Administracinė byla Nr. A-3104-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00094-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui B. H. H. H., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjui Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio B. H. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio B. H. H. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. birželio 30 d.

2.       Centras nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. vasario 8 d. Užsienietis 2021 m. vasario 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tą pačią dieną Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 15PR-32 užsieniečio prašymą nagrinėti skubos tvarka (užsienietis buvo apgyvendintas Centre), o 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-3-12PR-32 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvoje ir išsiųsti užsienietį į (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2021 m. kovo 28 d. su grupe kitų (duomenys neskelbtini) piliečių išvyko iš Centro ir tą pačią dieną užsienietis bei kartu su juo važiavę (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo sulaikyti kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, išvykstantys į Lenkiją. Kaip minėta, Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl jo išsiuntimo, tačiau užsienietis su juo nebuvo supažindintas, nes nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. kovo 26 d. užsienietis buvo izoliuotas Abromiškių reabilitacijos centre. Užsieniečio prieglobsčio vertinimo procedūra dar nėra baigta, o užsienietis sąmoningai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos, o šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti arba išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo statuso. Centras teikimą sulaikyti užsienietį grindžia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 11 punkto nuostatomis.

II.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 kovo 30 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. birželio 28 d.

4.       Teismas nustatė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. vasario 8 d., užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nusprendė užsienietį apgyvendinti Centre. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis su sprendimu nesupažindintas. Užsienietis 2021 m. kovo 28 d. sulaikytas kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais automobiliu išvykstantys iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas – sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį neįsiteisėjęs. Centras prašo sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, esant to paties straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms.

5.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neįsiteisėjęs, užsienietis turi teisę dėl jo pateikti skundą, todėl vertinama, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs. Užsienietis, nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, t. y. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis kartu su grupe (duomenys neskelbtini) piliečių vyko dviem automobiliais ir buvo Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų sulaikyti kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Iš užsieniečio asmens byloje esančio pasienio pareigūno tarnybinio pranešimo nustatyta, kad, sustabdžius automobilį, kurį vairavo Ukrainos Respublikos pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje, ir kuriuo vyko užsienietis, automobilio vairuotojas paaiškino, kad kartu su draugu, kuris vairuoja kitą automobilį, atvyko į Lietuvą ir grįždami pakeliui veža (duomenys neskelbtini) piliečius į Varšuvą. Vairuotojas nenurodė, kad ketina užsieniečius atvežti atgal į Lietuvą. Taigi minėtais duomenimis paneigiami užsieniečio paaiškinimai, kad išvykti jis neketino, ruošėsi vakare sugrįžti į Centrą. Be to, po sulaikymo apklausiamas užsienietis paaiškino, kad vyko dviem automobiliais, atvažiavus automobiliams, atsisėdo į vieną iš jų, vairuotojas juos turėjo nuvežti į Vilnių, o po to – į Varšuvą, su vairuotoju bendravo per „Google“ vertėją, vairuotojas jiems aiškino, kad juos veža į Varšuvą, todėl nepagrįsti teismo posėdyje duoti užsieniečio paaiškinimai, kad važiavo į Vilnių norėdamas pakeliauti. Vertinant užsieniečio paaiškinimus, atsižvelgtina ir į tai, kad kitas važiavęs automobilis nebuvo sustabdytas ir juo važiavę (duomenys neskelbtini) į Centrą nesugrįžo.

6.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl šiuo atveju konstatuotini užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms. Tais pačiais motyvais užsieniečiui negali būti skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės.

III.

7.       Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o, nesant galimybės taikyti šios alternatyvos, apgyvendinti Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

7.1.                      Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą užsienietis gali būti sulaikomas tik esant aplinkybių visetui: reikia išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo. Užsienietis šį sprendimą ketina skųsti. Vadinasi, jo prieglobsčio prašymo motyvai kompetentingos institucijos buvo nustatyti, išaiškinti ir įvertinti priimant sprendimą dėl prieglobsčio. Priėmus šį sprendimą, nelieka vienos esminių dedamųjų dalių užsieniečio sulaikymui, t. y. poreikio išaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Nesant visų būtinų sąlygų sulaikymui, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sulaikė užsienietį, ši priemonė aiškiai nepagrįsta ir taikyta pažeidžiant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte išdėstytas sąlygas.

7.2.                      Užsieniečio versija, kad jis neketino išvykti, nepaneigta. Taip pat nėra duomenų, kad užsieniečio tikslas buvo išvykti, tai neįrodyta. Užsienietis ilgą laiką buvo izoliuotas dėl (duomenys neskelbtini), todėl suprantama, kad asmeniui buvo poreikis atsipūsti nuo buvimo izoliacijoje. Jis norėjo pasivažinėti. Nėra duomenų, kad užsienietis suprato, jog jį veža link Lenkijos. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad užsienietis su vairuotoju bendravo per „Google“ vertėją. Neatmestina, kad programa netinkamai ar netaisyklingai vertė, nes tai nėra patikima vertimo programa, ji dažnai neatitinka vartojamų terminų, taip pat neretai pasižymi loginiais vertimų trūkumais. Negalima tvirtinti, kad užsienietis suprato, kas ir kur jį veža. Neįrodyta užsieniečio tyčia siekiant išvykti iš Lietuvos.

7.3.                      Asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio atveju visiškai pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų. Be to, nuo 2021 m. kovo 1 d. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta ir galioja alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Net ir ši priemonė yra patrauklesnė ir mažiau varžytų užsieniečio laisvę nei pati griežčiausioji – sulaikymas, kuris visiškai apriboja ir suvaržo fundamentalią teisę – asmens ir jo judėjimo laisvę. Teismas nepagrįstai neįvertino šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės, kuri galėtų būti proporcinga. Užsienietis yra geranoriškas, nusiteikęs bendradarbiauti, tad nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti ir jo buvimui Lietuvoje užtikrinti neišvengiamai būtina taikyti pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą.

8.       Centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras atsiliepime nurodo, kad:

8.1.                      Nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, nors ir nesiaiškina prieglobsčio prašymo motyvų, bet juos vertina ir, nustatęs tam tikrus pažeidimus, trūkumus, gali atskiru nurodymu paskirti atlikti teksto vertimą bei įvertinti naujas aplinkybes, arba gali grąžinti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Taigi ir šiuo atveju užsienietis turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki tol, kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje.

8.2.                      Nors užsienietis teigia, kad versija, jog jis neketino išvykti, nėra paneigta, ir nėra duomenų, kad jo tikslas buvo išvykti iš Lietuvos, tačiau faktinės aplinkybės tai paneigia. Visų pirma, užsienietis jam suprantama kalba buvo supažindintas su esančia išėjimo iš Centro tvarka, žinojo, kad pagal galiojančius teisės aktus jis gali išeiti ne ilgiau kaip 2 val., tačiau išeidamas pasivažinėti po Lietuvos miestus iš anksto numatė, kad laiku negrįš. Be to, užsienietis nors ir nežinojo lietuvių kalbos, bet susivokė laike, todėl, 2 val. laikotarpiui einant į pabaigą, turėjo pareigą sugrįžti į Centrą. Visų antra, užsienietis teigia, kad ketino sugrįžti į Centrą, tačiau automobilio vairuotojas paaiškino, kad jam su draugu išvykstant iš Vilniaus į Varšuvą kartu kaip keleiviai pasiprašė vykti 8 (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie patys susirado šiuos vairuotojus vykimui į Varšuvą ir kuriuos vairuotojai sutiko nuvežti iki Varšuvos, bet vairuotojai nenurodė, kad buvo susitarimas parvežti minėtus užsieniečius atgal į Vilnių ar į Centrą. Lietuvos pasienio pareigūnams sustabdžius kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai vieną automobilį su 4 (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp kurių buvo užsienietis, kitas automobilis su kitais 4 (duomenys neskelbtini) piliečiais išvyko iš Lietuvos ir šie užsieniečiai iki šiol negrįžo į Centrą.

8.3.                      Įvertinus tai, kad užsienietis neteistai kirsdamas Lietuvos sieną slėpėsi negyvenamajame name, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas išnagrinėjo skubos tvarka, kadangi užsienietis pateikė nepagrįstą prašymą, nurodydamas tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi vertinant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, taip pat tai, kad jis, žinodamas apie kitą dieną numatomą jo supažindinimą vertėjo pagalba su Migracijos departamento sprendimu dėl prieglobsčio nesuteikimo, nusprendė išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, nekyla jokių abejonių dėl to, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus, realus ir įrodytas. Tokio užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

9.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, užsienietis su teismo sprendimu nesutinka.

11.       Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, be kita ko, ir tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos nebuvo įsiteisėjęs. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos. Taigi, teismas vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti. Todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai kompetentingos institucijos buvo nustatyti, išaiškinti.

13.       Apeliantas teigdamas, kad jis neketino išvykti ir Lietuvos Respublikos, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tos aplinkybės, kad užsienietis kartu su grupe (duomenys neskelbtini) piliečių buvo Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų sulaikytas kelyje Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kad automobilio vairuotojas paaiškino, jog veža (duomenys neskelbtini) piliečius į Varšuvą ir nenurodė, kad ketina užsieniečius atvežti atgal į Lietuvą, kad apelianto pateikta versija negyvenimiška ir neįtikinanti, neabejotinai įrodo, kad užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti.

14.       Apeliantas teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų, ar bent apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus skirti užsieniečiui nei vienos iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių – užsieniečio apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo apribojimų, ar apgyvendinimą centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – nes yra pagrindo manyti, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Todėl nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamą tikslą – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėto tikslo.

15.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio B. H. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Ernestas Spruogis

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė