Nr. DOK-4359

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14096-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 2 d. paduotu

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Kado auto“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Šiuo sprendimu ieškovo P. P. ir atsakovės UAB „Kado auto“ sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovės automobilio kainą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nepagrįstai taikė CK 1.80 straipsnį, be pagrindo netaikė specialiosios teisės normos – CK 6.323 straipsnio. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi bendruoju sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 1.80 straipsnis), kai egzistuoja speciali teisės norma ginčo santykiams taikyti (CK 6.323 straipsnis). Atsakovės įsitikinusi, automobilis iš ieškovo gali būti paimtas tik esant teismo sprendimui, o atsakovė tokiu atveju turėtų grąžinti jam automobilio kainą, jeigu neįrodytų, kad apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.80 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią nuosavybės garantijos pareigos pažeidimas nelemia sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Atsakovės teigimu, CK 6.317 straipsnio 5 dalies ir CK 6.321 straipsnio 6 dalies normos nėra imperatyvios ir nuosavybės teisės (ne)patvirtinamas savaime nedaro sandorio negaliojančiu, nes šiose normose numatytos tokios pareigos neįvykdymo pasekmės (kainos sumažinimas, sutarties nutraukimas).

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.96, 6.317, 6.321 straipsnius, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįvykdė pareigos patvirtinti nuosavybės teisę į parduodamą automobilį. Atsakovės nuomone, šią pareigą ji įvykdė tinkamai – teisėtai įsigijo automobilį iš M. K. ir teisėtai jį perleido ieškovui, kuris automobilį įregistravo savo vardu ir juo naudojosi. Atsakovės vertinimu, ji ir ieškovas yra sąžiningi automobilio įgijėjai, nes nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, kad automobilis buvo pavogtas (ikiteisminis tyrimas dar vyksta). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad automobilio pardavimo metu jokie tretieji asmenys nereiškė pretenzijų dėl automobilio nuosavybės (šios aplinkybės paaiškėjo po 15 mėnesių, kai automobilis buvo sulaikytas Lenkijoje).

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą daikto žuvimo ar praradimo atsakomybių paskirstymo taisyklę. Atsakovės teigimu, ji perdavė ieškovui automobilį valdyti, o jis juo naudojosi daugiau nei metus laiko, todėl jam ir tenka ši rizika.

5. Apeliacinės instancijos teismo taikyta vienašalė restitucija pažeidžia atsakovės teises, nes  ieškovas atgavo automobilio kainą, nors automobilis per 15 mėnesių nusidėvėjo ir jis juo naudojosi nemokamai, o atsakovė neatgavo automobilio (ir neturi galimybės jį atgauti, nes pretenzijas į jį pareiškė kiti asmenys) ir privalo grąžinti ieškovui automobilio kainą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

            Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Kado auto“ (j. a. k. 305812097) 1 470 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 2 d. AB „Šiaulių bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 1202130340622, kodas ZN77712.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                         Gražina Davidonienė

                                                                                                             Antanas Simniškis

                                                                                                             Agnė Tikniūtė