Civilinė byla Nr. e2-18-196/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01700-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atskirasis skundas tenkintas iš dalies ir dalyje panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4741-661/2018 pagal ieškovo V. D. (V. D.) netiesioginį ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vievio paukščiai“, uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vichiunai Nordic AS, G. P., T. S., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Vičiūnų grupė“, A. R., T. S.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ ir subsidiariai iš atsakovės UAB „Valeksa“ BAB „Vievio paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) naudai 5 431 768 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki priteistos sumos sumokėjimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (5 431 768 Eur) areštuoti atsakovei UAB „Vievio paukščiai“ ir subsidiariai atsakovei UAB „Valeksa“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovėms UAB „Vievio paukščiai“/UAB „Valeksa“ ir esantiems pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovėms šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų daryti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais ir bankrutuojančia AB „Vievio paukštynas“, kurios naudai reiškiamas ieškinys.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atžvilgiu.

4.       Atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, kadangi neegzistuoja netiesioginio ieškinio sąlygos. Ieškovas pateikė ieškinį praleidęs 3 metų ieškinio senatį. Civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovas, tuo tarpu ieškinyje ieškovas konkrečiai nenurodo ir nepaaiškina jokių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovė yra susijusi su UAB „Vičiūnų grupė“ įmonėmis, nėra ir negali būti nesąžiningumo įrodymas. Taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atžvilgiu; likusioje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Ieškovo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atžvilgiu atmetė; leido skubų nutarties vykdymą.

6.       Teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes ir pakartotinai įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes sprendė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nei padaryta 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, jog ieškinys preliminariai pagrįstas.

7.       Teismas sprendė, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nėra išpildyta, t. y. nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Nors UAB „Vievio paukščiai“ yra susijusi ir priklausoma nuo Vičiūnų įmonių grupės, kurios sprendimai daro ženklią įtaką BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimuose, tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, bylose nesusijusiose su sandorių pagal actio Pauliana ginčijimu, netaikoma, o šioje byloje ieškovas jokio sandorio neginčija, prašo piniginės sumos priteisimo.

8.       Aplinkybė, kad atsakovė galimai yra skolinga BAB „Vievio paukštynas“ ar nesutinka su ieškovo pretenzija, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovės piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad ji nevykdys būsimo teismo sprendimo. Ieškovo pateikti duomenys apie atsakovės finansinę padėtį nei patvirtina, nei paneigia atsakovės piktybiškumo. Teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9.       Konstatavęs, nesant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atžvilgiu, bei įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė vykdydama paukštininkystės veiklą turi nuolat užtikrinti pašarus vištoms (kurių yra daugiau nei 0,5 mln.), jų priežiūrą, todėl turi nuolatinių įsipareigojimų prekių ir paslaugų tiekėjams, o taip pat finansų įstaigoms, teismas nurodė nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovas V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties atmesti paliekant galioti visas anksčiau byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas, panaikindamas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį, netinkamai įvertino ieškovo pateiktus teisinius argumentus ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės nesąžiningumą tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir nagrinėjimo metu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, kad teismo sprendimo realus įvykdymas netaptų iš viso neįmanomas. Dėl bylos faktinių aplinkybių specifikos teismui konstatavus ieškinio prima facie pagrįstumą, automatiškai konstatuotinas ir grėsmės dėl teismo sprendimo įvykdymo buvimas. Ieškinio reikalavimai be kita ko grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, kad Vičiūnų įmonių grupės per kreditorių komitetą kontroliuojama Bendrovė neskaidrių varžytynių būdu visą turtą perleido tos pačios Vičiūnų įmonių grupės kontroliuojamai atsakovei, tam, kad per atsakovę Vičiūnų grupei būtų generuojamas pelnas, taip darant žalą Bendrovei ir jos kreditoriams. Šį sandorį ieškovas ginčija kitoje byloje (Nr. e2-3599-258/2018). Taigi ieškinys grindžiamas nesąžiningais atsakovės veiksmais, kartu su kitais asmenimis „išvedant“ turtą iš Bendrovės ir taip padarant žalą įmonei ir jos kreditoriams. Todėl konstatavimas, kad ieškinys prima facie pagrįstas, negali nereikšti konstatavimo esant atsakovės nesąžiningumo tikimybei.

10.2.                      Teismas netinkamai konstatavo, kad šios bylos atveju atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Pagal ginčo faktines aplinkybes, pagal analogiją taikytina CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš tarp susijusių asmenų sudarytų sandorių.

10.3.                      Teismas neįvertino, jog net netaikant nesąžiningumo prezumpcijos, iš ieškinyje pateiktų teisinių motyvų bei rašytinių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė yra nesąžininga ir gali imtis veiksmų apsunkindama ar padarydama neįmanomu galimai jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą, nes darytina pagrįsta prielaida, kad atsakovė įsteigta nesąžiningu tikslu pelnytis Bendrovės kreditorių sąskaita (atsakovė yra kontroliuojama Vičiūnų grupės, kuri kontroliuoja ir Bendrovės komiteto narius; į atsakovės įmonę nuo pat steigimo perkeliamas Bendrovės know-how, pelnas, darbuotojai, Bendrovei paliekant skolinius įsipareigojimus; 2018 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrovės turtinis kompleksas perleistas atsakovei už ženkliai mažesnę kainą, kurios užteko padengti tik Vičiūnų įmonių grupei priklausančių ir pastarosios kontroliuojamų asmenų finansinius reikalavimus).

10.4.                      Teismas neįvertino, kad atsakovė jau yra ėmusis veiksmų, dėl kurių išieškojimas iš jos turto realiai apsunkintas – neteisėtai įgijusi turinį kompleksą, jį nedelsdama įkeitė, kas savaime daro išieškojimą iš šio turto neįmanomu ar ypatingai apsunkintu.

10.5.                      Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė ir atsakovė neturi pakankamai turto, iš kurio būtų įmanomas išieškojimas. Nors didelės sumos reikalavimas savaime ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, vertinant aplinkybių visumą, darytina išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nesąžininga atsakovė gali iššvaistyti ar apsunkinti išieškojimą iš likusio, neapsunkinto turto. Perdavus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį vykdymui, 2018 m. rugsėjo 21 d. duomenimis atsakovė turėjo registruoto turto, iš kurio įmanomas/neapsunkintas išieškojimas 127 448 Eur sumai, 2018 m. spalio 1 d. duomenimis atsakovės banko sąskaitose buvo tik 666,89 Eur suma, kas reiškia, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti apskritai neįvykdytas.

10.6.                      Pareikštu ieškiniu ginami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas, įpareigojantis teismą būti aktyviu.

10.7.                      Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę dėl atsakovės vykdomos paukštininkystės veiklos ir jai reikalingo nuolatinio pašarų tiekimo užtikrinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet reiškia tam tikro pobūdžio laikiną atsakovo teisių suvaržymą, tačiau tai per se nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovė atskirajame skunde nurodo savo gerą finansinę padėtį, net ir areštavus turtą ieškinio sumai, todėl iš neareštuotos turto dalies gali vykdyti įsipareigojimus tiekėjams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. balandžio 11 d. ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo kopiją; vykdomosios bylos Nr. 0128/18/01546 duomenų kopiją bei išrašo iš hipotekos registro kopiją. Apeliacinės instancijos teismas nutaria atsisakyti priimti ieškovo teikiamus įrodymus, nes: 1) ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sudarytas 2018 m. balandžio 11 d., tačiau ieškovas atskirajame skunde nenurodė, kodėl šio dokumento nepateikė pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, ar kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, t. y. ieškovas galėjo šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui; 2) bylos duomenimis, vykdomosios bylos Nr. 0128/18/01546 duomenų kopija bei išrašo iš hipotekos registro kopija yra pateiktos į bylą, todėl pakartotinis jų prijungimas vertintinas kaip netikslingas.

14.       Atsakovė UAB „Vievio paukščiai“ apeliaciniam teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą rašytiniais paaiškinimais. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Šiuos nuostatos taikomos ir apeliacine tvarka nagrinėjamoms byloms pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovė nėra pateikusi atsiliepimo į atskirąjį skundą, pagal procesinio dokumento turinį, atsakovės rašytiniai paaiškinimai laikytini atsiliepimu į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė praleido terminą pateikti atsiliepimą, prašymo terminui atnaujinti nepateikė, atsakovės procesinį dokumentą atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies sutikus su atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atskiruoju skundu panaikinta nutarties dalis dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta. Kita nutarties dalis, kuria palikta nepakeista nutarties dalis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Valeksa“ atžvilgiu, nėra apskųsta.

16.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

17.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atžvilgiu laikė ieškinį tikėtinai preliminariai pagrįstu. Skundžiamoje nutartyje teismas nepritarė atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atskirojo skundo argumentams, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, taigi laikė esant nepaneigtą pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas panaikino byloje atsakovės UAB „Vievio paukščiai“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones pritaręs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

18.       Apeliantas pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio prima facie pagrįstumo iš esmės nekvestionuoja, laikydamas, jog teismas ieškinio preliminarų pagrįstumą nustatė tinkamai, tačiau teigia, kad dėl bylos faktinių aplinkybių specifikos teismui konstatavus ieškinio prima facie pagrįstumą, automatiškai konstatuotinas ir grėsmės dėl teismo sprendimo įvykdymo buvimas dėl atsakovės nesąžiningumo, be to, bylos atveju atsakovės nesąžiningumas preziumuojamas. Grėsmę taip pat patvirtina ieškinio reikalavimo suma, kuri atsakovei yra didelė, nes atsakovė neturi pakankamai turto, iš kurio nebūtų apsunkintas išieškojimas, nes 2018 m. rugsėjo 21 d. duomenimis atsakovė turėjo registruoto turto, iš kurio įmanomas / neapsunkintas išieškojimas 127 448 Eur sumai, 2018 m. spalio 1 d. duomenimis atsakovės banko sąskaitose buvo tik 666,89 Eur suma, kas reiškia, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti apskritai neįvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams.

19.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ir rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Juo labiau kad tokių priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018, kt.).

20.       Taip pat ne kartą teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. 

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu apeliantas tokias aplinkybes galinčių pagrįsti duomenų ar įrodymų nepateikė. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ieškinio prima facie pagrįstumas, nes jis grindžiamas atsakovės nesąžiningumu, pasireiškusiu atsakovės veiksmais, kartu su kitais asmenimis „išvedant“ turtą iš Bendrovės ir taip padarant žalą įmonei ir jos kreditoriams, išvados dėl atsakovės nesąžiningumo kaip sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nesuponuoja. Apeliantas savo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo taip pat grindžia ir tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė įsteigta nesąžiningu tikslu pelnytis Bendrovės kreditorių sąskaita (atsakovė yra kontroliuojama Vičiūnų grupės, kuri kontroliuoja ir Bendrovės komiteto narius; į atsakovės įmonę nuo pat steigimo perkeliamas Bendrovės know-how, pelnas, darbuotojai, Bendrovei paliekant skolinius įsipareigojimus; 2018 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrovės turtinis kompleksas perleistas atsakovei už ženkliai mažesnę kainą, kurios užteko padengti tik Vičiūnų įmonių grupei priklausančių ir pastarosios kontroliuojamų asmenų finansinius reikalavimus), dėl ko žala buvo padaryta tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams. Akivaizdu, kad nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis apeliantas atskirajame skunde įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tokios aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos būtent bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o šioje proceso stadijoje aptarti skundo teiginiai negali būti pripažinti ginčo šalies (atsakovės) nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais jai tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. 

22.       Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų (ir apeliantas tokių neįvardijo) apie atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, juolab kad priešingai nei nurodo apeliantas, galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi įrodyti ir tokias aplinkybes pareiga teko apeliantui, tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12, 178 straipsniai) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovės finansinę padėtį ir nurodė, kad jie nei patvirtina, nei paneigia atsakovės piktybiškumą. Naujų duomenų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą apeliantas nepateikė.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai pasinaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Aptarti atskirojo skundo argumentai pagrindo skundžiamos teismo nutarties panaikinimui nesudaro. Esant tokiai išvadai dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, nepasisakytina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                        Konstantinas Gurinas