Civilinė byla Nr. e2A-251-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00360-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.6; 2.6.1.6.1;
3.2.3.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-762/2024 pagal ieškovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M., D. M., trečiasis asmuo J. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2022 m. balandžio 26 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų A. M. ir D. M., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą - žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo plotas: 0,5400 ha; taip pat priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų A. M. ir D. M. lygiomis dalimis ieškovų R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 teismas priteisė iš J. J. 2 730 Eur skolą, 282,34 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 18 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai; taip pat 7 882,35 skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.
3. J. J. priteistų sumų savarankiškai ir savo noru nesumokėjo, todėl ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. 2020 m. gegužės 19 d. buvo išduoti vykdomieji raštai, kuriuos ieškovai priverstinio išieškojimui vykdyti pateikė antstolei. Antstolė informavo, jog J. J. nebeturi turto, iš kurio būtų galima operatyviai išieškoti skolas ieškovų naudai. Atlikus turto patikrinimą paaiškėjo, jog J. J. 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido turtą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats J. J..
4. 2020 m. birželio 15 d. ieškiniu Panevėžio apygardos teismui ieškovai pareiškė reikalavimą actio Pauliana pagrindu dėl 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei taikyti restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-382-790/2022) Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. 2022 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pardavėjas, nuosavybės teise perleido atsakovams A. M. ir D. M., kaip pirkėjams, nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, turėjo grįžti trečiojo asmens J. J. nuosavybėn.
6. Ieškovų įsitikinimu, turto į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnešimas, buvo mėginimas trečiajam asmeniui J. J. bet kokiu būdu išvengti prievolių vykdymo ieškovams. Šioje byloje ginčijamas atsakovų 2022 m. balandžio 26 d. sudarytas pirkimo pardavimo sandoris neturėjo jokios kitos ūkinės logikos, kaip tik atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ „atsikratyti“ turtu, kurį pritaikius restituciją, reikės grąžinti trečiajam asmeniui J. J.. Ieškovų nuomone neabejotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidinėjo turtą tyčia ir sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams vykdymo, nes atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš turto perleidimo gautais pinigais nė kiek nesumažino savo įsipareigojimų ieškovams. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiais savo veiksmais siekė ne ko kita, kaip tik prievolių įvykdymą ieškovams padaryti neįmanomu, o tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus.
7. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad atsakovai A. M. ir D. M., sudarydami ginčijamą sandorį, turėjo ir privalėjo būti apdairūs, rūpestingi ir atidūs bei išsamiai pasidomėti apie atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir turto perleidimo priežastis, sandorio teisinius trūkumus ir pan. Sunku būtų patikėti, jog atsakovams A. M. ir D. M. galėjo būti nežinoma informacija apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ypač trečiojo asmens J. J. finansinę būklę bei įsipareigojimus (skolas). Vadovaujantis Turto arešto aktų registro pateikiama informacija, apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas buvo žinoma jau nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., o apie trečiojo asmens J. J. (kuris yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) skolas informacija registre jau buvo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Tokios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, jog atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo nesąžiningi, ginčo sandoriu siekė nesąžiningų tikslų ir taip pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus.
8. Kartu ieškovai nurodė, jog ginčo atveju egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. sausio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M. bei A. M. 2022 m. balandžio 26 d. sudarytą notarinę žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją, ir grąžino atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą – žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. M. ir D. M. 700,00 Eur už sumokėtą žemės sklypą; priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 384,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovams A. M. ir D. M. kiekvienam po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 46,48 Eur proceso išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana pagrindų, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog trečiajam asmeniui J. J. neįvykdžius 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimo, ieškovai yra J. J. kreditoriai, o ne jo vadovaujamos įmonės kreditoriai. Teisinis reguliavimas nenumato, kad bendrovė galėtų atsakyti už asmenines jai vadovaujančio asmens prievoles, todėl vien ta aplinkybė, jog J. J. yra ieškovų skolininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas, savaime nesukuria prievolės tarp ieškovų ir šios uždarosios akcinės bendrovės.
11. Kartu teismas sprendė, jog Panevėžio apygardos teismo, kaip pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuris ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo įsiteisėjęs, išvados dėl ieškovų neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, actio Pauliana pagrindu, į atsakovus turėjimo nepagrindžia. Civilinės bylos Nr.e2-141-278/2021 išvados nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi, nes jos nagrinėjimo dalyką sudarė ne analogiškos nagrinėjamai bylai aplinkybės, bylų šalys yra skirtingos (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-755/2023, 58, 59 p.). Iš to seka, kad byloje nėra įrodytas būtina actio Pauliana sąlyga, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
12. Taip pat pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl atsakovų A. ir D. M. nesąžiningumo, tokią išvadą papildomai pagrindžia ir tai, kad Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) biuro notarė V. V., tvirtindama 2022 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nenustatė jokių įstatymų reikalavimų pažeidimų, kurie darytų šį sandorį negalimą. Notarė, tvirtindama šią sutartį, neturėjo informacijos iš Turto arešto registro apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui taikomus apribojimus ar kitokius juridinius faktus apie nagrinėjamą bylą teismuose ir šį sandorį patvirtino. Teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad atsakovai A. M. ir D. M. informaciją apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš NŽT Rokiškio skyriaus viešo skelbimo, tai yra iš esmės nekontaktavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jo atstovu J. J. dėl parduodamo žemės sklypo, jie nebuvo pažįstami, atsakovai neįkalbinėjo vieni kitų parduoti ar pirkti žemės sklypą, atsakovų susitikimas įvyko tik pas notarą įforminant ginčijamą sandorį, todėl teigti, kad atsakovai A. M. ir D. M. buvo nesąžiningi sandorio sudarymo metu nėra pagrindo.
13. Apibendrindamas ieškinio reikalavimų dalį dėl actio Pauliana teismas pažymėjo, jog ieškovai neįrodė dviejų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų: jų, kaip kreditorių, neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus bei trečiųjų asmenų (atsakovų A. M. ir D. M.), sudariusių su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo. Iš to seka, kad patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2022 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, CK 6.66 straipsnio actio Pauliana pagrindu, atmestinas.
14. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja sandorių negaliojimo pagrindai, kadangi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijaa žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi perleido žemės sklypą atsakovams A. ir D. M., esant priimtam teismo sprendimui dėl turto grąžinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į J. J. nuosavybę, taigi ginčo sandoriu iš esmės buvo siekiama padaryti teismo priimtą sprendimą neįvykdomu. Remiantis CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažinto negaliojančiu sandorio padariniai, todėl vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi. Todėl tuo atveju, kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms.
15. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamu sandoriu pardavus žemės sklypą atsakovams A. ir D. M., ieškovai kaip pirmesni kreditoriai dalinai nebeteko teisės į anksčiau turimų J. J. skolinių įsipareigojimų užtikrinimą, todėl toks sandoris tarp atsakovų neabejotinai pažeidė ieškovų, kaip pirmesnių kreditorių, teises, nes jie dalinai prarado galimybę išsiieškoti skolą iš trečiojo asmens.
16. Taigi šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis vadovas trečiasis asmuo J. J., žinojo apie ieškovų inicijuotą akcijų pasirašymo pripažinimo negaliojančiomis procesą bei apie 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo buvo patenkinti ieškovų reikalavimai. Taip pat trečiasis asmuo J. J., žinodamas apie priimtą teismo sprendimą turėjo suprasti, kad pritaikius restituciją ir jam gražinus turtą šis turtas bus panaudotas jo turimų kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Tuo tarpu, jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sudarė ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, šį turtą parduodamas atsakovams A. ir D. M., tuo ne tik dar labiau padidino turimus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau ir esamus kreditorinius įsipareigojimus padarė dar sunkiau įvykdomus. Iš to seka, kad sudarydamas ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. J. buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išieškojimą. Be to, J. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, padidintą nesąžiningumą, kas gali būti vertinama kaip apgaulingi veiksmai atsakovų A. M. ir D. M. atžvilgiu rodo tai, kad prieš sudarydamas ginčijamą žemės sklypo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, žinodamas apie 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei taikant restituciją, grąžinti atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 punkte nurodė melagingas aplinkybes, tai yra, kad „parduodamas žemės sklypas niekam neįkeistas, neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į juos, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo kaip Pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisinių ginčų dėl jo nėra.“
17. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių imperatyviąsias nuostatas (normas) pažeidžiantis elgesys, todėl daroma išvada, kad šioje byloje yra nustatytas CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms sandorio šalies elgesys, dėl kurio sudaryta ginčijama sutartis laikytina niekine ir negaliojančia. Be to, aptartas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerajai moralei, kas leidžia daryti išvadą, jog taip pat egzistuoja teisiniai pagrindai ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerajai moralei.
18. Dėl restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl ko negali būti atliekama restitucija natūra, nes ją atlikus tokiu būdu šalys būtų gražintos į pirminę padėtį. Ginčijamu sandoriu buvo perleistas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o byloje nėra pateikta įrodymų, kad šis žemės sklypas po jo įsigijimo buvo iš esmės pagerintas ar atsakovai turėjo didesnių investicijų, dėl ko žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė ir taikant restituciją natūra atsakovai patirtų dar didesnių nuostolių.
19. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė atsakovų A. ir D. M. argumentus, kad jų, kaip sąžiningų, pirkėjų padėtis būtų pasunkinta nepagrįstai ir nesąžiningai, nes jie, kaip pirkėjai, netektų nuosavybės teisių į žemės sklypą, už kuriuos pinigus sumokėjo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ne tik į atsakovų A. ir D. M. interesą, tačiau ir į ieškovų interesą, pasireiškiantį iš esmės tokiu pačiu pagrindu, tai yra siekiant susigrąžinti skolą iš trečiojo asmens J. J. ir dėl to inicijuotus sandorių pripažinimo negaliojančiais procesus. Laikytina, kad atsakovų nurodytas argumentas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturi, veiklos nevykdo turėjo būti atsakovų įvertintas prieš priimant sprendimą įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą bei iš to galinčias išplaukti rizikas.
20. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad nors pagal bendrą taisyklę tenkinus ieškinį pilna apimtimi, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas susidarė išimtinai dėl atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vardu veikiančio J. J. nesąžiningų veiksmų, kuomet šis atsakovas (jo atstovas), žinodamas apie priimtą jam nepalankų, nors dar ir neįsiteisėjusį, teismo sprendimą, nelaukdamas apeliacinio teismo sprendimo paskelbimo, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, sudarė žemės sklypo, kuris pagal teismo sprendimą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, pirkimo-pardavimo sandorį. Šios bylos vertinimo aspektu laikytina, kad iš esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vardu veikiančio J. J. veiksmai sąlygojo šios bylos procesą, tuo tarpu atsakovų A. ir D. M. elgesys šios bylos kontekste laikytas sąžiningu, jie iš esmės taip pat patyrė nuostolius dėl nesąžiningų ir neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikiančio J. J. veiksmų, todėl, teismo nuomone, ieškovų bei atsakovų A. ir D. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos išimtinai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Atsakovai A. ir D. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – restitucijos netaikyti; palikti A. M. ir D. M. nuosavybės teisę į pripažintos niekine ir negaliojančia 2022 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyką – 0,54 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti iš ieškovų R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo D. M. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21.1. Nurodo, kad pagal restitucijos esmę, taikant restituciją šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant šalių teisėtų interesų pusiausvyros, tačiau šiuo atveju teismas, nuspręsdamas taikyti restituciją, iš esmės pablogino sąžiningos sandorio šalies (apeliantų) padėtį ir toks sprendimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams.
21.2. Pabrėžia, kad apeliantai neturėjo jokių galimybių numanyti, kad dėl perkamo žemės sklypo vyksta teisminis ginčas, nes pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai nurodė, kad jokie ginčai dėl parduodamo žemės sklypo nevyksta, o viešuosiuose registruose nebuvo jokio įrašo. Tai patvirtina, kad turto įgijėjai (apeliantai), kaip viena iš negaliojančiu pripažinto sandorio šalių, nežinojo, kad tokio sandorio sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei.
21.3. Taigi šiuo atveju skundžiamu teismo sprendimu, taikant restituciją, sąžiningų pirkėjų (apeliantų) ir ieškovų padėtis tampa nelygiavertė. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinamas žemės sklypas, o apeliantams UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi grąžinti 700 Eur už žemės sklypą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinamas žemės sklypas atitenka trečiojo asmens J. J. nuosavybėn Panevėžio apygardos teismo 2021-04-21 procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 pagrindu. Tuo tarpu apeliantams nėra jokios galimybės išsiieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų pinigų už turtą, kadangi kaip minėta šiuo teismo sprendimu grąžintas turtas iš karto atitenka J. J. nuosavybėn. Po šio teismo sprendimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai nemokus, nekilnojamojo turto neturi, pagal viešai prieinamus duomenis įmonė nuo 2022-03-22 neturi nei vieno darbuotojo, turi įsiskolinimą Sodrai, veiklos nevykdo nuo 2021 metų, finansinės atskaitomybės dokumentų nebeteikia. Ieškovai šiuo atveju turi kreditorinius reikalavimus į fizinį asmenį J. J., kuriam grąžinamas nekilnojamasis turtas ir apskritai pagal fizinio asmens teisinę padėtį yra didesnė tikimybė išsiieškoti skolą nei iš juridinio asmens. Todėl apeliantai, kurių sąžiningumas dėl ginčijamo sandorio nekvestionuojamas, savo kaip kreditoriaus reikalavimus, galėtų nukreipti tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra nemoki. Tokia apeliantų padėtis, palyginus su ieškovų, pasunkinama nepagrįstai ir nesąžiningai.
21.4. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kitas šio sandorio sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju svarbu buvo įvertinti ir pačių ieškovų atidumą bei rūpestingumą ir teismų, nagrinėjusių civilinę bylą Nr. e2-141-278/2021 aplaidumą. Ieškovai R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, ginčydami 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujami profesionalaus teisininko, nebuvo rūpestingi ir apdairūs, neprašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ginčo turto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos disponavimo apribojimą. Tuo labiau, kad apeliantų 2022-04-26 sumokėti pinigai už turtą buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, todėl antstolė galėjo juos paskirstyti kreditorinių reikalavimų patenkinimui nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kur apeliantų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 700 Eur buvo panaudoti.
22. Atsiliepimu ieškovai prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
22.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas.
22.2. Atsiliepime pabrėžia, kad teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nusprendė taikyti restituciją, juo labiau, jog ieškiniu ieškovai, gindami pirmiausiai savo interesą, tuo pačiu gina ir visų kitų trečiojo asmens J. J. kreditorių interesą. Dar daugiau, pirmos instancijos teismui netaikius restitucijos būtų neapgintos ne tik ieškovų, bet ir visų kitų trečiojo asmens J. J. kreditorių interesai.
22.3. Kartu nurodoma ir tai, jog apeliantai ieškovų atidumo, apdairumo ir rūpestingumo klausimo nekėlė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, dėl to sprendime nepasisakė. Be to, apeliantų teiginiai apie pačių ieškovų neatidumą, neapdairumą ir nerūpestingumą yra niekuo nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Kita vertus, ieškovų žiniomis, nei vienas kitas kreditorius, nesiėmė jokių veiksmų ginčyti J. J. ir/ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių, kuriais buvo siekiama išvengti (ar bent jau apsunkinti) kreditorinių reikalavimų vykdymo, o ieškovai ieškinį teismui pareiškė nedelsdami, kaip tik sužinojo apie tokius neteisėtus ir nesąžiningus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus.
22.4. Papildomai ieškovai nurodo ir tai, jog apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliantų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne iš ieškovų, o iš nesąžiningos sandorio šalies, t. y. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje susiklosčiusią situaciją, pirmiausia pažymi tai, jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, taip pat faktinių aplinkybių, jog byloje nėra nustatyta, kad apeliantai buvo nesąžiningi ginčo turto įgijėjai. Ginčas byloje kilo tik dėl skundžiamu sprendimu taikytos restitucijos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą nagrinėja kilusio ginčo ribose ir papildomai visų faktinių aplinkybių bei nustatytų duomenų nekartoja, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin detaliai ir išsamiai aptarė bei pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių.
Teisinis ginčo vertinimas
25. CK 6.145 straipsnio nuostatos numato, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
26. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, nors ir nebuvo nustatytas atsakovų A. M. ir D. M. nesąžiningumas įgyjant žemės sklypą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokios aplinkybės nėra išimtinė situacija, sudaranti pagrindą netaikyti restitucijos. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant išimtinę bei išskirtinę situaciją, dėl kurios restitucija neturėtų būti taikoma.
27. Pažymėtina, jog restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Visgi restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymui nėra būdingas absoliutumas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos, atitinkamai, pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Tačiau, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).
28. Analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus matyti, jog iš esmės dėl visų atsakovų nurodomų teiginių pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamame sprendime ir pateikė detalų vertinimą, dėl ko jis nesprendžia, jog taikant restituciją natūra būtų esmingai ar neproporcingai pablogintos atsakovų teisės ar jie faktiškai netektų galimybės susigrąžinti sumokėtas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ne tik į atsakovų A. ir D. M. interesus, tačiau ir į ieškovų interesą, pasireiškiantį iš esmės tokiu pačiu pagrindu, tai yra siekiant susigrąžinti skolą iš trečiojo asmens J. J. ir dėl to inicijuotus sandorių pripažinimo negaliojančiais procesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir sprendžia, jog, priešingai nei nurodo apeliantai, šiuo konkrečiu atveju restitucijos taikymas nėra neproporcinga ar pernelyg stipriai jų teises pažeidžianti priemonė, lyginant su ieškovų dedamomis pastangomis ir aktyviai atliekamais veiksmais, susijusiais su realiu daugiau nei keletą tūkstančių eurų siekiančios skolos išieškojimu (tuo tarpu apeliantų sumokėta ir siekiam susigrąžinti suma nesiekia 1 000 Eur dydžio).
29. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimai apsunkintu piniginių lėšų atgavimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturi ir veiklos nevykdo, turėjo būti atsakovų įvertintas prieš priimant sprendimą įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą. Kita vertus, žemės sklypo, kurio dydis yra 0,54 ha, kaina siekia 700 Eur, kas, įvertinus viešojoje erdvėje esančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) rajone parduodamų žemės sklypų kainas, o taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli Sartų regioninio parko, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog tokio žemės sklypo pardavimas už minėtą kainą nekelia klausimų dėl galimų rizikų, įvertinant sąlyginai mažą pardavimo kainą.
30. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė iš esmės jai nepriklausantį turtą, dėl ko, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais, jog taikant restituciją natūra yra neproporcingai bloginama būtent jų padėtis. Kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sandorį sudarė asmuo, tiksliai žinojęs, kad toks sandoris prieštarauja jau priimtam teismo sprendimui bei atitinkamai imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei. Taigi apeliantai taip pat turi galimybę spręsti už sandorio sudarymo atsakingo asmens atsakomybės klausimą (CK 6.321 straipsnio 1 dalis), o apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas tiksliai nenustatė, kam buvo panaudotos atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos lėšos, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje, kadangi gautų lėšų panaudojimas asmens, kuris faktiškai elgėsi nesąžiningai net ir parduodamas žemės sklypą, negali būti pripažintas rodikliu, lemiančiu restitucijos taikymo faktą ir aplinkybes.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo sutikti ir su atsakovų argumentu, jog dėl susidariusios situacijos parduodant ginčo žemės sklypą iš dalies yra atsakingi patys ieškovai, kadangi jie nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju pažymėtina, kad esminė priežastis, dėl kurios susiklostė būtent tokia situacija, yra trečiojo asmens J. J. veiksmai, kuriais jis pardavė žemės sklypą atsakovams, nors žinojo apie jau priimtą sprendimą dėl turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktų nuginčijimo. Taigi šiuo atveju ieškovai savo atliktais veiksmais nėra nulėmę susiklosčiusios situacijos, dėl ko vertinti, kad jie galbūt galėjo imtis ir papildomų procesinių priemonių, yra nesąžininga ir teisiškai nepagrįsta.
32. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išnagrinėjo teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus, taip pat aptarė iš esmės visus atsakovų nurodytus argumentus. Jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ar argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, apeliantai nenurodė, o vien nesutikimas su pirmosios instancijos teismo priimtu nepalankiu sprendimu savaime nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas