Administracinė byla Nr. I-439-609/2017

             Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02860-2016-0

              Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3

                                                                      (S)

K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S

A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams A. J. ir L. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

              Teismas

n u s t a t ė :

              pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų A. J. ir L. J. (toliau – ir atsakovai) priteisti 34,48 Eur  nesumokėtos vietinės rinkliavos.

              Prašymas (b. l. 3-5) grindžiamas argumentais, kad Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-225 pritarta Koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kuria Neringos savivaldybės administracija pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Neringos savivaldybės teritorijoje. Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Neringos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas – pareiškėja. Atsakovai 34,48 Eur vietine rinkliava apmokestinti už laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – poilsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

              Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą 2017 m. sausio 12 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų  pranešimai“ (b. l. 25), todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

              Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-226 (pakeistu 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. T1-243) bei 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T1-31 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės.

              Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

              Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

              Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

              Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

              Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

              Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 2 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų 19 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Neringos savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintą Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo metodiką apskaičiuoja Vietinės rinkliavos dydžius. Nuostatų 29-37 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto.

              Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 7-9) matyti, kad nuo 2013 m. liepos 19 d. atsakovai yra ½ dalies nekilnojamojo turto objekto – poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, todėl pagal Nuostatų 3 punktą jie laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal minėtą išrašą atsakovų valdomo ir naudojamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – poilsio, todėl atsakovus apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

              Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 4) matyti, jog per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 34,48 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

              Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

              Kadangi nustatyta, jog atsakovai prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdę, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai iš atsakovų priteistina 34,48 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma.

              Kadangi ginčo nekilnojamojo turto objektas yra atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovų atsakomybė solidari (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnis).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :   

              prašymą patenkinti visiškai.

              Priteisti solidariai iš A. J. ir L. J. 34,48 Eur (trisdešimt keturis eurus 48 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

              Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba  tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Teisėja                                                                                                                    Eglė Kiaurakytė