Civilinė byla Nr. e2A-771-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00764-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS KOPIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS KOPIJA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bendra Lietuvos ir Danijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BALTIJOS KOPIJA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetui, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2023 m. kovo 3 d. pranešimu atliktą 2022 m. gruodžio 28 d. knygų ir brošiūrų spausdinimo paslaugų preliminariosios sutarties (toliau – Sutartis) nutraukimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad Sutartis sudaryta siekiant teikti užsakymus paslaugoms, nurodytoms Techninėje specifikacijoje (standartiniai vidutinio ir didelio tiražo leidiniai, II pirkimo dalis), ir paslaugoms, kurios yra susijusios su perkamų paslaugų specifika. Sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovė pateikė atsakovei banko garantinį raštą ir Sutartis įsigaliojo. Sutartis buvo sudaryta 48 mėnesiams ar, iki bus išnaudota maksimali Sutarties suma. 2023 m. kovo 3 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo atsakovės pranešimą apie Sutarties vienašališką nutraukimą pagal Sutarties 8.1 punktą nuo 2023 m. balandžio 4 d., nenurodant nutraukimo priežasčių, todėl toks Sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu.

3.       Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad bet kuri Sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio nuostatomis, t. y. esant esminiam Sutarties pažeidimui; kai Sutarties įvykdymo terminas praleistas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; Sutartyje numatytais atvejais. Šiuo atveju neegzistavo Sutarties vykdymo pažeidimai, dėl kurių atsakovas turėtų teisę nutraukti Sutartį. Ieškovė iš atsakovės nėra gavusi pretenzijų dėl Sutarties netinkamo vykdymo ar jos pažeidimo. Nors atsakovė nurodė, kad nutraukia Sutartį pagal 8.1 punktą, t. y. šalių tarpusavio susitarimu, tačiau šalys niekada nevedė derybų dėl Sutarties nutraukimo, nederino nutraukimo sąlygų.

4.       Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pagal Sutarties 8.1 punktą ir 8.4 punktą šalys turi teisę nutraukti Sutartį tiek vienašališkai, tiek bendru susitarimu. Sutarties 8.1 punkte nėra numatyta, kad Sutartį ketinanti nutraukti šalis, tinkamai įspėjusi kitą šalį, turi nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą vienašališkam Sutarties nutraukimui. Perkančiajai organizacijai Sutartyje numačius, kad ji turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį joje numatyta tvarka, tokia teisė turėtų būti suprantama kaip perkančiosios organizacijos interesų apsaugos garantija, leidžianti jai bet kuriuo Sutarties vykdymo momentu vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį, nedetalizuojant savo sprendimo priežasčių. Atsakovės teigimu, nors Sutarties 8.1 punkte nėra numatyta pareiga nurodyti atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį priežastis, tačiau atsakovės sprendimą nutraukti Sutartį lėmė aplinkybės, kad atsakovei buvo pateikti ieškovės pasiūlymai, nesilaikant Sutartyje nustatytų sąlygų ir įsipareigojimų, t. y. pateiktos nekonkurencingos ir rinkos neatitinkančios kainos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sutarties 8.1 punkto antras sakinys aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog bet kuri Sutarties šalis, įspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip prieš 30 dienų, turi teisę Sutartį nutraukti.

7.       Teismo vertinimu, 2023 m. kovo 3 d. pranešimu atsakovė, t. y. perkančioji organizacija (klientas), nutraukė Sutartį vienašališkai vadovaudamasi Sutarties 8.1 punktu, kuriame yra įtvirtinta Sutarties nutraukimo bet kurios iš jos šalių iniciatyva, prieš tai įspėjus kitą Sutarties šalį ne vėliau kaip prieš 30 dienų, t. y. Sutarties nutraukimo pagrindas ir galimybė yra numatyta Sutarties 8.1 punkte ir ji siejama tik su Sutarties šalies valia (noru), o ne su sutartinių įsipareigojimų pažeidimo faktu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bet kuri iš Sutarties šalių yra laisva nutraukti Sutartį, įspėjusi kitą šalį, nereikalaujant pagrįsti, paaiškinti, motyvuoti savo apsisprendimo dėl sutartinių santykių pabaigos. 

8.       Teismas pažymėjo, kad Sutarties 8.1 punkte numatytas nutraukimo pagrindas neprieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, taip pat imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, kadangi CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė šalims vienašališkai nutraukti sutartį pačioje sutartyje numatytais atvejais, be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 90 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.  

9.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalys, sudarydamos Sutartį, numatė ir susitarė, jog ji gali būti nutraukta bet kurios iš šalių valia, prieš tai įspėjus kitą šalį, ir ieškovei, kuri dalyvavo viešojo pirkimo procedūrose bei buvo susipažinusi su pirkimo sąlygomis, kurių sudėtine dalimi yra, be kita ko, ir Sutarties projektas, apie minėtą Sutarties sąlygą buvo žinoma, o sudarydama Sutartį, ieškovė su tokiomis jos sąlygomis sutiko.

10.       Teismo sprendime konstatuota, kad Sutartyje šalių sulygta teisė vienašališkai nutraukti Sutartį, kuria atsakovė pasinaudojo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB „BALTIJOS KOPIJA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Vienašališkas Sutarties nutraukimas, nesant kitos šalies kaltės, turėjo būti numatytas Sutartyje, tačiau Sutarties 8.1 punkte šalys nebuvo susitarę, kad Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta nesant tam pagrindo ar Sutarties pažeidimo, t. y. šalys nebuvo numatę Sutarties vienašališko nutraukimo be kito šalies kaltės. Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta tik „šalių tarpusavio susitarimu“, ir ši sąlyga nesuponuoja išvados, jog šalis Sutartį gali nutraukti vienašališkai. Sutarties 8.1 punkto antrame sakinyje yra numatyta pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo tvarka, jei Sutartis nutraukiama dėl kitos šalies kaltės, t. y. nurodytas Sutarties nutraukimo procedūrų vykdymas, tačiau ne vienašališko Sutarties nutraukimo galimybė. 

11.2.                      CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę šalims vienašališkai nutraukti sutartį pačioje sutartyje numatytais atvejais, tačiau šalys Sutartyje dėl galimybės vienašališkai be kitos šalies kaltės nutraukti Sutartį nesusitarė, t. y. Sutartyje nenumatyta, kad Sutartis, sudaryta atliekant viešojo pirkimo procedūras, gali būti vienašališkai nutraukta vienos iš šalių sprendimu.

11.3.                      Ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, sudarydama Sutartį ir vykdydama pirkimo sąlygose ir Sutartyje nustatytus reikalavimus, neturėjo lūkesčių, kad atsakovė vienašališkai galės nutraukti Sutartį be ieškovės kaltės.

11.4.                      Sutarties 8.1 punkto nuostata parengta atsakovės, ši sąlyga yra dviprasmiška ir neaiški, todėl neigiami padariniai tenka atsakovei, t. y. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovės, kaip jas priėmusios šalies, naudai. Be to, atsakovė, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus, be kita ko, Sutarties projektą.

12.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Ieškovės argumentas, kad Sutarties 8.1 punkto antrasis sakinys, numatantis 30 dienų įspėjimo terminą, nustato Sutarties nutraukimo procedūras, esant Sutarties 8.3 punkte numatytiems atvejams, neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo. Sutarties struktūros sisteminė bei lingvistinė analizė leidžia teigti, kad 8.1 ir 8.3 punktai yra savarankiški, tarpusavyje nesusiję, juose aptariami atskiri galimi Sutarties nutraukimo atvejai. Sutarties 8.1 punkto antrasis sakinys bei 8.4 punkto pirmasis sakinys aiškiai numato galimybę vienašališkai bet kuriai Sutarties šaliai savo iniciatyva (sprendimu) nutraukti Sutartį.

12.2.                      Pagal Sutarties 8.1 punkte nustatytą sąlygą bet kuri Sutarties šalis, įspėjusi kitą šalį, gali nutraukti Sutartį neaiškindama ir nenurodydama savo sprendimo motyvų.

12.3.                      Nors ieškovė akcentuoja, kad Sutartis buvo parengta atsakovės ir sudaryta prisijungimo būdu, tačiau ieškovei pirkimo sąlygos ir Sutarties projektas buvo aiškūs, suprantami.

12.4.                      Atsakovė pasinaudojo vienašališko Sutarties nutraukimo galimybe ir raštu, įspėjusi ieškovę prieš 30 dienų, Sutartį nutraukė. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

14.       Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas vykdė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Knygų ir brošiūrų spausdinimo paslaugų pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas).

15.       2022 m. gruodžio 28 d. ieškovė UAB „BALTIJOS KOPIJA“ ir atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas sudarė knygų ir brošiūrų spausdinimo paslaugų preliminariąją sutartį, kuria nustatytos sąlygos, taikytinos ateityje sudaromoms pagrindinėms užsakymų sutartims (užsakomų paslaugų teikimo sutartims).

16.       Vadovaujantis Sutartimi ieškovė ir atsakovė 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 13 d. sudarė pagrindines užsakymų sutartis dėl jose nurodytų knygų spausdinimo paslaugų.

17.       2023 m. kovo 3 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie Sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2023 m. balandžio 4 d. pagal Sutarties 8.1 punktą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18.       Apeliantės teigimu, CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę šalims vienašališkai nutraukti sutartį pačioje sutartyje numatytais atvejais, tačiau šalys Sutartyje dėl galimybės vienašališkai be kitos šalies kaltės nutraukti Sutartį nesusitarė, t. y. Sutartyje nenumatyta, kad Sutartis, sudaryta viešojo pirkimo būdu, gali būti vienašališkai nutraukta vienos iš šalių sprendimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

19.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei įvykdžius Pirkimą, 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovė UAB „BALTIJOS KOPIJA“ ir atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas sudarė knygų ir brošiūrų spausdinimo paslaugų preliminariąją sutartį, kurios 3.1 punkte numatyta, jog klientas (atsakovas) turi teisę Sutarties galiojimo laikotarpiu teikti užsakymus standartinių leidinių paslaugoms, taip pat nestandartinių leidinių paslaugoms. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriems esant paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

20.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje konkrečioje sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais bei atvejais.

21.       Prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais (CK 6.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš paslaugų sutarties ypatumų yra galimybė nutraukti šią sutartį nesant jos pažeidimo. Tokia šalių teisė įtvirtinta CK 6.721 straipsnyje. Ji nelaikytina sutarties šalių pažeistų teisių gynimo būdu, nes nėra siejama su sutarties pažeidimu (neįvykdymu). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurių paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).

22.       Taigi, CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta besąlygiška kliento teisė nutraukti sutartį tais atvejais, kai jam tiesiog nebereikia sutartų paslaugų. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu, klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, 31 punktas).

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčius atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniams teisiniams santykiams atsakovė (klientė) turi besąlygišką teisę nutraukti Sutartį be pateisinamos priežasties ir atsakovei nėra privaloma Sutarties nutraukimą grįsti paslaugų teikėjos (ieškovės) kalte šiai netinkamai vykdant Sutartį ar jos nevykdant.

24.       Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pateiktą Sutarties sąlygų turinio aiškinimą. Apeliantė nurodo, kad Sutarties 8.1 punkte šalys nebuvo susitarę, jog Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta nesant tam pagrindo ar Sutarties pažeidimo, juolab kad Sutarties 8.1 punkte numatyta, jog Sutartis gali būti nutraukta tik „šalių tarpusavio susitarimu“. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad Sutarties 8.1 punkto antrame sakinyje yra numatyta pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo tvarka, jei Sutartis nutraukiama dėl kitos šalies kaltės.

25.       Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

26.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Iš Sutarties nuostatų nustatyta, kad šalys 8.1 punkte sulygo, jog Sutartis gali būti nutraukta šalių tarpusavio susitarimu; bet kuri iš šalių, įspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip prieš 30 dienų, turi teisę Sutartį nutraukti. Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad bet kuri Sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį vadovaujantis CK 6.217 straipsnio nuostatomis.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Sutarties 8.1 ir 8.4 punktų nuostatas, nusprendžia, kad atsakovei, kaip klientui, Sutarties 8.1 punkto antrasis sakinys suteikė teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjus ieškovę prieš 30 dienų. Vadinasi, atsakovė, kaip paslaugų sutarties šalis (klientas), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytą Sutartį. Pažymėtina, kad minėta Sutarties nuostata atitinka teisinio reguliavimo normą, kurioje, kaip minėta, klientui (atsakovei) suteikta teisė nutraukti atlygintinių paslaugų sutartį be pateisinamos priežasties (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgiant į išdėstytas Sutarties nuostatas, jas aiškinant sistemiškai, konstatuotina, kad atsakovės teisė nutraukti Sutartį vienašališkai nenurodant priežasties eksplicitiškai numatyta Sutartyje ir nesietina su esminiu Sutarties pažeidimu ar Sutarties kontrahento kalte. Akcentuotina, kad atsakovė apie Sutarties nutraukimą ieškovę informavo tinkamai ir nepažeisdama Sutartyje numatyto 30 dienų įspėjimo termino, t. y. 2023 m. kovo 3 d. pranešė apie Sutarties nutraukimą nuo 2023 m. balandžio 4 d. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės 2023 m. kovo 3 d. pranešimu atliktą Sutarties nutraukimą nėra pagrindo pripažinti neteisėtu, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados. 

29.       Ieškovė apeliuoja į tai, kad ji, dalyvaudama viešajame pirkime, sudarydama ir vykdydama Sutartį, neturėjo lūkesčio, jog atsakovė vienašališkai galės nutraukti Sutartį be ieškovės kaltės.

30.       Pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 14 punktą (ginčui aktuali redakcija) pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovės ir atsakovės Sutartis buvo sudaryta įvykdžius Pirkimo procedūras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek Pirkimo dokumentai, tiek juose nustatytos sąlygos bei pačios Sutarties projektas (nuostatos) buvo išviešinti Centriniame viešųjų pirkimų portale visiems tiekėjams tam, kad jie galėtų pateikti atsakovės poreikius atitinkančius pasiūlymus, o atsakovė įsigyti reikalingas paslaugas. Ieškovė, tiek prieš teikdama pasiūlymą Pirkime, tiek prieš pasirašydama Sutartį, buvo susipažinusi su Pirkimo dokumentais, be kita ko, ir Sutarties projektu, jos nuostatomis, t. y. galėjo ir turėjo žinoti apie Sutartyje numatytas jos nutraukimo sąlygas. Ieškovė, teikdama pasiūlymą ir sudarydama Sutartį, pretenzijų dėl Sutarties sąlygų nereiškė. Tokie ieškovės veiksmai suponuoja išvadą, kad, ieškovės vertinimu, Sutartis trūkumų neturėjo ir jos sąlygos ieškovei buvo priimtinos. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei Sutarties nutraukimo sąlygos nebuvo žinomos ir ji negalėjo numatyti, jog atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

32.       Siejant apeliacinio skundo argumentus su contra proferentem taisykle (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai), visų pirma, atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki Sutarties nutraukimo tarp šalių nekilo ginčo dėl minėtos Sutarties 8.1 punkto sąlygos neaiškumo. Ieškovė pasiūlymų Pirkime pateikimo metu nesikreipė į atsakovę dėl neaiškių Pirkimo sąlygų, be kita ko, kartu su Pirkimo dokumentais pateikto Sutarties projekto nuostatų, nors tokią teisę turėjo. Antra, kaip minėta šios nutarties 22 punkte, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta besąlygiška kliento teisė nutraukti paslaugų sutartį, t. y. klientas turi teisę nutraukti sutartį be pateisinamos priežasties. Būtent šios teisės normos nuostatos buvo perkeltos į šalių sudarytos Sutarties 8.1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad Sutarties nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos bei atitinkančios teisinį reguliavimą.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir taikė vienašališką paslaugų sutarties nutraukimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškovės ieškinį atmetė turėdamas tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

35.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „BALTIJOS KOPIJA“ apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36.       Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                     Rasa Gudžiūnienė

                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Irmantas Šulcas