Administracinė byla Nr. eI-5472-342/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00509-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovei MB „Džeraldos veikla“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėja, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės 36,28 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir bylinėjimosi išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą į bylą iš kurio matyti, kad atsakovė 36,28 Eur skolą sumokėjo.

Prašymas atmestinas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-817 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.  LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vadovaujantis Nuostatais vietinė rinkliava skaičiuojama iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos (nuostatų 39 p.) Rinkliavos nuostatų 52.1 p. nustatyta, jog „pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą apskaičiuojam pagal objekto bendrą plotą padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį ir mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus. Rinkliavos nuostatos 52.2-52.2.2 p. numatyta, kad „kintamoji Rinkliavos dalis, kuriai galima nustatyti tikslų plotą ir yra priskiriamas konteineris – objekto bendras plotas padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamos pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, adresu,            (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovė. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip faktinė nekilnojamojo turto objekto valdytoja, laikytina atsakovė.

Iš pareiškėjos pateiktos Pažymos, bei mokėjimo pranešimo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovės valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį liko 36,28 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. 

Nustatyta, kad atsakovė pateikė skolos mokėjimo įrodymą, todėl laikytina, kad skola sumokėta ir nebėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja šį faktą būtų paneigusi.

Apibendrinus konstatuotina, kad atsakovė sumokėjo ginčo rinkliavos sumą, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo iš atsakovės jai priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 6 dalį, dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovei MB „Džeraldos veikla“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                         Aušrelė Mažrimienė