Baudžiamoji
byla Nr.1S- 139- 417/ 2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gegužės 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,
sekretoriaujant Irinai
Fiodorovai,
prokurorei Kristinai
Prialgauskienei,
nukentėjusiajam Juliui
Mulskiui,
jo atstovui advokatui
Gintautui Daugėlai,
teismo posėdyje išnagrinėjęs
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros
vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2010
m. kovo 30 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo
Juliaus Mulskio skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2009-12-10 bei prokurorės K.
Prialgauskienės 2009-11-16 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo
policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriuje 2009-06-02 buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas Nr. 30-1-00269-08 dėl AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojo Jurgio Mulskio,
asmens kodas 35308020903, mirties priežasties nustatymo.
Klaipėdos miesto
apylinkės prokurorės Kristinos Prialgauskienės 2009-11-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas
Nr. 30-1-00269-08 nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog
Donato Racevičiaus ir Sauliaus Petrausko
veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 str. 3 d., požymių, Reginos Versackienės veikoje
– nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., požymių. Minėtame nutarime
prokurorė konstatavo,
jog traukinių derintojo bei šilumvežio mašinisto Pauliaus Butkaus bei Reginos Versackienės kaip pamainos
viršininko pavaduotojos bei vienintelės AB „Klaipėdos
nafta“ darbų vadovės naktinėje pamainoje veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto
Lietuvos Respublikos ATPK 41 str., sudėties požymių.
Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūroje 2009-12-02 buvo gautas Juliaus Mulskio skundas, kuriuo prašoma
panaikinti prokurorės K. Prialgauskienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00269-08 ir
nušalinti prokurorę nuo ikiteisminio tyrimo organizavimo bei kontrolės.
Klaipėdos miesto
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis 2009-12-10 priėmė nutarimą
atmesti pareiškėjo skundą dėl prokurorės priimto nutarimo panaikinimo.
Julius Mulskis minėtąjį Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio nutarimą 2010-02-24
apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi
pareiškėjo Juliaus Mulskio skundą patenkino ir 2009-12-10 Klaipėdos miesto
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio ir
2009-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės
nutarimus panaikino.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas V. Ančiukaitis pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2010 m.
kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti Juliaus Mulskio skundą
bei palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2009-12-10 ir Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros prokurorės K. Prialgauskienės 2009-11-16 nutarimus. Prokuroras
nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą remiasi lakoniškomis frazėmis,
jog tyrimas atliktas neišsamiai bei neįvertintos visos aplinkybės. Anot
pareiškėjo, prokurorė K. Prialgauskienė nutarime nutraukti tyrimą išsamiai
nurodė liudytojų, įtariamųjų duotus parodymus, Valstybinės darbo inspekcijos
pateiktas išvadas ir būtent remdamasis šiais surinktais duomenimis priėmė
motyvuotą sprendimą. Tyrimo metu išnaudotos visos įmanomos ir tikslingos
procesinės tyrimo priemonės, tačiau išsamesnės nei nustatyta informacijos
surinkti nepavyko. Prokuroras pažymi, kad mačiusių šį įvykį liudytojų nėra,
taip pat nėra nė vieno liudytojo, tiesiogiai tą dieną bendravusio su žuvusiuoju
ir paliudijusio, jog J. Mulskis tikrai buvo neblaivus, ir vyresnysis pylėjas S.
Petrauskas tai matė ir žinojo.
Prokuroras pažymi, kad nors apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog
ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti duomenis,
patvirtinančius ar paneigiančius kaltę, tačiau kokios galimybės ir kokie tyrimo
veiksmai, teismo nuomone, padėtų tyrimui ir iš esmės atskleistų nustatytas
įvykio aplinkybes ir paneigtų visų liudytųjų parodymus, nenurodė. Be to,
pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog prokurorė, atstovaudama nukentėjusiojo
interesus, pripažino, kad kelia abejonių tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo
metu gautų duomenų tikrumas, tačiau vien tik tokių abejonių nepakanka
pripažinti darbdaviui atstovaujantį asmenį kaltu.
Anot pareiškėjo, iš įvykio vietos apžiūros metu bei mirusiojo kūno
tyrimo metu užfiksuotų duomenų nustatyta, jog J. Mulskis mirė vagono
riedmenimis pervažiavus jo galvą, jokių nubloškimo,
vilkimo požymių nenustatyta. Todėl prokuroras pažymi, kad, kaip ir
konstatuota prokurorės K. Prialgauskienės nutarime, negalima nustatyti, ar J. Mulskis
vagonų sąstatui įvažiavus pro teritorijos vartus jau gulėjo ant geležinkelio
bėgių, ar parkrito prieš pat vagonų sąstatą. Mirusiojo kraujyje ir šlapime
rasta alkoholio koncentracija atitinka sunkų neblaivumo laipsnį, tai, anot
prokuroro, rodo, jog J. Mulskis buvo stipriai girtas bei eidamas per estakadų
teritoriją galėjo bet kada prarasti koordinaciją ir pargriūti ant geležinkelio
bėgių. Pareiškėjo nuomone, jokie papildomi tyrimo veiksmai negali atsakyti ir
neatsakys į šį klausimą.
Prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio skundą
patenkinti.
Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas G. Daugėla
prašo prokuroro skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio skundas atmestinas.
Kaip matyti iš faktinių bylos
duomenų, Lietuvos Respublikos valstybinės
darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe 2008-06-30
akte Nr. 2 buvo konstatuoti darbų saugos pažeidimai:
nepakankama kontrolė – neblaivaus darbuotojo nenušalinimas nuo darbo.
Pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso
123 str. 1 d. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių
ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir
nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais
atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais; neblaivaus darbuotojo darbas, pažeista: AB
„Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus 2003-03 21 įsakymo Nr. P1-30 „Dėl alkoholinių gėrimų, narkotikų,
toksinių medžiagų vartojimo prevencijos
bendrovėje“ 2 p.: bendrovės darbuotojams draudžiama atsinešti į darbą alkoholinius
gėrimus, narkotikus ar toksines
medžiagas. Atvykę į darbą darbuotojai privalo būti blaivūs neapsvaigę
nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (b. 1.127, 171); eismo taisyklių pažeidimas geležinkelyje, pažeistas AB „Klaipėdos nafta“
gamybos direktoriaus AB „Klaipėdos
geležinkeliai“ krovinių vežimo valdybos viršininko patvirtintos AB „Klaipėdos nafta“ privažiuojamojo kelio eismo organizavimo
instrukcijos Nr. 1/511 p., manevravimo greitis privažiuojamuosiuose keliuose turi būti ne didesnis
kaip 5 km/ val.(t. 1, b. 1. 40–109). Taip pat iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008-06-02 specialisto išvados Nr.
M 407/08 (03), kurioje konstatuota,
kad J. Mulskio kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 3,17 prom. ir 4,25 prom.
etilo alkoholio, akivaizdu, kad galima teigti, jog tiek žuvusio J. Mulskio
darbdaviai, tiek ir pats Jurgis Mulskis pažeidė saugaus darbo reikalavimus,
nesilaikė darbo drausmės reikalavimų. Esant tokiai situacijai, kai abi įvykio
šalys padaro pažeidimus, ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina nustatyti, kurių
asmenų– darbdavio ar vis dėlto paties žuvusiojo J. Mulskio – lengvabūdiški veiksmai
– pavojingų darbų atlikimas esant stipriai apsvaigus nuo alkoholio –
galėjo būti susiję tiesioginiu
priežastiniu ryšiu
su kilusiomis pasekmėmis – jo
mirtimi. Analizuojant nustatytus
pažeidimus, būtina ieškoti priežastinio ryšio tarp konkrečių asmenų veikimo ar
neveikimo. Todėl apygardos teismas sutinka
su apylinkės teismo konstatavimu, jog šiame ikiteisminiame tyrime būtini
papildomi procesiniai veiksmai, iš kurių būtų galima atsakyti, ar už darbo
saugą atsakingi asmenys, netinkamai vykdydami savo pareigas, suprato ar galėjo suprasti, kad kelia pavojų kito
žmogaus gyvybei, ar nenumatė šių
padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius,
bet, jų nenorėdami, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus
mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios. Kitaip
tariant, būtina nustatyti, ar atsakingi asmenys turėjo galimybę laiku nustatyti
žuvusiojo J. Mulskio neblaivumą darbo metu, kokios priežastys lėmė, kad
neblaivus asmuo nebuvo pastebėtas ir nenušalintas nuo darbo. Taip pat
akivaizdu, kad būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo viršytas sąstato
greitis ir kokios aplinkybės lėmė manevravimo greičio nesilaikymą. Apygardos
teismo nuomone, tik išsamiai ir objektyviai ištyrus šias aplinkybes galima
spręsti apie asmenų, susijusių su šio įvykio kilimu, ryšį su kilusiais
padariniais – Jurgio Mulskio žuvimu darbo vietoje.
Akcentuotina, kad baudžiamojo proceso įstatymas
įgalina prokurorą organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo atlikimą. Ir
būtent, išsiaiškinti jau paminėtas aplinkybes dėl žuvusiojo J. Mulskio
darbdavių veikos tenka prokurorui, kontroliuojančiam šį tyrimą.
Pažymėtina, kad teisingas apylinkės teismo
akcentavimas, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmes
nesuvaržo niekieno teisių, nesukelia jokių
kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir
tuo atveju, kai net ir atlikus
papildomus tyrimo veiksmus yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas.
Vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
teisėjas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio skundą atmesti
ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius