Civilinė byla Nr. e2-660-393/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01179-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.18.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 18 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
sekretoriaujant Akvilei Rėklaitienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui,
atsakovo V. K. atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ ieškinį atsakovui V. K. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nuostolių už nekokybiškai atliktus statybos darbus atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stadena“ (toliau – Ieškovė, UAB „Stadena“, Rangovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 9887,64 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad ji, vykdydama (duomenys neskelbtini) su atsakovu V. K. (toliau – Atsakovas, Užsakovas) sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus preliminariai 66710,00 Eur + PVM. Šalys susitarė, kad Rangovas atliks darbus trimis etapais, Užsakovas įsipareigojo pagal Sutartį sumokėti avansinį 20179,78 Eur (16677,50 Eur + PVM) mokėjimą, vėliau mokėti tokią pačią pinigų sumą po kiekvieno etapo ir galutinai atsiskaityti su Rangovu privalėjo šiam atlikus trečiojo etapo darbus. Taip iš viso už atliktus statybos rangos darbus Sutartimi buvo numatyti keturi mokėjimai lygiomis dalimis. Nurodė, kad Užsakovui sumokėjus avansinį mokėjimą, Rangovas pradėjo statybos darbus, dalinai atliko sutartyje numatytus pirmojo etapo darbus, tačiau Atsakovui atsisakius bendradarbiauti, Rangovas 2018-10-16 priėmė vienašališką sprendimą Sutartį nutraukti, tą pačią dieną Ieškovė surašė vienašališką Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą. Buvo atsakovui pateikta sąskaitą – faktūra už faktiškai atliktus statybos darbus 30 2067,44 Eur sumai. Ši sąskaita buvo išrašyta maždaug už 37 procentų namo baigtumą. Atsakovas atsisakė apmokėti šią sąskaitą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ginčo nagrinėjimo metu, buvo pateiktas S. M. teismo ekspertizės aktas, kuriame buvo nurodyta, kad faktiškai atliktų darbų vertė 2018 m. spalio mėnesio kainomis turėtų būti 22 676,05 Eur su PVM. Be to ekspertizės akte buvo nurodyta, kad papildomų darbų, kurie nepateko į sutartį, bet ieškovė juos atliko vykdydama sutartį yra 4 722,46 Eur su PVM. Bendra pagal ekspertizės sąmatą vertė, įskaitant ir papildomus darbus, yra 27 398,51 Eur. Ieškovė prašė apmokėti 3000 Eur didesnę sumą, t. y. 30267,37 Eur. Verta paminėti, kad ekspertizės akte, tą ieškovė ir bylos nagrinėjimo metu sakė, buvo skaičiuojama faktiškai atliktų darbų vertė, toje sumoje faktiškai nebuvo įvertinti statybvietės įrengimo eksploatavimo ir valdymo kaštai, todėl jie ekspertizės akte neatspindėti, o statybvietės įrengimo kaštai, kuriuos patyrė ieškovė, dėl to įsirengė statybvietę ir ėmė vykdyti statybos darbus pagal normatyvinius dokumentus, byloje pateikta Statybos produkcijos sertifikavimo centro bendrų ekonominių normatyvinių statybos skaičiavimo ir kainų nustatymo normatyvas, numatė, kad statybvietės įrengimo išlaidos yra 9 proc. nuo statybos darbų skaičiuojamosios kainos. Atsižvelgiant į tai statybvietės įrengimo, pridėjus statybvietės įrengimo kaštus prie 27 398,1 Eur realiai gaunama suma kuri nurodyta ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Tai reiškia, kad tiek ekspertizės aktas, tiek nurodytos aplinkybės dėl statybvietės įrengimo kaštų, tiek ir papildomų darbų vertė patvirtina, kad ieškovės išrašyta sąskaita atitinka faktinę gyvenamojo namo atliktų gyvenamojo namo statybos darbų mastą ir kainą. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėti būtent 30 267,44 Eur iš jų dalį atsakovas yra apmokėjęs, todėl ieškovė reikalauja mažesnės sumos 9887,64 Eur sumos. Būtent iš nurodytų argumentų ir susidaro tas reikalavimas. Sutarties priede kainos išskaidymas nereiškia, kad ieškovė įvertino būtent to etapo statybos darbus, bendra sutarties kaina yra 80 000 Eur, kaip matyti iš priedo yra trys etapai darbų, tiesiog lygiomis dalimis buvo išdalinti mokėjimai pagal sutartį, bet jie nesisieja su faktiškai atliktais darbais. Nutraukus sutartį turi būti atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų vertę. Šis reikalavimas ieškovės yra įrodytas ir pagrįstas.
Dėl priešieškinio, atsakovas į bylą pateikė po trūkumų šalinimo patikslintą priešieškinį, jame reikalavimai visiškai tokie patys, atsakovas pabandė paformuluoti teisinį ir faktinį pagrindą, iš ko kildinamas reikalavimas, tačiau tie trūkumai kuriuos identifikavo apeliacinės instancijos teismas ir kur pirmos instancijos teismas nurodė dėl priešieškinio teisinio pagrindo pagrindimo, taip ir liko neištaisyti, ir nori pagrįsti kodėl toks atstovo yra vertinimas. Atsakovas nenurodė teisinio pagrindo kuriuo jis reikalauja nuostolių. Civilinis kodeksas (toliau tekste CK) yra sudarytas iš bendrosios ir specialiosios dalies teisės normų. Rangos santykiai CK yra reguliuojami atskirame skyriuje, tiek rangos, tiek statybos rangos darbų. Yra specialiu reguliavimu įtvirtinta 6.665 straipsnyje, rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą. Jei yra netinkamai atlikti statybos rangos darbai, tai užsakovas savo pasirinkimu gali pasirinkti tris savo pažeistų teisių gynimo būdus, kurie taikomi prioritetu prieš kitas teisių pažeidimo priemones įtvirtintas bendrosiose CK nuostatose. Šios trys specialiosios pažeistų teisių gynimo priemonės yra reikalavimas, kad neatlygintinai būtų pašalinti darbų trūkumai per protingą terminą, reikalavimas sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei atsakovo teisė buvo numatyta rangos sutartyje. Pirmas netaikomas, nes priešieškiniu nėra pareikštas reikalavimas pašalinti trūkumus. Antrasis sumažinti darbų kainą, tokio reikalavimo taip pat nereiškia atsakovas. Trečiasis pagrindas atlyginti darbų trūkumų išlaidas. Tai tas pagrindas apie kurį reikėtų kalbėti, nes ieškovo supratimu, būtent šiuo teisių gynimo pagrindu atsakovas, nors ir nutylėdamas, ginasi. Kad šis pagrindas yra, tai atskleidžia faktinis priešieškinio pagrindas, kuriame ieškovas sako, kad ieškovui netinkamai atlikus sienos tinkavimo darbus, ją palikus nelygią, bei netinkamai išbetonavus pamatą, atsakovas pasiėmė trečiąjį asmenį, kitą įmonę kuri šiuos trūkumus pašalino: išlygino sienas ir nupjovė netinkamai įrengto pamato dalį. Tai reiškia trečiojo asmens, kito rangovo jėgomis ir sąskaitą pašalino ieškovės darbų trūkumus ir šiuos trūkumus priešieškiniu prašo priteisti kaip nuostolius iš ieškovės, tai reiškia, kad atsakovas įrodo, kad faktinė teisinė priemonė kuria atsakovas naudojasi yra CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 p., atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias patyrė atsakovas. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas pagal bylos duomenis darbų trūkumus reikalavo pašalinti 2018 metų pabaigoje. O Rangos sutartį, kuria buvo pašalinti darbų defektai sudarė 2019 metų rugpjūčio 2 d., kuris ir pašalino trūkumus, o už pašalintus darbus, atsakovui naujai pasitelktas rangovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. išrašė sąskaitą faktūrą. Atsakovas tik po dviejų metų pareiškė priešieškinį teismui 2021 metų rugpjūčio 9 d. dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovas praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovas jo neprašo atnaujinti. Todėl jis taikytinas esant ieškovo prašymui. Dėl ieškinio pagrįstumo, ekspertizės aktu, buvo konstatuotas vienas darbų trūkumas, tai yra pamato išsikišimas į pastato išorę. Visi kiti darbai nebuvo pripažinti kaip darbų trūkumai. Kiti trūkumai kurie buvo atsakovo įvardijami kaip trūkumai iš viso nebuvo trūkumai, o tiesiog likę neatlikti darbai už kurį ieškovas net ir neprašo atlyginimo. Ekspertizės aktu buvo konstatuotas tik vienas darbų trūkumas pamato išsikišimas į išorę, tai ir bus pasisakoma apie šį trūkumą ir jo įvertinimą. Iš atsakovo pateiktų įrodymų apie trūkumų šalinimo išlaidas, daro išvadas, kad atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad faktiškai patyrė išlaidas. Atsakovas pateikęs darbų priėmimo aktą, pateikęs sąskaitą faktūrą, bet byloje nėra apmokėjimo už atliktus darbus patvirtinančio įrodymo, t. y. pinigų priėmimo kvito, bankinio pavedimo ar kito įrodymo kuris įrodytų, kad atsakovas faktiškai patyrė deklaruojamo dydžio išlaidas, kurių prašo priteisti priešieškiniu. Todėl priešieškinys neįrodytas, nes nėra įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas. O pagal CK, susijusias su nuostolių atlyginimu yra galimybė priteisti patirtas išlaidas. Šiuo atveju tokių įrodymų nėra pateikta. Kitas dalykas, stebina ir verčia galvoti, kad buvo atliktas dokumentų klastojimas, darbų trūkumų išlaidų kainos. Jos yra nepaaiškinamo dydžio nurodytos, tos kainos kurių prašo priteisti atsakovas. Atsakovas į bylą pateikia D. K. 2019 metų darbų vertinimo aktą kartu su priešieškinio trečiu priedu. Šioje vertinimo išvadoje, septynioliktoje pozicijoje, nurodoma, kiek didesnio nei dvidešimt kvadratinių metrų pamato paviršiaus šlifavimo kaina būtų 124,49 Eur. O priimant, kad 100 kvadratinių metrų įkainis būtų apie 600 Eur. Kita vertinimo išvada, kad 1,8 m3 gelžbetonio konstrukcijų išsikušusių už pamato dalių ardymas, statybinio laužo išvežimas dešimt kilometrų atstumu pakraunant rankiniu būdu būtų apie 591 Eur. Kas reikštų, kad kubinis metras kainuotų apie 328 Eur. Tai paties atsakovo pateikti D. K., kuris yra taip pat ekspertas, 2019 metų vertinimo akte fiksuoti duomenys, kad tokio defekto kurį nurodo atsakovas pašalinimas bendrai kainuotų nepilnai tūkstantį eurų. Atsakovas deklaruoja, kad jo pasamdytas rangovas faktiškai atliko tik pamato paviršiaus šlifavimo darbus, kurių kiek didesnio nei 20 m2 pamato šlifavimo kaina buvo 3 315,64 Eur. Nušlifuoti pamatą 100 m2 rangovas vertino, kad 16 000 Eur kainuos, ekspertas D. K. vertino, kad šis darbas kainuos 600 Eur. Tai 27 kartais daugiau yra. Rangovas deklaruoja, kad šis darbas tiek kainuos ir tiek neva atsakovas sumokėjo rangovui. Todėl ieškovui ir kyla įtarimas, kad galimai yra klastojami dokumentai. Rangovas buvo pasamdytas užbaigti viso gyvenamojo namo statybos darbus. Tie 16 000 Eur buvo statybos užbaigimo kaina, o ne vien šlifavimo darbai. Todėl ieškovė ir teigia, kad galimai darbų priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros buvo klastojamos, nes deklaruojamos nesąmoningos sumos. Ekspertas D. K. teigia, kad toks darbas kainavo 600 Eur, o atsakovas sako, kad jam kainavo 16 000 Eur. Šie argumentai rodo, kad šis reikalavimas nepagrįstas, net jei atsakovas tiek ir sumokėjo, tai yra atsakovo rizika. Ieškovui negali būti perkeliama pareiga, apmokėti nuostolius, kurie iš esmės buvo nulemti atsakovo. Atsakovas 2019 metais žinojo kiek tas darbas kainavo, nes turėjo ekspertinį vertinimą kiek tas darbas kainavo. Bet ieškovo atsakomybės apimtis turėtų būti nustatoma pagal eksperto nustatomą sumą. Pagrindo priteisti tuos 600 Eur nėra, nes yra pagrindas pritaikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad patyrė kitas ekspertizės akte nurodytas defektų šalinimo išlaidas. Kad patyrė 1,8 m3 betoninių konstrukcijų ardymo ir išvežimo, pakraunant rankiniu būdu išlaidas. Įrodymų dėl šių išlaidų nėra, todėl klausimas dėl šių išlaidų nespręstinas. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai pamato buvo šlifuota tik 20 m2 , kaina būtų 124 Eur. Tai tokia suma ieškovas ir galėtų atsakyti, jei nebūtų pagrindo taikyti ieškinio senatį. Visi kiti priešieškinio reikalavimai atmestini, nes ten nėra darbų trūkumai. Tai yra neatliktų darbų užbaigimas, ieškovui už tuos darbus nebuvo sumokėta, nei jis už juos reikalauja.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad byla jau yra užsitęsusi nuo 2021 metų gegužės mėnesio, buvo pateiktas ieškinys, aplinkybės, faktiniai ir teisiniai pagrindai, kodėl atsakovas nesutinka su ieškovės ieškiniu nurodyti. Kalbant apie faktines aplinkybes, pereis prie atsakovo priešieškinio, nes pozicija apie ieškinį nesikeičia, tai yra įrodyta ir procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike, ieškinys nepagrįstas. Kaip nurodė ieškovas, kad šalys sudarė angos sutartį, numatė rangos darbų kainą, kad darbai bus vykdomi etapais. Atsakovas (užsakovas) rangovui moka tokią pačią sumą po kiekvieno atlikto darbų etapo 16 676,5o Eur plius PVM. Už kiekvieną darbų etapą bus atsiskaitoma lygiais įkainiais. Prie sutarties pridėtame priede Nr. 1 darbų sąmata, vėlgi numatyta darbų atlikimas trimis etapais, pirmas etapas – nurodyta, kad atliekamas avansinis mokėjimas, atlikus pirmą etapą bus atliekamas mokėjimas už antrą etapą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovas davė paaiškinimus, išsamiai nurodė aplinkybes, kaip vyko patys statybos darbai, kai vyko statybos darbai atsakovas negyveno Lietuvoje, gyveno Airijoje. Jis pasitikėjo rangovu, ieškinio ketvirtas priedas, vyko su ieškovu susirašinėjimas, atsakovas įžvelgia tam tikrą nesąžiningumą iš ieškovo pusės. Sutarties nutraukimas iš ieškovo pusės, su kuriuo atsakovas nesutinka, jis gavo pranešimą, kad nutraukiama sutartis, tačiau pranešimas neinformatyvaus pobūdžio, nepasirašytas, ieškovės vadovas B. apie sutarties nutraukimą nekalbėjo ir net kai atsakovas atvyko į Lietuvą priimti atliktų darbų, namo apžiūros proceso metu, dalyvavo ir ieškovės atstovas B., apžiūros metu buvo nekokybiškai atlikti darbai. Kaip turėjo elgtis atsakovas, nebūdamas statybos srities profesionalu, kai buvo konstatuoti defektai, kai defektai buvo aprašyti, buvo sutarta su ieškove, kad jie bus pašalinti, tačiau atsakovas to nesulaukė. Grįžtant prie rangos sutarties nutraukimo, tai atsakovas laikosi tos pozicijos, kad sutartis buvo nutraukta vienašališkai, neteisėtai. Apie tai ieškovas tinkamai nebuvo įspėtas, neaišku kokio asmens sutartis buvo nutraukta ir ar jis turi įgaliojimus, vertinant rangos sutarties nutraukimą reikia atkreipti dėmesį, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, šalims turi įstatymo galią ir ji privaloma vykdyti, o vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik nustatytais atvejais, ir sutarties nutraukimui, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą reglamentavimas civiliniam kodekse įtvirtina ir tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstama sutarties naudai principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį jei tai yra įmanoma, o sutarties nutraukią naudoti tik ultima ratio sąlygomis. Laisvę nutraukti sutartį riboja įstatymai, numatydami kaip kraštutinę priemonę šalies teisių įgyvendinimo tvarką. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo, arba netinkamai vykdo, t. y. esminis sutarties pažeidimas. Vertinant ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į minėto teisės akto įtvirtintus kriterijus. Ar nukentėjusi šalis negauna to ko tikėjosi iš sutarties, ar sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti sutarties įvykdymo, ar patirti didelius nuostolius. Šiuos kriterijus įstatymo leidėjas vertina, kaip įrodančius, kad sutarties pažeidimas buvo esminis. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis, nurodyta teismų praktika, atsakovas mano, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Atsakovo patirtą žalą dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų kaip galutinio rezultato, žala yra pagrįsta ir byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patikslintame priešieškinyje nurodė dar, kad dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų jis patyrė 11 827,92 Eur dydžio turtinę žalą. Atsakovas už netinkamai ieškovo atliktų statybos darbų defektų šalinimą bei statybos darbų I-ojo etapo darbų užbaigimą sumokėjo UAB „Akstatos grupė“ 14 774,93 Eur dydžio sumą, iš kurios 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur už nelygių vidaus paviršių tinkavimą, 3 315,64 Eur už pamato paviršiaus šlifavimą, tai reiškia, kad iš viso patyrė 11 827,92 Eur nuostolių, kuriuos privalo padengti ieškovė. Ieškovės atstovas pasisakydamas nurodė, kad atsakovas tokios žalos nepatyrė, kad ji yra per didelė, tačiau vertinant visumoje atsakovo rašytinius įrodymus, buvo pateikta sutartis su nauju rangovu, kuris pateikė atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras, kvestionuoti, kad buvo klastojami dokumentai, tai nori pabrėžti, kad atsakovas nėra statybos srities specialistas, tai buvo pirmas jo namas, kokie darbų įkainiai ir kokie darbai atliekami, jis nežinojo ir jis pasitikėdamas ieškovu, tinkamai vykdė rangos sutartį, buvo apmokėti pirmo etapo darbai, tą konstatavo teismo paskirtas ekspertas. Vertinant pačios ieškovės veiksmus, kalbant apie sutarties nutraukimą, apie pranešimus apie darbų užbaigimą, kad pirmo etapo darbai buvo užbaigti, tai vėlgi siunčiamas atliktų darbų aktas, sąskaitos faktūros, tačiau atsakovui atvykus į vietą ir įvertinus visumą atliktų darbų, kad pirmo etapo darbai neatlikti, atlikti darbai netinkami, ką pripažino ieškovės atstovas B., dalyvaudamas namo apžiūroje ir pasirašydamas namo apžiūros aktą. Atsakovas priešieškinyje nurodė, tai kad ieškovė byloje elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Vertinant ieškovės veiksmus, ieškovė į teismą dėl tariamo įsiskolinimo už atliktus darbus kreipėsi po jos atliktų darbų praėjus daugiau nei dviem su puse metų. Pažadėjo darbus atliktus netinkamai ištaisyti, atsakovo nuomone pažeidė teisės aktų reikalavimus. Netinkamas darbų atlikimo rezultatas buvo šalių aptartas, pateikė teismui nepagrįstą ieškinį. Prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadena“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2296,20 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stadena“ atsakovui V. K. 3315,64 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų 64 ct) nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus ir 285,24 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3600,88 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų 88 centus). Likusioje dalyje priešieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikino, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas. Šią išvadą daro dėl sekančių aplinkybių.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Stadena“ (Rangovas) ir atsakovas V. K. (Užsakovas) sudarė rašytinę Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurios sąlygas Ieškovė įsipareigojo Atsakovui pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o Atsakovas įsipareigojo Ieškovei už atliktus darbus atsiskaityti. Sutarties rangos darbų bendra preliminari kaina numatyta 80 719,10 Eur (66 710,00 Eur + PVM). Šalys susitarė, kad statybos darbai susidarys iš trijų etapų, Užsakovas sutarties pasirašymo dieną sumokės Rangovui 20 379,80 Eur (16677,50 Eur + PVM) avansą, tuo tarpu gavusi avansą Ieškovė pradės statybos darbus objekte. Tolesnis apmokėjimas sutarties sąlygomis numatytas po kiekvieno darbų etapo lygiomis dalimis, t. y. po 20 379,80 Eur (16677,50 Eur +PVM). Užsakovui sumokėjus pradinę 20 379,80 Eur įmoką, Rangovas pradėjo statybos rangos darbus, tačiau 2018 m. spalio mėnesį, nebaigęs pirmojo etapo darbų, sutartį vienašališkai nutraukė, pranešdamas Atsakovui, kad šis nebendradarbiauja, nepriima atliktų darbų, nepasirašo darbų perdavimo – priėmimo akto. Atsakovas Sutarties vienašališko nutraukimo neginčijo, tačiau pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Kilus ginčui Ieškovė reikalauja galutinio atsiskaitymo už jos faktiškai atliktus statybos rangos I-ojo etapo darbus 9887,64 Eur. Atsakovas nurodo, kad su Ieškove yra visiškai atsiskaitęs avansiniu mokėjimu, o dėl Ieškovės nekokybiškai atliktų darbų patyrė nuostolių ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 11827,92 Eur žalą, t. y. sumą, kurią sumokėjo UAB „Akstatos grupė,“ ištaisiusiai darbo broką.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas šalių ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus ir nuostolių dėl nekokybiško darbo rezultato atlyginimo.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja rangovui sudaryti būtinas statybos sąlygas darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – Užsakovas - yra fizinis asmuo, užsakęs atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, o Rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Statybos rangos objektas šiuo atveju šeimai skirtas gyventi gyvenamasis namas, iš ko sprendžiama, kad statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su komercinės ar ūkinės, bet su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo statybos rangos sutartį.
CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK 6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomos vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad , darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo – priėmimo aktu nėra absoliutinamas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.
Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.). Kita vertus vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčyti rangos darbų priėmimo - perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina reikšti ieškinio dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).
Šiuo atveju Ieškovė ieškinį Atsakovui iš esmės grindžia vienašališkai priimtu 2018-10-16 Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 21, kuriame išvardijami Ieškovės atlikti darbai (darbų kaina akte nenurodyta) ir tos pačios dienos sąskaita – faktūra Nr. ST5018, kurioje išvardyti atlikti darbai, kartu nurodant apmokėjimo už darbą kainą už kiekvieną poziciją atskirai. Pateiktas į bylą aktas pasirašytas tik ieškovės vadovo – direktoriaus S. B. ir UAB „Listatus“ projektų vadovo T. S., t. y. pasirašytas vienašališkai. Ieškovė reikalauja, kad Atsakovas sumokėtų jai už atliktus darbus, kadangi buvo surašytas Atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, Atsakovas jį atsisakė pasirašyti ir šiame Akte nenurodė trūkumų. Šiuo atveju Atsakovas paties akto neginčijo, tačiau nesutiko su juo atsikirtimų į ieškinį forma, atsisakė šį aktą pasirašyti, nes jo teigimu darbai buvo atlikti ne visi ir be to nekokybiškai, todėl Atsakovas darbų nepriėmė, jų rezultatu anot jo nesinaudoja.
Byloje Atsakovas ginčija atliktų darbų kiekį ir kokybę. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad darbai, numatyti Sutarties I-ajame etape (darbai įforminti sąmatoje), nebuvo užbaigti, tačiau nesutiko su Atsakovo teiginiu dėl darbo blogos kokybės ir reikalauja atlyginimo už faktiškai atliktus darbus.
Vertinant Šalių sudarytą Sutartį matyti, kad šalys sutarė darbus atlikti pagal Užsakovo pateiktą pageidavimą trimis etapais, kurie nurodyti darbų sąmatoje. Darbų sąmatą į bylą pateikė Atsakovas (DOK 18765). Iš sąmatos matyti, kad Ieškovė I-uoju darbų etapu įsipareigojo atlikti tokius darbus: 1) sklypo paruošimas pamatų montavimui, 2) pamatų įrengimas, 3) sienų mūras, 3) langų ir sąramų montavimas, 5) gelžbetonio žiedo įrengimas.
Atsakovas, nesutikdamas su Akte fiksuotų darbų kiekiu ir siekdamas patvirtinti atliktų darbų trūkumus, 2018-11-29 suorganizavo statinio apžiūrą, kurioje dalyvavo pats UAB „Stadena“ direktorius S. B., projektų vadovas T. S., techninės priežiūros vadovas K. R. Objekto apžiūra fiksuota Statybos objekto apžiūros protokolu (DOK 2341, priedas Nr. 10), jame užfiksuoti tokie darbų trūkumai: brokuotos sienų mūro siūlės, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, namo pamatų matmenų neatitikimas projektiniams sprendiniams, pastato ašių neatitikimas.
Ieškovė, būdama savo darbų specialiste ir nepripažindama nustatytų trūkumų esminiais, kreipėsi į statybos techninės priežiūros vadovą M. Z., kurio kvalifikacija statybų srityje patvirtinama atestatu Nr. (duomenys neskelbtini), kad šis įvertintų užfiksuotus trūkumus ir pateiktų savo išvadas apie juos. M. Z. pateikė 2019-12-14 statybos objekto apžiūros aktą, kuriuo nustatė tokius trūkumus: užpildyta dalis vertikalių siūlių, neįrengti pertvarų ir sienų sujungimo mazgai, pamatas įrengtas platesnis nei numatyta projekte (DOK 2341). Pastebėtina, kad nors Ieškovė, pasitelkdama M. Z., siekė įvertinti, ar trūkumai yra esminiai, ar ne, tačiau specialistas šiame Statybos objekto apžiūros akte nustatė trūkumų apimtį, tačiau priešingai nei nurodo Ieškovė, nefiksavo, ar darbų trūkumai yra esminiai, ar ne.
Atsakovas savo ruožtu taip pat kreipėsi į statybos darbų specialistą ir į bylą kartu su priešieškiniu pateikė 2019 m. Vertinimo aktą, surašytą eksperto doc. dr. D. K., turinčio statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnį, statinio ekspertizės dalies vadovo ir ypatingojo statinio dalinės ekspertizės vadovo kvalifikaciją. Vertinimo aktu konstatuota, kad pastato išorinių sienų mūro darbai atlikti nekokybiškai. Mūro nelygumai viršija leistinas nuokrypas, nustatytas statybos taisyklėse. Keraminių blokelių mūro nelygumai siekia ir 10 mm tikrinant 2 m gulsčiuku, mūro nelygumai viršija leistinas nuokrypas pagal STR 121895674.205.01.04:2014. Pamatas nepagrįstai išsikišęs į pasato išorę už išorinių sienų. Kai kuriose vietose pamatas išsikišęs net 18,5 cm. Akte nurodoma, kad tai sukels problemų šiltinant cokolį ir fasadą, bus sudėtingiau įgyvendinti tolimesnius projekto sprendinius.
Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, yra nurodęs, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.). Taigi, teismas tiek M. Z. 2019-12-14 statybos objekto apžiūros aktą, tiek D. K. 2019 m. vertinimo aktą byloje laiko rašytiniais įrodymais. Į bylą pateiktas 2018-11-21 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0186/18/015, taip pat laikytinas rašytiniu įrodymu, iš jo turinio akivaizdu, kad juo konstatuoti tie patys faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys, atitinkantys specialistų išvadas.
Kilus ginčui tarp šalių dėl atliktų pirmojo statybos rangos darbų etapo atliktų darbų kiekio, kokybės bei nesant kitos galimybės nustatyti atliktų darbų vertės, teismas 2023-01-16 nutartimi skyrė byloje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas prof. Dr. S. M. Šiam asmeniui pagal jo teismo eksperto kvalifikaciją suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas (statiniai – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai), atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą.
Teismo ekspertas atliko statinio ekspertizę ir į bylą pateikė 2023-02-17 Teismo ekspertizės aktą Nr. 23-09. Pagal akto tiriamąją dalį matyti, kad ekspertas įvertinęs projektinę dokumentaciją, į civilinę bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė faktiškai atliktus objekte darbus, fiksavo defektus ir įvertino statybos darbų vidutinę rinkos kainą.
Iš esmės ekspertine išvada pripažįstama, kad visi 2018-10-16 Atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti (pagal tikimybę – labiausiai tikėtina, dalis darbų – tikėtina). Taigi, teismas remiasi ekspertizės išvada ir laiko esant įrodyta, kad visi Atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodyti darbai, t. y. sklypo paruošimas, pamatų įrengimas, pamatų užpylimas smėliu, sienų blokelių mūras, sienų blokelių pertvarų mūras, sąramų virš langų įrengimas, pagal užsakovo pageidavimą sukeista vietomis drabužinė ir vonios kambarys, užmūrytas langas drabužinėje, buvo atlikti. Minėta, kad statybos rangos darbai Sutartyje buvo numatyti atlikti trimis etapais, jie išvardinti Sutarties priede – sąmatoje. Eksperto išvada taip pat patvirtinama ta aplinkybė, kad Atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte fiksuoti statybos rangos darbai nesudaro visų I-ojo etapo darbų apimties. Ekspertas pateikė išvadą, kad faktiškai atlikti dabai tesudaro 78,8 procentus I-ojo etapo darbų.
Ieškovas Atsakovui pateikė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus 30 267,44 EUR su PVM sumai. Palyginus visą rangos sutarties kainą už gyvenamojo namo statybą ir faktiškai atliktų darbų vertę procentine išraiška, matyti, kad Ieškovas prašė sumokėti už apytiksliai 37 % gyvenamojo namo baigtumą. Iš Byloje surinktų rašytinių įrodymų, vertinant faktiškai atliktų darbų mąstą, akivaizdu, kad reikalavimas sumokėti už 37 % gyvenamojo namo baigtumą yra teisingas ir proporcingas.
Aukščiau teismo sprendime, teismo eksperto S. M. ekspertizės akte (Ekspertizės aktas) yra konstatuota, kad faktiškai atliktų darbų vertė 2018 m. spalio mėn. kainomis turėtų būti 22 676,05 EUR su PVM.
Palyginus Ekspertizės akte ir Sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus, matyti, kad Ekspertizės akte nebuvo įvertinta šių darbų kaina: fasadinių pastolių nuoma, montavimas - 1 460,00 EUR plius PVM; betono maišyklės nuoma - 220 EUR plius PVM; darbų priežiūros paslaugos - 525 EUR plius PVM; transporto paslaugos - 1 600 EUR plius PVM; dalis papildomų darbų pagal Užsakovo pageidavimą – 97,86 Eur plius PVM (ekspertizės akte įvertintas papildomas darbas lango užmūrijimas drabužinėje, tačiau nevertinta drabužinės ir vonios kambario sukeitimo darbai. Sąskaitoje faktūroje nurodyta suma 140 Eur plius PVM minus Ekspertizės akte nurodyta 42,12 Eur plius PVM suma). Taigi, bendra Ekspertizės akte neįvertintų papildomų darbų vertė yra 3 902,86 EUR be PVM arba 4 722,46 EUR su PVM. Ekspertizės akto 23 punkte konstatuota, kad aukščiau minėti darbai, labiausiai tikėtina, kad buvo reikalingi ir buvo atlikti. Atsakovas byloje taip pat neginčija, kad aukščiau nurodyti darbai ir paslaugos nebuvo atliekamos - teikiamos.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių galima konstatuoti, kad Ekspertizės akte, nustatant 22 676,05 EUR su PVM atliktų darbų vertę, nebuvo įvertinta atliktų pagalbinių darbų vertė, kurių suma 4 722,46 EUR su PVM. Tai reiškia, kad bendra Ekspertizės akte nurodyta faktiškai atliktų darbų ir papildomų darbų vertė yra 27 398,51 EUR su PVM. Ekspertizės aktu, apskaičiuojant faktiškai atliktų darbų vertę, nebuvo įvertinta tai, kad Ieškovas į Sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą (įkainius) buvo įskaičiavęs statybvietės (įrengimo, eksploatavimo ir valdymo) išlaidas. su 2023-04-23 rašytiniais paaiškinimais Ieškovas pateikė UAB „Sistela“ parengtus ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro patvirtintus Bendruosius ekonominius normatyvus statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2018 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) (Normatyvai). Normatyvų 1.1 punkte nustatyta, kad statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos yra 9 proc. nuo statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos. Ekspertizės akte tiesiogiai nurodyta, kad skaičiuojant faktiškai atliktų darbų vertę buvo vertinamos tik tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Statybvietės išlaidos nėra priskiriamos prie netiesioginių išlaidų remiantis Normatyvu. Todėl jos atliktų darbų akte ar sąmatoje gali būti nurodomos atskira eilute arba įskaičiuojamos į bendrą darbų kainą (įkainius). Į Ieškovo Sąskaitoje faktūroje nurodytą 30 267,44 EUR su PVM kainą yra įskaičiuotos 9 proc. statybvietės išlaidos. Iš šios sumos išskaičiavus 9 proc. statybvietės įrengimo išlaidų, bendra Sąskaitoje faktūroje nurodyta suma (be statybvietės išlaidų) sudarytų 27 768,29 EUR su PVM, kas iš esmės atitinka kad ekspertizės akte, nustatant 22 676,05 Eur su PVM atliktų darbų vertę, nebuvo įvertinta atliktų pagalbinių darbų vertė, kurių suma 4 722,46 Eur, kas atitiktų bendrą atliktų darbų ir papildomų darbų vertę - 27 398,51 EUR su PVM.
Ieškovės reikalavimas dėl skolos už faktiškai atliktus statybos rangos darbus iki sutarties nutraukimo yra grindžiamas CK 6.671 straipsnio nuostata, kuri numato, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovui neginčijant Rangovo sprendimo vienašališkai nutraukti Sutartį, jam kyla pareiga už atliktus darbus atsiskaityti.
Atsižvelgiant į tai, kad remiantis Ekspertizės aktu Ieškovo pagalbiniai darbai ir paslaugos buvo būtini ir atlikti bei į tai, kad Ekspertizės akte nebuvo įvertintos statybvietės išlaidos, konstatuotina, kad Sąskaitoje faktūroje nurodyta 30 267,44 EUR su PVM yra pagrįsta ir atitinkamai teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo turi būti tenkinamas.
Ieškovei jos reikalavimu iš Atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl priešieškinio
Rangovo pareiga yra atlikti užsakytą darbą ir gauti jo rezultatus. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra darbo rezultato kokybės užtikrinimas.
Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu atlikti darbo rezultatai yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Šioje teisės normoje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jeigu įstatymas ar sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Šiuo atveju rangos darbų kokybės reikalavimai yra reglamentuojami statybos techniniais reglamentais.
Atsakovas tvirtina, kad Ieškovė darbus atliko netinkamai, su trūkumais.
Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Atsakovas su Ieškovės darbo rezultatų kokybe nesutiko, pareikalavo pašalinti darbų trūkumus, Ieškovė juos iš dalies pripažino ir sutiko darbus atlikti, tačiau Ieškovės atstovo paaiškinimais darbų trūkumai nebuvo esminiai ir todėl būtinybės juos šalinti nebuvo, todėl faktiškai trūkumų šalinimo darbų neatliko. Trūkumų šalinimo termino šalys tarpusavio susitarimu nenustatė. CK 6.665 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kadangi šiuo atveju Sutartis vienašališkai Ieškovės iniciatyva jau buvo nutraukta, o darbų trūkumai nors Ieškovės ir buvo pripažinti, tačiau ištaisymo darbų ji per protingą laiką nepradėjo, todėl Atsakovas įgijo teisę šalinti juos savo nuožiūra ir reikalauti iš to patirtų nuostolių atlyginimo. Nuostoliais Atsakovas laiko išlaidas, patirtas dėl nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo ir I-ojo etapo statybos rangos darbų užbaigimo. Iš viso Atsakovas prašo jam priteisti 11 827,92 Eur dėl darbų trūkumų ir pirmojo etapo darbų užbaigimo išlaidas, kurias jis patyrė apmokėdamas uždarajai akcinei bendrovei „Akstatos grupė“ už faktiškai atliktus I-ojo etapo užbaigimo ir defektų šalinimo darbus. Atsakovas paaiškino, o taip pat pateikdamas rašytinius įrodymus patvirtino, kad šiai bendrovei iš viso sumokėjo 14 774,93 Eur už atliktus darbus, iš kurių 2 900,00 Eur už mūro sienų išlyginimą, 5 612,28 Eur už nelygių vidaus paviršių tinkavimą ir 3 315,64 Eur už pamato paviršiaus šlifavimą.
CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų; taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų ir pan. Reikalaujant atlyginti nuostolius, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo kartu įrodinėjant visas sutartinės atsakomybės sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad „CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ar reikalavimas pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).
Pagal kasacinio teismo praktiką, „reikalavimai pareikšti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, įskaitant 3 punktą, nurodytais pagrindais yra reikalavimai kylantys iš atliktų darbų trūkumų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013, 2021-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
Nors atsakovas patikslintame priešieškinyje ir tiksliai nenurodė priešieškinio faktinio pagrindo net po trūkumų šalinimo, tačiau iš išdėstytų faktinių aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas siekia apginti savo teises prašydamas atlyginti dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 p.).
CK 6.667 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad reikalavimams kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju, pirmiausiai įvertinus pareikštų reikalavimų pagrindą ir tinkamai kvalifikavus prašomą taikyti galimai pažeistos teisės gynimo būdą, spręstina koks ieškinio senaties terminas turi būti taikomas – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ar CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų. Tada turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš nurodytos bendrosios ieškinio senaties termino pradžios taisyklės išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 1 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams.
Atsakovas Ieškovo atliktų darbų tariamus trūkumus reikalavo pašalinti dar 2018 metų pabaigoje. Vėliau, Atsakovas 2019-08-02 sudarė rangos sutartį su kitu rangovu, kuris pašalino Ieškovo atliktų darbų tariamus trūkumus. Už atliktus darbus Atsakovui 2019-08-30 išrašyta sąskaita faktūra. Atsakovas 2021-08-09 pareiškė Priešieškinį ir akivaizdžiai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą nustatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Ieškovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas daro išvadą, kad priešieškinys atmestinas.
Be to priešieškinys atmestinas dar ir dėl reikalavimo dydžio nepagrįstumo. Ekspertizės aktu buvo konstatuotas vienas darbų trūkumas – pamato išsikišimas į pastato išorę už išorinių sienų. Visi kiti darbai nebuvo pripažinti kaip darbų trūkumai, patvirtina ieškovo poziciją, kad tai arba iki rangos sutarties nutraukimo neatlikti darbai arba tai nėra trūkumai. Ekspertizės aktu pripažintas trūkumas – pamato išsikišimas į pastato išorę už išorinių sienų šalinimo išlaidos buvo įvertintos D. K. 2019 metų vertinimo akte (atsakovo priešieškinio 3 priedas) nurodant, kad kiek didesnio nei 20 m2 pamato paviršiaus šlifavimo kaina būtų 124,49 Eur plius PVM, priimant kad 100 m2 įkainis yra 602,86 Eur plius PVM; gelžbetonio konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas 10 km atstumu, pakraunat rankiniu būdu kaina būtų 591,28 Eur plius PVM, priimant, kad 1 m3 įkainis yra 328,49 Eur plius PVM. Atsakovas teigia, kad jo pasamdytas rangovas UAB „Akstatos grupė“ faktiškai atliko tik pamato paviršiaus šlifavimo darbus, kurių kiek didesnio nei 20 m2 pamato paviršiaus šlifavimo kaina buvo net 3 315,64 Eur plius PVM. Priimant kad 100 m2 įkainis yra 16 056,35 Eur plius PVM (priešieškinio 8 priedo, 4 lapas). Atsakovas teigia, kad sumokėjo rangovui UAB „Akstatos grupė“ už pamato paviršiaus šlifavimo darbus beveik 27 kartus daugiau nei ekspertas D. K. nurodė, tokią vidutinę rinkos darbų vertę, paremtą Sistela duomenimis. Teismas daro išvadą, kad jei atsakovas ir sumokėjo tokią sumą, tai turi būti atsakovo rizika ir atsakovui iš ieškovo galėtų būti priteista 124,49 Eur plius PVM, tačiau šis reikalavimas turi būti atmestas dėl parleisto ieškinio senaties termino, kurį prašo taikyti ieškovas.
Teismas vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus apie trūkumų šalinimo išlaidas, daro išvadą, kad atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad faktiškai patyrė išlaidas. Atsakovas pateikęs darbų priėmimo aktą, pateikęs sąskaitą faktūrą, bet byloje nėra apmokėjimo už atliktus darbus patvirtinančio įrodymo, t. y. pinigų priėmimo kvito, bankinio pavedimo ar kito įrodymo kuris įrodytų, kad atsakovas faktiškai patyrė deklaruojamo dydžio išlaidas, kurių prašo priteisti priešieškiniu. Todėl priešieškinys atmestinas ir dėl to pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 3882,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 262,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 200,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2 420,00 Eur ekspertizės išlaidos (DOK 6268). Įvertinus tai, kad ieškovės atstovas rengė ieškinį, teikė dubliką, rengė apeliacinį skundą ir dalyvavo teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 4 116,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 266,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 3 850,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau atmetus priešieškinį šios išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinys atmetamas, iš atsakovo ieškovui priteistina 3 882 Eur (262 Eur + 1200 Eur + 2420) bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą, jos sudaro 19,29 Eur, jos priteistinos iš atsakovo valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stadena“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 887,64 (devynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 64 ct) Eur įsiskolinimą už atliktus statybos darbus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2021m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 882 (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų bei 19,29 (devyniolika eurų 29 ct) Eur valstybei.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė