Civilinė byla Nr. e2A-447-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00307-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Martyno investicijų valdymas“ (toliau – ir ieškovė) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės priteisti 305 140,48 Eur skolą ir 6 280,18 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rudenį UAB „Deimgvida“ ir atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė susitarė, jog UAB „Deimgvida“ tieks atsakovei žaliavinį rapsų aliejų. UAB „Deimgvida“ 2021 m. vasario 25 – kovo 1 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 305 140,48 Eur. Atsakovė pristatytą žaliavinį rapsų aliejų priėmė, jokių pretenzijų dėl jo pristatymo nepareiškė, tačiau iki šiol nėra už jį atsiskaičiusi. UAB „Deimgvida“ 2021 m. gegužės 31 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti skolą, tačiau ir po raginimo atsakovė geranoriškai skolos nesumokėjo. Ieškovė ir UAB „Deimgvida“ 2021 m. birželio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo iš UAB „Deimgvida“ reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, tačiau atsakovė iki šiol neatsiskaitė. Atsakovė už žaliavinį rapsų aliejų yra skolinga ieškovei 305 140,48 Eur, vėliausios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. kovo 31 d. Taigi iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovė atsiskaityti pradelsė daugiau nei 89 dienas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas turi mokėti metines palūkanas, todėl už pradelstą laikotarpį susikaupė 6 280,18 Eur palūkanos.

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės priteisė 305 140,48 Eur skolą, 6 280,18 Eur palūkanas ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (311 420,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybės naudai – 1 693 Eur žyminį mokestį.

4.       Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, nesutikdama su preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu, pateikė prieštaravimus ir prašė palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą arba jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2021 m. sausio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-21, kuriuo siekiama nustatyti, ar atsakovė kartu su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis, tarp jų yra tiek UAB „Deimgvida“ bei jos vadovas R. M. ir ieškovės vadovas M. Ž., veikdami vieninga tyčia, siekė sumažinti mokėtiną pardavimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) ir Akcizo mokestį dyzelinui, organizuojant žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo įforminimą iš bendrininkų M. Ž., R. M., L. M. V. valdomų, realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „Sogerta“, UAB „Ugatransa“ ir UAB „Deimgvida“. Dėl to atsakovė šiuo metu yra sustabdžiusi visas finansines operacijas, susijusias su tiriamais santykiais, siekdama, kad bet kokie tokio pobūdžio tolesni veiksmai nebūtų siejami su ikiteisminiame tyrime tiriamomis galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis.

5.       Ieškovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad atsakovės teiginiai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir skolos mokėjimo sustabdymo yra naudojami tik dėl to, jog siekiama nesąžiningai išvengti skolos sumokėjimo.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

7.       Teismas

 nustatė, kad UAB „Deimgvida“ pagal susitarimą su atsakove UAB Kauno termofikacijos elektrine tiekdavo jai žaliavinį rapsų aliejų, o atsakovė atsiskaitydavo už pateiktas prekes pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų, kokybės sertifikatų bei tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių matyti, kad UAB „Deimgvida“ ieškovei pateikė žaliavinio rapsų aliejaus iš viso už 305 140,48 Eur sumą.

8.       Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. birželio 10 d. UAB „Deimgvida“ ir UAB „Martyno investicijų valdymas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Deimgvida“ (pradinis kreditorius) perleido UAB „Martyno investicijų valdymas“ (naujajam kreditoriui) reikalavimo teisę į UAB Kauno termofikacijos elektrinės 305 140,48 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras. 

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog atsakovė gavo PVM sąskaitose faktūrose bei tarptautiniuose važtaraščiuose įvardintas prekes, taip pat to, kad už jas su pardavėju (jo teisių perėmėju) nėra atsiskaičiusi.

10.       Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 2021 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 25/11-1-16-17675 teismas nustatė, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-21 dėl galimai fiktyvaus aliejaus pardavimo UAB Kauno termofikacijos elektrinei iš UAB „Deimgvida“. Rašte taip pat nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime netaikytos procesinės priemonės, apribojančios UAB Kauno termofikacijos elektrinės prievolių pagal PVM sąskaitas faktūras vykdymą; pažymėta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimis yra skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „Deimgvida“ priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ ir AB SEB banko sąskaitose.

11.       Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, jog pirkimo–pardavimo sutartis yra akivaizdžiai niekinis sandoris, t. y. jog šalys pirkimo–pardavimo sutartimi nesiekė teisinių padarinių. Byloje nustatytos aplinkybės, kad UAB „Deimgvida“ tiekė atsakovei žaliavinį aliejų, jį atsakovė gavo, atlikusi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš dalies įvykdė savo, kaip pirkėjos, prievolę sumokėti už įsigytas prekes.

12.       Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo vykdymas savaime nereiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis ir jos pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios ir negaliojančios, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog galimai tokiomis jos bus pripažintos ateityje. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl jos teisės stabdyti prievolės sumokėti už įsigytas prekes įvykdymą.

13.       Įvertinęs tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkės, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 8 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta kaip instrumentas nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. sukurti fiktyvias (realiai neegzistuojančias) UAB „Deimgvida“ reikalavimo teises į atsakovę, siekiant gauti apmokėjimą už fiktyvius aliejaus pardavimus. UAB „Deimgvida“ sutarties pagrindu patiekus aliejų atsakovei, o šiai aliejų pardavus Dimalex Aps (su UAB „Deimgvida“ susijusiai įmonei), UAB „Deimgvida“ šį parduotą aliejų susigrąžindavo iš Dimalex Aps. Vėliau tą patį krovinį UAB „Deimgvida“ vėl parduodavo atsakovei.

14.2.                      Tiek sudarant sutartį, tiek ir jos vykdymo metu UAB „Deimgvida“ realiai neturėjo pardavimo dokumentuose nurodyto kiekio aliejaus. Tiek UAB „Deimgvida“, tiek Dimalex Aps buvo realiai jokios komercinės veiklos nevykdančios įmonės, kurios šiuo metu yra bankrutavusios. Sutartimi UAB „Deimgvida“ ir Dimalex Aps per savo atstovus siekė nusikalstamų tikslų, t. y. sukurti fiktyvias mokėjimo pareigas atsakovei UAB „Deimgvida“ naudai ir pasisavinti valstybės lėšas.

14.3.                      Teismas iš esmės patvirtino sutarties teisėtumą, nepaisydamas to, kad ikiteisminiame tyrime yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ši sutartis nebuvo realus sandoris, o buvo priemonė nusikalstamiems tikslams pasiekti.

14.4.                      Teismas priteisė ieškovei 305 140,48 Eur dydžio skolą, nors į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 15 d. atsakovės raštas Nr. KT-S-37, kuriame aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas UAB „Deimgvida“ yra 304 118,15 Eur.

14.5.                      Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakovė nedisponuoja. Visi įrodymai, patvirtinantys sutarties fiktyvumą, yra išimtinai prokuratūros ir Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinioje. Neturėdama ikiteisminio tyrimo duomenų, atsakovė negalėjo reikšti jokio priešieškinio dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios). Atsakovė ne kartą prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, tačiau teismas atsakovės pozicijos nepalaikė, šių įrodymų reikšmės ir svarbos civilinei bylai nenagrinėjo.

14.6.                      Teismo procesiniais veiksmais ir sprendimu atsakovei nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, buvo paneigta teisė į rungimosi principą, nes atsakovei nebuvo sudarytos galimybės gauti visus reikiamus įrodymus sutarties ginčijimui, paneigta atsakovės teisė į proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kadangi atsakovė buvo priversta reikšti savarankišką ieškinį Šiaulių apygardos teisme (teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį), o šiuo metu yra verčiama reikšti savarankišką ieškinį dėl sutarties negaliojimo. Šie procesiniai pažeidimai nulėmė ir teismo kooperacijos (bendradarbiavimo) su proceso šalimis principo pažeidimą.

14.7.                      Jeigu sutartis būtų pripažinta niekine dėl sutarties objekto simuliacijos (neteisėtos ir fiktyvios pardavimų grandinės sukūrimo, apie kurį atsakovė neturėjo jokių žinių), UAB „Deimgvida“ nebūtų laikoma kreditore, nes iš neteisės negali kilti teisė, o iš nusikalstamos veikos – nauda, materialiosios teisės ir pareigos. Šios aplinkybės yra pakankamos tam, kad atsakovė teisėtai sustabdytų bet kokių savo prievolių pagal numanomai nusikalstamą sutartį vykdymą.

15.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-896-302/2022 jau yra pasisakęs dėl atsakovės teiginių apie ikiteisminį tyrimą, taip pat dėl PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove.

15.2.                      Atsakovė nepagrįstai klaidina teismą tvirtindama, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl tų pačių sąskaitų, kurias UAB „Deimgvida“ perleido ieškovei ir pagal kurias ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės skolą.

15.3.                      Šiuo atveju nebuvo pagrindo stabdyti civilinę bylą, nes Kauno apygardos prokuratūra aiškiai nurodė, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros nėra ikiteisminio tyrimo dalykas.

15.4.                      Atsakovė neneigia skolos ieškovei ir patvirtina, kad atsakovės skola yra 304 118,15 Eur.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos sustabdymo

16.       Apeliantė (atsakovė) 2023 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-915-587/2023 bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-915-587/2023 pagal atsakovės ieškinį, kuriuo, be kita ko, yra siekiama atsakovės ir UAB „Deimgvida“ sudarytą 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartį Nr. DEIM pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios). Ieškovė nagrinėjamoje byloje savo reikalavimus dėl 305 140,48 Eur skolos bei 6 280,18 Eur palūkanų priteisimo kildina būtent iš nurodytos sutarties, jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bei ieškovės ir UAB „Deimgvida“ 2021 m. birželio 10 d. sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties. Pripažinus, kad 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartis Nr. DEIM yra niekinė ir negaliojanti ab initio dėl to, jog prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę, yra tariamas, apgaulės būdu sudarytas sandoris, atitinkamai būtų pripažinta ir tai, kad jokios prievolės iš sutarties nekilo ir net negalėjo kilti. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas, kuris kildinamas būtent iš sutarties, negalėtų būti tenkinamas.

17.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo atmesti atsakovės prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2A-447-910/2023 sustabdymo.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

19.       Dėl kitoje byloje nustatytų faktų įrodomosios galios sustabdomai bylai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010, kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011, kt.).

20.       Europos Žmogaus Teisių Teismas bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, todėl nacionaliniai teismai neatleisti nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydami bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).

21.       Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, nulemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.

22.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė, kaip pradinės kreditorės UAB „Deimgvida“ reikalavimo teisių į atsakovę UAB Kauno termofikacijos elektrinę perėmėja, pareiškė reikalavimą dėl skolos už patiektas prekes (žaliavinį rapsų aliejų) priteisimo. Taigi šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovė (pradinė kreditorė) patiekė atsakovei prekes pagal sutartį, ar atsakovė už patiektas prekes tinkamai atsiskaitė. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-915-587/2023 (dėl kurios prašoma sustabdyti šią bylą) pareikštas reikalavimas atsakovės ir UAB „Deimgvida“ sudarytą 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartį Nr. DEIM pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio. Taigi nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę, ar tai yra tariamas, apgaulės būdu sudarytas sandoris.

23.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla Nr. e2-915-587/2023 pagal atsakovės ieškinį iškelta tik 2023 m. balandžio 4 d., joje 2023 m. rugsėjo 6 d. paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis. Susipažinus su nurodytoje civilinėje byloje atsakovės pateiktu ieškiniu matyti, kad atsakovė jame nesiremia tuo, jog negavo prekių (žaliavinio rapsų aliejaus) pagal 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartį Nr. DEIM ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nurodytoje civilinėje byloje taip pat nebus nustatinėjamas (ne)atsiskaitymo už patiektas prekes (žaliavinį rapsų aliejų) faktas, susidariusios skolos dydis.

24.       Nors abiejose civilinėse bylose nagrinėjami klausimai yra susiję (šioje byloje reikalaujama skola už prekes (žaliavinį rapsų aliejų) yra grindžiama 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartimi Nr. DEIM, kuri yra ginčijama kitoje byloje), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylų nagrinėjimo dalykai iš esmės skiriasi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad šioje byloje teismas gali pats nustatyti visas reikalavimui dėl skolos priteisimo išspręsti reikšmingas aplinkybes, taigi šią bylą galima nagrinėti nelaukiant civilinės bylos Nr. e2-915-587/2023 išnagrinėjimo.

25.       Nurodytina ir tai, kad ieškinys dėl skolos priteisimo nagrinėjamoje byloje paduotas dar 2021 m. birželio 28 d., tačiau atsakovė, kuri yra 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutarties Nr. DEIM šalis ir kuriai geriausiai žinomos visos tiek šios sutarties pasirašymo, tiek jos vykdymo aplinkybės, reikalavimą dėl jos negaliojimo pareiškė tik 2023 m. balandžio mėn. Atsižvelgus į tai, vertintina, kad nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolos priteisimo sustabdymas neapibrėžtam laikui, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo teismo proceso pradžios, neatitiktų bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo.

26.       Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

27.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

29.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei, kaip pradinės kreditorės UAB „Deimgvida“ teisių perėmėjai, iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės priteista skola už patiektas prekes (žaliavinį rapsų aliejų) ir palūkanos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

30.       Byloje nustatyta, kad UAB „Deimgvida“ ir atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2020 m. spalio 7 d. sudarė žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartį Nr. DEIM, kuria UAB „Deimgvida“ įsipareigojo tiekti atsakovei žaliavinį rapsų aliejų, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už pateiktas prekes pagal išrašytas sąskaitas faktūras.

31.       Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų (2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM299 dėl 27 696,42 Eur sumos, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM300 dėl 27 585,10 Eur sumos, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM301 dėl 27 484,91 Eur sumos, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM302 dėl 27 306,80 Eur sumos, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM303 dėl 27 395,85 Eur sumos, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM304 dėl 27 507,17 Eur sumos, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM305 dėl 27 050,76 Eur sumos, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM308 dėl 27 473,78 Eur sumos, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM309 dėl 27 752,08 Eur sumos, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM310 dėl 28 865,46 Eur sumos, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM311 dėl 29 022,15 Eur sumos), Kokybės sertifikatų bei Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių matyti, kad UAB „Deimgvida“ atsakovei pateikė žaliavinio rapsų aliejaus iš viso už 305 140,48 Eur sumą.

32.       UAB „Deimgvida“ ir ieškovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ 2021 m. birželio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Deimgvida“ (pradinė kreditorė) perleido UAB „Martyno investicijų valdymas“ (naujajai kreditorei) reikalavimo teisę į UAB Kauno termofikacijos elektrinės 305 140,48 Eur dydžio skolą pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM299, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM300, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM301, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM302, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM303, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM304, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM305, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM308, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM309, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM310, 2021 m. kovo 1 d. Nr. DEIM311.

33.       Ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisi 305 140,48 Eur skolą ir 6 280,18 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas.

34.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės priteisė 305 140,48 Eur skolą, 6 280,18 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (311 420,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybės naudai – 1 693 Eur žyminį mokestį.

35.       Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu, pateikė prieštaravimus.

36.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl skolos ir palūkanų (ne)priteisimo

37.       Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305–6.431 straipsniuose, o šiomis normomis nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ir ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis).

38.       Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas. 

39.       Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 25 punktas).

40.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo iš UAB „Deimgvida“ pirmiau nurodytose PVM sąskaitose faktūrose (žr. nutarties 31 punktą) bei tarptautiniuose važtaraščiuose nurodytas prekes (žaliavinį rapsų aliejų) ir jį vėliau pardavė Dimalex Aps, t. y. atsakovė neįrodinėja, kad nėra faktiškai gavusi iš UAB „Deimgvida“ žaliavinio rapsų aliejaus, taip pat nesiremia tuo, kad nėra jo pardavusi Dimalex Aps ir nėra gavusi apmokėjimo už aliejų iš Dimalex Aps.

41.       Pažymėtina tai, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-915-587/2023 pateiktame ieškinyje, be kita ko, nurodo, jog UAB „Deimgvida“ atsakovei pardavė iš viso 4 469,74 tonas (4 533 300,94 Eur) žaliavinio rapsų aliejaus pagal 159 PVM sąskaitas faktūras; pagal ginčo sutartį išrašomos sąskaitos faktūros už aliejaus tiekimą buvo apmokamos dviem būdais: 1) dalis UAB „Deimgvida“ išrašomų sąskaitų faktūrų buvo apmokamos tiesioginiais atsakovės bankiniais mokėjimo pavedimais; tokiu būdu atsakovė sumokėjo iš viso 1 399 818,73 Eur; 2) kita dalis buvo apmokama įskaitymo būdu, t. y. sudarant trišales reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovės, UAB „Deimgvida“ bei Danijos Karalystėje registruotos bendrovės Dimalex Aps; šių reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu atsakovė atlikdavo priešpriešinių reikalavimų įskaitymus; pagal ginčo sutartį UAB „Deimgvida“ buvo išrašiusi sąskaitas faktūras, kurių atsakovė nebuvo apmokėjusi ir dėl kurių šalys nesudarė reikalavimo perleidimo sutarčių, t. y. 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 299, 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 300, 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 301, 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 302, 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 303, 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 304, 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 305, 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 308, 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 309, 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 310, 2021 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 311, kurių bendra suma – 304 118,15 Eur; šalys buvo sutarusios, kad šios sąskaitos faktūros bus apmokėtos pagal ankstesnę šalių praktiką, t. y. sudarant atitinkamas reikalavimo perleidimo sutartis ir taikant įskaitymą.

42.       Taigi atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-915-587/2023 pateiktame ieškinyje, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, dar kartą patvirtino, kad iš UAB „Deimgvida“ yra gavusi žaliavinį rapsų aliejų pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, o likusi skolos už gautas prekes suma – 304 118,15 Eur. Be to, atsakovė ir byloje esančiame 2021 m. balandžio 15 d. rašte Nr. KT-S-37 yra patvirtinusi savo 304 118,15 Eur dydžio skolą UAB „Deimgvida“.

43.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta kaip instrumentas nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. sukurti fiktyvias (realiai neegzistuojančias) UAB „Deimgvida“ reikalavimo teises į atsakovę, siekiant gauti apmokėjimą už fiktyvius aliejaus pardavimus; UAB „Deimgvida“ sutarties pagrindu patiekus aliejų atsakovei, o šiai aliejų pardavus Dimalex Aps (su UAB „Deimgvida“ susijusiai įmonei), UAB „Deimgvida“ šį parduotą aliejų susigrąžindavo iš Dimalex Aps; vėliau tą patį krovinį UAB „Deimgvida“ vėl parduodavo atsakovei. Anot apeliantės, tiek UAB „Deimgvida“, tiek Dimalex Aps buvo realiai jokios komercinės veiklos nevykdančios įmonės, kurios šiuo metu yra bankrutavusios, o sutartimi UAB „Deimgvida“ bei Dimalex Aps per savo atstovus siekė nusikalstamų tikslų, t. y. sukurti fiktyvias mokėjimo pareigas atsakovės UAB „Deimgvida“ naudai ir pasisavinti valstybės lėšas.

44.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).

45.       Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

46.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, prieina prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio pripažinti niekine UAB „Deimgvida“ ir atsakovės 2020 m. spalio 7 d. sudarytą žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepareiškė reikalavimo (priešieškinio) ginčo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine kaip tariamąjį sandorį, neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių tariamojo sandorio negaliojimo pagrindą, t. y. kad šalys, sudarydamos žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartį, iš tikrųjų šiuo sandoriu nesiekė jokių teisinių pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismas spręsti dėl nurodyto sandorio negaliojimo galėjo tik nustatęs akivaizdų pagrindą jį pripažinti niekiniu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdaus pagrindo šalių sudarytą sandorį pripažinti niekiniu šiuo atveju nėra. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neginčija, jog UAB „Deimgvida“ tiekė jai žaliavinį rapsų aliejų, jį atsakovė gavo, be to, vykdė atsiskaitymus, t. y. iš dalies įvykdė savo, kaip pirkėjos prievolę, sumokėti už įsigytas prekes, todėl nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad yra akivaizdus pagrindas pripažinti, jog šalys pirkimo–pardavimo sutartimi nesiekė teisinių padarinių.

47.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime nereiškia, jog pirkimo–pardavimo sutartis ir PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu prašoma priteisti skolą, yra fiktyvios ir negaliojančios. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nėra baigtas, jo užbaigimo laikas bei rezultatas nėra žinomi. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 2021 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 25/11-1-16-17675 matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-21 dėl galimai fiktyvaus aliejaus pardavimo UAB Kauno termofikacijos elektrinei iš UAB „Deimgvida“ pagal PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM299, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM300, 2021 m. vasario 25 d. Nr. DEIM301, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM302, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM303, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM304, 2021 m. vasario 26 d. Nr. DEIM305. Taigi ikiteisminis tyrimas atliekamas tik dėl dalies sąskaitų faktūrų, pagal kurias prašoma priteisti skolą nagrinėjamoje byloje.

48.       Taip pat pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-896-302/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2021 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos UAB „Deimgvida“ ir UAB „Martyno investicijų valdymas“, pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, nurodė, jog savo prievoles pagal įvardytas PVM sąskaitas faktūras UAB Kauno termofikacijos elektrinė aiškiai ir nedviprasmiškai yra pripažinusi 2021 m. kovo 19 d. pareiškime dėl prievolių įskaitymo Nr. KTE-S-27; į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pirkimo–pardavimo sutartis ar reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros būtų panaikintos; kadangi į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog sutartis ar reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros būtų panaikintos, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pasibaigus ikiteisminiam tyrimui sutartis bei reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros gali būti pripažintos fiktyviomis ir negaliojančiomis, t. y. gali pasitvirtinti, kad jokie ieškovės įsipareigojimai nei atsakovei UAB „Deimgvida“, nei atsakovei UAB „Martyno investicijų valdymas“ neegzistuoja, šiuo atveju vertintinos kritiškai; ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime nereiškia, jog sutartis ir nurodytos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios ir negaliojančios, taip pat neaišku, ar tokiomis jos bus pripažintos ateityje.

49.       Jau nurodyta, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-915-587/2023 yra pareiškusi ieškinį dėl atsakovės ir UAB „Deimgvida“ sudarytos 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartį Nr. DEIM pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, tačiau ieškinys pareikštas tik 2023 m. kovo 31 d. (byla iškelta 2023 m. balandžio 4 d.), byloje 2023 m. rugsėjo 6 d. paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis. Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu atsakovės ir UAB „Deimgvida“ sudaryta 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartis Nr. DEIM yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda).

50.       Apeliantė (atsakovė) skunde taip pat nurodo, kad visi įrodymai, patvirtinantys sutarties fiktyvumą, yra išimtinai prokuratūros ir Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinioje, o ikiteisminio tyrimo medžiaga ji nedisponuoja. Dėl to, pasak apeliantės, ji negalėjo pareikšti jokio priešieškinio dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios). Apeliantės teigimu, ji ne kartą prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, tačiau teismas jos pozicijos nepalaikė, šių įrodymų reikšmės ir svarbos civilinei bylai nenagrinėjo.

51.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Tačiau tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu.

52.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų civilinėje byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).

53.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokių konkrečių faktų teismas negali pats nustatyti šioje civilinėje byloje ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos tik ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta kaip instrumentas nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. sukurti fiktyvias (realiai neegzistuojančias) UAB „Deimgvida“ reikalavimo teises į atsakovę, siekiant gauti apmokėjimą už fiktyvius aliejaus pardavimus. Tokią aplinkybę galima patikrinti ir civilinio proceso tvarka, juolab kai pati atsakovė yra sutarties, sudarytos su UAB „Deimgvida“ dėl žaliavinio aliejaus pirkimo, šalis, taigi būtent jai geriausiai žinomos tiek šios sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo aplinkybės. Tačiau, jau nurodyta, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškinys dėl skolos priteisimo paduotas dar 2021 m. birželio 28 d., nepareiškė reikalavimų (priešieškinio) dėl 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutarties Nr. DEIM pripažinimo negaliojančia. Tuo tarpu atsakovės prašymas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų išreikalavimo buvo iš dalies patenkintas – pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. raštu iš Kauno apygardos prokuratūros pareikalavo bylai reikšmingų duomenų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba pateikė į bylą prašomą informaciją. Atsakovė naujo prašymo dėl kitų konkrečių ikiteisminio tyrimo duomenų (įrodymų), reikšmingų šiai bylai išnagrinėti, išreikalavimo byloje nereiškė.

54.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas vyksta jau gana ilgai, tačiau nėra duomenų, kad būtų nustatytos ar šiuo metu nustatinėjamos nagrinėjamai civilinei bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Tai sudaro prielaidas pernelyg užvilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymo institutą, ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą. Taip pat atmetami kaip teisiškai nepagrįsti ir apeliantės (atsakovės) skundo argumentai dėl rungimosi principo pažeidimo, nesudarant jai galimybės gauti visus reikiamus įrodymus sutarties ginčijimui, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teismo kooperacijos (bendradarbiavimo) su proceso šalimis principų pažeidimo.

55.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 305 140,48 Eur dydžio skolą, nors į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 15 d. atsakovės raštas Nr. KT-S-37, kuriame aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovės skola UAB „Deimgvida“ yra 304 118,15 Eur.

56.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, be atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. rašto Nr. KT-S-37, byloje yra atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. patikslintas pareiškimas dėl prievolių įskaitymo, atlikto 2021 m. kovo 19 d., kuriame, be kita ko, yra pareikšta apie 1 022,33 Eur sumos pagal 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEIM299 įskaitymą, ir nurodyta, jog po atlikto įskaitymo skolos pagal nurodytą sąskaitą suma – 26 672,09 Eur, o bendra skolos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. DEIM299, DEIM300, DEIM301, DEIM302, DEIM303, DEIM304, DEIM305, DEIM308, DEIM309, DEIM310, DEIM3011 suma – 304 118,15 Eur. Tam, kad prievolė pasibaigtų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, pakanka vienos šalies pareiškimo, tik būtina, kad apie įskaitymą būtų pranešta kitai prievolės šaliai (CK 6.130, 6.131 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad apie 2021 m. balandžio 15 d. patikslintu pareiškimu atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovė pranešė pradinei kreditorei UAB „Deimgvida“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atliktas 1 022,33 Eur sumos pagal 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEIM299 įskaitymas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl jis laikytinas galiojančiu. Ieškovei bei UAB „Deimgvida“ sudarant 2021 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pradinė kreditorė naujajai kreditorei negalėjo perleisti teisių daugiau, nei pati turėjo (CK 1.101 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEIM299 galėjo būti perleista reikalavimo teisė ne į joje nurodytą 27 696,42 Eur sumą, bet į po atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. atlikto įskaitymo likusią 26 672,09 Eur sumą. Atsakovė, kaip skolininkė, ieškovei, kaip naujajai kreditorei, turi teisę reikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradinei kreditorei UAB „Deimgvida“ tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perkleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).

57.       Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 305 140,48 Eur dydžio skolą, nes po atsakovės atlikto įskaitymo jos skolos pagal PVM sąskaitas faktūras, į kurias reikalavimo teisė perleista ieškovei, suma yra 304 118,15 Eur. Dėl to yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakoreguojant ieškovei iš atsakovės priteistinas skolos ir kompensuojamųjų palūkanų sumas, taip pat bendrą priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.  

58.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

59.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau, nustatydamas ieškovei iš atsakovės priteistiną skolos sumą, neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nepagrįstai netaikė prievolės pasibaigimą įskaitymu reglamentuojančių teisės normų ir dėl to neteisingai nustatė iš atsakovės priteistinos skolos dydį bei, atitinkamai, kompensuojamųjų palūkanų sumą bei bendrą priteistiną sumą, už kurią skaičiuotinos procesinės palūkanos. Dėl to apskųstas sprendimas iš dalies pakeičiamas, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 304 118,15 Eur skola, 6 258,18 Eur kompensuojamosios palūkanos ir 8 proc. dydžio palūkanos už priteistą 310 376,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai perskaičiuotina iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, suma, nustatant, kad iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 1 689 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 5, 7 dalys).

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kartu pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei iš atsakovės priteistina suma sumažinta itin nedaug (1 043,90 Eur), t. y. ieškinys patenkintas 99,66 proc., atmesta tik 0,33 proc. ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos atsižvelgęs į tai, kad atmesta ieškinio reikalavimų dalis yra mažesnė kaip 0,5 proc., taip pat tai, kad atsakovė apskritai nesutiko su ieškiniu, o argumentai dėl netikslios ieškinio sumos buvo šalutiniai, vertina, kad nėra pagrindo ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas skirstyti pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimo dalį. Dėl to, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš esmės visa apimtimi, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš ieškovės nepriteistinos.

61.       Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo klausimas nesprendžiamas. Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a  :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas 110884491) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ (juridinio asmens kodas 304082859) naudai 304 118,15 Eur (tris šimtus keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika eurų 15 ct) skolą, 6 258,18 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 18 ct) palūkanas ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 310 376,33 (trijų šimtų dešimties tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 33 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas 10884491) valstybės naudai 1 689 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.

 

 

Teisėjai                                                                          Danguolė Martinavičienė

 

 

          Laima Ribokaitė 

 

 

          Antanas Rudzinskas