Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-89-106-2008].doc
Bylos nr.: 1-89-106/2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudž

 

Baudž. byla Nr. 1-89-106/2008

   Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.7, 1.1.8.6. 2, 1.1.8.6.6,

1.2.3.1, 2.3.6.4.5, (S)



 

 

 

 

 

        KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

 

 

         N U O S P R E N D I S

       LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

 

 

 

2008  m. birželio  17 d. 

Klaipėda 

 

 

 

 

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, 

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,

nukentėjusiosioms L. G. ir  E. I.,

kaltinamajai L. V.,

kaltinamosios gynėjui advokatui Eugenijui Paročkai,

vertėjai Anželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.  (duomenys neskelbtini), be pilietybės,  rusė,   ištekėjusi,   specialaus pagrindinio išsilavinimo,  gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 129 str. 1 d.,

 

n u s t a t ė:

 

L. V. tyčia nužudė žmogų.

Kaltinamoji L. V. 2008 m. vasario 26 dieną, apie 00 valandą 20 minučių, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su S. I. metu, virtuviniu peiliu vieną kartą smogė pastarajam į krūtinę, padarydama S. I. durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą ir kiaurinį širdies (dešinio skilvelio ir pertvaros) bei širdies plėvės sužalojimą ir, išsivysčius širdies tamponadai,  S. I. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Kaltinamoji L. V. kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad 2008 m. vasario 25 d. vakare kartu su sugyventiniu S. I. prie parduotuvės, esančios Statybininkų prospekte netoli jų namų, kartu su dar keliais nepažįstamais asmenimis gėrė degtinę ir kitus alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. kartu su sugyventiniu jį grįžo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tik kitame kambaryje taip pat gyvena jos mama I. S. ir dukterėčia J. R.. Ji atsigulusi labai greitai užmigo, o apytiksliai  apie   23.00   valandą,   tikslaus   laiko   neatsimena,   ją  pradėjo   žadinti  jos sugyventinis S. I. ir reikalauti cigarečių. Ji atsakė, kad cigarečių neturi, bet S. I. toliau jų reikalavo, triukšmavo, keikėsi, bandė jai įspirti, neklausė jos mamos I. S., puolė atėjusią jo raminti dukterėčią J. R., norėdamas ją sugriebti už kaklo. Apie 00.20 valandą L. V. paėmė ant skalbimo mašinos gulėjusį virtuvinį peilį oranžine rankena ir, nežiūrėdama kur pataikys, juo smeigė S. I..  Po minėto smūgio peiliu S. I. susiėmė už krūtinės ir nuėjęs prie buto durų suklupo bei ėmė sunkiai kvėpuoti. Ji matė, kad peilis, kuriuo ji smogė S. I., yra kruvinas ir kambaryje prilašėję kraujo. Ji liepė savo dukterėčiai kviesti greitąją pagalbą, o pati apsirengusi paltu išėjo į lauką. Nepažįstamo žmogaus paprašiusi cigaretės, ji užsirūkė, norėdama nuvalyti kruviną peilį, kuriuo įdūrė S. I., įsmeigė į žemę, po to įsikišo į kišenę. Po kurio laiko grįžusi namo, ji sužinojo, kad S. I. mirė, bute buvusio policininko paprašė leidimo nueiti į tualetą ir tualete, norėdama paslėpti, peilį užkišo už klozeto. Su S. I. jie gyveno kartu apie trejus metus, dažnai pykosi, kildavo muštynės, ji S. I. yra sužalojusi į galvą suduodama mediniu kopūstų grūstuvu. Įvykio metu ji buvo išgėrusi, tačiau girta nesijautė. Ji  labai gailisi, kad nužudė S. I., suduodama peilio ašmenimis, S. I. nužudyti nenorėjo.

Kaltinamosios L. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jos parodymais, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad žuvusysis S. I. yra jos brolis. Paskutinį kartą brolį ji matė maždaug prieš mėnesį iki įvykio, ragino brolį mesti sugyventinę L. V., nes žinojo, kad ši girtauja, vartoja smurtą prieš brolį, ne kartą jį buvo sužalojusi peiliu. S. I. buvo prasitaręs, kad kada nors L. V. jį užmuš. S. I. buvo labai darbštus, taikus žmogus, pradėjo labai stipriai gerti, kai susidėjo su L. V., dėl to išsiskyrė su žmona.

Nukentėjusioji E. I. parodė, kad S. I. yra jos sūnus, apie trejus metus gyveno su sugyventine L. V.. Iš velionio  sūnaus pasakojimų žino, kad L. V. girtavo, reikalaudavo iš S. I. pinigų, o kai šis jų neturėdavo, varydavo S. I. iš namų. Ne kartą matė sūnų sužalotą, matė sūnaus supjaustytą striukę, randus ant veido ir kaktos.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2008m. vasario 25 d., apie 19.00 valandą, tikslaus laiko neatsimena, į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), grįžo išgėrusi jos dukra L. V., nenusivilkusi palto nuėjo miegoti į kambarį ir iš karto užmigo. Apytikriai po 20 minučių grįžo girtas  dukters sugyventinis S. I. ir atsigulė miegoti šalia miegančios L. V.. Apie 22.00 valandą dukters kambaryje ji išgirdo didelį triukšmą, girdėjo S. I. šaukiant: „Duok, duok man, tu man žadėjai“, supratusi, kad taip S. I. seksualiai priekabiauja prie L. V.. Triukšmui nenutylant, ji iš savo kambario nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo L. V. ir S. I. ir atsisėdusi ant sofos, esančios priešais sofą, kurioje gulėjo L. V. ir S. I., bandė S. I. nuraminti, matė, kaip S. I. kabinėjasi prie jos dukters, sakydamas, kad jis viską perka. Barnis tarp L. V. ir S. I. truko ilgai, apie tris valandas, kažkuriuo momentu L. V., norėdama pavalgyti, atsinešusi iš virtuvės virtuvinį peilį su oranžine rankena, perpjovė krabų lazdelių paketą, po to peilį padėjo ant spintelės. Visą laiką kol L. V. valgė, S. I. prie jos kabinėjosi, reikalaudamas cigarečių. Jos anūkė J. R. du kartus buvo atėjusi į kambarį ir prašė S. I. netriukšmauti, S. I. puolė prie jos ištiesęs rankas, tarsi norėdamas ją pasmaugti, bet L. V. S. I. nustūmė ant sofos. S. I., ketindamas išeiti, apsivilko striukę ir, sėdėdamas ant sofos, toliau barėsi su L. V., spyrė jai koja.  Tuo momentu L. V., buvusi prie kambaryje stovinčios skalbimo mašinos, priėjo prie sėdinčio S. I. ir kažkuo, kuo tiksliai, nematė, trenkė jam į krūtinę, tada S. I. susiėmė už krūtinės širdies plote, pašoko nuo sofos ir sušuko: „Jėzus Marija, kvieskit policiją“, ir nuėjo link laukinių durų ir prie jų sukniubo. Tada L. V. atsisėdo šalia I. S. ant sofos ir ji L. V. dešinėje rankoje pamatė jų virtuvinį peilį oranžine rankena. Kur minėtas peilis buvo prieš juo L. V. trenkiant S. I., ji nematė. Ji matė, kad nuo tos vietos, kur L. V. trenkė S. I.,  iki pat laukinių durų, kur ėjo S. I., yra prilašėję kraujo. Iš karto po L. V. smūgio S. I., J. R. išėjo iš kambario ir, pamačiusi  sukniubusį S. I. ir kraują ant žemės, pakvietė greitąją med. pagalbą. Kol važiavo greitoji, L. V. buvo kažkur išėjusi, kur, nežino, kur buvo tuo metu minėtas peilis, ji nežino. Atvažiavusi greitoji pasakė, kad S. I. yra miręs, ir išvažiavo. Kas iškvietė policiją, ji nežino. L. V. po minėto išėjimo grįžo praėjus apie 40 minučių.  Su S. I. L. V. labai nesugyveno, jie dažnai tarpusavyje pykdavosi ir mušdavosi.

Liudytoja J. R. parodė, kad 2008 m. vasario 26 d. naktį, apie 00.10 valandą, tikslaus laiko neatsimena, ji išgirdo didelį triukšmą už sienos kambaryje, kuriame miegojo jos teta L. V. ir tetos sugyventinis S. I.. Kai ji įėjo į kambarį, pamatė, kad L. V. guli ant sofos, nusisukusi į sieną, o S. I. atsisėdęs ant minėtos sofos, kalbėjo su močiute I. S., kuri sėdėjo ant priešais minėtą sofą esančios sofos ir stengėsi jį nuraminti. Tada J. R. pasakė I. S., kad eitų miegoti, ir, išjungusi minėtame kambaryje šviesą, išėjo į savo kambarį miegoti.  Maždaug po penkių minučių vėl išgirdo triukšmą kitame kambaryje ir į jį nuėjusi  pamatė, kad jame vėl dega šviesa, S. I. ir I. S. sėdi vienas priešais kitą ant sofų, o L. V. sėdi ant fotelio, esančio tarp dviejų minėtų sofų-lovų. Tada ji vėl pasakė S. I., kad leistų jai miegoti, o S. I. liepė jai išeiti iš kambario. Tada L. V. atsistojo nuo minėto fotelio ir kumščiu trenkė sėdinčiam S. I. į galvą, kur tiksliai trenkė, J. R. nepastebėjo, tada S. I. atsistojo ir jiedu su L. V. susimušė, kas ką mušė, J. R. pasakyti negali, nes susinervinusi išėjo iš kambario, nebežiūrėjo, kas vyko toliau. Praėjus kelioms minutėms nuo jos išėjimo iš minėto kambario,  ji išgirdo, kaip L. V. šaukia: „Taip tau ir reikia“. Tada ji išėjo iš savo kambario ir prie savo kambario durų koridoriuje pamatė kraujo dėmes ir prie laukinių durų pamatė susiėmusį už krūtinės ranka ir pasilenkusį stovint S. I., S. I. tarsi žiaukčiojo, tarsi keistai traukė orą. Tada prie J. R. priėjo jos močiutė L. S. ir J. R. jos paklausus, kas atsitiko, I. S. atsakė, kad L. S. įdūrė peiliu į krūtinę. Tada J. R. paskambino policijai ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tarp L. V. ir S. I. konfliktai kildavo labai dažnai, L. V. dažnai trankydavo, mušdavo S. I., ir ant S. I. veido esančios mėlynės ir randai yra po L. V. sumušimų.

Liudytoja O. V. parodė, kad S. I. pas ją dirbo namo statyboje ir 2008-02-25 dieną, apie 16.00 valandą, tikslaus laiko neatsimena, ji S. I. parvežė namo ir, sumokėjusi 400 Lt už darbą, paleido jį netoli (duomenys neskelbtini), šalia „Santarvės“ vidurinės mokyklos, nes S. I. minėtoje vietoje šalia netoli esančio treilerio, prekiaujančio alkoholiu ir cigaretėmis, pamatė stovinčią L. V. ir dar du  nepažįstamus vyrus.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad S. I. mirė dėl durtinio-pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo  ir kiaurinio širdies (dešinio skilvelio ir pertvaros) bei širdies plėvės sužalojimo, dėl to įvyko širdies tamponada krauju. S. I. mirė apie l val.  S. I. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: durtinis-pjautinis kiaurinis krūtinės ląstos sužalojimas ir kiaurinis širdies (dešinio skilvelio ir pertvaros) bei širdies plėvės sužalojimas, odos nubrozdinimai veide, apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Krūtinės ląstos kiaurinis durtinis-pjautinis sužalojimas padarytas vienu smūgiu.  Dūrio metu kiaurai perdurta širdis (dešinysis skilvelis ir pertvara) ir širdies plėvė, buvo pažeista šonkaulio kremzlinė dalis, dėl to įvyko kraujavimas į širdies plėvės ertmę – tamponada. Žalojančio daikto – įrankio – ištraukimo metu susidarė papildomas įpjovimas išoriniame krašte. Žaizdos kanalo ilgis,  įvertinus krūtinės ląstos paslankumą, apie 10–10,5 cm. Kanalo kryptis yra iš viršaus žemyn 80 laipsnių kampu ir iš kairės į dešinę 60 laipsnių kampu. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai veide bei gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje padaryti dėl kieto bukabriaunio daikto poveikio nedideliu laiko tarpu iki mirties, gali būti, kad ir prieš pat mirtį. Sužalojimai padaryti rankų pirštų nagais ar kitais daiktais,  turinčiais panašias savybes. Sužalojimai nežymūs. Specialisto išvadoje Nr. T-A 562708(03) nurodyta, kad ištyrus mirusiojo S. I. kraują ir šlapimą dujinės chromatografijos metodu, kraujyje rasta 3,17 procentų etilo alkoholio, šlapime rasta 4,19 procentų etilo alkoholio. Toks etilo alkoholio kiekis kraujyje gyviems asmenims atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Išorinių sužalojimų, kurie galėjo atsirasti pasyviai ginantis,  nekonstatuota (t. 1, b. l. 30–49).

Kaip matosi iš 2008 m. vasario 26 d. atlikto L. V. tyrimo, jos kūne išorinių sužalojimų nerasta (Teismo med. specialisto išvada, t. 1, b. l. 122–123).

Įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prie buto durų koridoriuje rastas nugara atsirėmęs į sieną S. I. lavonas, kurio padėtis sėdima, marškiniai ir palaidinė sumirkę krauju, veide matosi nubrozdinimai. Nuo koridoriuje esančio S. I. lavono iki kambaryje esančios veidrodžio spintelės matosi lašai, panašūs į kraują. Šiame kambaryje taip pat yra dvi sofos-lovos, tarp jų – fotelis,  taip pat stovi skalbimo mašina. Tualete už unitazo rastas ir paimtas peilis oranžine rankena (Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, t. 1, b. l. 5–23).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas peilis, paimtas 2008-02-26  įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tualeto, yra buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b. l. 50–53).

Liudytojos J. R. ir I. S. bei kaltinamoji L. V. ikiteisminio tyrimo metu iš trijų peilių  atpažino peilį Nr. l, kaip virtuvinį peilį, kuriuo jos  naudojasi savo virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir kurį įvykio vakarą jos  matė kambaryje bei  I. S. matė L. V. rankose, o L. V. parodė juo sužalojusi S. I. (Pateikimo atpažinti protokolai, b. l. 83–85, 92–94, 160–163). 

Ikiteisminio tyrimo metu L. V. kalta taip pat visiškai prisipažino, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė peiliu sužalojusi S. I. (Įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 156–158).

Ikiteisminio tyrimo metu L. V. savo parodymus patvirtino įvykio  vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (Parodymų patikrinimo vietoje protokolas su fotolentelėmis,  t. 1, b. 1. 141–151).

Kaltinamoji L. V. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama teisme tvirtino, kad S. I. sužalojo norėdama apginti dukterėčią J. R. nuo S. I. užpuolimo, tačiau liudytojoms J. R. ir I. S. teisiamojo posėdžio metu davus parodymus, kad tuo metu, kai L. V. peiliu sužalojo S. I., J. R. kambaryje nebuvo, L. V. parodymus pakeitė ir parodė, kad S. I. sužalojo tarpusavio konflikto metu. Šie jos parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir jais netikėti nėra pagrindo.

 

Veikos kvalifikavimas

 

Įrodyta, kad kaltinamoji tyčia peiliu mirtinai sužalojo S. I.. Kaltinamoji L. V. teigia, jog dūrė S. I. peiliu, nežiūrėdama kur pataikys, specialiai į širdį netaikė, jo mirtinai sužaloti nenorėjo. Nesant kitų duomenų apie kaltinamosios tyčios pobūdį, teismas konstatuoja, kad L. V. S. I. sužalojo, veikdama netiesiogine tyčia, – nors S. I. nužudyti nenorėjo ir jo mirties tiesiogiai nesiekė, tačiau tyčia peiliu smogdama S. I. į krūtinę,  nežiūrėdama, į kurią vietą pataikys, šiais tyčiniais veiksmais sunkiai sužalodama nukentėjusįjį,  veikdama netiesiogine tyčia, jį nužudė.

Kaltinamosios L. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė labai sunkias pasekmes – atėmė kito žmogaus gyvybę.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina, kad ji kalta visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taip pat teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad S. I. įvykio metu buvo sunkaus girtumo būklės. Kaip matosi iš kaltinamosios ir liudytojų parodymų, S. I., būdamas labai girtas, triukšmavo, nors buvo visų bute asmenų ne kartą prašomas nusiraminti, apie tris valandas nakties metu kėlė vaidus ir taip savo elgesiu išprovokavo kaltinamąją pavartoti prieš jį smurtą.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matosi iš pažymos, L. V. 2008-02-26 03.00 val. girta nebuvo, jos kraujyje nustatyta tik 0,39 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 132). Byloje nėra jokių duomenų, kad L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvusi tokia  apsvaigusi nuo alkoholio, kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad kaltinamoji, nors yra darbingo amžiaus, turi paklausią dažytojos specialybę,  ilgą laiką nedirba, SODROJE nėra jokių duomenų apie jos darbinę veiklą  (Pažyma, t. 1, b. l. 103), girtauja, kaip ji pati pripažino, gyvena iš motinos gaunamos pensijos. Šios aplinkybės L. V. charakterizuoja kaip asocialų asmenį.

Bet taip pat teismas atsižvelgia, kad L. V. yra neteista, nusikalto pirmą kartą (Pažyma, t. 1, b. l. 102), byloje nėra jokių duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į šias L. V. charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad nustatytos dvi jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių baudžiamąją atsakomybę aplinkybių nėra, L. V. skiriama bausmė, mažesnė negu atitinkamą nusikalstamą veiką numatančio BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

 

Civilinis ieškinys

 

Nukentėjusioji L. G. pareiškė  kaltinamajai 55 000 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 75).

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam  civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo.

Kaltinamoji 5000 Lt turtinę žalą – laidojimo išlaidas – atlyginti sutinka, didžioji dalis šio ieškinio yra įrodyta pateiktais dokumentais, pareikštas ieškinys nėra per didelis, todėl tenkintinas.

Kaltinamoji nesutinka atlyginti neturtinę žalą, parodė, kad ji neturi iš kur šios žalos atlyginti.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžiama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad 50 000 Lt neturtinės žalos ji prašo, atstovaudama ne tik savo, bet ir nukentėjusiosios, nužudytojo S. I. motinos E. I., interesus. Šią aplinkybę E. I. patvirtino, prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos sūnaus nužudymo.

Velionis S. I. yra nukentėjusiosios L. G. brolis ir nukentėjusiosios E. I. sūnus. Dėl jo mirties jo motina ir sesuo, su kuriomis jis palaikė artimus ryšius, be abejonės, patyrė labai skaudžius išgyvenimus – sielvartą ir kitas dvasines kančias. Joms padaryta didelė neturtinė žala. Pareikštas 50 000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos abiem nukentėjusiosioms dėl S. I. nužudymo nėra per didelis ir visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką.

Kaltinamoji, nors savo turto ir neturi, yra darbingo amžiaus, turi specialybę, gali dirbti ir atlyginti padarytą žalą.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

L. V. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio  1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu   aštuoneriems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš L. V. nukentėjusiajai L. G. 5 000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Iš viso – 55 000 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nukentėjusiojo S. I. rūbus, saugomus Klaipėdos m. VPK daiktų saugykloje, sunaikinti. S. I. socialinio draudimo pažymėjimą, saugomą Klaipėdos m. VPK 320 kabineto tyrėjos D. Pukienės seife, perduoti SODRAI. Juodos spalvos peleninę,   raudonos spalvos žiebtuvėlį, saugomus Klaipėdos m. VPK daiktų saugykloje, ir peilį, saugomą prie bylos, grąžinti I. S..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. birželio 12 d.

Į bausmės laiką įskaityti 1 parą, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008-02-26 iki  2008-02-27.

Kardomąją priemonę L. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajai per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                     Rasa Valentinienė