Civilinė byla Nr. 2-1167/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03269-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 127.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. A. ir atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ restruktūrizavimo bylą Nr. B2-3519-340/2014, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Remada“ restruktūrizavimo bylą; 2011 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtino RUAB „Remada“ restruktūrizavimo planą.

RUAB „Remada“ pateikė teismui prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus ir pratęsti restruktūrizavimo trukmę. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė terminą bendrovės vadovui pateikti kreditorių susirinkimo tinkamai patvirtintą restruktūrizavimo plano pakeitimą bei nepriklausomo auditoriaus atliktą šio pakeitimo įvertinimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi panaikino teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties dalį, kuria RUAB „Remada“ vadovui nustatytas terminas pateikti teismui bendrovės kreditorių susirinkimo tinkamai patvirtintą restruktūrizavimo plano pakeitimą; nustatė naują terminą nepriklausomo auditoriaus ataskaitai pateikti iki 2013 m. kovo 22 d.; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Trečiasis asmuo BAB bankas „SNORAS“ kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 24 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes RUAB „Remada“ nevykdo restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ir neatsiskaito su kreditoriais nustatytais terminais, ir tai reiškia, kad patvirtintas restruktūrizavimo planas nebus įvykdomas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi patenkino prašymą ir remdamasis ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylą nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir grąžino bylą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas restruktūrizuojamos bendrovės prašymas patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą ir pratęsti restruktūrizavimo proceso eigą nėra išspręstas, nors šių klausimų išsprendimas turi reikšmės tolimesniam įmonės restruktūrizavimo procesui.

RUAB „Remada“ palaikė prašymą dėl restruktūrizavimo plano, pateikto teismui 2012 m. liepos 10 d., patikslinimo. Nurodė, kad restruktūrizavimo plano pakeitimus patvirtino 2012 m. birželio 29 d. kreditorių komitetas. Būtinumą atlikti restruktūrizavimo plano pakeitimus sąlygojo tai, jog kreditorius BAB bankas „SNORAS“ nesuteikė finansavimo objekto - Gyvenamųjų namų kvartalo Grigiškėse, plėtojimui ir statybos darbams, todėl kilo poreikis derėtis su banku ir kitais kreditoriais dėl kreditinių įsipareigojimų mažinimo, ieškoti investuotojų. Kadangi dėl nurodytų aplinkybių antrieji restruktūrizavimo metai buvo prarasti, buvo būtina pratęsti restruktūrizavimo procedūrą penkeriems metams, norint kompensuoti antruosius (prarastus) metus. 2012 metais pakoreguotas planas gali būti įgyvendintas, minimaliai pakoregavus senus terminus. Restruktūrizavimo planas gali būti plėtojamas bendrovei bendradarbiaujant su UAB „Grižlita LT“, kuri įsigijo 33 proc. RUAB „Remada“ akcijų, todėl tikimasi, kad UAB „Grižlita LT“ teiks užsakymų. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta paimti dalį bendrovei priklausiusio miško ir sumokėti 1,6 mln. Lt kompensaciją. Dėl šių faktinių aplinkybių artimiausiu metu bendrovė tikisi gauti realių lėšų restruktūrizavimo planui įgyvendinti.

Trečiasis asmuo (kreditorius) BAB bankas „SNORAS“ prašė nutraukti RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylą, nes restruktūrizavimo planas nevykdomas be svarbių priežasčių. Paskutinė ataskaita apie restruktūrizavimo plano įvykdymą buvo pateikta kreditoriams 2012 metais. Patikslintas restruktūrizavimo planas taip pat negali būti realiai įgyvendintas, nes nėra finansavimo plane numatytai veiklai. UAB „Grižlita LT“ yra nepajėgi finansuoti gyvenamųjų namų Grigiškėse kvartalo statybą. Be to, kreditoriai užginčijo UAB „Grižlita LT“ akcijų įsigijimo sutartį. Sprendžiamam klausimui dėl bylos nutraukimo nėra teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, jog RUAB „Remada“ priteista 1,6 mln. Lt kompensacija už mišką, nes tuo atveju, jeigu bendrovės naudai priimtas sprendimas nebus panaikintas ar pakeistas, sunku numatyti, kada bendrovė realiai disponuos šiomis lėšomis ir kada galės pradėti veikti pelningai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė RUAB „Remada“ prašymą dėl pakeisto restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir restruktūrizavimo trukmės pratęsimo, o BAB banko „SNORAS“ prašymą patenkino ir RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylą nutraukė.

Dėl RUAB „Remada“ prašymo patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus ir pratęsti restruktūrizavimo trukmę

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad teikiamas planas, parengtas 2012 m. birželio – liepos mėnesiais, negali būti patvirtintas 2014 metais be pakeitimų, kaip negali būti toleruojama restruktūrizavimo procese tokia padėtis, kai restruktūrizavimo procesas buvo faktiškai nutrūkęs nuo 2012 metų iki 2014 metų dėl to, kad nebuvo tinkamai parengtas ir patvirtintas restruktūrizavimo planas. Objektyviai restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo dieną restruktūrizavimo plano korektūroje numatytas finansavimas nebuvo gautas, įrodymų apie derybas su potencialiais investuotojais teismui nepateikta, statybos darbai nepradėti. Bendrovės atstovo teigimu, bendrovė atliko parengiamuosius veiksmus – gavo statybos leidimus, atliko projektavimo darbus, tačiau įrodymų apie tai teismui taip pat nepateikta. Plano korektūroje siūloma pratęsti restruktūrizavimo procesą metams; antraisiais restruktūrizavimo metais skolų kreditoriams negrąžinti, skolas kreditoriams pradėti dengti trečiaisiais restruktūrizavimo metais, pastačius 12, iš jų pardavus 10 gyvenamųjų namų. Pirmieji restruktūrizavimo metai – nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. vasario mėn., taigi trečiaisiais restruktūrizavimo metais (nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. vasario mėn.) pagal patikslintą planą (korektūrą) turėtų vykti jau pastatytų gyvenamųjų namų pardavimas ir dengimos skolos. Atsižvelgiant į tai, kad statybos realiai nėra pradėtos ir finansavimas statyboms negautas, patikslinto plano (korektūros) realumas, teismo įsitikinimu, yra abejotinas.

Bylos nagrinėjimo metu restruktūrizuojamos bendrovės atstovai siejo patikslinto plano įgyvendinimą su finansavimo šaltiniais, susijusiais su civilinių bylų išnagrinėjimo rezultatais. Teismo vertinimu, kadangi tokie finansavimo šaltiniai restruktūrizavimo plano patikslinime (korektūroje) nebuvo numatyti, 2012 metų pateikto patikslinto plano realumas ir jo įgyvendinimo galimybės negali būti vertinamos atsižvelgiant į bylų, išnagrinėtų 2014 metais, rezultatus.

Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis abi RUAB „Remada“ atstovų paminėtos bylos baigėsi RUAB „Remada“ nenaudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byla Nr.2-398-861/2014, patenkino BAB banko „SNORAS“ ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1689-560/2013: patenkino atsakovo BAB banko „SNORAS“ priešieškinį, įpareigojęs restitucijos pagrindu grąžinamas turto (miško) įsigijimo išlaidas perduoti BAB bankui „SNORAS“ skolininko RUAB „Remada“ prievolių, užtikrintų hipoteka, atlyginimui. Taigi restruktūrizuojamos bendrovės lūkesčiai gauti lėšų gyvenamųjų namų kvartalo statybos projekto finansavimui pagal šių bylų išnagrinėjimo rezultatus nepasiteisino.

Bylos nagrinėjimo dieną nebuvo pateikta restruktūrizavimo plano pakeitimo (korektūros) įvertinimo auditorių ataskaita, kurią pateikti buvo įpareigotas RUAB „Remada“ vadovas. Bendrovės atstovų pateikti įrodymai – auditoriaus tarpinės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus, patikslinto plano įgyvendinimo galimybių neįrodo. Prielaida, kad bendrovė turi nekilnojamojo turto, kurio bendrovės likvidavimo atveju gali pakakti bendrovės kreditorių skoloms padengti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad patikslintas restruktūrizavimo planas (korektūra) yra realus ir vykdytinas bei gali būti patvirtintas.

Įvertinęs tai, kad visos restruktūrizavimo plano įgyvendinimo galimybės yra susijusios su gyvenamųjų namų kvartalo projekto įgyvendinimu, o šio projekto įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo finansavimo, kuris iki bylos nagrinėjimo teisme momento taip ir nebuvo gautas, teismas sprendė, kad nėra realių galimybių įvykdyti patikslintą restruktūrizavimo planą nei iš esmės, nei pakeitus terminus, kaip siūlė RUAB „Remada“ atstovė. Kreditorių reikalavimų patenkinimo terminų pakeitimas taip pat yra restruktūrizavimo plano pakeitimas ir tokiems pakeitimams turi pritarti bendrovės kreditoriai ĮRĮ nustatyta tvarka. Taigi prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimo ir restruktūrizavimo trukmės pratęsimo teismas atmetė (ĮRĮ 14 str. 6 d.).

RUAB „Remada“ atstovai nepagrįstai didelę reikšmę suteikia faktui, kad pateiktas teismui restruktūrizavimo plano pakeitimas (korektūra) buvo patvirtintas 2012 m. birželio 29 d. kreditorių komiteto, tačiau 2012 m. spalio 12 d. RUAB „Remada“ kreditorių susirinkimas, apsvarstęs bendrovės vadovo veiklos ataskaitą nuo bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki šaukiamo kreditorių susirinkimo dienos, konstatavo, kad restruktūrizuojamos bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra nevykdomos ir negali būti sėkmingai vykdomos, todėl nutarė nutraukti RUAB „Remada“ restruktūrizavimo procesą. Kreditorių susirinkimas taip pat įvertino direktoriaus siūlomus restruktūrizavimo plano pakeitimus ir nutarė netvirtinti restruktūrizavimo plano (korektūros) pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė restruktūrizuojamos bendrovės direktoriaus ir kreditoriaus T. A. skundą dėl 2012 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo ir jo nutarimų pripažinimo negaliojančiais; Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Esant tokioms bylos aplinkybėms, pripažinta, kad restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriai nemato bendrovės patikslinto restruktūrizavimo plano perspektyvos, jam nepritaria ir nesutinka tęsti restruktūrizavimo procedūrų. Objektyvūs nagrinėjamos bylos duomenys kreditorių išvadų pagrįstumo nepaneigia.

Dėl kreditoriaus BAB banko „SNORAS“ prašymo nutraukti RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylą

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia prieiti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Remada“ restruktūrizavimo planas nevykdomas ir yra visos prielaidos restruktūrizavimo procesui nutraukti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 4 p.). Prieš restruktūrizavimo plano patvirtinimą teismui buvo patekta UAB „Moore Stephens“ restruktūrizavimo plano audito ataskaita, kurioje auditoriai pripažino, kad 10,5 mln. Lt paskolos su 5 proc. metinėmis palūkanomis suteikimas yra būtina sąlyga suplanuotam statybos projektui įvykdyti. Byloje nėra ginčo, kad finansavimas statybų projektui iki šiol negautas, statybų projekto vykdymas nebuvo pradėtas, iki šiol bendrovė padengė tik 20 proc. pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sumos, t. y. 69 347,70 Lt iš bendros teismo patvirtintos 32 145 058,84 Lt kreditorių finansinių reikalavimų sumos. 2012 m. spalio 12 d. RUAB „Remada“ kreditorių susirinkimas konstatavo, kad patvirtintame bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra nevykdomos. Veiklos ataskaitos svarstymo metu bendrovės vadovas nurodė, kad BAB bankas „SNORAS“ nuo bankroto bylos iškėlimo dienos neteikia finansinių paslaugų ir negali suteikti kredito, konkrečių susitarimų su kitais investuotojais nėra, šiuo metu bendrovė negali dengti skolų, o skolų dengimas yra susijęs tik su Grigiškių projektu. Kadangi lėšos nebuvo gautos, nebuvo įmanoma tęsti veiklos – statybų ir pastatytų namų pardavimo. Įvertinę RUAB „Remada“ atstovo paaiškinimus, kreditoriai nutarė nutraukti restruktūrizavimo procedūrą, nes restruktūrizuojamos bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra nevykdomos. Nustatytos bylos aplinkybės kreditorių išvadų nepaneigė. Be to, RUAB „Remada“ atstovai nenurodė jokių realių prielaidų, kad gaus statybų projekto finansavimą, todėl tikėtina, jog teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas iki plane numatytos restruktūrizavimo proceso pabaigos – 2015 m. vasario mėn., nebus įvykdytas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 28 str.1 d. 4 p.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas T. A. ir atsakovas RUAB „Remada“ prašo teismo nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nepagrįstai vadovavosi dar neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2 -398-861/2014, bei neteisingai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-974/2014. Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-974/2014 nuspręsta nustatyti BAB banko „SNORAS“ naudai priverstinį įkeitimą į 1 660 679 Lt, gautiną pagal restituciją iš AB „Grigiškės“, tuo užtikrinant RUAB „Remada“ prievoles pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį Kr. 031-02204. Tai reiškia, kad šia dalimi kreditorius BAB bankas „SNORAS“ gauna 1 660 679 Lt savo reikalavimų patenkinimą trečiaisiais restruktūrizavimo metais ir tai yra dalis visų banko kreditinių reikalavimų, kylančių iš tos pačios kreditavimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad banko valdymą perėmė valstybė, tai ir ta kreditinių įsipareigojimų sumos dalis, kuri liko neįvykdyta pagal restruktūrizavimo planą antraisiais restruktūrizavimo metais, gali būti patenkinama, atlikus kitokius prievolių priešpriešinių įskaitymų susitarimus;

2) Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo, turėjo įvertinti kreditoriaus (AB banko „SNORAS“) elgesį, dėl kurio restruktūrizavimo plano įvykdymas buvo iš esmės apsunkintas. 2013 m. lapkričio mėnesį UAB „Grižlita“ buvo pateikusi šiam kreditoriui (bankui) pasiūlymą nupirkti kelis bankui įkeistus žemės sklypus už beveik 6 mln. litų, tačiau jis nesutiko, nors šios sumos būtų visiškai užtekę trečiųjų metų ir iš dalies ketvirtųjų metų restruktūrizavimo plane numatytiems įsipareigojimams įvykdyti. Be to, restruktūrizavimo planui bankas pažadėjo beveik 10 mln. litų finansavimą, tačiau tuo metu, kai finansavimo sandoriai turėjo būti pasirašyti, banko valdymą perėmė valstybė. Prasidėjus banko bankrotui, restruktūrizuojama bendrovė buvo priversta koreguoti restruktūrizavimo planą. Kai kreditorių komiteto sprendimo pritarti restruktūrizavimo planui teisėtumas buvo sprendžiamas teisme, kreditorius (bankas) sušaukė kreditorių susirinkimą ir savo turimais absoliučią daugumą lemiančiais balsais nusprendė panaikinti kreditorių komitetą ir nutraukti restruktūrizavimo bylą. Į visas RUAB „Remada“ pastangas spręsti restruktūrizavimo metu kilusias problemas kreditorius (bankas) atsakydavo neigiamai;

3) Nebuvo galimybės teismui pateikti audito išvados, nes tai išimtinai priklausė nuo kreditoriaus AB banko „SNORAS“ pozicijos. RUAB „Remada“ kreipėsi į keletą auditorių, tačiau nė vienas jų susidariusioje situacijoje (dėl neduoto finansavimo ir nekilnojamojo turto rinkoje esančio netikrumo) negalėjo pateikti savo išvadų, vietoje jų sutiko pateikti auditoriaus tarpinę ataskaitą. Apeliantai nesutinka, kad tokiu atveju tik auditoriaus išvada gali nulemti teismo sprendimą tvirtinti/netvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. ĮRĮ normos nenumato auditoriaus išvados kaip privalomo dokumento, kuris turi būti pateiktas teismui, todėl UAB „Remada“ teikė specialisto (auditoriaus) konsultacijas, kurioje paaiškinami restruktūrizavimo plano pakeitimų įgyvendinimo klausimai. 2014 m. vasario mėn. RUAB „Remada“ kreipėsi į kreditorių AB banką „SNORAS“ dėl naujo kreditorių susirinkimo sušaukimo, tačiau ir tokį pasiūlymą kreditorius atmetė;

4) Nebuvo teisinio pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą, nes restruktūrizavimo planą yra visiškai realu įvykdyti ir tai jau buvo įmanoma padaryti, kol kreditorius AB bankas „SNORAS“ neatmetė UAB „Grižlita“ pasiūlymo nupirkti 6 mln. Lt vertės žemės sklypus. AB bankui „SNORAS“ nesuteikus žadėto finansavimo, nebuvo įgyvendinta pagrindinė ir esminė restruktūrizavimo plano priemonė - nekilnojamojo turto Grigiškėse plėtra, tačiau dėl to nėra netinkamų RUAB „Remada“ veiksmų. Kadangi RUAB „Remada“ yra restruktūrizuojama, šis teisinis statusas apriboja jos galimybes gauti užsakymų. Visgi bendrovė turi pakankamai turto, parduodama žemės sklypus ji galėtų užsitikrinti pajamas iš statybos darbų šiuos sklypuose. Vieno kreditoriaus (AB banko „SNORAS“) interesai nutraukti restruktūrizavimą, negali nulemti visų kitų kreditorių interesų ir restruktūrizuojamos bendrovės tikslų, ypač kai toks kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis. Apeliantai mano, kad teismas neįsigilino į restruktūrizavimo plano pakeitimų turinį ir jų tinkamai neįvertino, todėl įstatymo leidėjo nustatytą teismo prerogatyvą aktyviai ginti viešąjį interesą restruktūrizavimo byloje yra netinkamai įgyvendinta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo BAB bankas „SNORAS“ prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į skundą nurodo šiuos motyvus:

1) Vertindamas RUAB „Remada“ finansines galimybes įvykdyti įsipareigojimus pagal restruktūrizavimo planą, teismas pagrįstai pasirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-974/2014, nes šia nutartimi patvirtinta svarbi bylai faktinė aplinkybė – lėšoms, gautinoms pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra nustatyta priverstinė hipoteka;

2) Teismas pagrįstai netvirtino 2012 m. birželio mėn. parengto RUAB „Remada“ restruktūrizavimo plano pakeitimų, nes pasikeitę duomenys neatitinka realios 2014 m. RUAB „Remada“ ekonominės - finansinės padėties. Pateiktame tvirtinti restruktūrizavimo plane nėra duomenų, kad UAB „Remada“ negalės vykdyti pagrindinės veiklos - statyti ir parduoti Grigiškių projekto gyvenamuosius namus. Tokią situaciją lėmė tai, kad UAB „Remada“ vadovas be kreditorių sutikimo perleido dalį nekilnojamo turto (nugriauti skirtus statinius) UAB „Grižlita“. Be to, plane finansiniai srautai nurodyti tokie, tarsi būtų vykdoma pagrindinė restruktūrizavimo veikla - statomi ir parduodami namai Grigiškių projekte;

3) Teismas reikalavo, kad UAB „Remada“ vadovas pateiktų auditoriaus ataskaitą ne tik tvirtinant restruktūrizavimo plano pakeitimą (korektyvą), bet ir tvirtinant restruktūrizavimo planą. Tokie teismo veiksmai buvo nuoseklūs, nepažeidė įstatymo nuostatų (ĮRĮ 13 str. 3 d.). Byloje pateiktos tarpinės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus negali būti laikomos tinkamomis auditoriaus ataskaitomis, nes ataskaitose nėra atsakyta į pagrindinį klausimą, kurį suformulavo teismas, t. y. ar patikslintame (pakeistame) RUAB „Remada“ restruktūrizavimo plane numatytos priemonės užtikrins ilgalaikį įmonės mokumą bei padės išvengti bankroto, todėl teismas pagrįstai nepatvirtino RUAB „Remada“ restruktūrizavimo plano pakeitimo (korektyvos), nes nustatė, kad pateikto dokumento duomenys neatitinka UAB „Remada“ faktinės ūkinės padėties ir įstatymo keliamų reikalavimų;

4) Apeliantai nepagrįstai teigia, kad RUAB „Remada“ restruktūrizavimo plano įvykdymo perspektyvos priklauso nuo kreditorių (banko) valios. UAB „Remada“ kreditoriai neturi pagrindo sutikti su UAB „Grižlita“ pasiūlymu, nes toks pasiūlymas kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas. Net jei toks pasiūlymas būtų pateiktas, jam nebūtų pritarta, nes UAB „Grižlita“ yra įsigijusi dalį UAB „Remada“ turto, kurio pardavimas nėra numatytas UAB „Remada“ restruktūrizavimo plane ir turto pardavimui nepritarė RUAB „Remada“ kreditorių susirinkimas. UAB „Remada“ perleidus UAB „Grižlita“ bankui įkeistoje žemėje esančius statinius, buvo pažeisti banko ir kitų UAB „Remada“ kreditorių interesai, nes žymiai sumažėjo žemės, kurioje perleisti statiniai, vertė. Statinius įsigijus UAB „Grižlita“, RUAB „Remada“ negali toliau vykdyti restruktūrizavimo plane numatytos namų statybos ir pardavimo Grigiškėse. Bankui pateikus ieškinį dėl sandorių, kurių pagrindu UAB „Grižlita“ įsigijo statinius iš UAB „Remada“, pripažinimo negaliojančiais, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-398-861/2014, ieškinį patenkino ir įpareigojo UAB „Grižlita“ sugrąžinti statinius UAB „Remada“. Sprendimas nėra įvykdytas. Tai, jog restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, įrodo ir ta aplinkybė, kad UAB „Remada“ nuo tada, kai paaiškėjo (2011 m. lapkričio mėn.), kad bankas nefinansuos UAB „Remada“ gyvenamųjų namų kvartalo statybos projekto Grigiškėse, per tris metus nesurado kito finansavimo šaltinio.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Atskirasis skundas               netenkintinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

              Dėl civilinės bylos sustabdymo

              2014 m. birželio 30 d. apeliantai T. A. ir atsakovas RUAB „Remada“ pateikė teismui prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta kasacine tvarka nagrinėjama byla Nr. 2-1689-560/2013, o nesant pagrindo sustabdyti, atnaujinti šios bylos nagrinėjimą ir paskirti byloje posėdį po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. CIK 979/2014. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteisė RUAB „Remada“ naudai 1,66 mln. Lt (civilinės bylos Nr. 2-1689-560/21013), tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė nurodytai sumai (1,66 mln. Lt) priverstinę hipoteką BAB banko „SNORAS“ naudai (civilinės bylos Nr. 2A-874/2014). RUAB „Remada“ pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, prašydamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantų teigimu, RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylos nutraukimui turi esminės reikšmės aplinkybė dėl bendrovei priteistų 1,66 mln. Lt, nes, patenkinus kasacinį skundą, RUAB „Remada“ galės susigrąžinti nurodytą sumą ir iš jos įvykdyti vėluojamus antrųjų bei trečiųjų restruktūrizavimo metų mokėjimus, įgis apyvartinių lėšų gyvenamųjų namų kvartalo projekto Grigiškėse plėtrai.

              Kreditoriai UAB „Apsaugos sistemos“ ir R. V. sutiko su prašymu dėl bylos sustabdymo ir prašė jį tenkinti apeliantų nurodytais argumentais.

              Kreditorius BAB bankas „SNORAS“ su apeliantų prašymu nesutiko, nurodydamas, kad kasacinio teismo sprendimas neturės esminės reikšmės RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylai, nes ir tuo atveju, jeigu RUAB „Remada“ atgautų pirmosios instancijos teismo sprendimu jai priteistas lėšas, jų (lėšų) neužtektų padengti visų pradelstų (apie 13,75 mln. Lt) bendrovės mokėjimų, o tuo labiau neliktų lėšų vykdyti gyvenamųjų namų statybą Grigiškėse.

              Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą ar jos nagrinėjimą atidėti iki kasacinės instancijos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. CIK 979/2014.

              Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu pripažino negaliojančiais sandorius dėl valstybinės reikšmės 6,16 ha ploto miško ir taikė restituciją, įpareigodamas RUAB „Remada“ grąžinti valstybei nekilnojamąjį turtą (mišką), o iš atsakovo AB „Grigiškės“ priteisė RUAB „Remada“ naudai 1 660 679 Lt, ir 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorį (lakštą), sudarytą tarp RUAB „Remada“ ir BAB banko „SNORAS“ (civilinės bylos Nr. 2-1689-560/2013). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatydamas BAB banko „SNORAS“ naudai priverstinį įkeitimą į nurodytu sprendimu iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ priteistus 1 660 679 Lt, tokiu būdu užtikrinant RUAB „Remada“ prievoles bankui pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. 031-02201 (civilinės bylos Nr. 2A-974/2014). Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties RUAB „Remada“ pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas (bylos Nr. CIK-979/2014). Šiuo metu posėdis byloje dar nėra paskirtas.

              Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

              Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

              Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos ar jos nagrinėjimą atidėti iki tol, kol bus išnagrinėtas kasacinis skundas, nes nėra jokio tiesioginio ryšio tarp šios ir kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, t. y. būsimas šios nagrinėjamos bylos teisinis rezultatas nėra priklausomas nuo kasacine tvarka nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1689-560/2013 turės įtakos RUAB „Remada“ turtinėms teisėms ir pareigoms, tačiau, nepriklausomai nuo to, koks jis (sprendimas) bus, visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su restruktūrizavimo plano pakeitimu, restruktūrizavimo pratęsimu ir nutraukimu, galima nustatyti ir šioje apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje.

              Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė pakeisto restruktūrizavimo plano patvirtinimo, restruktūrizavimo termino pratęsimo ir tokios (restruktūrizavimo) bylos nutraukimo klausimus, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Pažymėtina, kad restruktūrizavimo byla UAB „Remada“ buvo iškelta 2010 m. liepos 16 d., galiojant 2009 m. gruodžio 10 d. ĮRĮ redakcijai. 2010 m. liepos 2 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujai ĮRĮ redakcijai, iki jo įsigaliojimo pradėtų restruktūrizuoti įmonių restruktūrizavimas atliekamas pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad RUAB „Remada“ restruktūrizavimas buvo pradėtas iki 2010 m. spalio 1 d., todėl šios restruktūrizavimo bylos nagrinėjimui taikytinos 2009 m. gruodžio 10 d. ĮRĮ redakcijos nuostatos.

              Dėl RUAB „Remada“ pakeisto restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir restruktūrizavimo trukmės pratęsimo

              Pagal ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 punktą restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriams suteikta teisė priimti nutarimą siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą ir jo pakeitimus, tačiau galutinį procesinį sprendimą dėl restruktūrizavimo plano ar jo pakeitimų patvirtinimo priima restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas (ĮRĮ 15 str. 9 d., 13 str. 3 d.).

              Nagrinėjamu atveju pradinis RUAB „Remada“ restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi (3 t., 224, 225 b. l.). Iš teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano (3 t., b. l. 107-152 b. l.) matyti, kad RUAB „Remada“ restruktūrizavimas iš esmės buvo pagrįstas tuo, jog bus plėtojamas gyvenamųjų namų kvartalo Grigiškėse projektas, o iš statybos gaunamomis lėšomis atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais (plano 11.1.1 p.). Šio projekto įgyvendinimui buvo numatyta gauti 10 256 000 Lt paskolą iš kreditoriaus BAB banko „Snoras“ (plano 11.1.2 p.). Per pirmuosius restruktūrizavimo metus turėjo būti pradėti vykdyti projekto (statybos) darbai, o per kitus trejus metus – pardavinėjami namai ir iš gautų lėšų atsiskaitoma su RUAB „Remada“ kreditoriais (plano 11.1.2-11.1.5 p.). Bylos šalys neginčija fakto, kad paskola nebuvo gauta ir ji nėra gauta iki šiol, o dėl to nebuvo vykdomi paminėto projekto darbai.

2012 m. liepos 10 d. RUAB „Remada“ direktorius T. A. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu patvirtinti RUAB „Remada“ restruktūrizavimo plano korektūrą (4 t., 62, 63 b. l.). Pateiktame pakoreguotame restruktūrizavimo plane buvo numatyti tokie esminiai jo (pradinio plano) pakeitimai: restruktūrizavimo terminas pratęsiamas vieneriems metams, todėl bendras restruktūrizavimo terminas – penkeri metai; pirmaisiais ir antraisiais restruktūrizavimo metais vykdomos derybos su kitais bankais dėl paskolos projekto vystymui suteikimo; trečiaisiais ir ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais planuojama pastatyti 32 ir parduoti 26 gyvenamuosius namus; per penktuosius metus planuojama pastatyti 24 ir parduoti 22 gyvenamuosius namus. Įvertinęs šio (pakoreguoto) restruktūrizavimo plano sąlygas, pirmosios instancijos teismas atsisakė jį tvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šį klausimą išspręsti priešingai. Pagal 2012 m. parengtą restruktūrizavimą planą RUAB „Remada“ restruktūrizavimo pradžia nesikeičia ir jis (restruktūrizavimas) turi būti vykdomas nuo 2011 metų, tačiau, svarstant pakoreguotą restruktūrizavimo planą, buvo praėję daugiau nei treji restruktūrizavimo metai (2011-2014 m.), o per šiuos metus numatytos priemonės – neįvykdytos, todėl vien dėl to pakoreguotas restruktūrizavimo planas negali būti patvirtintas, t. y. restruktūrizavimo plano pakeitimai negali būti tvirtinami už praėjusius restruktūrizavimo metus, o naujas (aktualus) RUAB „Remada“ restruktūrizavimo planas teismui nebuvo pateiktas. Pagal pakoreguotą planą per pirmus ir antruosius (nuo 2011 iki 2013 m.) restruktūrizavimo metus turėjo būti gauta paskola gyvenamųjų namų kvartalo statybai, o per trečiuosius (2013 m.) metus turėjo būti pastatyta 12 ir parduota 10 gyvenamųjų namų, tačiau bylos duomenimis paskola iki šiol negauta, o planuotas gyvenamųjų namų skaičius nėra pastatytas ir parduotas, todėl akivaizdu, kad ir pakoreguotas planas už praėjusius restruktūrizavimo metus nebus įvykdytas.

              Sprendžiant dėl pakoreguoto restruktūrizavimo plano patvirtinimo, nėra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kaip bus galutinai išspręstos civilinės bylos Nr. 2-398-861/2014 bei Nr. 2-1689-560/21013. Kaip teisingai nustatė bylą nagrinėjantis teismas, šiuo metu nurodytose bylose priimti RUAB „Remada“ nepalankūs teismų sprendimai, kurie dar nėra įsiteisėję, tačiau nurodytų bylų baigtis iš esmės nepakeistų esamos situacijos. Kaip nustatyta, didžioji dalis (daugiau nei 3 m.) restruktūrizavimo metų jau yra praėję ir per juos numatytos restruktūrizavimo priemonės nėra įgyvendintos ir yra pagrindas manyti, kad nebus įgyvendintos, nes tokių įrodymų apeliantai nepateikė (CPK 177, 178 str.). Gyvenamųjų namų kvartalo Grigiškėse projektui užbaigti reikia apie 10 000 000 Lt investicijų, todėl netgi tuo atveju, jeigu kasacinės instancijos teismas panaikintų apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl priverstinės hipotekos į RUAB „Remada“ restitucijos būdu grąžinamą lėšų sumą (1 660 679 Lt), jos (pinigų sumos) neužtektų nei projektui įgyvendinti, nei atsiskaityti su RUAB „Remada“ kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 32 145 058,84 Lt.

              Sprendžiant ar pakoreguotas restruktūrizavimo planas yra ekonomiškai pagrįstas, reikšmingas tokio plano atitinkamas įvertinimas. RUAB „Remada“ vadovas turėjo pareigą pateikti teismui auditorių išvadą dėl plano įvertinimo (4 t., 157-160 b. l.), tačiau, jos nepateikus, pirmosios instancijos teismas vertino auditorių tarpines ataskaitas, kurių pagrindu pagrįstai pripažino, jog jos (tarpinės ataskaitos) neįrodo pakoreguoto restruktūrizavimo realumo ir to, kad jis gali būti realiai įgyvendinamas.

              Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog sprendžiant dėl pakeisto restruktūrizavimo plano patvirtinimo, būtina įvertinti kreditoriaus BAB banko „SNORAS“ elgesį, kuris, apeliantų teigimu, sąlygojo tai, kad restruktūrizavimo plano įvykdymas iš esmės buvo apsunkintas. Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 10 dalį, už teismo patvirtinto įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimą atsakovo įmonės vadovas ir įmonės administratorius (jeigu jis paskirtas) pagal savo kompetenciją (ĮRĮ 15 str. 10 str.), todėl už tai, kad nebuvo pasiekti RUAB „Remada“ restruktūrizavimo tikslai, atsako nurodyti subjektai. Bylos duomenimis BAB bankas „SNORAS“ yra didžiausias RUAB „Remada“ kreditorius, kurio turima finansinių reikalavimų suma sudaro 27 100 454,27 Lt iš bendros visų kreditorių 32 145 058,84 Lt reikalavimų sumos, todėl bankas, kaip hipotekos kreditorius, turi teisę savo nuožiūra nuspręsti dėl jam įkeisto turto teisinio likimo arba priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo. Apeliantai patvirtina, kad paskola RUAB „Remada“ nebuvo suteikta dėl to, kad bankrutavo AB bankas „SNORAS“, o, esant bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, visus su bendrovės turtu susijusius klausimus sprendžia bendrovės kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 5 p.).

              Dėl RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo

              Restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės – komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas iš išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), tačiau šis procesas įmanomas tik tuo atveju, jeigu yra griežtai vykdomas restruktūrizavimo planas, kurio pagrindas - pasiektas kompromisinis susitarimas tarp skolininko – finansinių sunkumų turinčios įmonės, bei kreditorių. Priešingu atveju būtų iš esmės pažeistos kreditorių teisės bei teisėti interesai, o būtent dėl to įstatymo leidėjas nustatė, kad šis pažeidimas gali būti savarankiškas restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.).

              Nutraukti restruktūrizavimo bylą gali tik teismas (ĮRĮ 24 str. 1 d.), kurio vaidmuo restruktūrizavimo procese nėra formalus, todėl jis (teismas) turi priimti sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai. ĮRĮ 24 straipsnis nustato, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš numatytų sąlygų, viena iš jų – kai paaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.). Šiuo pagrindu ir buvo grindžiamas BAB banko „SNORAS“ prašymas dėl RUAB „Remada“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo (5 t., 134-136 b. l.). Iš esmės analogišką restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindą numato ir šiuo metu galiojančio ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį restruktūrizavimo byla nutraukiama, kai restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Taigi restruktūrizavimo bylos nutraukimui ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi būti nustatytos dvi būtinosios sąlygos: restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas.

              Byloje esančių duomenų pagrindu galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad RUAB „Remada“ restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebuvo ir nebus įgyvendintos, o RUAB „Remada“ neįrodė, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintą RUAB „Remada“ restruktūrizavimo planą, RUAB „Remada“ restruktūrizavimo procesas turėjo būti įgyvendintas per ketverius metus, t. y. nuo 2011 metų iki 2015 metų vasario mėnesio, vykdant nekilnojamojo turto Grigiškėse plėtrą, tačiau bylos duomenys įrodo, kad pagrindinė ir esminė restruktūrizavimo plano priemonė (nekilnojamojo turto Grigiškėse plėtra) iki šiol nėra pradėta vykdyti, statybos nevyksta. Kadangi bendrovė negavo planuotų pajamų iš nekilnojamojo turto statybų Grigiškėse, tai sąlygojo RUAB „Remada“ prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą. Iki šiol patenkinta 69 347,70 Lt kreditinių reikalavimų iš 32 145 058,84 Lt, t. y. patenkinti kreditiniai reikalavimai sudaro tik nežymią dalį iš visos RUAB „Remada“ kreditinių reikalavimų sumos. Kadangi iki restruktūrizavimo termino pabaigos (2015 m. vasario mėn.) liko mažiau nei vieneri metai, todėl nėra pagrindo teigti, jog patvirtintas restruktūrizavimo planas bus įvykdytas. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, jog iki šiol apeliantai nepateikė įrodymų, jog gavo ar gali gauti reikiamo dydžio (apie 10 000 000 Lt) finansavimą gyvenamųjų namų statybai, t. y. neįrodė, kad restruktūrizavimo planas ateityje bus vykdomas tinkamai ir restruktūrizavimo tikslas bus pasiektas (CPK 178, 179 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti, kad yra abi būtinos sąlygos nutraukti RUAB „Remada“ restruktūrizavimą bylą (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.).

              Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl neįvykdyto restruktūrizavimo plano nebuvo netinkamų RUAB „Remada“ veiksmų, nagrinėjamu klausimu neturi teisinės reikšmės. Priežastys, lėmusios tai, jog restruktūrizavimo planas nebuvo įvykdytas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

              Apeliantai teigia, kad RUAB „Remada“ turi pakankamai turto (žemės sklypų), kuriuos parduodama bendrovė galėtų užsitikrinti reikiamas pajamas, tačiau pagal teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano 12.1 punktą restruktūrizavimo laikotarpiu nebuvo planuojama parduoti UAB „Remada“ naudojamą ilgalaikį ar trumpalaikį turtą. RUAB „Remada“ restruktūrizavimo procesas buvo paremtas gyvenamųjų namų Grigiškėse statyba ir jų pardavimu, kuris, kaip nustatyta, nebuvo įgyvendintas.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

              Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Nijolė Piškinaitė