Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-12][nuasmenintas sprendimas byloje][I-3720-815-2018].docx
Bylos nr.: I-3720-815/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų 188657363 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a>

     Administracinė byla Nr. I-3720-815/2018

     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2018-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

 

I

 

1. Pareiškėjas E. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 4 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000,00 Eur už netinkamas, žiaurias, nežmoniškas, orumą žeminančias gyvenimo sąlygas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jam atliekant bausmę Alytaus PN, jis buvo perkeltas iš bendrabučio tipo patalpos į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP) nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose Nr. 39, Nr. 43, Nr. 40, Nr. 16, Nr. 44, Nr. 17 Nr. 28, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,6 m2) asmeniui, nors Alytaus PN privalėjo vykdyti pareigą pasirūpinti kalinio sveikata ar gerove. Kalinimas tokiomis sąlygomis reiškia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTPLK) 3 straipsnio pažeidimą.

2.2. Pareiškėjui atliekant bausmę minėtose kamerose, Alytaus PN nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl ventiliacijos ir vėdinimo sistemos: ventiliacija ir mechaninė vėdinimo sistema kamerose iš viso nebuvo įrengta, ventiliacija buvo tik sanitariniame mazge.

2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTPLK 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylos Karalevičius prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą, Kalashnikov prieš Rusiją, Elefteriadis prieš Rumuniją), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-52/2013, Nr. A444-343/2013), nurodo, kad Alytaus PN kaip viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, taigi, Lietuvos valstybei kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, o todėl pareiškėjui priteistinas jo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas.

 

II

 

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 11–15).

  1. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto KTP

Pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 4 d. iki liepos 10 d. buvo paskirtas į KTP Nr. 20 (plotas –15,58 m2), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,89 m2; nuo 2015 m. liepos 16 d. iki rugsėjo 8 d. buvo paskirtas į KTP Nr. 39 (plotas – 11,85 m2), joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 m2; nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki spalio 9 d. ir nuo 2016 m. sausio 21 d. iki vasario 3 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus (toliau – ir BI) kamerą Nr. 17 (plotas – 11,25 m2), joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 m2; nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 16 d., nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki rugsėjo 24 d., nuo 2015 m. spalio 9 d. iki spalio 12 d. buvo paskirtas į KTP Nr. 39 (plotas – 11,85 m2), joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 m2; nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. buvo paskirtas į KTP Nr. 44 (plotas – 15,82 m2), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 m2; nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 21 d. buvo paskirtas į BI kamerą Nr. 1 (plotas – 28,77 m2), joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 m2; nuo 2016 m. vasario 3 d. iki balandžio 29 d. buvo paskirtas į KTP Nr. 40 (plotas – 12,59 m2), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,14 m2.

Alytaus PN BI ir KTP atliktas kapitalinis remontas, vykęs keliais etapais: dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį, remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir KTP buvo pakeisti langai plastikiniais, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. BI ir KTP įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios HN 76:2010 reikalavimus.

  1. Dėl gyvenamojo ploto apskaičiavimo su baldais ar be jų

Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.

  1. Dėl aprūpinimo inventoriumi

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, bendrabučio miegamieji buvo aprūpinti geros kokybės baldais, kurių būklė gera: įrengta po vieną metalinę lovą, spintelę prie lovos, taburetę asmeniui, po 1 stalą kamerai, kamerai priklauso po 1 šiukšlių dėžę ir valymo inventoriaus komplektą, po 1 užuolaidėlių komplektą langui, įrengtas sieninis laikrodis (būrio gyvenamųjų patalpų koridoriuje).

  1. Dėl pareiškėjo teisės kreiptis dėl perkėlimo į kitą būrį

Tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsniu, jis galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą būrį) arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, tačiau šia savo teise nė karto nepasinaudojo.

  1. Dėl gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normoms
    1. 2015 m. vasario 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir AVSC) pateikė tikrinimo aktą Nr. PA-436, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas (taip pat ir BI bei KTP), 2015 m. gruodžio 9 d. tikrinimo aktą Nr. PA.1-309, kuris apėmė ir BI bei KTP; aktų išvadose pažymėta, kad HN 76:2010 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta.
    2. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į AVSC dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė ir KTP Nr. 1, 2, 17, 20, 26 netikrintos. Alytaus PN vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C–28 °C, šaltuoju metų laiku – 18°C–22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė – 35%–65%, šaltuoju – 35%–60%, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis – 0,15 m/s–0,25m/s., šaltuoju – 0,05 m/s–0,15m/s, dirbtinė apšvieta užtikrinama 200 lx ir daugiau. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose Alytaus PN.
    3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.1 punktą kameroje turi būti įrengtas langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą, lange įrengiamos metalinės grotos, lango stiklas iš vidaus gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Visi Alytaus PN KTP atsiveria iš vidinės pusės, sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija.
  2. Dėl neturtinės žalos

6.1. Pagal EŽPLK 3 straipsnį niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad EŽTPL įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam jokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė; valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (bylos Kudla prieš Lenkiją, Valašinas prieš Lietuvą). Pagal EŽTT praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į EŽTPLK 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė, be to, spręsdamas, ar elgesys pagal EŽTPLK 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su EŽTPLK 3 straipsniu nesuderinamu būdu (byla Peers prieš Graikiją). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas EŽTPLK 3 straipsnis. Byloje Živulinskas prieš Lietuvą EŽTT, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo ir EŽTPLK 3 straipsnio pažeidimo, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan., o gyvenamuosiuose kambariuose turi būti tik nakties metu, be to, kad nenustatyta faktų, jog tiek bendrosios, tiek konkrečiosios pareiškėjo kalinimo sąlygos būtų nežmoniškos ar žeminančios žmogaus orumą, konstatavo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos nesukėlė jam tokių kančių ir pažeminimo, kurie būtų nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys pagal EŽTPLK 3 straipsnį.

6.2. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

6.3. Remiantis teismų praktika dėl neturtinės žalos instituto taikymo, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Teismų praktikoje neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir bendruosius teisės principus.

6.4. Remiantis LVAT praktika, teismas kiekvienu konkrečiu atveju, prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; jo negalima vertinti abstrakčiai, priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. žala turi būti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais, o ne prielaida žalai atsirasti, ir priešingai, veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. LVAT yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardytų elementų buvo tęstinė (administracinės bylos Nr. A556-95/2009, Nr. A552-2692/2012). Kita sąlyga, reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti, yra žala. Remiantis LVAT praktika, pareiškėjas pats pasirenka, kokiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje išvardytais įrodymais grįs skundo dalyką; bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais / neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų, jis saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (administracinės bylos Nr. A4-180/2007, Nr. A822-81/2014). Darytina išvada, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

 

III

 

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo argumentais, pateikė 2018 m. liepos 30 d. atsikirtimą, kuriame iš esmės pateikia tokius argumentus (b. l. 49).

  1. Alytaus PN nurodo, kad pateikia sanitarinių mazgų plotus, tačiau tokių duomenų nepateikia, nors pagal EŽTT ir LVAT praktiką sanitarinio mazgo plotas neįskaičiuojamas į bendrą kameros gyvenamąjį plotą. Taigi, kamerose Nr. 17, Nr. 20, Nr. 39, Nr. 44 trūko minimalaus gyvenamojo ploto asmeniui, o tai yra šiurkštus ir akivaizdus Alytaus PN neveikimas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Remiantis LVAT praktika, esant nors ir mažam ploto asmeniui trūkumui, baldų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą, tad Alytaus PN argumentai, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, atmestini.
  2. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę KTP, kamerose nebuvo mechaninės oro vėdinimo sistemos ir pareiškėjas nesupranta, kodėl šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į HN 134:2015 taikoma tik naujai įrengiamam / rekonstruojamam pastatui. Tai, kad Alytaus PN pateikė teismui padarytų remonto darbų ataskaitą, neturi mažinti Alytaus PN kaltės dėl netinkamo pareiškėjo kalinimo, nes vėdinimas vyksta tik per langus, o tai prieštarauja HN 76:2010.
  3. Dėl argumento, kad pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų į AVSC pažymėtina, kad kreipti į AVSC yra beprasmiška, nes Alytaus PN ir AVSC bendradarbiauja, nors ir būna nustatyti pažeidimai, jų niekas neregistruoja.

 

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsikirtimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

 

konstatuoja:

 

I

 

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

  1. Pareiškėjas bausmės atlikimo Alytaus PN metu ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. buvo apgyvendintas šiose Alytaus PN gyvenamosiose patalpose (asmens bylos Nr. 11866 duomenys (b. l. 16–17, 20–21); atsiliepimas (b. l. 11–15); duomenys apie kamerų plotus, miegamųjų vietų skaičių, užimtumą (b. l. 22–24)):

– 2015 m. liepos 4 d. – 2015 m. liepos 15 d. buvo apgyvendintas BI Nr. 20 (plotas –15,58 m2), joje įrengtos 4 miegamosios vietos;

– 2015 m. liepos 16 d. – 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo apgyvendintas KTP Nr. 39 (plotas – 11,85 m2), joje įrengtos 3 miegamosios vietos;

– 2015 m. rugsėjo 8 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL)

– 2015 m. rugsėjo 15 d. grįžo iš LAVL ir buvo apgyvendintas KTP Nr. 43 (plotas – 12,29 m2), kurioje joje įrengtos 3 miegamosios vietos, iki 2015 m. rugsėjo 23 d.;

– 2015 m. rugsėjo 24 d. – 2015 m. spalio 8 d. buvo apgyvendintas BI Nr. 17 (plotas – 11,25 m2), joje įrengtos 3 miegamosios vietos;

– 2015 m. spalio 9 d. – 2015 m. spalio 11 d. buvo apgyvendintas KTP Nr. 43 (plotas – 12,29 m2), kurioje joje įrengtos 3 miegamosios vietos;

– 2015 m. spalio 12 d. – 2016 m. sausio 18 d. buvo apgyvendintas KTP Nr. 44 (plotas – 15,82 m2), joje įrengtos 4 miegamosios vietos;

– 2016 m. sausio 19 d. – 2016 m. sausio 20 d. buvo apgyvendintas BI Nr. 1 (plotas – 28,77 m2), joje įrengtos 7 miegamosios vietos;

– 2016 m. sausio 21 d. – 2016 m. vasario 2 d. buvo apgyvendintas BI Nr. 17 (plotas – 11,25 m2), joje įrengtos 3 miegamosios vietos;

– 2016 m. vasario 3 d. – 2016 m. balandžio 28 d. buvo apgyvendintas KTP Nr. 40 (plotas – 12,59 m2), joje įrengtos 3 miegamosios vietos.

  1. AVSC, 2015 m. gruodžio 8 d. atlikęs periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 HN 134:2015 pažeidimų nenustatė (b. l. 29–31).
  2. Pareiškėjo sveikatos istorijoje (kopija (b. l. 52–77)), be kita ko, nurodyta: pareiškėjas serga I tipo cukriniu diabetu (b. l. 52); 2015 m. liepos 1 d., 22 d., rugpjūčio 4 d., 12 d., rugsėjo 16 d., 23 d., spalio 21 d., 28, lapkričio 4 d., 11 d., gruodžio 9 d., 2016 m. sausio 6 d., vasario 3 d., 10 d., 24 d., kovo 2 d., 4 d., balandžio 13 d. skundėsi, be kita ko, sutrikusiu miegu (b. l. 53–55, 57, 58, 61, 62, 64, 65, 67–70, 72); 2015 m. rugpjūčio 19 d., 26 d., rugsėjo 16 d., 23 d. spalio 21 d., 28 d., lapkričio 11 d., 18 d., 25 d., gruodžio 2 d., 30 d., 2016 m. vasario 10 d., 17 d. pareiškėjas skundėsi, be kita ko, stipriu galvos skausmu, nustatyta cefalgija (b. l. 56–58, 61–63, 67), 2015 m. spalio 28 d., lapkričio 11 d., 2016 m. kovo 17 d. nustatyta ir dispepsija (b. l. 61–62, 70); 2015 m. rugsėjo 8 d.–2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas gydytas LAVL dėl kataraktos (b. l. 74).
  3. Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 8-7218 (b. l. 82) patikslino duomenis, iš kurių matyti, kad: nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 20, kuri yra 15,58 m2 ploto, o joje įrengta 4 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji. Nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 39, kuri yra 11,85 m2 plotojoje įrengta 3 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji. Nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d., nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kuri yra 11,25 m2 ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji, nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 3 d. iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji. Nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 43, kuri yra 12,29 m2 ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji, nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji, nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 12 d. iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji. Nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 44, kuri yra 15,82 m2 ploto, joje įrengta 4 miegamosios vietos. Iki 2015 m. spalio 20 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 4 nuteistieji, po to iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji. Nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kuri yra 28,77 m2 ploto, o joje įrengta 7 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji. Nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 40, kuri yra 12,59 m2 plotojoje įrengta 4 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji.
  4. Be to, Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8-7497 (b. l. 84) pateikė kamerų schemas (b. l. 85-88), kuriose nurodyti tų kamerų plotai, taip pat jose esančių sanitarinių mazgų plotai.

II

 

1. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas E. C. prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą – 5 000,00 Eur už netinkamas, žiaurias, nežmoniškas, orumą žeminančias gyvenimo sąlygas Alytaus pataisos namuose. Nors atsakovės atstovo buveinės vieta priskirtina Regionų apygardos administracinio teismo teritorijai, tačiau pareiškėjo buvimo vieta yra Vilniaus pataisos namai (žr. skundą (b. l. 1-2), atsikirtimą į skundą (b. l. 49)), todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 2 dalį ši byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmiausia skundžiasi tuo, jog, esą, jam trūko kamerų ploto būnant Alytaus PN kamerų tipo patalpose ir/ar baudos izoliatoriuje. Pabrėžtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes E. C. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. (žr. skundą, b. l. 1-2).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 4, 5 punktus), konstatuoja, kad pareiškėjui būnant Alytaus PN kamerų tipo patalpose ir/ar baudos izoliatoriuje  nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pilnai pakako ploto, nes dažnai minėtosios kameros nebuvo pilnai užpildomos (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), o net jeigu ir buvo užpildomos, tai atmetus sanitarinio mazgo plotus (šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punkte nurodomi kamerų plotai jau yra paskaičiuoti atmetus sanitarinio mazgo plotus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą bei kamerų schemas (b. l. 85-88)), teisės aktuose numatyti kamerų ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Ypač pabrėžtina, kad tik pilnai apgyvendinus kamerų tipo patalpą Nr. 40, kuri yra 12,59 m2 ploto, kurioje įrengta 4 miegamosios vietos, būtų buvę pažeisti teisės aktuose numatyti kamerų ploto reikalavimai. Tačiau šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

  1. Pasak pareiškėjo, jam atliekant bausmę minėtose kamerose, Alytaus PN nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl ventiliacijos ir vėdinimo sistemos: ventiliacija ir mechaninė vėdinimo sistema kamerose iš viso nebuvo įrengta, ventiliacija buvo tik sanitariniame mazge. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, paaiškina, kad mechaninė vėdinimo sistema yra vėdinimas per langus. Taigi, šis vėdinimas buvo atliekamas, o pažeidimų Alytaus PN nenustatyta (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Be to, būdamas Alytaus PN pareiškėjas nesiskundė laikymo sąlygomis.
  2. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje nėra nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai. Taigi, nesant būtinos sąlygos viešajai civilinei atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų fakto), nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo E. C. skundą. Juolab, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, nes pareiškėjo sveikatos sutrikimų (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) negalima sieti su Alytaus PN veikla. Teismas taip pat ypač atkreipia dėmesį, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 5 d. (žr. voką, b. l. 3), t. y. po dviejų metų, kai buvo paleistas iš Alytaus PN. Tai irgi įrodo, kad pareiškėjas realiai neturtinės žalos nepatyrė.

 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo E. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                      Ernestas Spruogis


Paminėta tekste:
  • I-825-815/2018
  • CK
  • BVK
  • 3K-3-337/2006
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
  • 3K-3-327/2006