(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčių mokėjimui ir kt. (grynųjų pinigų išėmimas). Tokiu būdu V. J. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus. 

V. J. teismo posėdyje parodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo, gailisi jį padaręs. Nurodė, kad pirmiausiai mokėjo kreditoriams, kad būtų atsiskaityta su tiekėjais ir prekių tiekimas nebūtų nutraukiamas. Įmonė užsiėmė plytelių importu ir prekyba. Tikėjosi, kad įmonė tęs savo veiklą, todėl atsiskaitinėjo su kreditoriais. Tokią savo veiklą vertina blogai. Puikiai suprantą ką padarė, tačiau buvo tokia situacija, norėjo tęsti įmonės veiklą. Savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi. Žino, kur padarė klaidas, todėl, jeigu reiks grįžti prie tokios veiklos, tokios klaidos nepasikartos. Neturi pastovių pajamų, todėl prašo skirti minimalią baudą, ją išgalėtų sumokėti per 4 mėnesius.

VMI savo pareiškime teismui nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, patraukti V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijos vidurkį atitinkančią baudą – 2 200 Eur (b. l. 3).      

VMI pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar – V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas biudžetui 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo 48890,55 Eur, iš kurių 5 Eur Mokestis už aplinkos teršimą, 6550,19 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, 154,42 Eur šio mokesčio delspinigių, 1266 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio, 41,50 Eur šio mokesčio delspinigių, 7747 Eur Pelno mokesčio, 380,47 Eur šio mokesčio delspinigių, 31169,15 Eur Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 578,07 šio mokesčio delspinigių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. gegužės 10 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2022 m. birželio 13 d., surašant 2022 m. birželio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-2450. Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė operatyviam patikrinimui nepateikė 2022 m. gegužės 12 d. Mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-3503 nurodytų dokumentų, todėl nebuvo galima pilna apimtimi patikrinti Bendrovės mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. Bendrovei nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID – 19. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Bendrovė į banko AB Šiaulių banko Vilniaus filiale sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo lėšų 19736,51 Eur sumai. Išlaidos per tą patį laikotarpį minimoje sąskaitoje sudarė 20504,49 Eur, iš kurių valstybės biudžetui pervesta 4712,86 Eur (priverstinai išieškota įmokos kodu 8230). Bendrovės vadovas V. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. (pareiškime konkrečiai aprašomas laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.), nustatyta, kad V. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.  

VMI prie FM prie pareiškimo pateikti dokumentai: Išrašas iš duomenų bazės apie aktualius mokesčių mokėtojo duomenis, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos – Įplaukos, išrašas, 2022 m. birželio 13 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222 Mr) FR1042-2450 kopija, AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., VMI prie FM viršininko 2022 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašas. 

Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja – atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja – atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja – atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja – atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo. 

Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. V. J., būdamas šios bendrovės vadovu ir žinodamas apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditoriaus VMI teises, kadangi turimas pajamas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Pažeidimo V. J. neneigė, prašė skirti minimalią baudą, išdėstyti ją dalimis, atsižvelgti į tai, kad neturi pastovaus darbo ir pajamų. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad V. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą V. J., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), V. J., LITEKO duomenimis, neteistas, anksčiau administracine tvarka už analogiškus nusižengimus nebaustas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina nuobauda - bauda, nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį, išdėstant jos mokėjimą 4 mėnesių laikotarpyje (ANK 675 str. 3 d.). Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju nėra. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti V. J. paskirtos baudos mokėjimą 4 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 350 Eur įmoką.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-666-1072/2022. 

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Eglė Venckienė