Administracinė byla Nr. A-1217-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00117-2015-2

                            Procesinio sprendimo kategorija 26; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) prašė teismo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. sausio 30 d. sprendimą byloje Nr. TGK-10 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių įpareigoti išduoti A. H. ištuokos liudijimą pagal jos 2014 m. lapkričio 27 d. prašymą Nr. K78-8.

Skunde pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2014 m. gruodžio 10 d. atsakymu Nr. CM5-2496 atsisakė tenkinti jos 2014 m. lapkričio 27 d. prašymą Nr. K78-8 išduoti A. H. ištuokos liudijimą. Dėl atsakymo buvo kreiptasi į Komisiją, kuri 2015 m. sausio 30 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teigė, jog atsisakymas išduoti ištuokos liudijimą jai, kaip advokatei, kai nebuvo pateikti dokumentų originalai, o jos patvirtintos dokumentų kopijos, pažeidė tiek jos, tiek jos atstovaujamojo A. H. teisėtus interesus ir teisės aktais nustatytą tvarką. Manė, kad ji buvo suklaidinta, apsunkintas teisinių paslaugų teikimas, užkirstas kelias jos atstovaujamajam tinkamai pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teise. Teigė, kad minėtais veiksmais buvo pažeisti teisės į gynybą ir teisėtų lūkesčių, proporcingumo principai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 10 d. atsakyme Nr. (1.16.)7R-928 dėl Civilinės metrikacijos taisyklių 8 punkto išaiškinimo pažymėta, kad tais atvejais, kai į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi advokatas, reikalavimas kartu su prašymu dėl dokumento išdavimo pateikti notaro patvirtintas dokumentų kopijas, neproporcingai apsunkintų teisinių paslaugų gavimą, ir tokia situacija galimai pažeidžia galiojančius teisės aktus. Jos skundą nagrinėjant Komisijoje, nebuvo ištirta ir visapusiškai įvertinta situacija, neanalizuoti jos atsikirtimai, nedetalizuota, ar nebuvo apribotos jos, kaip advokatės, teikiančios teisines paslaugas, teisės, o formaliai nuspręsta skundą atmesti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigė, kad kartu su pareiškėjos prašymu buvo pateiktos pareiškėjos patvirtintų dokumentų kopijos: 2014 m. gegužės 22 d. atstovavimo sutartis (teisinių paslaugų sutartis), A. H. leidimas gyventi, vietinio mokėjimo nurodymas. Prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad dokumentų kopijos pateiktos nesilaikant Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, (toliau – ir Civilinės metrikacijos taisyklės) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija) 8 punkto reikalavimų, pareiškėja nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pateiktoje atstovavimo sutartyje (teisinių paslaugų sutartyje) nebuvo nurodyta, kokioje byloje advokatė D. S. atstovauja A. H., o kreipimesi nebuvo pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Prašymas pateiktas bendrovės vardu, tačiau pasirašytas advokato, nors atstovavimo sutartyje pavedama veikti kliento vardu, nepateiktas bendrovės atstovavimo teisę patvirtinantis dokumentas; atstovavimo sutartis nepatvirtinta advokatų kontoros antspaudu, joje nėra nurodyta advokato teisė kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl ištuokos liudijimo gavimo. Nurodytos aplinkybės sukėlė abejonių dėl pareiškėjos teisės atstovauti kliento interesus, daryti kliento pateiktų dokumentų kopijas ir jas teikti institucijoms. Kreipimasis neatitiko Civilinės metrikacijos taisyklių 7, 8 ir 10 punktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio nuostatų. Manė, jog Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, buvo pagrįstai nurodyta, jog Civilinės metrikacijos taisyklės yra galiojantis teisės aktas, kuris nėra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis yra privalomas ne tik nurodytai institucijai, bet ir advokatams, teikiantiems teisines paslaugas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto, Civilinės metrikacijos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Padaryta išvada, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte numatyta advokato teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus turi būti įgyvendinama, tačiau tik jei yra įvykdomas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reikalavimas advokato kreipimesi pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, ir tenkinamos kitų teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, sąlygos. Prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, advokatas gali gauti tik tiek asmens duomenų, kiek jų reikia konkrečioms teisinėms paslaugoms suteikti. Būtinybę gauti tam tikrus konkrečiai bylai reikšmingus asmens duomenis privalo įrodyti advokatas.

Advokatūros įstatymo 2 straipsnis numato, jog advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Teisinės paslaugos teikiamos su klientu sudarius teisinių paslaugų sutartį, kuria susitariama dėl konkretaus darbo pobūdžio, apimties ir kainos. Kliento atstovavimo teisme teisinis pagrindas yra atstovavimo sutartis, todėl kartu su teisinių paslaugų sutartimi pasirašoma atstovavimo sutartis.

Pareiškėjos D. S. įgaliojimų apimtis reglamentuota 2014 m. gegužės 22 d. atstovavimo sutartyje. Iš 2014 m. lapkričio 27 d. prašymo, pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, turinio matyti, jog pateikdama prašymą atsiųsti A. H. ištuokos liudijimą, pareiškėja D. S. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui pateikė jos pačios patvirtintus atstovavimo sutarties, leidimo gyventi ir vietinio mokėjimo nurodymo nuorašus ir pažymėjo apie santuokos nutraukimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2014 m. rugsėjo 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-10223-8971/2014. Prašyme pateikti A. H. ištuokos liudijimą nebuvo nurodytas prašomo atsiųsti dokumento panaudojimo tikslas ir nepateikti duomenys, įrodantys prašomo pateikti dokumento ryšį su teikiamų paslaugų teikimu, kartu su prašymu nebuvo pateiktas ir atstovo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Nustatyta, jog ginčo prašymo pateikimo metu civilinės bylos Nr. 2-10223-8971/2014 procesas jau buvo pasibaigęs, todėl padaryta išvada, kad 2014 m. gegužės 22 d. atstovavimo sutartis negalėjo būti laikytina tinkamu dokumentu, patvirtinančiu pareiškėjos D. S. teisę veikti kliento interesais nurodytu būdu. Kartu su prašymu pateikti dokumentai neatitiko Civilinės metrikacijos taisyklių 8 punkto reikalavimų, todėl Administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius neturėjo realios galimybės įvertinti, ar prašomo dokumento pateikimas kitam asmeniui yra teisėtas ir atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo keliamus reikalavimus. Kadangi Administracijos socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus sprendimas, įformintas 2014 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. CM5-2496, laikytinas teisėtu, Komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Nr. TGK-10 paliktas nepakeistas.

III.

Pareiškėja D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą išduoti ištuokos liudijimą pagal jos 2014 m. lapkričio 27 d. prašymą Nr. K78-8. Taip pat pareiškėja prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėja išdėsto, jog teismo sprendimas priimtas pažeidus ir neteisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai neįvertinus visų pateiktų įrodymų, dėl šių pažeidimų buvo priimtas neteisingas sprendimas. Pažymi, jog teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas suteikia teisę advokatui gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, kas padeda užtikrinti veiksmingą advokato teisinių paslaugų teikimą atstovaujamajam. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl Administracija atsisakė išduoti A. H. ištuokos liudijimą, kurio prašė pareiškėja, kaip jo atstovė. Atsakovo motyvas, kad pareiškėjos pateikti dokumentai turėjo būti patvirtinti notaro, iš tiesų neatitinka formuojamos praktikos. Tą patvirtina Lietuvos advokatūros pateiktas atsakymas. Teismas priimdamas sprendimą neanalizavo ne tik atstovavimo sutarties turinio, bet ir pareiškėjai suteiktų įgaliojimų ribų. Atstovavimo sutarties teismas nusprendė nelaikyti tinkamu dokumentu, kuris patvirtintų pareiškėjos teisę veikti A. H. interesais. Mano, kad toks teismo argumentas yra klaidingas, kadangi atstovavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir A. H., yra teisėta ir galiojanti.

Pareiškėja, veikdama atstovavimo sutarties įgaliojimų ribose, pateikė prašymą atsakovui, kuriuo prašė išduoti atstovaujamojo ištuokos liudijimą. Teikdama minėtą prašymą pareiškėja pateikė visų būtinų dokumentų kopijas, kurias pati ir patvirtino. Pareiškėjai teikti savo asmens tapatybės dokumento nebuvo pagrindo, kadangi atsakovui buvo pateiktas atstovaujamojo asmens tapatybės dokumentas. Pažymi, kad 2014 m. gegužės 22 d. atstovavimo sutarties 1 dalies 1.7 punktas numato, jog pareiškėja gali atlikti kitus veiksmus, kiek tai liečia kliento teisių ir interesų gynimą. Iš šios sutarties sąlygos matyti, kad pareiškėja veikė kliento naudai. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad anksčiau minėta sutartis negali būti laikytina tinkamu dokumentu, patvirtinančiu pareiškėjos teisę veikti kliento interesais nurodytu būdu. Teismas nepagrįstai rėmėsi civilinės bylos Nr. 2-10223-8971/2014 baigtimi, kaip vienu iš pagrindų, kad sudaryta sutartis nėra tinkamas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjos teisę veikti A. H. interesais. Pareiškėja neprarado teisės veikti atstovaujamojo asmens interesais net ir pasibaigus civilinei bylai, kadangi tai numato tiek įstatyminės normos, tiek pati atstovavimo sutartis.

Priimant teismo sprendimą taip pat nebuvo vertinama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-10223-8971/2014 nebuvo išreikalauta, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra Libano pilietis, nebuvo atsižvelgta į skundo, teikto 2015 m. vasario 23 d., 3 ir 4 lapų teiginius. Skundžiamu sprendimu teismas suvaržė advokatei teisę teikti operatyvias ir pigias paslaugas. Teismas nevertino to, kad atsakovas pats savo elgesiu ir veiksmais nustatė ir pripažino tokią praktiką, t. y. anksčiau tokiose situacijose iš atsakovo pusės nebuvo jokių kliūčių gauti prašomus dokumentus.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsakovo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visas byloje esančias aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės normas. Mano, kad vien atstovo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą pateikti kito asmens duomenis. Administracijai nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti A. H. ištuokos liudijimą kilo ir daugiau pagrįstų abejonių dėl prašymo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Prašymas buvo pateiktas ne pačios advokatės D. S. vardu, tačiau bendrovės – UAB „Tikroji turto kaina“ skyrybų centro. Prašymą bendrovės vardu pasirašė advokatė, tačiau nebuvo pridėtas joks dokumentas, įrodantis jos įgaliojimus veikti minėtam juridiniam asmeniui. Su prašymu kartu pateikta atstovavimo sutartis nebuvo patvirtinta advokatų kontoros antspaudu, joje nebuvo nurodyta advokato teisė kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl ištuokos liudijimo gavimo. Mano, kad pareiškėja netinkamai siekė įgyvendinti savo, kaip advokatės, teisę į informacijos ar dokumentų gavimą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nesilaikė teisės aktų reikalavimų pateikdama prašymą išduoti jai kito asmens ištuokos liudijimą, dėl ko buvo pagrįstai atsisakyta tokį prašymą tenkinti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos prašymu apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirma, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Mano, kad šioje byloje nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti kitokia nei įprasta tvarka, kadangi tarp šalių susiklostęs ginčas yra aiškus, visos aplinkybės yra nustatytos pirmosios instancijos teisme. Antra, pareiškėja neatvyko į 2015 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vykusį posėdį, kuriame ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Tai parodo pareiškėjos ne itin didelį suinteresuotumą bylos nagrinėjimo eiga ir baigtimi. Kadangi dabar apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, esančiame Vilniuje, kur yra ir pareiškėjos darbo vieta – Vilniaus m. 1-oji advokatų kontora, pareiškėjai yra patogu dalyvauti posėdyje. Tačiau šiuo atveju atsakovas turėtų atvykti į Vilnių iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų, o taip pat būtų neefektyviai (kelionėje iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal) išnaudotas vieno iš Administracijos atstovų darbo laikas.

Administracija 2015 m. spalio 21 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo prašo teismo prijungti prie bylos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2015 m. birželio 18 d. sprendimo „Dėl drausmės bylos iškėlimo advokatei D. S.“ kopiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. CM5-2496, kuriuo atsisakyta pareiškėjai atsiųsti A. H. ištuokos liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nors pareiškėja jame ir nedalyvavo, teisėjų kolegijos vertinimu, poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir kviesti pareiškėją į teismo posėdį nėra. Be to, byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo bei aiškinimo aspektais, kas taip pat eliminuoja būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, ginčas byloje iš esmės kilo dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjai pateikti atitinkamus dokumentus, t. y. atsiųsti A. H. ištuokos liudijimą. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui 2014 m. lapkričio 27 d. prašymą dėl nurodyto dokumento pateikimo grindžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. įstatymo Nr. IX-2066 redakcija) 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymo Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 7 punktą, registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktą, taip pat kreipiantis dėl kitų civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų turi būti pateikiami: prašymas (žodžiu arba raštu) (7.1 punktas); pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (7.2 punktas); šiose taisyklėse nurodyti dokumentai, patvirtinantys registruojamą ar į apskaitą įtraukiamą civilinės būklės aktą (7.3 punktas). Minėto įsakymo 8 punkte įtvirtinta, kad jeigu prašymas paduodamas per atstovą, turi būti pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas.

Aiškindamas aukščiau išdėstytas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto ir Taisyklių nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui pateiktame prašyme suformuluotas tik prašymas atsiųsti A. H. ištuokos liudijimą, nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10223-8971/2014 nutraukta santuoka ir sumokėta valstybės rinkliava. Kadangi jokios kitos informacijos pareiškėjos prašyme nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad prašyme pateikti A. H. ištuokos liudijimą nebuvo nurodytas prašomo atsiųsti dokumento panaudojimo tikslas ir nepateikti duomenys, įrodantys prašomo pateikti dokumento ryšį su teikiamų paslaugų teikimu, kartu su prašymu nebuvo pateiktas ir atstovo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Be kita ko taip pat nustatyta, jog prašymo pateikimo metu anksčiau minėta civilinė byla jau buvo užbaigta, todėl 2014 m. gegužės 22 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokatės D. S. ir A. H., nelaikytina tinkamu dokumentu, patvirtinančiu pareiškėjos teisę veikti kliento interesais ir nurodytu būdu. Taigi kartu su prašymu taip pat nebuvo pateiktas ir kitas dokumentas, numatytas Taisyklių 8 punkte.

Nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neanalizavo atstovavimo sutarties turinio, bet ir pareiškėjai suteiktų įgaliojimų ribų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas vertino atstovavimo sutartį ir dėl jos motyvuotai pasisakė sprendime, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Pažymėtina, jog kreipimasis į viešojo administravimo subjektą dėl ištuokos liudijimo išdavimo nelaikytinas kliento teisių ir interesų gynimu tarp advokatės D. S. ir A. H. 2014 m. gegužės 22 d. sudarytos atstovavimo sutarties prasme.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Veslava Ruskan