Administracinė byla Nr. eAS-504-492/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29728-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 57.1.1; 57.3; 57.4; 59.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „KTVG“ ir E. L. dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja S. L. su 2016 m. rugpjūčio 9 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės naudojamą dokumentą (jo kopiją) pavadinimu „Teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano 5 dalis „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų brėžinys““ (toliau – ir Dokumentas) neteisėtu bei jį panaikinti.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui naudoti jo turimą Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano, registro Nr. 522, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V (toliau – ir Detalusis planas), byloje buvusio Detaliojo plano 5 dalies „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas M1:1000“ kopiją, taip pat ja remtis rengiant, priimant ir / ar tvirtinant bet kokius teisinę reikšmę turinčius dokumentus / sprendimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija S. L. ieškinys buvo priimtas nagrinėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir iki bus priimtas bei įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-36484-807/2016, uždraudė atsakovui atlikti S. L. nurodytus veiksmus. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi buvo palikta nepakeista.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė S. L. ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, netenkinus šio prašymo, ieškinį atmesti, kadangi jis buvo paduotas praleidus nustatytą terminą, o netenkinus abiejų minėtų prašymų, S. L. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė spęsti jo pašalinimo iš nagrinėjamos bylos klausimą, o šio prašymo netenkinus, remtis jo atsiliepime išdėstyta pozicija.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė jį pašalinti iš bylos proceso, kadangi bylos išsprendimas neturės įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms.

Trečiasis asmuo E. L. prašė S. L. ieškinį tenkinti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į administracinės bylos procesą įtraukė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „KTVG“.

Trečiasis asmuo UAB „KTVG“ prašė bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nenustačius pagrindo bylą perduoti administraciniam teismui, ją palikti nenagrinėtą, kadangi Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o netenkinus minėtų prašymų – taikyti sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti kaip paduotą praleidus padavimo teismui terminą, paduotą netinkamos šalies bei kaip nepagrįstą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 27 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovę S. L. nutarė laikyti pareiškėja, jos ieškinį – skundu, o E. L., Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei UAB „KTVG“ – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjos S. L. skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2017 m. balandžio 18 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti reikalavimą dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V „Dėl teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtinto Detaliojo plano sudėtine dalimi esantis brėžinys pareiškėjos netenkina. S. L. taip pat buvo pasiūlyta reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo, jeigu jis yra praleistas. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jei ji per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalins, skundas bus paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėja S. L. pateikė teismui 2017 m. balandžio 14 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad skundo reikalavimo nekeis. Pažymėjo, kad ieškinys teismui yra pareikštas ne dėl Detaliojo plano byloje esančio brėžinio teisėtumo ir nėra ginčijamas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad neginčija Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V „Dėl teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano sudėtine dalimi esančio brėžinio. Ji skundžia netikro dokumento naudojimą kaip tikro. S. L. teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės naudojamas dokumentas (dokumento kopija) pavadinimu „Teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano 5 dalis „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų brėžinys““ yra netikras, jis niekada nebuvo patvirtintas Detaliuoju planu, todėl jis yra neteisėtas ir teismas jį turi panaikinti. Teigė, kad Dokumento naudojimas pažeidžia pareiškėjos teises.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjos S. L. skundą paliko nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 6 punkte (nurodytas 1 punktas laikytinas rašymo apsirikimu) yra nustatyta, jog teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja S. L. 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino ir pareiškėjai buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, bei nesant galimybės išsamiai išnagrinėti administracinę bylą, teismas S. L. skundą paliko nenagrinėtą.

IV.

Pareiškėja S. L. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

S. L. paaiškina, kad kiekviena šalis turi teisę reikšti tokį ieškinį (pareiškimą) kokį ji nori – tai prigimtinė asmens teisė ginti savo galbūt pažeistas teises teisme. Kiekvienos šalies teisė yra suformuoti aiškų ieškinio (pareiškimo) reikalavimą, grindžiamą faktiniu ieškinio (pareiškimo) pagrindu, t. y. nurodytomis aplinkybėmis, kurios leistų patenkinti reikalavimą. Teisinį pagrindą taiko teismas pagal ieškinio (skundo) aplinkybes. Taikant teisinės atsakomybės rūšį, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris teigia. Pažymi, kad pateikė įrodymus, jog Vilniaus miesto savivaldybės naudojamas dokumentas (jo kopija) pavadinimu „Teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano 5 dalis „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų brėžinys““ yra netikras, jis niekada nebuvo patvirtintas Detaliuoju planu, todėl atsakovas, nesutikdamas su skundu, privalo įrodyti, kad Dokumentas (jo kopija) yra tikras. Pažymi, kad teismas negali pakeisti įrodymų naštos paskirstymo ir reikalauti įrodinėti to, ko šalis nereikalauja.

S. L. nuomone, teismas Dokumento (jo kopijos) netikrumą turi nustatyti ištyręs Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V „Dėl teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano dokumentų rengimą ir po patvirtinimo patvirtintų dokumentų teisėtą naudojimą, t. y. išsiaiškinti ir nustatyti, kokie Detaliojo plano priedai buvo parengti ir kaip jie buvo pateikti institucijoms. Tai ištyrus, taps akivaizdu, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai gavo tą dokumento kopiją, kuri ir buvo patvirtinta minėtu Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V, o Vilniaus miesto savivaldybės naudojamas Dokumentas (jo kopijos) detaliuoju planu nebuvo tvirtinamas, nėra ir niekada nebuvo Detaliojo plano sudėtine dalimi, todėl yra naudojamas neteisėtai. Pažymi, kad pareiškėja ginčija netikro Dokumento naudojimą kaip tikro.

S. L. atkreipia dėmesį, kad ji neginčija viešojo administravimo subjekto administracinio akto, priimto teritorijų planavimo srityje, t. y. ji neginčija Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtinto Detaliojo plano sudėtine dalimi esančio brėžinio. Jeigu teismas sutinka, kad pareiškėjos reikalavimas yra ne dėl Detaliojo plano byloje esančio brėžinio teisėtumo, o dėl netikro dokumento naudojimo kaip tikro, tai jis turėjo dar kartą kreiptis Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ir ieškinį perduoti bendros kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė ir taip iš esmės pažeidė S. L. teisę ginti savo pažeistas teises, kreipiantis į teismą.

Pareiškėja teigia, kad teismas formaliai taikė procesinę teisę ir jos skundą paliko nenagrinėtą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja, jog S. L. atžvilgiu bus taikoma materialinė teisė, o ne procesinės teisės pagrindu bus atsisakoma bylą nagrinėti iš esmės. Teismas neturi užkirsti ar riboti kelio ginčą spręsti teisme. Pareiškėjos nuomone, teismas priėmė šališką nutartį, viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė S. L. teisėtus lūkesčius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja teigia, kad teismas negali keisti skundo dalyko ir bylą turi nagrinėti jos nurodyto skundo dalyko ribose.

S. L. atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V iš tikrųjų buvo patvirtintas teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detalusis planas. Detaliojo plano bylą, registro Nr. 522, sudaro įvairūs dokumentai: aiškinamasis raštas, planai, brėžiniai ir kita. Detaliojo plano sudėtyje turėtų būti ir dokumentas pavadinimu „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“, tačiau šio dokumento (originalo) Detaliojo plano byloje jau kurį laiką nėra, kadangi jis buvo išplėštas. Pareiškėja apie tai sužinojo 2012 m. rugpjūčio 21 d. Teigia, kad atsakovo naudojamas Dokumentas (jo kopija) akivaizdžiai neatitinka Detaliojo plano byloje buvusio dokumento (originalo) pavadinimu „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“, be to, jis nėra ir niekada nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas, papildant arba pakeičiant Detalųjį planą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvairiuose civiliniuose ir administraciniuose teisiniuose santykiuose nepagrįstai ir neteisėtai naudoja jį kaip Detaliojo plano sudėtinę dalį. Teigia, kad teismas pareiškėją verčia pripažinti ir įrodinėti aplinkybes, su kuriomis ji nesutinka ir dėl kurių yra kilęs ginčas.

S. L. nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. nutartys akivaizdžiai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotų išaiškinimų dėl teismo nutarties, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, bei teismo nutarties, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokių konkrečių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir kodėl pareiškėjos skundas neatitinka. Be to, teismas ne paaiškino, kaip atitinkamus skundo trūkumus pašalinti, bet nurodė iš esmės pakeisti skundo dalyką (materialinį teisinį reikalavimą) ir ginti tas teises, kurių S. L. nelaiko pažeistomis. Teigia, kad teismas, manydamas, jog pareiškėjos skundas neatitinka kokių nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, privalėjo detalizuoti skundo trūkumus ir paaiškinti, kaip ji galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, iš esmės nekeisdama skundo dalyko.

Pareiškėja akcentuoja, kad skundu ji siekia apginti savo Vilniaus miesto savivaldybės institucijų ir jų darbuotojų neteisėtų veiksmų pažeistas teises dėl neaišku kada ir iš kur atsiradusio tariamai teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sudėtine dalimi esančio dokumento (dokumento kopijos) naudojimo įvairiuose civiliniuose ir administraciniuose teisiniuose santykiuose, taip pat ir teisiniuose santykiuose su pareiškėja. Teigia, kad teismas, nurodydamas S. L. pakeisti skundo dalyką, akivaizdžiai apribojo ir iš esmės paneigė jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad S. L. pareikštu reikalavimu iš esmės yra ginčijama Teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano 5 dalis „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų brėžinys“, patvirtinta Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678 V (šio dokumento kopija). Minėtas sprendimas yra savivaldybės viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai naudojant tinkamą (ar netinkamą) nurodomo dokumento kopiją taip pat priskirtini viešojo administravimo subjekto veiksmams, todėl bylos nagrinėjimas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausiniams spręsti 2017 m. sausio 27 d. nutartimi bylą perdavė įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, S. L. pareikštų reikalavimų rūšinio teismingumo klausimas buvo išspręstas galutine nutartimi, o jos reikalavimai nebuvo keičiami ar pildomi, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo kvestionuoti šios bylos rūšinio teismingumo.

Pažymi, kad bylą perdavus nagrinėti administraciniam teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi bei 105 straipsnio 6 punktu, nustatė skundo trūkumus bei terminą jiems pašalinti ir išaiškino teisines trūkumų nepašalinimo pasekmes. Minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas konkrečiai ir aiškiai nurodė pareiškėjai nustatytus jos skundo trūkumus. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybes, jog pareiškėja yra akivaizdžiai praleidusi terminą skundui paduoti, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „KTVG“ nurodė savo atsiliepimuose į ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teigia, kad teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos pareigos ir nurodė, kad turi būti sukonkretintas skundo reikalavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas bei Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 27 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, bei juos pacitavo. Teismas taip pat išaiškino, kad pareiškėja turėtų nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Taigi, jis už S. L. nesuformulavo skundo dalyko, tačiau teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus ir pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai yra teikiama profesionali teisinė pagalba, ją atstovauja advokatas, galintis kompetentingai analizuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnius, atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardintus trūkumus bei atitinkamai suformuluoti skundo dalyką, atitinkantį teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjos valią.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad S. L. buvo tinkamai įspėta, kokios gali kilti teisinės pasekmės, jeigu teismo nustatyti skundo trūkumai nebus pašalinti ir įpareigojimai nebus vykdomi, todėl ji prisiėmė savo veiksmų riziką ir kylančias atitinkamo elgesio teisines pasekmes. Nevykdant teismo įpareigojimo, pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtas ir tai negali būti laikoma jos teisės ginti galbūt pažeistas teises ribojimu.

Atsakovo nuomone, S. L. klaidingai interpretuoja savo teisės turinį, šią teisę suabsoliutindama ir nurodydama, kad kiekviena šalis turi teisę reikšti tokį ieškinį (pareiškimą), kokį ji nori, ir tai prigimtinė asmens teisė ginti savo galbūt pažeistas teises teisme. Pažymi, kad pareiškėjos teisė reikšti reikalavimą teisme nėra absoliuti, ji šią teisę turi įgyvendinti laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, jog pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę dar kartą bendra tvarka kreiptis į teismą su skundu (prašymu, pareiškimu). Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria skundas buvo paliktas nenagrinėtas, S. L. neužkirto kelio ginčą spręsti teisme, jeigu ji tinkamai ir laikydamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos pateiks šio įstatymo normas atitinkantį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paaiškina, kad veikdamas savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti, ar pareiškėjos skundas buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdama į S. L. reikalavimą bei skundo turinį, daro išvadą, kad pareiškėja ginčijamą brėžinį laikė Detaliojo plano dalimi ir ginčijo ne konkretaus dokumento kopijos naudojimo teisėtumą, o patį dokumentą, todėl ginčas buvo pagrįstai perduotas nagrinėti Vilniaus miesto administraciniam teismui.

Pažymi, kad teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-4518-189/2016, atsakovo atstovė paaiškino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos turima Detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija atspindi žemės sklypo ribas su gretimais sklypais, o atsakovo turima detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija nurodo tik žemės sklypo ribas. Trečiasis suinteresuotas asmuo kritiškai vertina pareiškėjos poziciją dėl nurodomo Detaliojo plano brėžinio kopijos autentiškumo. Pažymi, kad atsakovas disponuoja kitokio turinio plano kopija. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-1187/2013 yra nagrinėjamas galimas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano suklastojimo ar sunaikinimo klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi duomenų, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, todėl nėra teisinio pagrindo preziumuoti, jog atitinkama Detaliojo plano kopija yra autentiška.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „KTVG“ nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją S. L. patikslinti ir suformuluoti skundo reikalavimą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme apibrėžtas administracinio teismo kompetencijos ribas, bei aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškelta byla, kokios yra ginčo nagrinėjimo ribos, koks pareiškėjos pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Teismas pagrįstai pareiškėjos skundo reikalavimą pripažino suformuluotu netiksliai, netinkamai bei neatitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytų skundo turiniui keliamų reikalavimų. S. L. suformuluotas skundo reikalavimas yra teisiškai netikslus, iš reikalavimo formuluotės nėra aišku, į kokius konkrečius skundžiamus atsakovo veiksmus (neveikimą) ar aktus yra nukreiptas šis reikalavimas ir iš kokių konkrečių teisinių santykių keliamas ginčas, todėl, atitinkamai nepatikslinus skundo ir neištaisius jo trūkumų, pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybių teisiškai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyko ir tinkamai išnagrinėti bylos.

Įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo turinį, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ mano, kad S. L. nėra aiškus jos byloje pareikštas reikalavimas, ji painiojasi dėl pareikšto skundo dalyko, ginčo ribų ir siekiamų apginti teisių; akivaizdu kad pati pareiškėja nėra tikra dėl formuojamo ginčo dalyko ir ginčo ribų. Atskirajame skunde S. L. nurodo, kad skundžia atsakovo veiksmus, t. y. netikro dokumento naudojimą kaip tikro, tačiau tai nesuderinama su paties skundo reikalavimu pripažinti Detaliojo plano brėžinį (jo kopiją) neteisėtu ir jį panaikinti. Įvertinus pareikšto skundo bei atskirojo skundo turinį, galima manyti, kad iš esmės S. L. kelia dokumento klastojimo ginčą, o tai yra baudžiamosios bylos dalykas. Pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja jau yra pasinaudojusi teisinės gynybos priemone, dėl ginčo objektu tapusio Detaliojo plano brėžinio (jo kopijos) galimo klastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o S. L. trūkumų nepašalinus – teisėtai ir pagrįstai jos skundą paliko nenagrinėtą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skundas buvo paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi S. L. išaiškino teisę ir pareigą patikslinti skundą bei nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes, ir, esant praleistam apskundimo terminui, pasiūlė pareikšti prašymą dėl termino atnaujinimo. Šios teismo nutarties pareiškėja neįvykdė, nors terminas yra akivaizdžiai praleistas daugiau nei 5 metais, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skundo padavimas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus, yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti priimti skundą.

UAB „KTVG“ atkreipia dėmesį, kad S. L. savo teises dėl tariamo dokumento klastojimo papildomai gina baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-1187-2013, todėl jos motyvas, jog yra pažeista pareiškėjos teisė į pažeistų teisių gynimą, nėra pagrįstas. Atsižvelgęs į galutinę ir neskundžiamą Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 27 d. nutartį, trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjai nepakeitus skundo dalyko, nėra pagrindo dėl to paties skundo teismui pakartotinai kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšiniam teismingumui spręsti.

UAB „KTVG“ pažymi, kad S. L. pateikus skundą ir atskirąjį skundą, jis patyrė 2 520 Eur teismo išlaidų, kurias sudaro advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į ieškinį bei dalyvaujant teismo posėdyje, sprendžiant teismingumo klausimą, išlaidos ir rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, vertinant proceso dalyvių byloje pateiktus procesinius dokumentus patirtos bei kitos išlaidos. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo išlaidas patyrė tik dėl pareiškėjos S. L. veiksmų ir jos keliamų reikalavimų. UAB „KTVG“ nuomone, skundo palikimas nenagrinėtu neabejotinai apgina jo teises, kadangi byloje ginčo objektu tapęs Detaliojo plano brėžinys yra išskirtinai UAB „KTVG“ nuomojamos Kalvarijų turgavietės teritorijų planavimo dokumentas. Nelikus ginčo dėl šio brėžinio, trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip Kalvarijų turgavietės nuomininkas, gali nevaržomai tęsti turgavietės nuomos, administravimo ir rekonstrukcijos darbus, neprarasdamas veiklos pajamų, verslo sandorių bei suteikto kredito įstaigų finansavimo šiems darbams atlikti. Pažymi, kad bet kokio teisminio ginčo buvimas administruojamos ir rekonstruojamos teritorijos atžvilgiu daro neigiamą įtaką finansavimo galimybėms ir lėšų, reikalingų rekonstrukcijai tęsti, užtikrinimui, žemina UAB „KTVG“, kaip patikimo partnerio, dalykinę reputaciją, pakerta verslo partnerių ir finansuotojų pasitikėjimą rekonstrukcijos projektu bei rekonstrukcijos dalyviais. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio nuostata, trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas patirtas išlaidas turi paskirstyti atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių šios teismo išlaidos susidarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria S. L. skundas buvo paliktas nenagrinėtas, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Asmuo turi teisę reikšti ne bet kokius reikalavimus, o prigimtinė teisė ginti savo galbūt pažeistas teises teisme turi būti įgyvendinama ne bet kaip, o laikantis teisės aktų reikalavimų. Nors, kaip teisingai pažymėjo S. L., teismas negali keisti skundo dalyko ir bylą turi nagrinėti pareiškėjos nurodyto skundo dalyko ribose, tačiau jis negali nagrinėti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų neatitinkančių asmenų skundų ar prašymų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėto pagrindus, 6 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą palikti nenagrinėtą, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, o skundų padavimo administraciniam teismui terminai yra reglamentuojami to paties įstatymo 29 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta konkretus veiksmas (neveikimas ) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo data bei pareiškėjo reikalavimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad pareiškėja S. L. prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės naudojamą dokumentą (jo kopiją) pavadinimu „Teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano 5 dalis „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų brėžinys““ neteisėtu ir jį panaikinti. Iš pareiškėjos reikalavimo formuluotės nėra aišku, į kokius konkrečius skundžiamus atsakovo veiksmus (neveikimą) ar aktus yra nukreiptas šis reikalavimas ir iš kokių konkrečių teisinių santykių keliamas ginčas, todėl, atitinkamai nepatikslinus skundo ir neištaisius jo trūkumų, pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybių teisiškai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyko ir tinkamai išnagrinėti bylos. Nors S. L. nurodo, kad skundžia atsakovo veiksmus, t. y. netikro dokumento naudojimą kaip tikro, tačiau tai nesuderinama su paties skundo reikalavimu pripažinti Detaliojo plano brėžinį (jo kopiją) neteisėtu ir jį panaikinti. Atsižvelgiant į pareiškėjos suformuluotą reikalavimą, darytina išvada, jog ji iš esmės ginčija Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtinto Teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sudėtine dalimi esančio brėžinio teisėtumą, ir pažymi, kad tikrasis brėžinys turėtų būti ne tas, kuriuo vadovaujasi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Atsižvelgęs į pareiškėjos nevisiškai tinkamai suformuluotą reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. L. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Be to, pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis yra praleistas. Minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas konkrečiai ir aiškiai nurodė pareiškėjai nustatytus jos skundo trūkumus, todėl priešingi S. L. argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, kuriam turi būti žinomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių nuostatos. Taigi jis, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardintus trūkumus, turėjo galimybę tinkamai suformuluoti skundo dalyką, atitinkantį teisės aktų reikalavimus bei atstovaujamosios valią.

Per nustatytą terminą S. L. nepašalinus skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas jos skundą, atsižvelgęs į tai, kad jis jau buvo priimtas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 6 punktu, pagrįstai paliko nenagrinėtą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog nevykdant teismo įpareigojimo, pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtas, negali būti laikoma jos teisės ginti galbūt pažeistas teises ribojimu. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkirto S. L. kelio ginčą spręsti teisme, jeigu ji tinkamai ir laikydamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos pateiks šio įstatymo normas atitinkantį skundą.

Kadangi šios bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, o pareiškėjos skundo reikalavimai nebuvo keičiami ar pildomi, ji neturi teisinio pagrindo kvestionuoti šios bylos rūšinio teismingumo, o teismas neturi teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausiniams spręsti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjai pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o S. L. šio nutarties nevykdžius, pagrįstai jos skundą paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas S. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemone – iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-36484-807/2016 uždraudė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai naudoti jo turimą Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano, registro Nr. 522, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V, byloje buvusio Detaliojo plano 5 dalies „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas M1:1000“ kopiją, taip pat ja remtis rengiant, priimant ir / ar tvirtinant bet kokius teisinę reikšmę turinčius dokumentus / sprendimus. S. L. skundą palikus nenagrinėtą, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl yra pagrindas jas panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ pateikė teismui prašymą atlyginti jo patirtas teismo išlaidas. Pažymėjo, kad išlaidas patyrė tik dėl S. L. veiksmų ir jos keliamų reikalavimų, o skundo palikimas nenagrinėtu neabejotinai apgina jo teises.

Pažymėtina, kad teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad kai byla neišnagrinėjama iš esmės ir nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas, ir teismo išlaidų atlyginimo prašo trečiasis suinteresuotas asmuo, pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į teismą.

Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ į bylą buvo įtrauktas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva ir prašė bylą palikti nenagrinėtą arba S. L. skundą atmesti, taigi jis iš esmės palaikė atsakovo poziciją, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens interesai ir teisės, kurios S. L. skundo tenkinimo atveju būtų pasikeitusios, buvo visiškai apginti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį taip pat laikytinas teismo procesiniu sprendimu, priimtu atsakovo naudai, todėl turi būti sprendžiamas trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KTVG“ nurodo, kad iš viso patyrė 2 520 Eur teismo išlaidų, kurias sudaro advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į ieškinį bei dalyvaujant teismo posėdyje, sprendžiant teismingumo klausimą, išlaidos, ir rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, vertinant proceso dalyvių byloje pateiktus procesinius dokumentus patirtos bei kitos išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Taigi, nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui, kuriame šios išlaidos buvo patirtos. Bylą pagal teismingumą perdavus nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, būtent šis teismas privalo įvertinti teismo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teismui teikiant procesinius dokumentus ar atliekant kitus veiksmus, atlyginimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo atlyginimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme administracinė byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, o buvo sprendžiami tik klausimai, susiję su skundo trūkumų šalinimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, teisė ar pareiga administracinio proceso šalims pateikti rašytinę poziciją dėl skundo trūkumų šalinimo nėra įtvirtinta, todėl tokią rašytinę poziciją (atsiliepimą) pateikusi administracinio proceso šalis veikia savo nuožiūra ir rizika. Išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirą skundą tokiu atveju negali būti laikomos pagrįstomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, tokių išlaidų priteisimas taip pat neatitinka teismo išlaidoms keliamo būtinumo ir privalomumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „KTVG“, pateikusiam atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kurioje buvo sprendžiami su skundo trūkumų šalinimu susiję klausimai, nėra pagrindo priteisti dėl tokio procesinio dokumento parengimo patirtų teismo išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ prašymo dalies dėl teismo išlaidų, patirtų pateikiant atsiliepimą į pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą, atlyginimo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo dalį perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.