Civilinė byla Nr. e2A-625-524/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00463-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybei, viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“, G. M., D. S., M. R., L. V., K. P., V. P., B. L., A. Š., K. B., V. Š. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, prašydama priteisti iš atsakovės 3 801,98 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Butas yra pirmame namo aukšte. Atsakovė yra namo (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020 m. rugsėjo 28 d. iš namo kanalizacijos fekalijomis buvo užlietas ieškovės butas. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovė sudarė statinio apžiūros aktą, kuriame užfiksavo, kad visas ieškovės butas yra užlietas fekalijomis dėl užsikišusio buitinių nuotekų vamzdyno, dėl to buvo sugadinta grindų danga, durų ir sienų apdaila, visame bute tvyro smarvė. Atsakovė šiame akte taip pat nurodė, kad reikia skubiai išvalyti ir dezinfekuoti butą, tai atsakovė suorganizavo ir 2020 m. lapkričio mėn. butą išvalė nuo fekalijų. Užpylimo metu taip pat buvo sugadinti baldai, kurie buvo drausti. Pats butas nebuvo draustas – draustas buvo tik jame esantis kilnojamasis turtas. 2020 m. spalio 4 d. buvo surašytas įvykio vietos apžiūros aktas dėl sugadintų daiktų. Minėtame akte pažymėta, jog bute remontas buvo atliktas prieš dvejus metus, grindys yra išklotos plytelėmis ir laminatu ant medinių grindų. 2021 m. liepos 14 d. antstolė V. D. konstatavo buto faktinę būklę po užpylimo ir esamus sugadinimus: sienos ties grindimis yra supelijusios, pro medinių grindų plyšius matosi po grindimis likusios fekalijos ir (ar) kitokie teršalai, bute gausu teršalų likučių, tvyro nemalonus tvaikas bei drėgmė, patraukus virtuvės baldus matomi teršalų likučiai. Todėl reikia remontuoti sienas (nudaužyti pažeistą tinką, pertinkuoti tose vietose, nuimti senus tapetus ir iš naujo išklijuoti sienas tapetais), pakeisti grindis, kur jos medinės, nes užpylimas sugadino ne tik laminatą, bet ir pačias grindų lentas bei gulekšnius. Detalus reikalingų atlikti darbų sąrašas yra pateiktas sąmatose. Ieškovei specialistai pateikė 2 remonto darbų sąmatas: vieną, kai pakeičiami gulekšniai ir grindys iš juodlenčių, po to užklojant laminatu, o antrą, kai pakeičiami gulekšniai ir ant jų klojamos šlifuotos grindys, kurios vėliau lakuojamos. Ieškovė pasirinko pigesnį antrą variantą.
3. Ieškinyje teigė, jog atsakovė būdama paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi bei 6.263 straipsniu, turi atlyginti ieškovei padarytą žalą, kadangi kanalizacijos vamzdžio dalis, kurioje buvo užsikimšimas, sukėlęs ieškovės buto užpylimą fekalijomis, yra pastato bendro naudojimo inžinerinė įranga, t. y. visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Namo (duomenys neskelbtini), gyventojai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šio pastato administratoriumi yra paskirta atsakovė, kuri yra ir tos vamzdžio dalies, kurioje įvyko avarija, valdytoja. Atsakovės kaip namo administratorės pareiga, vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, yra: organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas); organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Šių nuostatų 7.7 punktas numato, kad administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė iki šiol žalos neatlygino, į reikalavimą atsakė 2022 m. spalio 25 d. raštu, nurodydama dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo kompaniją.
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė neįrodė visų privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė savo pareigas vykdė tinkamai. Atsakovė vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta (sumontuota) privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendraturčių patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Be to, dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, stovų ir t. t., iš jų ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė ir administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Tai reiškia, kad atlikti techninę priežiūrą be ginčo buto savininko valios ir žalos jam padarymo objektyviai buvo neįmanoma. Nesant byloje duomenų, kad minėto buto savininkas kreipėsi į atsakovę, kaip namo administratorę, dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo iki ginčo įvykio, atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad kemšasi nuotekų stovas. būdama namo administratore, reagavo į įvykį ir atliko reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti. Byloje nepateikta duomenų, kad atlikti darbai buvo pertekliniai ar nereikalingi, ar avariją buvo galima likviduoti kitu būdu.
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, jog taip pat ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. sąmatas, akivaizdu, kad ji tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškinyje neįrodinėjamos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės veiksmuose. Be to, ieškovė bylai pateikė kur kas didesnę sąmatą, nei buvo pateikusi atsakovei ikiteisminio proceso metu, t. y. ieškovė kreipdamasi su pretenzija į atsakovę buvo nurodžiusi, kad žala turtui siekia 1 872,25 Eur, o kreipiantis į teismą – 3 810,17 Eur. Be to, ieškovės nurodytas žalos dydis apskaičiuotas neatsižvelgiant į buto nusidėvėjimą. Žala yra nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė, o šiuo atveju ieškovės nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas.
7. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
8. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, bylai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apie įvykį buvo informuota tik prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme. Trečiojo asmens manymu, iš pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad nenustatyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti realizuotos visos keturios sąlygos, kurių neįrodžius, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už daugiabučiame name įvykusias avarijas. Šiuo atveju bendrojo naudojimo vamzdis galėjo būti užkimštas dėl bendraturčių (naudotojų) ar kitų asmenų kaltės. Vien fakto, kad atsakovė yra daugiabučių namo administratorė, nepakanka, nes tokio tipo bylose atsakovės kaltė nėra preziumuojama, tai turi įrodyti ieškovas. Neužtenka vien konstatuoti fakto, kad užsikimšo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis ir dėl to atsakovei kyla atsakomybė visiškai nesiaiškinant faktinių aplinkybių, dėl ko buvo užlietos ieškovės patalpos, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.
9. Trečiasis asmuo G. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog pastato administratorius yra atsakingas už pastato bendro naudojimo tinklų priežiūrą ir teisingą administravimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 3 801,98 Eur žalos atlyginimą bei 1 711 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, taip pat priteisė iš atsakovės 32,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
11. Teismas nurodė, kad ieškovės turtui padarytus sugadinimus patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, sąmatos, fotonuotraukos, antstolės faktinių aplinkybių nustatymo protokolas, kiti ieškovės pateikti įrodymai. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad žala bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio į viršuje esantį ieškovės butą prasiskverbus nuotekoms ir jomis užpylus ieškovės butą, taip padarant šiam butui žalą. Byloje nėra ginčo, kad minėtas vamzdis yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei.
12. Teismas pažymėjo, jog atsakovės pateiktuose bylai rašytiniuose dokumentuose nurodoma, kad buvo pravalytas kanalizacijos stovas, užsikimšęs per alkūnę (popieriniais rankšluosčiais). Iš teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Nagrinėjamu atveju ieškovės butas buvo užlietas dėl užsikišusio bendrojo nuotekų stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – bendro kanalizacijos stovo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir informavo namo gyventojus dėl tinkamos bendrų vamzdynų priežiūros ir panašiai. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl to, tikėtina, laiku nepastebėjo bendrojo nuotekų stovo veiklos galimų trūkumų, dėl kurių galbūt ir įvyko stovo užsikimšimas, ir jų nepašalino. Atsakovės atstovas – advokatas, taip pat liudytojas V. B. teismo posėdžio metu teikdami paaiškinimus nurodė, kad namo nuotekų stovas buvo tinkamai prižiūrimas, o name, siekiant išvengti tokio pobūdžio įvykių, renovacijos metu pašalinus anksčiau buvusius namo rūsyje sumontuotus alsuoklius jie buvo įrengti ant namo stogo, toliau užtikrinant reikiamą nuotekų cirkuliavimą. Tačiau, nesant byloje jokių įrodymų apie tinkamą namo nuotekų stovo priežiūrą bei jo vidinį valymą bei tokių aplinkybių nenurodant ir atsakovei, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės, kaip namo administratorės, neveikimas atėmė galimybę šiuo atveju eliminuoti atsakovės kaltę ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala. Nors atsakovė teigia, kad stovo užsikišimą lėmė namo gyventojų neatsakingas elgesys, tačiau toks atsakovės teiginys yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes atsakovės darbuotojai atvyko į avarijos vietą, valė užkimštą vamzdyną, tačiau neužfiksavo, kad vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų į nuotekų vamzdyną mestų šiukšlių ar kitokių daiktų. Apžiūros akte ir kituose administratorės bylai pateiktuose dokumentuose užfiksuota tik aplinkybė, jog nuotekų vamzdis buvo užkimštas popieriniais rankšluosčiais, kurie nelaikytini neleistinais į nuotekų vamzdį mesti objektais. Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. paaiškino, kad name buvo pakeisti visi vamzdynai ir anksčiau buvę alsuokliai sumontuoti ant namo stogo, užtikrinant vakuumo principo veikimą, kuris turėjo užtikrinti tinkamą nuotekų cirkuliavimą. Nepaisant to, liudytojas V. B. nurodė, jog užsikimšimas įvyko tarp stovų, tai patvirtina, kad, vykdant daugiabučio namo renovaciją bei po jos, nebuvo įsitikinta, jog nuotekų sistema veikia efektyviai ir tinkamai. Tokia atsakovės pozicija tik patvirtina pastarosios pasyvumą vykdant teisės aktų numatytus reikalavimus dėl tinkamos ir visapusiškos gyvenamojo namo priežiūros.
13. Teismas nurodė, kad byloje yra vertinami šios bylos procesiniuose dokumentuose nurodyti duomenys, todėl nagrinėjamas ieškovės ieškiniu prašomos priteisti žalos pagrįstumo klausimas. Atsakovė neteikė įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį arba savo skaičiavimų dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, kurie paneigtų ieškovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę, todėl nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos. Atsakovė neginčijo nei padarytos žalos masto (apgadinto turto kvadratūros, medžiagiškumo ir kt.), taip pat nepateikė savo pozicijos dėl nuostolio – piniginio žalos dydžio, išskyrus išsakytas abejones dėl padidėjusios sąmatos sumos. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė paaiškinimus, kad kreipiantis tiesiogiai į atsakovę dėl žalos atlyginimo atsakovė nepastebėjo, kad į sąmatą neįtraukė visų buto remontui reikalingų išlaidų, todėl prašoma priteisti žalos suma yra didesnė nei ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei kreipdamasi tiesiogiai į atsakovę su prašymu atlyginti žalą. Ieškovės teismui pateiktų su žalos butui apskaičiavimu susijusių dokumentų (lokalinės sąmatos) pakanka žalai apskaičiuoti, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių ieškovės patirtos žalos dydžio nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Atsakovės argumentai, kad ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovės bute remontas buvo padarytas prieš 2 metus, o iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad grindų danga sugadinta nepataisomai, taip pat nukentėjo buto sienos ir yra būtinas remontas. Pripažintina, kad per minėtą 2 metų laikotarpį, t. y. po buto remonto atlikimo iki įvykio, buto remonto būklė nebuvo pablogėjusi, todėl turto (sienų, grindų dangos) nusidėvėjimas neskaičiuotinas.
14. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, tinkamai neprižiūrėjo jos administruojamo namo nuotekų vamzdžio ir tai lėmė jo užsikimšimą, dėl kurio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko nuotekų išsiliejimas, kuris sukėlė ieškovės buto apgadinimus. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovė, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 3 801,98 Eur žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime pasisakydamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos analogišku atveju, t. y. šiuo atveju griežtoji deliktinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) netaikoma, taip pat nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp bendrijos veiksmų (neveikimo) vykdant nuotekų vamzdyno priežiūrą bei ieškovei padarytos žalos. Nagrinėjamu atveju žala kilo ne dėl nuotekų vamzdyno trūkumų, o dėl netinkamo naudojimosi jomis, tai sąlygojo gyventojų užkimšimo faktą komunalinėmis atliekomis. Nėra pagrindo konstatuoti jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė visiškai neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nėra užfiksuota, jog vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų į nuotekų vamzdyną mestų šiukšlių ar kitokių daiktų. Atsakovė kartu su 2024 m. sausio 15 d. prašymu byloje pateikė duomenis, iš kurių darytina išvada, kad nuotakynas buvo užkimštas buitinėmis atliekomis – popieriniais rankšluosčiais, tai ir sąlygojo užpylimą. Taip pat nesuprantamas teismo sprendimo argumentas, kad popieriniai rankšluosčiai nelaikytini neleistinais į nuotekų vamzdį mestais objektais. Protingam ir apdairiam asmeniui turi būti žinoma ir suprantama, kad mesti popierinius rankšluosčius į nuotekas negalima, nes tai gali sąlygoti, o šiuo atveju ir sąlygojo užpylimą. AB „Klaipėdos vanduo“ viešai skelbiama informacija patvirtina, kad negalima mesti popierinių rankšluosčių į kanalizaciją, nes jie netirpsta vandenyje. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. fotonuotraukas, sąmatą ir t. t., akivaizdu, kad nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovė atlieka pastato stebėseną ir teikia pasiūlymus daugiabučio namo savininkams dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizacijos) poreikio. Namui yra atlikta atnaujinimo modernizacija, kartu ir inžinerinių sistemų modernizacija. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, organizavo daugiabučio namo vandens nuotekų sistemos priežiūrą, tačiau nuotekų stovas užkimštas netinkamomis medžiagomis. Ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Ieškovė neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog, įvertinus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, manytina, kad ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Ieškovė tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškovė bylai pateikė kur kas didesnę sąmata nei buvo pateikusi atsakovei iki teisminio proceso, t. y. ieškovė kreipdamasi su pretenzija į atsakovę buvo nurodžiusi, kad žala turtui siekia 1 872,25 Eur, o šią dieną nurodo, kad žala siekia 3 810,17 Eur. Abi sąmatos sudarytos pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, todėl atsakovei nėra aišku, kodėl ieškovės reikalavimas taip išaugo. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo, absoliučiai neatsižvelgia į buto būklę. Vertinant byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, atsakovė daro išvadą, kad ieškovės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas.
18. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nuotekų vamzdynas įrengtas nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimų. Kaip matyti iš pačios atsakovės pateiktų nuotraukų, nuotakynas yra užsikišęs stove, o ne horizontaliojoje nuotakyno dalyje, tai leidžia teigti, kad nebuvo užtikrinti reikalavimai nuotakynui, kad būtų išvengta nuotakyno pralaidumo sumažėjimo ir užkimšio, vamzdžio vidaus šiurkštumas yra netinkamas, nes nuotekos yra prilipusios prie vidinių vamzdžio sienelių, tai sąlygoja greitesnį jo užkimšį ir pralaidumo sumažėjimą. Be to, minėto reglamento 13.6. p. numato, kad patvinimo lygis – aukščiausias lygis, iki kurio gali pakilti nuotekos nuotakyne, t. y. tas lygis, kurį pasiekus nuotekos išsilies. Siekiant išvengti žalos namo butams nuotekų išsiliejimo atveju jis turi būti numatytas žemiau butuose įrengtų įlajų lygio kaip apsauga nuo išsiliejimo į butus. Reglamentas nenumato, kaip konkrečiai tai turi būti padaryta, tačiau tai gali būti padaryta rūsyje vietoje valymo angos dangčio įrengiant taip vadinamąją „pypkę“, kurios kilpa yra aukščiau valymo angos, bet žemiau rūsio lubų, t. y. įrengiant papildomą alsuoklį, kuris atliktų ir papildomo nuotakyno vėdinimo funkciją, ir nustatytų patvinimo lygį rūsyje, o ne pirmo aukšto butų įlajose. Tai realiai apsaugotų nuo namo gyventojų turto sugadinimo, nes ir pati atsakovė pripažino, kad namo rūsys yra techninė patalpa, gyventojai rūsio patalpų neturi, į rūsį gali patekti tik jos atstovai ir namo inžinerines sistemas prižiūrintys specialistai, gyventojai negali patekti į rūsį. Tačiau atsakovė vietoje to rūsyje buvusius alsuoklius demontavo ir perkėlė virš namo stogo, taip pašalindama ir apsaugą nuo kanalizacijos turinio išsiliejimo į butus. Atsakovė, keisdama nuotakyną, tai padarė be projekto ir galbūt netinkamai, tai irgi įrodo atsakovės neteisėtą neveikimą. Atsakovė tokiu būdu mažų mažiausiai pažeidė pareigą elgtis apdairiai, nes nesiėmė reikalingų priemonių, kurios ne tik kad įmanomos, bet ir nesudėtingai įgyvendinamos, kad apsaugotų butus nuo užteršimo nuotekomis įvykus netikėtam nuotakyno užkimšimui.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog popieriniai rankšluosčiai nėra netirpstantys, o yra tik lėčiau tirpstantys, kaip ir kai kuris tualetinis popierius, todėl yra nerekomenduojama juos mesti į kanalizaciją, kaip ir plaukai, kurie ten patenka ir natūraliai dėl maudymosi, kaip ir riebalai, kurie ten patenka plaunant indus. Popieriniai rankšluosčiai tirpsta ir skaidosi vandenyje, tik truputį lėčiau nei tualetinis popierius, nes yra storesni, todėl jie kanalizacijos neužkimšinėja, jei yra tinkamas pralaidumas ir normalus vandens nuleidimas. Į kanalizaciją draudžiama mesti vandenyje netirpius dalykus arba tuos, kurie vandenyje išbrinksta. Popieriniai rankšluosčiai yra priskiriami prie vandenyje tirpių medžiagų.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nuotakynas, kuris buvo užsikimšęs, yra namo bendro naudojimo inžinerinė konstrukcija, kurią administruoja atsakovė. Ginčo dėl to byloje nekilo. Savo apeliacinį skundą atsakovė grindžia teiginiais, kad ieškovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo). Tačiau šiuo atveju ieškovė įrodinėjo atsakovės atsakomybę dėl neteisėto neveikimo ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai. Būtent tokias atsakovės atsakomybės sąlygas ir laikė nustatytomis teismas. Dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Nors ir atsakovė pateikė bylai techninės priežiūros žurnalo išrašą, kuriame nurodyta, kokius darbus ji atliko, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kada paskutinį kartą yra atliktas profilaktinis kanalizacijos vamzdžio valymas, ar kada nors toks vamzdžio valymas iš viso atliktas, tai reiškia, kad atsakovė nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti nuotakyną (neteisėtas neveikimas). Namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis, prižiūrėti, ir tai yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Viena atsakovės pareigų – laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas, iš jų pagal poreikį ir ne rečiau kaip kas trejus metus valyti ir dezinfekuoti vėdinimo kanalus ir vamzdynus (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 6 priedo 1.3.3 punktas). Bylai pateiktame statinio techninės priežiūros žurnale nėra įrašų, patvirtinančių, kad šie darbai buvo atliekami. Tai irgi pagrindžia atsakovės neteisėtą neveikimą. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ atsakovė ne rečiau kaip kartą per mėnesį per valymo angas ir revizijas privalo vizualiai patikrinti, ar nėra užkimšimo požymių, o juos pastebėjus – nedelsiant atlikti profilaktinį nuotakyno valymą. Atsakovės pateiktuose techninės priežiūros dokumentuose tokie jos veiksmai neužfiksuoti, tai reiškia, kad jie nebuvo apskritai atliekami. Be to, kaip matyti iš pačios atsakovės pateiktos nuotraukos, nuotakynas yra užsikišęs kaip tik ties valymo anga ir elementai, kurie yra užkišę vamzdį, yra ne naujai sumesti, o susikaupę per laiką, nes akivaizdžiai matosi jų senumas. Tai irgi patvirtina, kad atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai tikrinti nuotakyną ir laiku pastebėti galimus užkimšimus ir pašalinti jų galimybes, tai irgi yra jos neteisėtas neveikimas.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovė administruoja visus namo mokėjimus, iš jų ir žalos, padarytos dėl bendro naudojimo objektų, atlyginimą. Todėl, net jei teismas nebūtų nustatęs atsakovės atsakomybės, o būtų konstatavęs, kad atsakingi yra užkimštu stovu besinaudojantys gyventojai, tai vis tiek atsakovė būtų atsakinga ieškovei, tačiau tokiu atveju ji turėtų teisę žalos sumą regresuoti iš atsakingų gyventojų įtraukdama žalos atlyginimą į jiems pateikiamas sąskaitas. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė neginčijo žalos dydžio, o tik išreiškė pamąstymus, kad ji per didelė, tačiau tokiems savo pamąstymams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, tai leidžia teigti, kad tokie jos teiginiai yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas nustatė, kad bute dveji metai iki užpylimo buvo padarytas remontas, to atsakovė net neginčija. Per dvejus metus buto apdaila ir įranga nesusidėvi tiek, kad būtų pagrindas skaičiuoti nusidėvėjimą, o kainų skirtumas ieškovės reikalavime, teiktame atsakovei, yra tik dėl to, kad iš pradžių nebuvo apskaičiuota grindų remonto vertė. Be to, remonto darbams nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Šiuo atveju žalos dydis buvo apskaičiuotas atkuriamąja verte. Atsakovė nepateikė byląai jokių įrodymų apie tai, koks nuvertėjimas turėjo būti taikomas ir ar apskritai šioje situacijoje (atsižvelgiant į laiką, prieš kiek buvo atliktas buto remontas) turėjo būti skaičiuojamas nuvertėjimas, todėl teismas pagal aplinkybių visumą nustatė, kad nuvertėjimas netaikomas, nes praėjo per trumpas laiko tarpas nuo buto remonto iki jo užliejimo.
Teismas
konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės O. R. ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ ir priteista iš atsakovės 3 801,98 Eur žalos atlyginimo bei 1 711 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei, taip pat priteistos iš atsakovės 32,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.
26. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šiuo atveju griežtoji deliktinė atsakomybė (atsakomybė be kaltės) netaikoma, taip pat nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) vykdant nuotekų vamzdyno priežiūrą bei ieškovei padarytos žalos, tinkamai neįrodyta patirta žala ir jos dydis.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
27. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, ir byloje nėra ginčo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Minėto namo rūsyje 2020 m. rugsėjo 28 d. užsikimšus kanalizacijos stovui, t. y. bendrojo naudojimo objektui, per alkūnę ir ištvinus kanalizacijos turiniui buvo užlietas pirmame aukšte esantis minėtas ieškovės butas. Ieškovė pateikė lokalines sąmatas 3 801,98 Eur bei 3810,17 Eur sumoms, kuriose apskaičiuota dėl minėto įvykio ieškovės butui padaryta žala.
28. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (pavyzdžiui, butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022). Taigi, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
30. Tačiau nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo prievolė kildinama iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
31. Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).
32. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad nebuvo įrodyta ir ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai civilinė atsakomybė dėl įvykusio patalpų užliejimo, dėl kurio buvo padaryta žala ieškovės turtui, nekyla. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka ir pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.
33. Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 4 d.) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (Nuostatų 4.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
35. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija nuo 202 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) (toliau – ir STR 1.07.03:2017). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (STR 1.07.03:2017 10.3 papunktis). Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (STR 1.07.03:2017 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (STR 1.07.03:2017 12.2, 12.5 punktai).
36. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus STR 1.07.03:2017 87.1 papunktyje nurodytus atvejus) (STR 1.07.03:2017 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (STR 1.07.03:2017 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (STR 1.07.03:2017 38 punktas). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami STR 1.07.03:2017 44.1-44.2 punktuose nurodytuose dokumentuose. Statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (STR 1.07.03:2017 45 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai (STR 1.07.03:2017 48 punktas). Statinio techninės priežiūros dokumentai nurodyti STR 1.07.03:2017 51 punkte.
37. STR 1.07.03:2017 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją (STR 1.07.03:2017 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi STR 1.07.03:2017 nurodytais teisės aktais, STR 1.07.03:2017 IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (STR 1.07.03:2017 85 punktas). Nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, kurie atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (STR 1.07.03:2017 87.1.1., 87.1.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir esant pagrindui dažniau vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (STR 1.07.03:2017 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas).
38. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – ir STR 2.07.01:2003) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 24 d.) 13.5 punkte nurodyta, kad ištvinimas – tai nuotekų išsiliejimas iš nuotakyno į patalpas. STR 2.07.01:2003 13.6 punkte nustatyta, jog patvinimo lygis – aukščiausias lygis, iki kurio gali pakilti nuotekos nuotakyne. STR 2.07.01:2003 186 punkte nustatyta, kad nuotakyno geometrinės charakteristikos, priklausančios nuo statybos produktų savybių (vamzdžių ir armatūros forma, matmenys, vamzdžio vidaus šiurkštumas, jungčių tipas ir kt.) ir hidraulinės charakteristikos (nuotakyno nuolydžiai, nuotekų greitis vamzdyje, nuotekų mechaninė ir cheminė sudėtis ir t. t.) turi būti tarpusavyje suderintos, kad būtų išvengta nuotakyno pralaidumo sumažėjimo, jo užkimšio. STR 2.07.01:2003 226 punkte nurodyta, kad aukščiau patvinimo lygio įrengiamos įlajos neturi būti jungiamos per ištvinimo saugos įtaisus. Nuotakyne turi būti padarytos lengvai prieinamos valymo angos, sandariai uždaromos dangčiais; valymo angos turi būti tose vietose, kur nuotakynas šakojasi arba keičia kryptį; prieinamose vamzdyno vietose įrengiamos revizijos, neprieinamose – pravalos su prieinamoje vietoje įrengtais dangčiais; pravalos gali būti padarytos ir nuotakų pradžioje (STR 2.07.01:2003 264 punktas).
39. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
40. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nuotekų išsiliejimą nulėmė tai, jog namo gyventojai per buitinių nuotekų kanalizaciją šalino popierinius rankšluosčius ir tokiu būdu užkimšo kanalizacijos nuotekų stovą. Apeliacinės instancijos teismas su šia atsakovės pozicija nesutinka. Nors viešoje erdvėje pateikiama informacija, kad draudžiamas popierinių rankšluosčių, pavyzdžiui, kaip ir plaukų, kaip ir riebalų šalinimas per kanalizacijos nuotekų vamzdyną, tačiau akivaizdu, kad šios atliekos vienaip ar kitaip nuolatos patenka į kanalizacijos vamzdynus ir tai nelemia nuolatinio buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynų užsikimšimo. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo primestas itin didelis kiekis popierinių rankšluosčių. Atsakovė nepateikia apie remiantis STR 1.07.03:2017 atliktų nuolatinių buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno stebėjimų metu surinktų duomenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad vamzdynas užsikimšo staiga. Kita vertus, visuotinai žinoma, kad net jei popieriniai rankšluosčiai sunkiau tirpsta vandenyje, jie nebrinksta, nekietėja, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog tai, kad nagrinėjamu atveju nuotakynas buvo užsikišęs stovo apačioje ties alkūne, leidžia teigti, kad nebuvo užtikrinti reikalavimai nuotakynui, kad būtų išvengta nuotakyno pralaidumo sumažėjimo ir užkimšio. Akivaizdu, kad būtent toje vietoje nuotakyno pralaidumas buvo sumažėjęs. Atsižvelgtina ir į tai, kad, bylos duomenimis, kelerius metus iki ginčo įvykio vyko ginčo namo, įskaitant ir buitinių nuotekų šalinimo sistemos, atnaujinimas (modernizavimas), už kurį taip pat buvo atsakinga atsakovė. Atsakovė nenurodė, kodėl modernizuojant (atnaujinant) namo buitinių nuotekų šalinimo sistemą nebuvo ar negalėjo būti įrengti nuotekų ištvinimo saugos įtaisai, kurie išsiliejus nuotekoms apsaugotų namo gyventojų turtą nuo sugadinimo, ir tik apsiribojo argumentais, jog to privalomai nenumato teisės aktai.
41. Atsakovė bylai pateikė statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo atliekami su buitinių nuotekų vamzdynu susiję darbai – dalinis vamzdynų keitimas. Tačiau atsakovė nepateikė bylai jokių įrodymų, ar buvo vykdomas buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno stebėjimas per revizijas, jo būklės vertinimas. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad daugiabučio namo butų savininkams būtų nurodžiusi apie buitinių nuotekų šalinimo sistemos trūkumus ir būtų siūliusi juos spręsti. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad namo gyventojai būtų nesutikę ar atsisakę šių siūlymų. Taigi sutiktina, jog atsakovė, būdama atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), turėdama pareigą palaikyti tinkamą bendro naudojimo objektų būklę, atlikti prevencinius planinius darbus, organizuoti bendro naudojimo objektų remontą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytas pastato bendrojo naudojimo objektas, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių pašalinti grėsmę ir išvengti žalos.
43. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).
44. Pažymėtina, kad, jei nagrinėjamu atveju atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, tinkamai atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimus, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius buitinių nuotekų vamzdyno trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą (informuoti gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti vamzdyną), taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo buitinių nuotekų vamzdyno priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala (atsakovė neginčijo, kad apskritai buvo padaryta žala) bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Taigi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei.
46. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).
47. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
48. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių duomenų, kuriais grindžia atsikirtimus bei poziciją dėl reikalaujamos per didelės žalos (nuostolių) sumos bei reikalingumo taikyti turto nusidėvėjimą. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra vertinami šios bylos procesiniuose dokumentuose nurodyti duomenys, todėl nagrinėjamas ieškovės ieškiniu prašomos priteisti žalos pagrįstumo klausimas. Ieškovės teismui pateiktų su žalos butui apskaičiavimu susijusių dokumentų (lokalinės sąmatos) pakanka žalai apskaičiuoti. Atsakovės argumentus, kad ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu, apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, bylos duomenimis, ieškovės bute remontas buvo padarytas prieš 2 metus, įvykio metu bute niekas negyveno, jis buvo ruošiamas nuomai, buvo nupirkti nauji baldai. Sutiktina, kad per minėtą 2 metų laikotarpį, t. y. po buto remonto atlikimo iki įvykio, buto remonto būklė nebuvo pablogėjusi, todėl turto (sienų, grindų dangos) nusidėvėjimas neskaičiuotinas. Šių aplinkybių atsakovė neneigė ir apeliaciniame skunde – tik abstrakčiai pakartojo, kad ieškovė apskaičiuodama padarytos žalos dydį neapskaičiavo nusidėvėjimo.
50. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju 3 801,98 Eur žalos dydis yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas byloje nėra pateikta. Taigi, esant pagrindui konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei kitas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 801,98 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
51. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuoti ir dėl jų nepasisakytina.
52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nelaikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimtinas atsakovės naudai ir laikytina, jog jis priimtinas ieškovės naudai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat atmestinas.
56. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, su kuriuo ieškovė nesutiko. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ prašymo dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Ieškovei O. R. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Erika Misiūnienė