Administracinė byla Nr. eI2-5032-583/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00299-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.2
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 22 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovui Ričardui Kačinui,
trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. atstovui advokatui Mantui Mikalopui,
2021 m. gegužės 25 d. d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Š. dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vairidas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos skyrius) 2021 m. vasario 23 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19767 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė Nutarimu pripažino ją pažeidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. birželio 16 d. apie 6.50 val. leido jos aptarnaujame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretinga, dirbti L. L., teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie L. L. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Nutarime konstatuojama, jog tokia veika pareiškėja pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 900,00 Eur baudą.
Pareiškėjos teigimu Nutarimas priimtas netinkamai taikant teisės aktų reikalavimus, todėl naikintinas kaip nepagrįstas. Paaiškino, jog Klaipėdos skyriaus specialistai nustatė, kad G. Š, būdamas Bendrovės direktoriumi, 2020 m. birželio 16 d. apie 06.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, leido dirbti L. L., kai teisės aktų nustatyta tvarka, būdamas atsakingu asmeniu, nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Šiuo pagrindu atsakovė 2020 m. spalio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1516-2020 Bendrovės direktoriui – G. Š., kuriuo konstatavo, kad anksčiau paminėtais veiksmais Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, pažeidė DK bei DĮ nuostatas ir padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Šio protokolo pagrindu Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino G. Š. padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė jam 1000 Eur baudą.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog susiklostė situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuoti du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek Bendrovės direktorių, tiek patį juridinį asmenį. Pareiškėja Nutarimu jai paskirtą baudą sumokėjo, tačiau, remdamasis DK 153 straipsnio 1 dalimi, pareiškė reikalavimą G. Š. atlyginti dėl to kilusią žalą. Pareiškėjos vertinimu Nutarimas jos atžvilgiu yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant non bis in idem (dvigubo baudimo draudimas) principą, teisingumo ir sąžiningumo principus, o bauda yra perteklinė ir paneigianti savo tikslą, todėl skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog UĮ 56 straipsnio 10 dalis numato, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Akivaizdu, jog UĮ pateikia išimtį, kuria numatyta, jei padaryta veika gali užtraukti atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda negali būti skiriama. Šiuo atveju tiek Bendrovės vadovas, tiek pati Bendrovė buvo patraukta atsakomybėn už tos pačios veikos padarymą, o tai akivaizdžiai prieštarauja UĮ 56 straipsnio 10 dalies nuostatoms.
Pažymi, kad sprendžiant ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvertino, kad yra visų anksčiau nurodytų sąlygų visetas. Pabrėžia, jog nepanaikinus Nutarimo, tas pats asmuo privalės padengti atsakovės reikalaujamas sumas – vieną, remiantis Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu, kitą – remiantis Bendrovės reikalavimu t. y. turtinių sankcijų neigiami padariniai paveiks vieną ir tą patį asmenį – G. Š. Pareiškėja laikosi pozicijos, jos šios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nepanaikinus Nutarimo būtu pažeista UĮ 56 straipsnio 10 dalis, t.y. non bis in idem principas, sąžiningumo principas, teisingumo principas, o Bendrovei skirta bauda yra perteklinė ir paneigiantį savo tikslą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis nurodė, kad palaiko skundą jame išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu, prašo jį tenkinti. Taipogi palaikomas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais ir reikalavimu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertino visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką panašiose bylose, tinkamai skyrė ekonominę sankciją pareiškėjai. Teigia, jog UĮ IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalus darbas. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą atsakomybė yra numatyta ne ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui, kadangi ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Atkreipia dėmesį, jog UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra nustatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, o tai nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ar aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo.
Pabrėžia, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį. Akivaizdu, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra taikytina tais atvejais, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas) nešantis atsakomybę visu savo fizinio asmens turtu.
Klaipėdos skyriaus teigimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas. ANK 95 straipsnyje bei UĮ 56 straipsnyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta Bendrovės įgaliotam asmeniui, o ekonominė sankcija – juridiniam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens negali būti laikytinas dvigubu baudimu, todėl, kad vienu atveju nuobauda yra mokama iš juridinio asmens turto, o kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, o kitu atveju iš pažeidimo naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Atkreipia dėmesį, kad ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinės teisės pažeidimą ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms.
Atsakovės atstovas Ričardas Kačinas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą institucijos poziciją, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog sutinka su skundo argumentais, prašo jį tenkinti.
Atsiliepime teigiama, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuoti du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek jį, tiek pareiškėją. Laikosi pozicijos, kad šiuo atveju privalėjo būti taikoma UĮ 56 straipsnio 10 dalyje reglamentuota išimtis, kadangi egzistuoja visos sąlygos taikyti minėtą išimtį – pavojingą veika užtraukė atsakomybę fiziniam asmeniui, todėl pareiškėjai negalėjo būti skiriama ekonominė sankcija. Sutinka su pareiškėjos argumentais, kad buvo pažeistas non bis in idem principas, nes Bendrovė, vadovaudamasi DK 153 straipsnio 1 dalimi, pateikė jam reikalavimą atlyginti padarytą žalą, todėl nepanaikinus Nutarimo tas pats asmuo privalės padengti atsakovo reikalaujamas pinigines sumas.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. atstovas advokatas Mantas Mikalopas nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą, prašo jį tenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19767, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Vairidas“ skirta 900,00 Eur ekonominė sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2020 m. liepos 14 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1126-0018. Tikrinamas subjektas – Bendrovė, o jos atstovu nurodomas G. Š.. Minėtame akte nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. apie 06.50 val. Klaipėdos skyriaus inspektoriai nuvykę į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką, esančią (duomenys neskelbtini), Kretingoje, rado valymo darbus tuo metu atliekančią L. L.. Patikrinimo metu buvo kreiptasi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl informacijos pateikimo apie L. L. įdarbinimo duomenimis. Gavus atsakymą konstatuotą, kad pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2020 m. birželio 17 d. pateikė I-SD pranešimą apie L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. birželio 15 d. VSDFV informacija patvirtina, kad pranešimas apie darbuotojo įdarbinimą pateiktas po atlikto patikrinimo.
2020 m. spalio 13 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausiasis darbo inspektorius G. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1516-2020. Protokole teigiama, kad G. Š., būdamas Bendrovės direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. birželio 16 d. apie 6.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, leido įmonės aptarnaujamoje objekte dirbti L. L., kai teisės aktų nustatyta tvarka būdamas atsakingu asmeniu, nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Konstatuojama, kad G. Š. nurodytais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies bei DĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-514-944/2021 konstatavo, jog visi surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. Š. apie sudarytą darbo sutartį neinformavo VSDFV teritorinės įstaigos ir pripažino, jog G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas) bei paskyrė jam 1000,00 Eur baudą.
Atsakovė atsižvelgdama į tyrimo nustatytas aplinkybes 2021 m. vasario 17 d. pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1126-0003. Šiame protokole nurodoma, kad pareiškėja pažeidė imperatyvias DK ir UĮ nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido įmonės aptarnaujame objekte, dirbti L. L., teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Klaipėdos skyrius remdamasis 2021 m. vasario 17 d. protokole Nr. UĮPPJ 126-0003 nurodytomis aplinkybėmis, priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 4 dalies 2 - 3 punktais paskirta 900,00 Eur ekonominė sankcija, taip pat atsakovė įpareigota sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjos atsakomybę lengvina aplinkybe pripažįstama, tai, jog ji prisipažino pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti pažeidimą. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjos skundo argumentų, akivaizdu, kad ginčo dėl to, kad 2020 m. birželio 16 d. apie 06.50 val., Bendrovės aptarnaujame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dirbo L. L., nors apie jos įdarbinimą mažiausiai vieną dieną prieš nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai, nėra, t. y. pareiškėja sutinka, jog Klaipėdos skyriaus specialistai pagrįstai konstatavo nelegalaus darbo faktą.
Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.
UĮ 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas) ir dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).
UĮ 56 straipsnio 4 dalis teigia, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Vadovaujantis anksčiau minėtu akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, jog atsakovė jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teisės normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta skirti mažesnė nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominę sankciją).
Kaip ir anksčiau minėta bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.
Skunde pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovė nagrinėdama Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą nepagrįstai netaikė UĮ 56 straipsnio 10 dalies nuostatos, kuri numato, jog šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pareiškėja savo pozicija grindžia aplinkybe, jog 2020 m. gruodžio 2 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimu Bendrovės direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, taigi Bendrovės direktorius jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį, eliminuojančią pakartotinio baudimo už tą pačią veiką galimybę.
Teisėjų kolegija su pareiškėjos UĮ 56 straipsnio 10 dalies aiškinimu nesutinka. Pirmiausia, už padarytą veiką administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimu. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalis numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šiuo atveju 2021 m. vasario 23 d. nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta ne G. Š., o pareiškėjui UAB „Vairidas“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sąlygos UĮ 56 straipsnio 10 dalies taikymui.
Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekdamas eliminuoti dvigubą nubaudimą už tą pačią veiką tikslingai UĮ 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatą, kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui. Šiuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 2921 straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Dėl non bis in idem principo pažeidimo
Pareiškėja skunde teigia, jog susiklostė situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuota du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek Bendrovės direktorių, tiek patį juridinį asmenį. Pareiškėjos vertinimu Nutarimas priimtas pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą, neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.
Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).
Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija - buvo skirta ne G. Š., o pareiškėjui – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeistas non bis in idem principas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors Bendrovės ir G. Š. veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinusi pareiškėja, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrovei, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje bauda buvo skirta Bendrovės direktoriui, tuo metu buvusiam atsakingam už Bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo, tiek finansiniu požiūriu.
Pareiškėja non bis in idem principo pažeidimą grindžia aplinkybę, kad ji sumokėjo Nutarimu paskirtą 900,00 Eur dydžio baudą ir G. Š. pateikė reikalavimą atlyginti Bendrovės patirtą turtinę žalą, todėl nagrinėjamu atveju finansinius nuostolius patirs vienas ir tas pats asmuo – G. Š., kadangi jam teko sumokėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimu paskirtą 1000,00 Eur baudą už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą ir atlyginti pareiškėjai 900,00 Eur turtinę žalą.
Remiantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja vadovaudamasi šia DK norma 2021 m. kovo 22 d. G. Š. įteikė reikalavimą atlyginti žalą, prašydama ne vėliau nei kaip per 1 darbo dieną nuo reikalavimo gavimo dienos atlyginti Bendrovės partirtą žalą, pervedant 900,00 Eur į įmonės sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis DK 151 straipsnio nuostatomis akivaizdu, jog ši teisės normos reglamentuoja žalos atlyginimo, tarp darbo sutarties šalių, institutą. Minėtų nuostatų taikymas negali būti prilygintas sankcijos skyrimui ANK, UĮ ar kito įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos 2021 m. kovo 22 d. reikalavimas atlyginti padarytą žalą negali būti prilyginamas pakartotiniam nubaudimui. G. Š. būdamas Bendrovės įgaliotu atstovu, nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo dienos pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą, taip padarydamas DK bei UĮ nuostatų pažeidimą, ko pasekmėje Bendrovė buvo nubausta už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas non bis in idem principas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Pareiškėja kreipdamasi skundu į teismą suformulavo savarankišką procesinį prašymą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti ar Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas reiškia, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimus, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d. 2007 m. rugsėjo 12 d sprendimus).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, kad sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.).
Pareiškėja prašymą tirti UĮ 56 straipsnio 10 dalies prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, grindžia tuo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, o Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis būtent numato galimybę nuobaudą taikyti už tą pačią veiką antrą kartą.
Teisėjų kolegija šiame sprendime jau nurodė, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalyje kaip tik įtvirtinta nuostata eliminuojanti galimybę taikyti dvigubą nubaudimą, todėl teisėjų kolegijai kaip tik nekyla abejonių, dėl cituojamos UĮ normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos atstovas ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas dėstydami argumentus dėl Nutarimo neteisėtumo kaip tik teigia, jog pagal UĮ 56 straipsnio 10 dalies nuostatas pareiškėjai nebegalėjo būti skiriama ekonominė sankcija, nes ši norma numato draudimą taikyti ekonominę sankciją jei jau yra nubaustas fizinis ar juridinis asmuo. Taigi pati pareiškėja šios normos prieštaravimą grindžia prieštaringais teiginiais, vienu atveju teigiant, kad ji būtent numato išimtį, kurią atsakovė turėjo taikyti neskiriant ekonominės sankcijos, kitu gi atveju, įvardina kaip prieštaraujančią Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatai.
Įvertinus aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti UĮ 56 straipsnio 10 dalies konstitucingumo klausimo.
Dėl bylos baigties
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19767 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 459,80 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. teismui taip pat pateikė prašymą iš atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 453,75 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog palaiko skundą ir prašo jį tenkinti. Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjos skundo reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, todėl konstatuotina, jog ginčas nėra išspręstas trečiojo suinteresuotojo asmens G. Š. naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas taip pat nepriteistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vairidas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens G. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė