Civilinė byla Nr. e2A-541-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00529-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.2; 2.6.2.5; 2.6.6.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-177-810/2022 pagal ieškovo Š. G. ieškinį atsakovei Druskininkų kredito unijai dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jo prievolė atsakovei Druskininkų kredito unijai pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 24 841,00 Eur sumai ir jo pagrindu 2019 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp paskolos gavėjos UAB ,,Inspira LT“ ir Druskininkų kredito unijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 24 841,00 Eur paskolos. Sutartyje buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovei buvo pateiktas ieškovo 2015 m. rugpjūčio 19 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad vekselio davėjas-ieškovas 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai privalo sumokėti 24 841,00 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad vekselis buvo išduotas laiduojant už UAB „Inspira LT“ prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą. Paskolos gavėja paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl atsakovė su paskolos gavėja sudarytą paskolos sutartį 2017 m. kovo 16 d. nutraukė. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017, paskolos gavėjai iškelta bankroto byla ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas Druskininkų kredito unijos reikalavimas 20 410,41 Eur sumai. Nutartis dėl paskolos gavėjos UAB ,,Inspira LT“ veiklos pabaigos priimta 2019 m. lapkričio 13 d., tuo pagrindu UAB „Inspira LT“ 2020 m. sausio 9 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 2019 sausio 24 d., t. y. po paskolos gavėjo pabaigos ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, atsakovė kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal ieškovo išduotą vekselį. Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarė R. G. atliko 2019 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai per vekselio terminą nesumokėtą sumą – 19 469,96 Eur ir 5,49 procentus metines palūkanas, t. y. 2 653,89 Eur, taip pat kitas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso – 22 238,64 Eur. Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui G. S.. Nors tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta atskira rašytinė sutartis dėl laidavimo, tačiau ieškovas vekselį atsakovei išdavė būtent kaip laiduotojas, laiduodamas už paskolos gavėją dėl prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo, t. y., vekselio išdavimo pagrindas – ieškovo laidavimas už paskolos gavėjo prievolių įvykdymą. Ieškovas teigė, kad jis nebuvo paskolos gavėjas, todėl vekselis nebuvo išduotas kaip paties skolininko užtikrinimo priemonė dėl paskolos grąžinimo, siekiant palengvinti skolos išieškojimo procesą. Vekselis buvo išduotas kaip laidavimas dėl paskolos grąžinimo pagal paskolos sutartį, o pasibaigus prievolei pagal paskolos sutartį, pasibaigė ir ieškovo prievolė pagal vekselį. Net jei ir vertinant, kad vekseliu nebuvo sukurti laidavimo santykiai, pasibaigus pagrindinei prievolei, kurios vykdymo užtikrinimui buvo išduotas vekselis, baigiasi ir prievolė pagal jį. Be to, vykdomasis įrašas vekselyje buvo atliktas jau po skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. atsakovė, esant galiojančiai pagrindinei prievolei, nepasinaudojo savo teise pareikšti reikalavimus ieškovui, kaip laiduotojui, todėl ieškovo prievolė pagal vekselį baigėsi 2019 m. sausio 9 d., atitinkamai ir prievolė pagal vykdomąjį įrašą taip pat yra pasibaigusi.
3. Atsakovė Druskininkų kredito unija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir ĮPVĮ) bei teismų praktikoje numatytų prievolių pasibaigimo pagrindų. Atsakovė nesutiko su ieškovo ieškinyje nurodytu teiginiu, kad vekselis buvo išduotas kaip laidavimas dėl paskolos grąžinimo pagal paskolos sutartį, o pasibaigus prievolei pagal paskolos sutartį, pasibaigė ir ieškovo prievolė pagal vekselį. Vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Šioje byloje ginčo, kad pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį – ieškovą, nėra. Prievolė pagal vekselį nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Be to, ieškovas akivaizdžiai neteisėtai sutapatina prievolę pagal vekselį su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardinta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone – laidavimu. Laidavimas, įtvirtintas CK, skiriasi nuo prievolės pagal vekselį pagal ĮPVĮ. Ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai paskolos sutarties pasibaigimą sieja su jo prievole pagal vekselį. Vekselio davėjas, išduodamas vekselį, sukuria vekselio turėtojo naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Šios prievolės pagal vekselį pasibaigimas jokiu būdu negali būti tapatinamas su prievolės tarp atsakovės ir paskolos gavėjos UAB „Inspira“ galiojimu ar negaliojimu. Prievolės pagal vekselį subjektas negali remtis prievolės tarp atsakovės ir paskolos gavėjos UAB „Ispira“ galiojimu ar negaliojimu, atsisakydamas vykdyti pareigas, kilusias iš prievolės pagal vekselį. Atsakovė teigė, kad ieškovas nėra laidavęs už UAB „Inspira“ prievoles laidavimo sutartimi, o yra pateikęs atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip vertybinį popierių, kuris negali būti tapatinamas su laidavimu kaip prievolės užtikrinimo priemone CK nustatyta tvarka, todėl UAB „Inspira“ prievolės pasibaigimas pagal paskolos sutartį negali būti laikomas prievolės pabaiga pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovo atsakovei pateiktą vekselį. Ieškovas pateikdamas atsakovei vekselį, sukūrė kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai visiškai kitą prievolę – prievolę pagal vekselį. Ieškovas nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad ieškovo pateiktas vekselis yra negaliojantis. Ieškovo pateiktas vekselis nėra ginčijamas CK nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Ieškovo atsakovei išrašytas vekselis, pagal kurį ieškovas įsipareigojo 2018 m. gruodžio 30 d. atsakovei besąlygiškai sumokėti 24 841,00 Eur, buvo išduotas kaip paskolos gavėjos UAB „Inspira LT“ prievolės pagal pastarosios ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, kaip tai numatyta paskolos sutarties 2.16 punkte. Išduodant Vekselį, laidavimo sutartis sudaryta nebuvo. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, teigdamas, jog vekselio išdavimas nagrinėjamu atveju prilyginamas laidavimui, nenurodė ir neįrodė laidavimo pagrindo (laidavimo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo).
6. Teismas, įvertinęs paskolos sutarties nuostatas, vekselyje nurodytus duomenis (paskolos sutarties ir vekselio sudarymo data, paskolos sutartyje ir vekselyje nurodytos sumos, paskolos grąžinimo terminas ir vekselio apmokėjimo terminas sutampa), padarė išvadą, kad vekselis buvo išduotas kaip prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau ši priemonė nėra prilyginama laidavimui, kaip tai apibrėžta CK 6.67 straipsnio 1 dalyje. Dėl to ir CK 6.87 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė, nepaisant to, kad nutartis dėl paskolos sutarties šalies paskolos gavėjos veiklos pabaigos buvo priimta 2019 m. lapkričio 13 d. (2020 m. sausio 9 d. UAB „Inspira LT“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro), negali būti taikoma.
7. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovas nėra laidavęs už paskolos gavėjos UAB „Inspira“ prievoles laidavimo sutartimi, o yra pateikęs atsakovei vekselį kaip vertybinį popierių, kuris negali būti tapatinamas su laidavimu kaip prievolės užtikrinimo priemone CK nustatyta tvarka, todėl paskolos gavėjos UAB „Inspira LT“ prievolės pasibaigimas pagal paskolos sutartį negali būti laikomas prievolės pabaiga pagal ieškovo atsakovei pateiktą neprotestuotiną paprastąjį vekselį.
8. Teismas nurodė, kad nutartis dėl paskolos gavėjos UAB ,,Inspira LT“ veiklos pabaigos buvo priimta 2019 m. lapkričio 13 d., o paskolos gavėja UAB „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d., kas patvirtino, jog vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė atliko 2019 m. sausio 24 d., t. y., iki juridinio asmens UAB „Inspira LT“ likvidavimo likus beveik metams, o ne jį likvidavus, kaip teigiama ieškinyje. Vykdomojo įrašo atlikimo metu 2019 m. sausio 24 d. paskolos gavėjos UAB „Inspira LT“ prievolė pagal paskolos sutartį nebuvo pasibaigusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas Š. G. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovas nėra laidavęs už UAB „Inspira LT“ prievoles laidavimo sutartimi, o yra pateikęs atsakovei vekselį kaip vertybinį popierių, kuris negali būti tapatinamas su laidavimu kaip prievolės užtikrinimo priemone CK nustatyta tvarka. Teismas darydamas šią išvadą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, kadangi skiriasi jos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, Nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas vekselio galiojimas, kuris buvo išduotas užtikrinant paties vekselio davėjo paimtą paskolą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas vekselį išdavė, laiduodamas kito asmens prievolės – gautos paskolos grąžinimo – įvykdymą, t. y. vekselis išduotas laidavimo sandorio pagrindu. Teismas klaidingai sutapatino teismų praktikoje pateikiamą vekselio apibūdinimą kaip „užtikrinimo priemonės“ su laidavimu. Šiuo atveju vekselis buvo išduotas laidavimo pagrindu, o teismas nepagrįstai jį vertino kaip vertybinį popierių.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vekselio, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumą, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, aiškinančios išduoto vekselio paskirtį ir tikslus. Ieškovas vekselį išdavė ne kaip skolos dokumentą, o laidavimo pagrindu kaip laiduotojas už atsakovės skolininko paimtą paskolą iš atsakovės. Ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Dėl to, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis yra visiškai abstraktus vertybinis popierius, kurio galiojimui neturi įtakos pagrindinės prievolės galiojimas, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos vieningos teismų praktikos. Teismas nenurodė, kodėl atmesta ieškinyje nurodytus argumentus ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl to, kad vekselio absoliutumas nėra abstraktus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnį.
1.3. Kadangi vekselis buvo išduotas ne skolininko, o ieškovo, kaip laiduotojo, akivaizdu, kad šiuo atveju pasibaigus pagrindinei prievolei dėl skolininko likvidavimo, baigiasi ir prievolė pagal vekselį, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę.
1.4. Vekselis nebuvo notarinės formos, nors atsižvelgiant, kad jis yra išrašytas ieškovo, kaip fizinio asmens, jis turėjo būti patvirtintas notariškai. Nors pradiniu ieškiniu nebuvo prašoma pripažinti vekselį negaliojančiu, tačiau tokią pareigą turi teismas, nes notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu be jokių išlygų, todėl teismas ex officio turėjo pripažinti vekselį negaliojančiu ir atitinkamai pripažinti prievolę pagal negaliojantį sandorį pasibaigusia.
10. Atsakovė Druskininkų kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas, analogiškai kaip ir ieškinyje, neteisėtai ir neteisingai sutapatina prievolę pagal vekselį su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje reglamentuota prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone – laidavimu. Vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (šios bylos atveju su laidavimu) ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek vekselio išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras įstatymas.
2.2. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis jokiu būdu netampa laidavimu. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Vekselio davėjas, išduodamas vekselį, sukuria vekselio turėtojo naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius.
2.3. Šioje byloje yra aktualus Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K‑3-507-684/2018, kuriame nurodoma, kad asmens, kuris nėra tiesioginis pagrindinį skolininką ir kreditorių siejančių teisinių santykių dalyvis ir yra trečiasis asmuo iš to teisinio santykio kylančios pagrindinio skolininko ir kreditoriaus prievolės atžvilgiu, išduotas vekselis, atlikdamas tos prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos. Šioje byloje faktinės aplinkybės yra tokios, kad ieškovas nėra tiesioginis teisinio santykio tarp UAB „Inspira LT“ ir Druskininkų kredito unijos dalyvis.
2.4. Prievolė pagal vekselį nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, todėl ieškovo teiginiai, kad vekselis buvo išduotas kaip laidavimas dėl paskolos grąžinimo pagal paskolos sutartį, o pasibaigus prievolei pagal paskolos sutartį, pasibaigė ir ieškovo prievolės pagal vekselį yra neteisėtas ir neatitinkantis CK, ĮPVĮ, teismų praktikoje nustatytų prievolės pagal vekselį vykdymo principų.
2.5. Ieškovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai sieja paskolos sutarties pasibaigimą su jo prievole pagal vekselį. Ieškovas nėra laidavęs už UAB „Inspira LT“ prievoles laidavimo sutartimi, bet yra pateikęs atsakovei vekselį, kaip vertybinį popierių, kuris negali būti tapatinamas su laidavimu, kaip prievolės užtikrinimo priemones CK nustatyta tvarka, todėl UAB „Inspira LT“ prievolės pasibaigimas pagal paskolos sutartį negali būti laikomas prievolės pabaiga pagal jo atsakovei pateiktą vekselį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vekselio, kuriuo buvo užtikrintas paskolos grąžinimas, davėjo atsakomybės, likvidavus paskolos gavėją kaip juridinį asmenį.
13. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad paskolos gavėja UAB ,,Inspira LT“ ir paskolos davėja Druskininkų kredito unija 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB ,,Inspira LT“ iki 2018 m. gruodžio 31 d buvo suteikta 24 841,00 Eur paskola. Paskolos sutarties šalys 2.12 punkte susitarė, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas Lietuvos Respublikos įstaigos garantija bei paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai (paskolos davėjai) pirminiu įkeitimu įkeičiant visas paskolos lėšomis perkamas ilgalaikis turtas 24 841,00 Eur sumai. Paskolos grąžinimo užtikrinimas laidavimu paskolos sutartyje nenumatytas. Paskolos sutarties 2.16 punkte, be kita ko, numatyta, kad Š. G. turi pasirašyti neprotestuotiną paprastąjį vekselį visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui. Vykdant šią paskolos sutarties nuostatą Š. G. Druskininkų kredito unijai pateikė 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo 2018 m. gruodžio 30 d. Druskininkų kredito unijai besąlygiškai sumokėti 24 841,00 Eur.
14. Paskolos davėja Druskininkų kredito unija 2017 m. kovo 16 d. nutraukė su paskolos gavėja UAB ,,Inspira LT“ sudarytą paskolos sutartį. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017, paskolos gavėjai iškelta bankroto byla ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas Druskininkų kredito unijos reikalavimas 20 410,41 Eur sumai. Nutartis dėl paskolos gavėjo UAB ,,Inspira LT“ veiklos pabaigos priimta 2019 m. lapkričio 13 d., tuo pagrindu UAB „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d. UAB „Inspira LT“ prievolė pagal paskolos sutartį baigėsi likvidavus juridinį asmenį (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
15. Atsakovė Druskininkų kredito unija 2019 m. sausio 24 d., t. y. iki paskolos gavėjos išregistravimo iš iš Juridinių asmenų registro, kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal ieškovo Š. G. išduotą vekselį. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. G. atliko 2019 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo Š. G. atsakovės Druskininkų kredito unijos naudai per vekselio terminą nesumokėtą sumą – 19 469,96 Eur ir 5,49 procentų metines palūkanas, t. y. 2 653,89 Eur, taip pat kitas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso – 22 238,64 Eur. Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui G. S..
16. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų.
17. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
18. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vekseliu buvo užtikrintas paskolos gavėjos kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamas įvykdymas. Minėta, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, nesudaro teisinio pagrindo visus vekselius ar kelis jų pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir nustato įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).
19. Nepagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vekselio, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumą. Ieškovo (apelianto) Š. G. teigimu, vekselis išduotas ne kaip skolos dokumentas, o vekseliu buvo laiduota už paskolos gavėjos prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą.
20. Vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras ĮPVĮ, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą.
21. ĮPVĮ nenustatyta, kad vekselyje gali ar turi būti nurodytas jo išdavimo teisinis pagrindas – sandoris, kurio prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas vekseliu. Tai susiję su vekselio kaip abstraktaus vienašalio sandorio prigimtimi. Minėta, kad vekselio ir sandorio, kurio prievolių įvykdymą užtikrina vekselis, teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai. Taigi išdavimo teisinis pagrindas vekselyje nenurodomas. Jis nurodomas pagrindiniame sandoryje, kurio prievolių įvykdymą užtikrina vekselis, kaip ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju.
22. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme. Vekselių laidavimo santykiams taikomas ĮPVĮ (ĮPVĮ 1 straipsnis). Vekselio laidavimo ir CK reglamentuoto laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, esmė nėra tapati. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė ir kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį, laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo argumentai, kad jo laidavimo prievolė baigėsi išregistravus paskolos gavėją UAB ,,Inspira LT“, neatitinka įstatyminio reglamentavimo bei teismų praktikos ir yra nepagrįsti.
23. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo Š. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovė į bylą nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas