmesingumo, rūpestingumo. Kita vertus, bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė neįrodinėjo sunkios finansinės padėties, kaip pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį. Ieškovo išgyvenimai sietini ir su tuo, kad po patirtos traumos atlikus operacijos gydymo procesas ir laikotarpis, kurį ieškovas kentėjo skausmą, užsitęsė. Praėjus metams po traumos teko atlikti dvi papildomas operacijas, kurios neišsprendė ieškovą kamuojančio skausmo problemos ir po papildomų keturių mėnesių teko atlikti dar vieną chirurginę intervenciją. Šių aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą nustatyti 3 000 Eur atlygintinos žalos dydį.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

25.       Konstatavus, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

26.       Dalies reikalavimų nagrinėjimą nutraukus, o kitus reikalavimus patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovas 2022 m. birželio 7 d. sumokėjo 1 000 Eur depozitą už ekspertizę (2022 m. birželio 8 d. prašymas), iš kurių 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi panaudota 898,60 Eur suma. Nepanaudota suma (1 000 Eur – 898,60 Eur = 101,40 Eur) grąžintina ieškovui.

27.       Be to, ieškovas pateikė duomenis apie 2 700 Eur atstovavimo išlaidas (išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti su ieškiniu ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymu). Atsakovė pateikė duomenis apie 3 464,57 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. sausio 24 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymai). Šios sumos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, ypač įvertinus teisinių paslaugų apimtį ir kompleksiškumą. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių turėtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų sumos yra labai panašios (ieškovo išlaidos – 3 598,60 Eur (898,60 Eur + 2 700 Eur), o atsakovės – 3 464,57 Eur), taip pat įvertinęs aplinkybę, jog reikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio dydį itin sunku įvertinti objektyviais kriterijais, į tai, kad, atlikus ekspertinį vertinimą ieškovas dalies reikalavimų atsisakė, o atsakovė, net ir esant aiškiems duomenims apie netinkamai atliktą 2019 m. birželio 26 d. operaciją, neigė bet kokią atsakomybę, kas negalėjo neturėti įtakos proceso eigai, teismas sprendžia, jog mažesnės nei pusės ieškovo reikalautos sumos priteisimas nėra kliūtis konstatuoti, kad abi šalys yra vienodai atsakingos už su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atsiradimą, ir šių išlaidų neskirstyti (t. y. kiekvienai iš šalių palikti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas) (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, 293 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Nutraukti ieškinio reikalavimo dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 56-152 panaikinimo nagrinėjimą.

Nutraukti bylos dalies dėl neturtinės žalos, viršijančios 8 000 Eur sumą, atlyginimo priteisimo, kurią ieškovas siejo su jam 2018 m. birželio 8 d. atlikta operacija, nagrinėjimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės, juridinio asmens kodas 158314921, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Grąžinti ieškovui E. N., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu sumokėto depozito už ekspertizę dalį – 101,40 Eur (šimtą vieną eurą 40 ct).

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                 Marius Bartninkas