Civilinė byla Nr. e2-256-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00290-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. G. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. J., M. L., A. B., R. M., notarė Renata Krūvelytė,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. G. ir I. G. 2019-04-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:    

1.1.       sumažinti su atsakovu V. J. 2016-12-23, 2017-11-27, 2018-01-19, 2018-02-14 sudarytose paskolos sutartyse nustatytą 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną normą iki 0,02 proc. bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį;   

1.2.       pripažinti negaliojančiais ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus 2018-06-08 vekselį 10 000 Eur sumai, 2018-07-24 vekselį 10 200 Eur sumai, 2018-07-24 vekselį       5 500 Eur sumai, 2018-07-27 vekselį 13 000 Eur sumai, 2018-07-27 vekselį 30 600 Eur sumai;

1.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose: Nr. 0034/19/00049,         Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00030, Nr. 0034/19/00029, Nr. 0034/18/01373,                     Nr. 0034/18/01372, Nr. 0034/18/01237, Nr. 0034/18/01152, Nr. 0034/18/01148.

3.       Nurodė, kad iš ieškiniu ginčijamų sutarčių kylančių prievolių įvykdymas yra užtikrintas maksimaliąja hipoteka, kurios suma du kartus viršija pagrindinę skolą. Iš įkeisto turto bus išieškoma ne tik pagrindinė skola, bet ir neprotingai didelės netesybos. Tol, kol teismas sprendimu nenustatė, ar netesybos nėra neprotingai didelės, išieškojimo veiksmai iš įkeisto turto privalo būti sustabdyti. Tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad netesybos vis dėlto yra neprotingai didelės ir jas sumažintų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių netesybos jau gali būti išieškotos iš įkeisto turto. Taigi, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu.   

4.       Kauno apygardos teismas 2019-04-30 nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose          Nr. Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00030, Nr. 0034/19/00029,                     Nr. 0034/18/01373, Nr. 0034/18/01372, Nr. 0034/18/01237, Nr. 0034/18/01152,                       Nr. 0034/18/01148 iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.

5.       Atsakovas V. J. 2019-07-02 pateikė teismui prašymą patikslinti ir pakeisti 2019-04-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nestabdyti priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose dėl 204 000 Eur, 110 000 Eur, 39 200 Eur, 30 000 Eur skolų ir 0,02 netesybų už kiekvieną uždelstą dieną išieškojimo. Taip pat prašė nustatyti ir pranešti iš jo reikalaujamą sumokėti į teismo sąskaitą sumą ar laidavimo už atsakovą sąlygas, kuriomis Kauno apygardos teismas sutinka panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti ir pranešti, kurios vertės ir kurį turtą jis turi įkeisti ieškovų naudai, kad būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

6.       Kauno apygardos teismas 2019-07-26 nutartimi atsakovo V. J. prašymą patenkino iš dalies – panaikino dalį 2019-04-30 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir leido atlikti šiuos vykdymo veiksmus: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 leido iš ieškovų atsakovui išieškoti 110 000 Eur negrąžintą paskolą; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 leido iš ieškovų atsakovui išieškoti 30 000 Eur negrąžintą paskolą; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 leido iš ieškovų atsakovui išieškoti 39 200 Eur negrąžintą paskolą; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 leido iš ieškovų atsakovui išieškoti 204 000 Eur negrąžintą paskolą; 5) kitą prašymo dalį atmetė.

7.       Atsakovas V. J. 2019-08-03 pateikė dar vieną prašymą iš dalies panaikinti 2019-04-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atlikti šiuos vykdymo veiksmus: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 leisti papildomai išieškoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos 110 000 Eur sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ieškinyje reikalaujamam senaties laikotarpiui; notaro M. L. paimtą atlyginimą už prašymo dėl 2019-01-09 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. ML-196, atlikimo patvirtinimą – 10,43 Eur bei už vykdomojo įrašo išdavimą – 228,96 Eur, kreditoriaus sumokėtą notarui kompensaciją už patikras registruose – 17,20 Eur, kompensaciją, kreditoriaus sumokėtą notarui už kitas kreditoriaus prašymu notaro atliktas paslaugas – 3,50 Eur, notaro iš kreditoriaus paimtą atlyginimą už duomenų perdavimą Hipotekos registrui – 8,69 Eur, iš viso 268,78 Eur; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 leisti papildomai išieškoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos pagrindinio reikalavimo 30 000 Eur sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ieškinyje reikalaujamam senaties laikotarpiui; notaro atlyginimą už            2019-01-08 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK-98, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 78,54 Eur, kompensaciją už patikrą registruose – 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur, iš viso 95,80 Eur; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/0030 leisti papildomai išieškoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos pagrindinio reikalavimo           39 200 Eur sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ieškinyje reikalaujamam senaties laikotarpiui; notaro atlyginimą už 2019-01-08 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 94, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 96,94 Eur, kompensaciją už patikrą registruose – 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur, iš viso 114,20 Eur; 4) vykdomojoje byloje                   Nr. 0034/19/0029 leisti papildomai išieškoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos pagrindinio reikalavimo 204 000 Eur pinigų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną ieškinyje reikalaujamam senaties laikotarpiui; notaro atlyginimą už 2019-01-08 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 96, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 308,16 Eur, kompensaciją už patikrą registruose 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur, iš viso 325,42 Eur.   

8.       Nurodė, kad atsakovai neginčija 383 200 Eur paskolos bei 0,02 proc. dydžio netesybų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo negrąžintų paskolų, kurios sudaro 14 025,12 Eur. Šios sumos atsakovas negali panaudoti administracinės paskirties pastato remontui, gyvenamųjų namų projekto užsakymui, apmokėjimui ir statybai, dukros gyvenamojo namo ir ūkinio pastato finansavimui, skolos sutuoktinei ir dukrai grąžinimui, kuri negali laiku baigti pradėtų statybos darbų, vasaros atostogoms finansuoti, psichologinei reabilitacijai užsienyje nuo ieškovų, valstybės institucijų vykdomo persekiojimo, investavimui į nekilnojamąjį turtą, skolų, palūkanų ir vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose sumokėjimui, teisminei gynybai baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovui buvo pareikšti kaltinimai. Pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principus, proceso šalių interesų pusiausvyrą, ieškovams sudaro galimybes nuo teismo ir antstolio slėpti baudžiamojo proceso Nr. M-2-03-00389-19 medžiagoje nustatytas jų nekilnojamojo turto nuomos pajamas.

9.       Atsakovas taip pat prašė nustatyti ir jam pranešti, kurios vertės ir kurį turtą jis turi įkeisti ieškovų naudai, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Kauno apygardos teismas 2019-10-01 nutartimi atsakovo V. J. prašymą patenkino iš dalies – pakeitė 2019-04-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atlikti šiuos vykdymo veiksmus: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, pagal 2019-01-09 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. ML-196, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už prašymo dėl 2019-01-09 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. ML-196, atlikimo patvirtinimą – 10,43 Eur bei už vykdomojo įrašo išdavimą – 228,96 Eur, sumokėtą notarui kompensaciją už patikras registruose – 17,20 Eur, kompensaciją, kreditoriaus sumokėtą notarui už kitas kreditoriaus prašymu notaro atliktas paslaugas – 3,50 Eur, notaro iš kreditoriaus paimtą atlyginimą už duomenų perdavimą Hipotekos registrui – 8,69; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031, pagal 2019-01-08 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RK- 98, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už 2019-01-08 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 98, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 78,54 Eur, kompensaciją už patikrą registruose – 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030, pagal 2019-01-08 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RK- 94, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už 2019-01-08 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 94, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 96,94 Eur, kompensaciją už patikrą registruose – 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, pagal 2019-01-08 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RK- 96, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už 2019-01-08 vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 96, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 308,16 Eur, kompensaciją už patikrą registruose 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur; 5) kitą prašymo dalį atmetė.    

11.       Teismas pažymėjo, kad prašymo dalis dėl leidimo išieškoti 0,02 proc. dydžio delspinigius vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00030 ir                 Nr. 0034/19/00029 išspręstas ir atmestas Kauno apygardos teismo 2019-07-26 nutartimi. Be to, pažymėjo, kad antstolis priverstinį išieškojimą vykdo tokioje apimtyje, kuri yra nurodyta jam pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose. Notaro atliktas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 5 dalis). Notaro vykdomajame įraše yra aiškiai apibrėžtos antstolio veiklos ribos, kurių jis privalo laikytis vykdymo procese atlikdamas CPK nustatytus veiksmus. Paminėtos vykdomosios bylos pradėtos pagal vykdomuosius įrašus, kuriuose nurodytas 0,5 proc., o ne 0,02 proc. netesybų išieškojimas, todėl atsakovo prašymas leisti vykdyti 0,02 proc. netesybų priverstinį išieškojimą, nesant tokio vykdomojo dokumento, yra nepagrįstas. Juo labiau ir ieškovų prieštaravimuose teisingai pažymima, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos yra nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas, kuomet siekiama modifikuoti sutartinių netesybų dydį, neišnyko.     

12.       Tuo tarpu spręsdamas dėl aptartose vykdomosiose bylose atliekamų vykdymo veiksmų, susijusių su vykdomuosiuose įrašuose nurodytų atsakovo (kreditoriaus) turėtų notaro atlyginimo ir su vykdomųjų įrašų išdavimu susijusių išlaidų priverstiniu išieškojimu, teismas pažymėjo, kad net ir ieškinio patenkinimo atveju vykdomieji įrašai, kurie neatsiejamai susiję su šiomis paskolomis, gali būti pakeisti tik tose dalyse, kuriose ieškovai prašo pakeisti jose sutartą netesybų dydį. Todėl priverstinių vykdymo veiksmų sustabdymas, kiek tai susiję su ieškovų neginčijamų negrąžintų paskolos sumomis, tiek ir su vykdomųjų įrašų atlikimu susijusių sumų išieškojimu, būtų neproporcinga priemonė, nes ginčas dėl šių sumų išieškojimo pagal ieškovų ieškinio reikalavimus nėra sprendžiamas, kaip ir nėra sprendžiamas ginčas dėl hipotekos sutarčių nuginčijimo. Santykių dalyje, kurioje ginčas nekilęs, laikinųjų apsaugos priemonių palikimas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes atsakovo teisės negali būti suvaržytos labiau nei tai būtina, siekiant užtikrinti ieškovų pareikštų reikalavimų įvykdymą. Todėl prašymo atitinkamą dalį teismas  patenkino, pakeisdamas 2019-04-30 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

13.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus tokius ieškovų argumentus, kad vykdant priverstinį išieškojimą vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas dalimis, nes tai prieštarautų CPK ir  galėtų lemti kreditoriaus interesų pažeidimą. Pažymėjo, kad CPK 627 straipsnis taip pat reglamentuoja antstolio teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, todėl prasidėjus vykdymo procesui, o ieškovams ginčijant tik vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas, atlikimo pagrindo dalį, priverstinis išieškojimas galimas ieškovų neginčijamoje dalyje, šioje dalyje vykdomosios bylos nestabdant.    

14.       Spręsdamas atsakovo prašymą nustatyti ir atsakovui pranešti, kurios vertės ir kurį turtą jis turi įkeisti ieškovų naudai, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teismas pažymėjo, kad kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka. Kadangi ieškovai savo pažeistas teises gina pareikšdami ieškinį dėl pripažinimo, o ne dėl priteisimo, atsakovo prašymas nustatyti piniginių lėšų ar turto įkeitimą sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovai G. G. ir I. G. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019-10-01 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

15.1.       Nepagrįsta teismo išvada, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą taikytina CPK 148 straipsnio 1 dalis. Laikinųjų apsaugos priemonių daliniam panaikinimui gali būti taikoma tik CPK 149 straipsnio 1 dalis.

15.2.       CPK 148 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik esant bylos šalies prašymui vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, tačiau šioje situacijoje atsakovas reiškė prašymą dėl jų dalies panaikinimo, o ne dėl vienos pakeitimo kita. Teismas, taikydamas CPK 148 straipsnio 1 dalį savo iniciatyva, t. y. be bylos šalies prašymo, pasielgė neteisėtai.   

15.3.       Atsakovas prašymą grindė ne pasikeitusiomis aplinkybėmis, o poreikiu tiksliau nustatyti jam padarytą žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. neįrodinėjo būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui – pasikeitusių aplinkybių.

15.4.       Atsakovas patyrė notarinių veiksmų atlikimo išlaidas 2019 metų sausio 8-9 d., tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik 2019-04-30, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po atsakovo patirtų išlaidų. Tai reiškia, kad atsakovo patirtos išlaidos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl atsakovo prašymas negalėjo būti tenkinamas.

16.       Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į atskirąjį skundą, prie kurio prisidėjo ir atsakovas V. J., nurodo, kad su juo nesutinka, prašo skirti ieškovams 5 000 Eur baudą, pusę jos sumokant atsakovui, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:   

16.1.       Teismas teisingai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeis proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nepagrįstai patyrė nuostolius.

16.2.       Ieškovai neturi teisės nurodinėti atsakovui, kokiu būdu ginti pažeistas teises. Be to, ieškovai nesumokėjo CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyto pusės žyminio mokesčio dydžio užstato už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris pateiktas iki ieškinio priėmimo.

16.3.       Priešingai nei teigia ieškovai, faktinės aplinkybės pasikeitė, dėl ko teismas pagrįstai panaikino dalį laikinųjų apsaugos priemonių. Į bylą trečiuoju asmeniu įstojo                    A. J., kuri kartu su atsiliepimu į ieškinį nurodė naujas faktines aplinkybes, ieškovai ėmėsi priemonių turtui ir pajamoms nuslėpti, jų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų  

17.       Trečiasis asmuo A. J. kartu su atsiliepimu į apeliantų G. G. ir I. G. atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus – antstolio S. Užkuraičio 2019-09-06 patvarkymą dėl informacijos suteikimo ir apelianto G. G. atsakymą į jį, antstolio S. Užkuraičio pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo ir jos bei atsakovo V. J. 2019-10-02 skundą dėl antstolio veiksmų.

18.       Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus ir nenurodė aplinkybių ar argumentų, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, be to, nenurodė, kaip aptarti įrodymai yra susiję su atsiliepimu ir jame dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.    

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sąlygų  

19.       Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra Kauno apygardos teismo 2019-10-01 nutarties, kuria buvo pakeista dalis 2019-04-30 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 148 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarką. Teigia, kad atsakovo V. J. prašymas kvalifikuotinas kaip prašymas panaikinti dalį              2019-04-30 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir turėjo būti atmestas neįrodžius šios normos taikymo sąlygos, t. y. pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas.   

21.       Apeliantai teisūs teigdami, kad CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje numatyti du savarankiški atvejai, kuomet gali būti peržiūrimos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – CPK 148 straipsnyje įtvirtinta vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarka, CPK 149 straipsnyje – jų panaikinimo tvarka.    

22.       Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis (rūšis), bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

23.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros bei efektyviai užtikrintų pareikštus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2017-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018).    

24.       Tuo tarpu pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo           2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017, 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017,            2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).   

25.       Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos, abiem atvejais – tiek siekiant dalies taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir jų pakeitimo (masto sumažinimo) – esminę reikšmę turi teismo taikytų ribojimų atitiktis proporcingumui ir ekonomiškumui, taip pat proceso šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas ir taikytų ribojimų efektyvumas. Neabejotina, kad pertekliniai ribojimai šių principų neatitinka. 

26.       Todėl šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti apeliantų skundo teiginiai, kad, vadovaujantis CPK 149 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės ar jų dalis galėtų būti panaikintos tik esant faktinių aplinkybių, lėmusių jų taikymą, pasikeitimui – jos gali būti panaikinamos ir įrodžius jų neatitikimą proporcingumo ar ekonomiškumo principams, šalių interesų derinimo taisyklės pažeidimą. Aptartų principų pažeidimas yra pakankamas pagrindas spręsti tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, tiek ir dėl dalies jų panaikinimo. Iš esmės abiem atvejais tai galėtų būti ir perteklinių ribojimų panaikinimas, nepaisant to, kurią procesinę formą (panaikinimą ar pakeitimą) šalis pasirenka. 

27.       Todėl vien tokia aplinkybė, kad atsakovas, savo 2019-08-03 prašyme įrodinėdamas aptartų principų pažeidimo faktą, kartu prašė laikinųjų apsaugos priemonių dalį panaikinti, o teismas skundžiama nutartimi priėmė procesinį sprendimą jas pakeisti, nesudaro savaime pakankamo pagrindo vertinimui, kad buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis, pažeisti šalių teisėti interesai. Tai nekeičia priimto procesinio sprendimo esmės, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328, 338 str.).    

28.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2019-04-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kiek jos yra susijusios su vykdomųjų įrašų išdavimo išlaidų išieškojimo sustabdymu, yra perteklinė priemonė ir niekaip nedaranti įtakos būsimo šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymui.

29.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, kad, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas).

30.       Nagrinėjamu atveju apeliantai į teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydami sumažinti paskolos sutartimis sulygtą delspinigių normą nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc., pripažinti negaliojančiais apelianto G. G. atsakovo naudai pasirašytus vekselius. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir neginčija patys apeliantai, sprendžiant atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimą ginčo dėl pačių paskolų dalyko (jų sumos) nebuvo kilę, t. y. apeliantai savo pareigos grąžinti atsakovui 383 200 Eur skolą neginčijo. Apeliantų 2019-09-04 patikslintą ieškinį, kuriame buvo suformuotas naujas reikalavimas – pripažinti, kad jiems faktiškai buvo paskolinta mažesnė suma, t. y. ne 383 200 Eur, o 313 000 Eur, Kauno apygardos teismas 2019-09-16 nutartimi atsisakė priimti.

31.       Vadinasi, skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu egzistavo tokia faktinė situacija, kai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdyti ir tie vykdymo veiksmai, kurie buvo nukreipti į pačios skolos ir į išlaidų, patirtų išduodant vykdomuosius įrašus, išieškojimą. Reikalavimų, susijusių su vykdomųjų įrašų išdavimo išlaidomis, jų (ne)pagrįstumu nereiškiama, taigi jų išieškojimo iš apeliantų proceso sustabdymas yra perteklinė, sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos neatliekanti priemonė.

32.       Nuosekliai plėtojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

33.       Šiame kontekste sutiktina su atsakovo prašyme išdėstytais bei pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad su vykdomųjų įrašų išdavimu susijusių išlaidų, kuomet pagrindinė skola nėra ginčijama, išieškojimo sustabdymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo – principams ir suvaržo atsakovo teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tiesiogiai su pareikštais reikalavimais ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas ne tik pažeidžia minėtus principus, tačiau yra ir neteisėtas. Kaip buvo nurodyta pirmiau, teismas gali taikyti tik tokius ribojimus, kurie yra būtini ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.    

34.       Konstatuotina, kad šį procesinį klausimą teismas iš esmės išsprendė teisingai, o apeliantų atskirojo skundo argumentai  kitokio vertinimo nesuponuoja.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo      

35.       Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą, prie kurio prisidėjo ir atsakovas V. J., prašo skirti apeliantams 5 000 Eur baudą, pusę jos sumokant atsakovui, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliantai, teikdami nepagrįstus atskiruosius skundus, piktnaudžiauja jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą.

36.       Baudai pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti turi būti nustatytas dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomus teiginius, kad apeliantai atskirąjį skundą pateikė vien siekdama piktybiškai vilkinti procesą. Teisę apskųsti jam nepalankų teismo procesinį sprendimą aukštesnės instancijos teismui turi kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo, juolab kad ir pats atsakovas šia teise naudojasi itin aktyviai. Atskirojo skundo padavimas taip pat neturėjo įtakos ir nagrinėjamos bylos proceso eigai ar trukmei, pirmosios instancijos teismas ginčą galėjo nagrinėti toliau.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a : 

        Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė