Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-586-162-2012].doc
Bylos nr.: I-586-162/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl žemės teisinių santykių
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundo priėmimas
Teismo pranešimai ir šaukimai
Teismo sprendimas

       Administracinė byla Nr. I-586-162/2012

           Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00292-2012-3

          Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74(S)



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

 

        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinskai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andrejui Pavlovskiui (Andrej Pavlovskij), 2012 m. rugsėjo 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – įtraukti pareiškėją V. B. į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą.

 

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

        pareiškėjas V. B. skundu (patikslintu) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 17SD-(14.17.31.)-542, kuriuo atsisakyta įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą; 2) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą (b.l. 31-33).

        Nurodo, kad yra žemę dirbantis ūkininkas ir įstatymo nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą turi teisę įsigyti nuosavybėn (pirkti) žemės ūkio paskirties valstybinę žemę. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui 2004 m. lapkričio 10 d pateikė prašymą „Dėl valstybinės žemės pirkimo“ (toliau – Prašymas Nr.1), kuriuo prašė parduoti 300 ha valstybinės žemės Midverių, Dėkintų ir kituose kaimuose, Ž.Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone. Vykdant Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo suformuoti ir vėliau 2011 m. vasario 24 pirkimo-pardavimo sutartimis parduoti 241,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

        Atsakovės 2012 m. vasario 22 d. įsakymu paskelbus Degučių vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2012 m. sausio 6 d. raštu (toliau – Prašymas Nr.2) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrių ir nurodė, kad pagal ankstesnį 2004 m. Prašymą Nr. 1 jam parduota tik 241,92 ha iš prašytų 300 ha ploto žemės, todėl išreiškė pageidavimą dalyvauti ir naujai rengiamame Degučių vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekteįsigyti likusį iki įstatymo leidžiamos ribos (300 ha) žemės ūkio paskirties žemės plotą. Teigia, kad Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto apimama teritorija ribojasi su anksčiau įsigytais žemės sklypais, todėl vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktu, turi pirmumo teisę pretenduoti į besiribojančios žemės įsigijimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 17SD-( 14.17.31)-542 „Dėl valstybinės žemės pardavimo, gautu 2012 m. kovo 13 d., atsakydamas į pateiktą prašymą, atsisakė tenkinti prašymą dėl įtraukimo į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą. Nurodo, kad tokį sprendimą apskundė išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau išnagrinėtas skundas buvo atmestas.

        Mano, kad atsakovės atsisakymas įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą, yra nepagrįstas. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad pagal anksčiau rengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą pardavus 241,92 ha ploto žemės sklypus, Prašymo Nr.1 nagrinėjimo administracinė procedūra buvo užbaigta. Parengus ir patvirtinus Degučių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą buvo užbaigta konkretaus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo administracinė procedūra, bet ne Prašymo Nr. 1 nagrinėjimo administracinė procedūra. Pateikdamas prašymą išreiškė aiškią savo valią įsigyti 300 ha žemės ūkio paskirties žemėst.y. visą maksimalų leidžiamą fiziniams asmenims nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės plotą, o mažesnio ploto (241,92 ha) žemės sklypų pasirinkimas anksčiau rengtame Degučių vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo nulemtas objektyvių galimybių veiklai tinkamos žemės buvimu toje teritorijoje bei galimybe eilės tvarka su kitais pretendentais pasirinkti pageidaujamus žemės plotus. Taip pat nurodo, kad ne visi laisvos valstybinės žemės fondo plotai buvo įtraukti į Ž.Naumiesčio seniūnijos kadastrinėse vietovėse vykusius žemės reformos žemėtvarkos projektus, nebuvo įtraukti labiausiai dominę su valdomu žemės sklypu besiribojantys žemės plotai, kuriuos turėtų teisę įsigyti aukštesne už kitus pretendentus eile. Teigia, kad atsisakant nagrinėti Prašymą Nr. 1 dėl valstybinės žemės pardavimo, užkertamas kelias siekti realizuoti Žemės reformos įstatymu suteiktą teisę (įskaitant pirmumo teisę) įsigyti pageidaujamą, veiklai būtinai reikalingą, su jau turimais žemės plotais besiribojančią žemę. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje pakeitimo 3 punktas, kuriame nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, negali būti pagrindas atsisakyti įtraukti į pretendentų įsigyti žemę, sąrašą, nes prašymas įsigyti 300 ha ploto žemės buvo pateiktas dar 2004 m.

        Pareiškėjas V. B. ir jo atstovas advokato padėjėjas Giedrius Skrinska skundą, jame išdėstytų argumentų pagrindu, prašo patenkinti.

        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepimu į skundą (b.l. 48-50) nurodo, kad pareiškėjas Prašymu Nr. 1 prašė leisti įsigyti 300 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės esančios Midverių, Dėkintų ir kituose kaimuose Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 13.6-2556 „Dėl suvestinio asmenų sąrašo Degučių kadastro vietovėje Šilutės rajone patvirtintame Asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai, sąraše pareiškėjas buvo įrašytas kaip pretendentas, kuriam pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 14 eiliškumo grupę. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 4-7190-(1.3) pareiškėjui buvo patvirtinti pagal 14 eiliškumo grupę 8 suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių bendras plotas sudarė 242,60 ha. Pagal 2011 m. vasario 24 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis žemės ūkio paskirties žemės sklypai pareiškėjui parduoti.

        Teigia, kad 2012 m. sausio 6 d. pareiškėjas pateikė Prašymą Nr. 2, prašydamas įrašyti jį į asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai Degučių kadastro vietovėje, sąrašą pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, nes iš prašytų pirkti 300 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto, įsigijo 220,00 ha. Išnagrinėjus Prašymą Nr. 2, pareiškėją atsisakyta įtraukti į suvestinį pretendentų sąrašą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 17SD-(14.17.31)-542. Nurodo, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, į asmenų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemės sklypus iš valstybės, sąrašus įtraukiami asmenys, kurie teritoriniam žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat norimus pirkti ar nuomoti žemės sklypus, kaip tai nurodyta Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – Aprašas), 5 punkte. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentai renkasi žemės sklypus laisvame žemės fonde neviršydami prašymuose nurodyto pageidaujamo įsigyti žemės ploto, o savo pasirinkimą suderina pasirašydami asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, žiniaraščiuose, todėl prašymuose nurodytas pageidaujamas įsigyti žemės plotas gali skirtis nuo pasirinkto patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Administracinė procedūra dėl pretendentų pateiktų prašymų nagrinėjimo buvo užbaigta įsakymu patvirtinus parengtą kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Mano, kad jeigu patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomas parduoti žemės sklypas yra mažesnio ploto negu nurodyta prašyme, darytina išvada, kad pretendentą tenkino pasirinkto ploto žemės sklypas, jis neketino įsigyti didesnio žemės ploto ir tai patvirtina, kad administracinė procedūra pagal pateiktus prašymus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės yra baigta.

        Nurodo, kad pagal Aprašą žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas – vieša procedūra, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažinti su parengto projekto sprendiniais ir pateikti savo pastabas bei pretenzijas. Jeigu pretendentai minėtais laikotarpiais, t.y. paskelbus apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jau parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu, prašymo parduoti nuomojamus iš valstybės žemės sklypus ir pretenzijų dėl parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių nepateikė, darytina išvada, kad pretendentai žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpiu neturėjo ketinimų pirkti daugiau valstybinės žemės sklypų arba nuomojamų iš valstybės žemės sklypų. Teigia, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas projekto rengimo metu nereiškė pretenzijų dėl mažesnio ploto suprojektavimo, buvo pagrįstai nustatyta, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjo Prašymą Nr. 1 yra baigta ir pareiškėjo neįtraukė į Degučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, paskelbto 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275, pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje 1 dalyje nustatytas eiles, sąrašą.

       Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Andrejus Pavlovskis pareiškėjo skundą, atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu, prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

        Teisėjų kolegija konstatuoja

        Ginčas kilęs dėl atsakovės 2012 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 17SD-(14.17.31.)-542, kuriuo atsisakyta  įtraukti pareiškėją į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pretendentų sąrašą (b.l. 12).

        Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas, įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ 3 punktą, kuriuo nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusius prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, pagal 2004 m. pateiktą prašymą (Prašymas Nr. 1) įsigyti 300 ha ploto žemės sklypo, įsigijęs dalį – 241,92 ha ploto žemės sklypų, turi teisę to paties prašymo pagrindu dalyvauti kitame rengiamame žemėtvarkos projekte ir siekti įsigyti likusią dalį – 58,08 ha ploto žemės sklypą (sklypus).

        Šioje administracinės justicijos byloje nagrinėjamas kilęs teisės aiškinimo Žemės reformos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385  (1.1. punktu) patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 2998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – Metodika), Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) ginčas. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra.

        Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (1 dalis) ir nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (2 dalis). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad, nagrinėjant asmenų prašymus, šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Pagal šias Taisyklės prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją, prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: 41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

        Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio, apibrėžiančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai; išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti higienos sąlygų ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi. Asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha (Žemė ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Valstybinė žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Žemėtvarkos projektuose numatomi <...> parduoti <...> žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1, 6 dalys).

        Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo procesą, šių projektų, inter alia pateiktų prašymų svarstymo, derinimo, tvirtinimo, įgyvendinimo procedūras reglamentuoja Metodika. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje aktualios Metodikos redakcijos, galiojusios Prašymo Nr. 1 ir Prašymo Nr. 2 pateikimo ir nagrinėjimo metu, t.y. Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2003 m. lapkričio 29 d. (Žin., 2002, Nr. 96-4221) iki 2006 m. balandžio 26 d. ir redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 165-7881).

        Rašytine bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 6 d. pateikė Prašymą Nr. 2, prašydamas įtraukti į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo Šilutės rajone pretendentų sąrašus pagal ankstesnį 2004 m. pateiktą Prašymą Nr. 1, nes pagal šį prašymą, kuriuo prašė leisti įsigyti 300 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigijo tik dalį žemės (b.l. 116). Pareiškėjas 2004 m. pateikė bendro pobūdžio, nesusietą su planuojama teritorija Prašymą Nr. 1 (b.l. 11), kuriuo prašė suformuoti ir parduoti maksimaliai leistiną kiekį – 300 ha valstybinės žemės sklypą (-us), esančius Midverių, Dirkintų ir kituose kaimuose Ž. Naumiesčio seniūnijoje, Šilutės rajone. Prašymas Nr.1 vykdymui nukreiptas įrašius rezoliuciją: „spręsti neviršijant maksimaliai galimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės ploto“. Pareiškėjas, pagal šį prašymą, rengiant Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 13.6-2556 (b.l. 61) buvo įtrauktas į asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės (miško) sklypus, pirkti nuomoti iš laisvo valstybinio žemės fondo žemės sklypus, sąrašo 116 eilutę  (b.l. 61; 64). Šiame sąraše fiksuota visų asmenų prašymų pateikimo data. Prašymai įtrauktų į šį sąrašą asmenų pateikti laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. (b.l. 62 – 65).

        Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 4–7190-(1.3.) patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybinės žemės pirkimui, Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pildymo projekte, sąrašas (toliau – Sąrašas Nr. 1) bei sąrašas asmenų, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo (toliau – Sąrašas Nr. 2) (b.l. 76). Pareiškėjas įtrauktas į Sąrašo Nr. 1 eilutę Nr. 30 (b.l. 79). Pažymėtina, kad nors pagal Sąrašą Nr. 1 pareiškėjui suprojektuota tik dalis prašytos parduoti žemės – 242,4 ha bendro ploto žemės sklypų (b.l. 79), į Sąrašą Nr. 2, nepatenkinto Prašymo Nr. 1 ir nesuprojektuotų sklypų dalimi (57,6 ha), pareiškėjas neįtrauktas, t.y. pareiškėjas šioje dalyje neišbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę, sąrašo (b.l. 81). Pirkimo-pardavimo sutartimis pareiškėjui parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, viso – 241,9262 (b.l. 83 – 106). Atsakovė, išsprendusi dalį pareiškėjo Prašymo Nr. 1, dėl kitos šio prašymo dalies sprendimo (teigiamo ar neigiamo) nepriėmė.

        Metodikoje (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.), nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas, įsakymu dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo, taip pat nustato terminą, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje pirkti žemę, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui (26.6. punktas). Patvirtinus žemėtvarkos projektą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai buvo įtraukti į pretendentų sąrašą ir jų prašymai buvo nagrinėjami šios Metodikos nustatyta tvarka (85 punkto 4 pst.). Būtent šia nuostata atsakovė grindžia savo atsisakymą įtraukti pareiškėją į pageidaujamą sąrašą Prašymo Nr. 1 pagrindu. Pabrėžtina, kad pareiškėjo Prašymas Nr. 1 yra bendro pobūdžio ir nesusietas su jokia konkrečia kadastro vietove, todėl vien dėl šios faktinės aplinkybės atsakovės argumentas negali būti pripažintas pagrįstu. Be to, Metodikos redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 26 d., t.y. Prašymo Nr. 1 pateikimo ir nagrinėjimo metu, tokios nuostatos nebuvo. Šios redakcijos Metodikos 23.1. punkto pagrindu darytina išvada, kad buvo įtvirtintas piliečių prašymų nagrinėjimo tęstinumo principas. Metodikos 23.1. punkte buvo įtvirtinta projekto autoriaus pareiga žemėtvarkos projekto parengiamųjų darbų etape išnagrinėti prašymus gauti žemę ir parengti pretendentų sąrašą, vadovaujantis tęstiniais, nuolat tikslinamais apskrities viršininko kas 3 mėnesiai tvirtinamais piliečių, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti žemę, sąrašais. Pareiškėjo Prašymo Nr. 1 aktualumo tęstinumą, teismo nuomone, patvirtina ir kitos Metodikos nuostatos. Metodikos (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 28.1.1. punkte buvo nustatyta, kad projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, <...> parengia pretendentų sąrašą <...>. Taip pat į sąrašą įtraukiami pretendentai, kurie neatvyko dalyvauti projektuojant žemės sklypus arba atsisakė jiems suprojektuotų žemės sklypų rengiant anksčiau patvirtintą žemėtvarkos projektą, jei jie raštu nenurodė, kad pageidauja, jog jų prašymas būtų nagrinėjamas rengiant tos pačios seniūnijos kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Pareiškėjas Prašymu Nr. 1 išreiškė valią pirkti žemę Ž.Naumiesčio seniūnijos teritorijoje, neišskiriant konkrečių kadastro vietovių. Įvertinus aptartas Metodikos redakcijų nuostatas, darytina išvada, kad šiame teisės norminiame akte įtvirtintas pateiktų aptarto pobūdžio prašymų nuolatinumo, aktualumo tęstinumas. Aptarto pobūdžio prašymų nuolatinumo, aktualumo tęstinumą akivaizdžiai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (redakcija, galiojusi Prašymo Nr. 1 pateikimo metu nuo 2002 m. balandžio 20 iki 2005 m. gegužės 27 d.), kuriame buvo nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau vadinama – asmenys), pageidaujantys pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės, prašymus pateikia žemėtvarkos skyriams arba jų darbuotojams seniūnijose. Pagal gaunamus prašymus ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai sudaromi ir apskrities viršininko tvirtinami asmenų, pageidaujančių pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės, sąrašai (9.3 punktas). Pabrėžtina, kad priešingas aiškinimas iš esmės paneigtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo 3 punkto paskirtį ir tikslus: „nustatyti, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483), nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.“

        Be to, gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) – įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.).

        Pareiškėjas pateikęs Prašymą Nr. 1 ir jame išreiškęs aiškią savo valią – pageidavimą įsigyti maksimaliai leistiną – 300 ha ploto žemės sklypą (-us) Ž.Naumiesčio seniūnijos teritorijoje, pagrįstai tikėjosi šio prašymo pagrindu dalyvauti ne viename rengiamame žemėtvarkos projekte, iki įsigis maksimaliai leistiną žemės kiekį. 

        Atsižvelgiant į nustatytą prašymų nagrinėjimo tęstinumą, į tai, kad atsakovė Prašymo Nr. 1 dalies neišnagrinėjo ir jokio sprendimo nepriėmė, sistemiškai įvertinus aptartas teisės norminių aktų nuostatas, konstatuoja, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 17SD-(14.17.31.)-542, kuriuo atsisakyta įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą, naikintinas.

        Pareiškėjas išvestiniu reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą. Administracinis teismas, kaip taisyklė, negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, neatitiktu teismo kompetencijos ribų, apibrėžtų Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus šiame sprendime aptartais įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais atsakovei suteiktą kompetenciją, būtinus atlikti veiksmus, šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies – atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą, pagal 2004 m. pateiktą prašymą ir priimti sprendimą.

        Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), todėl teismas neanalizuoja kitų pareiškėjo, atsakovės ir jų atstovų argumentų, nes teismo sprendimu konstatuotų pažeidimų pagrindu skundžiamas sprendimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

        Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

 

n u s p r e n d ė:

 

        pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

        Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 17SD-(14.17.31.)-542, kuriuo atsisakyta įtraukti pareiškėją į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą.

        Įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į Degučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo pagrindu ir priimti sprendimą.

        Kitoje dalyje skundą atmesti.

        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėjos                                                                                       Dalia Gumuliauskienė

 

                                                                                           Laimutė Jokubauskaitė

 

                                                                   Eglė Kiaurakytė