Civilinė byla Nr. 3K-3-464/2008
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei J. V. ir atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. V. teismo prašė nutraukti 2002 m. rugpjūčio 29 d. įregistruotą santuoką su atsakove J. V.; pripažinti jo asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini); padalyti santuokinį turtą taip: 1) atsakovei priteisti virtuvės įrangą (2300 Lt vertės), sumontuojamą sieninę spintą (1200 Lt vertės), spintelę voniai (50 Lt vertės), kilimėlį (50 Lt vertės), čiužinį (500 Lt vertės), virtuvės stalą (350 Lt vertės), lempą (40 Lt vertės), paveikslą (200 Lt vertės), DVD grotuvą (800 Lt vertės); 2) ieškovui priteisti virtuvės komplektą (3700 Lt vertės), spintą ir komodą (1200 Lt vertės), lempą (40 Lt vertės), paveikslą (500 Lt vertės); uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę.
Atsakovė J. V. priešieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką, pripažinti jos asmenine nuosavybe šaldytuvą „Snaigė“ (1000 Lt vertės), televizorių „Panasonic“ (500 Lt vertės), šildytuvą (20 Lt vertės); padalyti santuokinį turtą taip: 1) atsakovei priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės įrangą, sumontuojamą sieninę spintą, spintą ir komodą, spintelę voniai, kilimėlį, lempą, paveikslą – iš viso turto už 155240 Lt; 2) ieškovui priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės komplektą, čiužinį, virtuvės stalą, lempą, paveikslą (iš viso už 155790 Lt); nustatyti šalių naudojimosi tvarką ginčo butu taip: 1) jai paskirti naudotis 11,17 kv. m kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-4, ieškovui - 7,49 kv. m kambarį, plane pažymėtą 2-1, kitas buto patalpas – bendrai naudotis; skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių perkelti šalims po lygiai; palikti santuokinę pavardę V.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino 2002 m. rugpjūčio 29 d. akto įrašą Nr. 2272 dėl Šv. Onos bažnyčioje 2002 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos D. V. ir J. V. santuokos įtraukimo į apskaitą Vilniaus miesto CMS; paliko atsakovei pavardę „V“; priteisė ieškovui virtuvės komplektą (vertė 4200 Lt vertės), čiužinį (vertė 500 Lt vertės), virtuvės stalą (350 Lt vertės), lempą (40 Lt vertės), paveikslą (200 Lt vertės), atsakovei priteisė virtuvės įrangą (2000 Lt vertės), sumontuojamą sieninę spintą (1200 Lt vertės), spintą ir komodą (1200 Lt vertės), spintelę voniai (50 Lt vertės), kilimėlį (50 Lt vertės), lempą (40 Lt vertės), paveikslą (200 Lt vertės); kitų šalių reikalavimų netenkino.
Nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 24 d. šalys sudarė bažnytinę santuoką, kuri į apskaitą Vilniaus miesto CMS įtraukta 2002 m. rugpjūčio 29 d. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, todėl teismas bendrą kilnojamąjį turtą padalijo pagal priešieškinio reikalavimą. Nustatyta, kad šalys iš esmės nesutaria dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovas 2002 m. vasario 25 d. sudarė preliminariąją sutartį su UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, o 2002 m. gruodžio 31 d. sudarė šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Už perkamą butą atsiskaityta pagal 2003 m. vasario 5 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK03/02/03. Ginčo buto savininku VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nuo 2003 m. sausio 9 d. nurodytas ieškovas.
Pažymėta, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra viešai registruojamas, todėl jo teisinis rėžimas turi būti nustatomas pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, kuri yra specialioji teisės norma CK 3.87 straipsnio atžvilgiu. Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad buto savininkas yra ieškovas ir nenurodyta, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padarė išvadą, kad ginčo butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir negali būti dalijamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimo padalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (525 000 Lt vertės). Kolegija priešieškinį iš dalies tenkino: padalijo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui butą natūra, atsakovei iš ieškovo – 164 755,44 Lt kompensaciją; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ginčo buto teisinio režimo, nepagrįstai sprendė, kad jis priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja visą kainą už butą sumokėti pardavėjui pavedimu pagal Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus suteiktą kreditą. Bankas pardavėjui pervedė 180 496,64 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta notarine tvarka. Pirkimo-pardavimo sutarties nuorodos dėl kainos ir apmokėjimo paneigia ieškovo argumentus, kad jis iki santuokos iš savo asmeninių lėšų už šį butą sumokėjo 28 650 Lt, aptartus preliminariojoje sutartyje. Šioje sutartyje nustatyta, kad preliminari buto kaina yra 191 000 Lt (2990 Lt už vieną kv. m bendro buto ploto), preliminarus buto plotas yra 63,87 kv. m, o šiam pasikeitus, keisis ir buto kaina. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas 61,31 kv. m. bendro ploto butas. Preliminariojoje sutartyje nenurodyta, kad pradinė įmoka yra sumokėta. Sutartyje nurodyta, kad 28 650 Lt bus sumokėta sutarties pasirašymo metu. Spręsta, kad iki sutarties pasirašymo, t. y. 2005 m. vasario 25 d., už ginčo butą ieškovas nebuvo sumokėjęs pradinio įnašo. Dėl nustatytų aplinkybių teismas nepripažino, kad ieškovas ginčo butui pirkti panaudojo 28 650 Lt asmeninių lėšų.
Ginčo butas įgytas šalių šeimos poreikiams tenkinti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes abu sutuoktiniai, o ne vienas ieškovas paėmė paskolą šiam butui pirkti. Rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jis išreiškė valią įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn. 2003 m. vasario 5 d. ieškovas pasirašė būsto kreditavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad atsakovė sutinka, kad jos sutuoktinis sudarytų sutartį, kad su sutarties sąlygomis ji yra susipažinusi ir joms neprieštarauja, patvirtino, kad sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams. Tai įrodo, kad atsakovė yra solidarioji skolininkė, paskolos sutartis sudaryta jos sutikimu. Kredito davėjas taip pat patvirtino, kad atsakovė buvo solidarioji skolininkė, teikiant kreditą buvo atsižvelgiama į jos gaunamas pajamas. Įkeičiant butą, ieškovas pasirašė hipotekos lakštą, kuriame nurodyta, kad butas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau įregistruotas tik ieškovo vardu.
Ieškovui tėvai 2007 m. vasario 2 d. padovanojo 180 000 Lt tam reikalui, kad jis atsiskaitytų su banku. Ieškovas su banku atsiskaitė ir 2007 m. vasario 13 d. buvo išregistruota hipoteka. Laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 30 d. iki 2004 m. birželio 1 d. ieškovas iš asmeninių lėšų grąžino bankui 3490,88 Lt, nes pinigus jam dovanojo motina. Vertindamas įrodymus, teismas pažymėjo, kad ginčo butas nuosavybėn buvo įgytas ne tada, kai buvo padengtas iš banko paimtas kreditas, o tada, kai butas buvo nupirktas. Spręsta, kad nelogiška teigti, jog atsakovė prisiėmė pareigą dengti iš banko paimtą paskolą tam, kad ieškovas asmeninėn nuosavybėn įsigytų butą. Tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu, esant ginčui dėl buto teisinio režimo ir paskolos grąžinimo, paskolą grąžino iš tėvų gautais pinigais, anksčiau būsto kreditavimo sutartyje nustatyto termino (kreditas turėjo būti išmokėtas iki 2023 m. sausio 20 d.) nesudaro pagrindo pripažinti, kad butas yra įgytas už asmenines ieškovo lėšas. Šiuo atveju ieškovas turi teisę gauti iš atsakovės dalį jo išmokėto kredito už atsakovę.
Konstatuota, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė ir turi būti dalijamas. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, todėl padaryta išvada, kad šalims priklauso po 1/2 dalį ginčo buto, t. y. po buto dalį, kurios vertė 262 500 Lt (525 000 : 2). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje šalių nurodytas aplinkybes apie tarp šalių susidariusią konfliktinę situaciją, įrodymus, susijusius su šalių elgesiu viena kitos atžvilgiu, tai, kad šalims, kaip bendraturčiams, bus sudėtinga valdyti, naudotis, disponuoti bendrąja daline nuosavybe, tai, kad bute nėra izoliuotų kambarių, kurie atitiktų šalims tenkančią idealiąją buto dalį (yra izoliuoti kambariai, kurių plotas yra 11,17 kv. m ir 7,49 kv. m), bendram naudojimui turėtų būti paskirtas labai didelis buto plotas (42,65 kv. m iš 61,31 kv. m), o tai yra neracionalu, byloje nepateikta įrodymų, kad butą būtų galima pertvarkyti taip, jog šalims atitektų vienodo dydžio izoliuoti kambariai ir liktų mažai ploto bendram naudojimui, kad atsakovė ieškovui yra skolinga 97 744,56 Lt, darė išvadą, kad tikslinga butą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti iš jo 164 755,44 Lt (262 500 Lt – 97 744,56 Lt) kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto neteisingo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus valią įsigyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn patvirtina šios aplinkybės: 1) tiek pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, tiek ir paskolos sutartis sudarytos tik kasatoriaus vardu; 2) ginčo butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vieno kasatoriaus vardu; 3) ginčo bute visą laiką gyveno kasatoriaus tėvai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ginčo buto asmenine kasatoriaus nuosavybe.
Dėl laidavimo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovės laidavimą, kaip šalutinę priemonę pagrindinei ieškovo kreditavimo sutarčiai užtikrinti. Padaryta nepagrįsta išvada, kad abu sutuoktiniai paėmė paskolą ginčo butui pirkti. Byloje nustatyta, kad kasatorius savo asmeniškai prisiimtą paskolą iš banko apmokėjo iš asmeninių lėšų, kurias dovanojimo sutarties pagrindu kasatoriui į jo sąskaitą buvo pervedusi motina. CK 6.83 straipsnyje nustatytos laiduotojo, įvykdžiusio prievolę už pagrindinį skolininką, teisės, t. y. jis įgyja kreditoriaus teisėmis reikalauti savo sumokėtų sumų ir atlyginti patirtus nuostolius. Įstatymuose nenustatyta galimybės reikalauti skolininko turto pripažinti bendru jungtinės nuosavybės teisėmis. Atsakovei tvirtinant, kad paskolos mokėjimas keletą mėnesių santuokos egzistavimo laikotarpiu buvo mokamas ir iš bendrų šeimos pajamų, ji galėtų įrodinėti savo patirtas išlaidas ir reikalauti jų kompensacijos, bet jokiu būdu nepretenduoti į kasatoriaus asmeninės nuosavybės turtą.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Byloje pateikti visi leistini rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas asmeninėn kasatoriaus nuosavybėn: iki santuokos sudarymo 2002 m. vasario 25 d. sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis; pagal preliminariąją sutartį už butą įmokėta 28 650 Lt asmeninių lėšų; kasatoriaus vardu sudaryta notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, išreiškiant valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn bei nekilnojamojo turto registro įrašai, kuriuose butas registruotas kaip asmeninė kasatoriaus nuosavybė; 2003 m. vasario 5 d. kreditavimo sutartis, pagal kurią kasatorius atsiskaitė iš asmeninių lėšų. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį bei 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, spręsdamas, kad byloje neįrodyta, jog ginčo butas įsigytas už asmenines kasatoriaus lėšas.
Padarius išvadą, kad ginčo butas nebuvo įsigytas vien tik iš asmeninių kasatoriaus lėšų, teismas turėjo įvertinti, kokią dalį asmeninių lėšų kasatorius panaudojo įsigyjant turtą ir atsižvelgti į 2007 m. vasario 2 d. kasatoriaus ir jo motinos dovanojimo sutartį, kuria padovanota 180 000 Lt. Teismas privalėjo taikyti CK 3.98 ir 3.123 straipsnius, kuriuose nustatyta, kad asmenines lėšas santuokos metu bendram turtui įsigyti panaudojęs sutuoktinis turi teisę į didesnę to turto dalį ir įgyja teisę gauti kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ch. v. D. Ch.; bylos Nr. 3K-3-513/2007).
Dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šią teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie yra išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta nutartis civilinėje byloje M. Š. v. K. Š.; bylos Nr. 3K-3-25/2007). Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji. Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nepaisant įrašo viešame registre ginčo butas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo (aiškinimo) praktikos šios kategorijos ginčuose.
Vertinant kasatoriaus argumentus dėl to, kad ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėtina, jog asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas toks turtas, kuris ne tik įgytas už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas, bet ir turto įgijimo metu turi būti aiškiai išreikšta šio sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė faktinius bei teisinius argumentus, kuriais remiantis, laikantis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytų asmeninės nuosavybės teisės įrodinėjimo taisyklių, konstatuota, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nepaneigta.
Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo patikros
Tikrindamas apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kaip kasacijos dalyko, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laikymosi aspektu, kasacinis teismas pažymi, kad šios bylos kontekste yra svarbus įrodymų leistinumo aspektas, nes, minėta, įrašai nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymai, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Tas pats pasakytina ir apie fakto, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, įrodinėjimo priemonių leistinumą – tokio fakto įrodinėjimo leistinumo taisyklės apibrėžiamos CK 3.89 straipsnio 2 dalyje. Išviešinto turto teisinio režimo paneigimo įrodomosios priemonės yra visi įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus, kurių panaudojimo draudimas gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Vis dėlto fakto, kad turtas yra asmeninė nuosavybė, patvirtinimo įrodomosiomis priemonėmis gali būti tik rašytiniai įrodymai, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Liudytojų parodymų panaudojimo ribojimų aspektu šioje byloje klausimų nekilę, o kitų įrodymų leistinumo taisyklių pažeidimams konstatuoti nėra teisinio pagrindo.
Tikrinant apeliacinės instancijos teismo nutartį įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ginčo butas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įrodymų vertinimo taisyklių aspektu atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo (aiškinimo) praktiką, o konkrečios nustatytos faktinės aplinkybės nėra nagrinėjimo kasacijoje dalykas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su laidavimo santykiais
Remiantis CK 6.76 straipsniu, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriams, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 straipsnis). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė laidavimo sutartimi įsipareigojo ta pačia apimtimi kaip ir ieškovas atsakyti už prievoles pagal kreditavimo sutartį. Nurodytas teisinis reguliavimas bei faktas, kad atsakovė laidavimo sutartimi prisiimdama įsipareigojimus atsakyti pagal sutuoktinio prievoles, kylančias iš kreditavimo sutarties, kuria gautas kreditas šeimos poreikiams tenkinti, leidžia konstatuoti ne tai, kad laidavimo sutarties sudarymas liudija ginčo butą, įsigytą už tokį kreditą, esant asmenine ieškovo nuosavybe, o tai, kad atsakovės iki iš kreditavimo sutarties kilusių prievolių pasibaigimo jų įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kuriuo pasibaigė ir papildomos (šalutinės) prievolės (CK 6.76 straipsnio 2 dalis), prievolės atsakyti prieš kreditorių įgijo dvejopą pobūdį: 1) kaip bendraskolio sutuoktinio, kilusios įstatymo pagrindu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.113 straipsnis); 2) kaip papildomos (šalutinės) – laidavimo sutarties (CK 6.76 straipsnis) pagrindu tenkančios laiduotojui. Tačiau pažymėtina, kad toks prieš kreditorius kylančių prievolių dvilypumas šioje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Dėl to kasatoriaus argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo vertinant laidavimo teisinių santykių reikšmę nustatant turto teisinį režimą atmestini kaip nepagrįsti.
Šios bylos kontekste vertindamas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kurioje konstatuota, kad ieškovas, asmeninėmis lėšomis grąžinęs kreditą, turi teisę gauti iš atsakovės dalį jo išmokėto už atsakovę kredito, kasacinis teismas pažymi, jog asmeninių lėšų, panaudotų sutuoktinių solidariosioms prievolėms įvykdyti, dalies kompensavimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tai, kad panaudotos asmeninės lėšos šeimos poreikiams tenkinti gautam kreditui grąžinti, nekeičia turto teisinio režimo, kuris susiformuoja jo įgijimo, o ne kredito, gauto turtui įsigyti, grąžinimo metu.
Dėl šių argumentų kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas