Administracinė byla Nr. A2.9.-3428-825/2013
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02827-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 48.3; 52.3
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2013 m. balandžio 25 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, nedalyvaujant
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., išnagrinėjęs D. B.,
a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio
(duomenys neskelbtini),
administracinio teisės pažeidimo bylą,
nustatė:
D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas
už tai, kad jis 2013 m. balandžio 12 d., 13.30 val. ir pastoviai adresu (duomenys
neskelbtini) neišlaiko materialiai savo mažamečio sūnaus Š. B.,
gim. (duomenys neskelbtini). Nevykdo pareigos tinkamai prižiūrėti bei auklėti. Šiais
veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.
D. B. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jam apie teismo posėdžio
vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl
byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 272 str. 2d.).
D. B. nurodė, kad šiuo metu išlaikyti sūnaus neturi
galimybių, kadangi yra bedarbis. Su buvusia sutuoktine draugiškai susitarti dėl
sūnaus aplankymo nėra galimybių, nes pastoviai sukonfliktuoja (b. l. 3).
Kaltinimas D. B. grindžiamas:
administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 2), D.
B. paaiškinimu (b. l. 3), G. B. paaiškinimu (b. l. 4),
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu (b. l. 6),
pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 8-9), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo
bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės
pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas
pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas
priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas,
kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises
ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę
atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181
str. 1 d. numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą
priešingai vaiko interesams.
Nagrinėjamu atveju, D. B. kaltinamas
tuo, kad 2013 m. balandžio 12 d., 13.30 val. ir pastoviai neišlaiko materialiai
savo mažamečio sūnaus Š. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Nevykdo pareigos tinkamai prižiūrėti bei auklėti. Kaip matyti iš pridėto Kauno
rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.
2-319-800/2012 (b. l. 6), tarp G. B. ir D.
B. buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių
sutartimi buvo nuspręsta, kad jų nepilnamečio vaiko Š. B.,
gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. B., o tėvas D. B. bendraus su sūnumi
ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę tėvų sutartu laiku. Tačiau tiek D. B. savo paaiškinime (b. l. 3), tiek jo buvusi sutuoktinė G. B. savo pareiškime (b. l. 4), nurodė, kad dėl bendravimo
su vaiku tvarkos nuolat nesutariama, kyla tarpusavio konfliktai. Atkreiptinas
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str. 1 d. numato, kad
tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų
auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir
moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir
pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai
gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais,
nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi
teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. 1-3 d.). Tėvams nesusitarus
dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ginčą sprendžia teismas. Atsižvelgiant į tai, negalima
daryti pagrįstos išvados, kad D. B., reguliariai
nelankydamas savo sūnaus, padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi bendravimas su
vaiku turi būti suderintas su vaiko motina, o esant tarp jų nesutarimams – ginčas
išspręstas teismo civiline tvarka.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d.
sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-319-800/2012 (b. l. 6) taip pat buvo
nustatyta, kad D. B. savo nepilnamečio sūnaus Š. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 300
litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Dėl to, kad D. B. pastaruoju
metu neteikia išlaikymo, ginčo nėra, to neneigia ir pats D. B..
Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokia yra susidariusi skola, kiek laiko D. B. neteikia išlaikymo vaikui, ar buvo kreiptasi į antstolį
dėl skolos išieškojimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole tik
nurodyta, kad D. B. neteikia išlaikymo 2013 m. balandžio
12 d. 13.30 val. ir pastoviai, tačiau to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pažymėtina,
kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. numato atsakomybę už
vengimą išlaikyti vaiką, todėl nagrinėjamu atveju D. B. galėtų
kilti baudžiamoji atsakomybė, tačiau ne administracinė, nes šie jo veiksmai
neužtraukia atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.
Konstatuotina, kad byloje nėra surinkta objektyvių,
tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog D. B. turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. Atsižvelgiant
į tai, administracinė teisena prieš D. B. nutrauktina,
nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., sudėties.
Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285
str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Kodekso 249 str. nuostatos
netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai
reglamentuotas.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 str. 1 p.,
teismas
nutaria:
Administracinę
teiseną prieš D. B. nutraukti,
nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. sudėties.
Nutarimas per
20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui
per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Bronius Varsackis